Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui D. Ž., pareiškėjo atstovui advokatui Raimondui Kalveršui (Raimondas Kalverš),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gruodžio 10 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas administracines bylas Nr. eI-5138-208/2018 ir Nr. I-4780-1047/2018 sujungė į vieną administracinę bylą ir administracinei bylai suteikė Nr. I-4780-1047/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03311-2018-2).

Taip pat atkreipė dėmesį, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo rekomenduota taikyti tik Drausmės statuto 69 straipsnį, kuriame už jame nurodytą pažeidimą numatytos trys alternatyvios nuobaudos – tarnybinio atlyginimo sumažinamas, kario laipsnio pažeminimas, arba atleidimas iš tarnybos. Taigi, griežčiausia nuobauda – atleidimas iš tarnybos – nebūtinai turi būti taikoma net ir nustačius šį pažeidimą. Šios griežčiausios nuobaudos taikymas turi būti papildomai motyvuojamas, tačiau tarnybinio patikrinimo išvadoje ir ginčijamame įsakyme tokių motyvų nėra. Pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju neatsižvelgta, jog tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat turėjo būti nustatytos bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, taip pat neatsižvelgta į kaltės formą – pareiškėjas nusižengimą padarė susijaudinęs dėl pakankamai familiaraus žemesnio pagal laipsnį kareivio elgesio. Taip pat visiškai neatsižvelgta į pareiškėjo asmenybę ir aplinkybes, jog Lietuvos kariuomenėje tarnauja nuo 1991 m. (su pertrauka 2010– 2016 m., kai buvau išleistas į atsargą, tačiau vėl grįžo tęsti profesinę karo tarnybą), prieš tai (1990 m.) Lietuvos Respublikai atkūrus nepriklausomybę saugojo svarbius valstybinius objektus, tarnybos metu buvo ne kartą skatintas, gaudavo teigiamus tarnybos vertinimus (gerai, labai gerai). Pasak pareiškėjo, tarnyba Lietuvos kariuomenėje jam labai svarbi asmeniškai ir sudaro jo gyvenimo pagrindą. Pareiškėjo įsitikinimu, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pasekmes (kurių iš esmės nebėra) ir pareiškėjo asmenines savybes, šiuo atveju neturėjo būti skiriama griežčiausia nuobauda.

Be to, pareiškėjas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvada neatitinka jai keliamų reikalavimų, o tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas nesilaikant Drausmės statuto 28 straipsnio 5 dalies nuostatų, dėl ko tarnybinis patikrinimas ir nušalinimo nuo pareigų laikotarpis nepagrįstai užsitęsė. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras privalėjo įvertinti tarnybinio patikrinimo trūkumus ir dėl to nesivadovauti tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytomis rekomendacijomis dėl drausminės nuobaudos skyrimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A-39-1424/2008 aiškino ir taikė Vidaus tarnybos statuto, o ne Drausmės statumo nuostatas, todėl LVAT išaiškinimas nagrinėjamoje byloje netaikytinas.

KAM nuomone, paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir Drausmės statuto 30 straipsnio 2 dalimi nustatytą drausminės nuobaudos paskirtį – auklėti ir sulaikyti karius nuo drausmės pažeidimų, nubausti karį, padariusį drausmės pažeidimą. Pareiškėjo nurodoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, ir tai, kas jis baudžiamojoje byloje susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino žalą, nepaneigia padaryto pažeidimo sunkumo, kad tai yra šiurkštus drausmės pažeidimas, todėl pagrįstai paskirta nuobauda atleidimas iš tarnybos ir jos keisti nėra pagrindo.

Paaiškino, kad nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį ir atleidžiant karį iš tarnybos vadovaujantis KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, pakanka nustatyti aplinkybę, kad karys tarnybos ar ne tarnybos metu padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų. KASOKTĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kario tarnyba reikalauja specialių ištikimybės valstybei santykių, kuriuos reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai. LVAT, nagrinėdamas bylas, susijusias su profesinės karo tarnybos santykiais, yra ne kartą pažymėjęs, jog karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, reikalaujanti specialių ištikimybės ir pasiryžimo aukotis už valstybę ir jos piliečius santykių. Be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, todėl kario veikla, kaip ir krašto apsaugos sistemos institucijų veikla negali kelti abejonių valstybei, ar visuomenei, dėl kurios gynimo ši sistema yra sukurta ir veikia, kas reiškia, kad kariai turi vengti bet kokių teisės pažeidimų. KAM įsitikinimu, pareiškėjo padarytą drausmės pažeidimą vertinti ne kaip šiurkštų nėra pagrindo. Šiuo atveju pareiškėjas, būdamas karininkas, įžūliu elgesiu, patyčiomis ir grasinimais naudojo fizinę jėgą prieš pavaldinį (žemiausio laipsnio karį), matant kitiems kariams, padarė reikšmingą žalą nustatytai karo tarnybos tvarkai, padarė ne vieno teisės akto normos pažeidimą. Nagrinėjamu atveju buvo iš esmės pažeista nustatyta tarnybos tvarka, taigi pareiškėjo palikimas karo tarnyboje nėra galimas ir nėra suderinamas su karo tarnybos interesais, net ir įvertinus pareiškėjo akcentuojamą aplinkybę – gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo.

Dėl Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. 3IS-184 ir Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. rašto Nr. 12-01-1471 panaikinimo pasisakė, kad šioje dalyje byla turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administraciniams teismams arba šis pareiškėjo reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad skundžiamuose raštuose buvo vadovaujamasi KASOKTĮ 48 straipsnio 2 dalimi ir Drausmės statuto 65 straipsnio 3 dalimi. Be to, teisines pasekmes pareiškėjui sukėlė ne tarnybinio patikrinimo išvada, o Krašto apsaugos ministro įsakymas dėl atleidimo iš darbo. LVAT savo praktikoje taip pat laiko, kad tarnybinio patikrinimo išvados surašymas laikytinas atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalimi (LVAT 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4339-662/2016).

Lietuvos kariuomenės manymu, tarnybinį patikrinimą atlikęs karininkas nuosekliai motyvavo, kodėl pareiškėjo padarytą neteisėtą veiką kvalifikavo kaip šiurkštų drausmės pažeidimą ir kodėl paskirta griežčiausia nuobauda. Tarnybinis patikrinimas atliktas ir įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos ir terminų, patikrinimą atliko ir nuobaudą paskyrė tam įgalioti pareigūnai, remdamiesi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias patvirtina įrodymai, surinkti tarnybinio patikrinimo metu. Subjektai, atlikę tarnybinį patikrinimą ir skirdami pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinių patikrinimų atlikimo ir nuobaudų skyrimo procedūrų nepažeidė.

Atkreipė dėmesį, jog dėl pareiškėjo elgesio KP ikiteisminio tyrimo valdybos Šiaulių ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėjo ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos. Bylą išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės teismas nurodė, kad pareiškėjas dėl jam pateiktų kaltimų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį prisipažino visiškai ir su nukentėjusiuoju susitaikė. Teismas nutarė atleisti pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju, bei paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – 250 Eur dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. KASOKTĮ 24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos karininkas yra Lietuvos kariuomenės atstovas, pagal savo kompetenciją veikiantis kaip karinis pareigūnas. Karininko vardas reiškia atsakomybę ir įpareigoja saugoti karininko garbę. Pareiškėjo veiksmai, kurie buvo pripažinti kaip nusikalstama veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis visuotinai priimtomis moralės normomis, nesuderinami su turimu kario statusu. Kario statusas įpareigoja asmenis saugoti savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų kario vardo, su asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūriam ir taktiškam, nevartoti necenzūrinių žodžių. Pareiškėjo veiksmai, kai konflikto metu panaudojamas fizinis smurtą prieš kitą karį, neatitinka kario statusui, būdo savybėms keliamų reikalavimų, griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju. Tokie kario atlikti veiksmai grubiai pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, liudija jo nepagarbų požiūrį į būtinybę laikytis šių normų, todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro krašto apsaugos sistemos atstovas (karys), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja. Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje tiesiogiai neįvardijama kaltės forma, išvadoje išdėstytos faktinės ir teisinės aplinkybės, kurios pakankamai aiškiai atskleidžia drausmės pažeidimo, numatyto Drausmės statuto 69 straipsnyje, kaltės formą. Be to, Šiaulių apylinkės teismas konstatavo, kad pareiškėjo atlikti veiksmai pagal kaltės formą vertinami kaip tyčinis nesunkus nusikaltimas. Faktas apie tai, jog pareiškėjas, būdamas karininku, panaudojo fizinį smurtą prieš savo pavaldinį, tapo žinomas viešai, kadangi konfliktą matė kiti du kariai, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas bei baudžiamojoje byloje priimta nutartis yra viešai prieinama, todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai aptartą nusižengimą (fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį (pavaldinį)) padaro krašto apsaugos sistemos atstovas (karininkas), kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja, todėl pareiškėjo veiksmai Drausmės statuto 69 straipsnio taikymo prasme teisingai įvertinti (kvalifikuoti) kaip kario vardo pažeminimas, akivaizdžiai menkinantis kario autoritetą, žeminantis karo tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą krašto apsaugos sistema.

Lietuvos kariuomenė taip pat pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas prisipažino ir gailisi padaręs drausmės pažeidimą bei susitaikė su A. S. ir atlygino jam žalą, nagrinėjamu atveju jo atsakomybei jokios reikšmės neturi, kadangi pareiškėjo padarytas drausmės pažeidimas atsižvelgiant į visas padaryto drausmės pažeidimo aplinkybes, jo pobūdį, pasekmes yra iš esmės pažeidžiantis krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos pagrindinius principus, kuriais grindžiama krašto apsaugos sistemos veikla, bei buvo padaryta esminė žala krašto apsaugos sistemai, todėl pareiškėjui paskirta atsakomybės priemonė yra adekvati ir proporcinga jo padarytam drausmės pažeidimui. Kai šios sistemos dalyviai pradeda elgtis priešingai teisės aktų nuostatoms, demonstruoja nepaklusimą nustatytoms taisyklėms, tai rodo, kad tokie asmenys apskritai negali būti tokios sistemos dalimi, nes jie kelia nepasitikėjimą visa krašto apsaugos sistema, o visuomenės nariams gali susidaryti įspūdis, kad kilus rimtai karinei grėsmei, šie asmenys nebus pasiruošę ginti ir negins valstybės ginklu. Pareiškėjo atlikti veiksmai, panaudojant smurtą prieš žemesnio laipsnio pavaldinį, teismo įvertinti kaip nusikalstama veika niekaip kitaip ir negalėjo būti įvertinti, kaip tik atleidimu iš tarnybos.

Dėl Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. 3IS-184 ir Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. rašto Nr. 12-01-1471 panaikinimo pasisakė, kad turi būti sujungtos administracinės bylos (Nr. eI-5138-208/2018 ir Nr. I-4780-1047/2018) ir šis pareiškėjo reikalavimas turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Pažymėjo, kad skundžiami raštai yra teisėti ir pagrįsti. Pagal teismų praktiką tarnybinio patikrinimo išvada gali būti skundo dalyku tik tuo atveju, jeigu, patvirtinus išvadą, joks administracinis aktas nepriimamas, tačiau sukelia asmeniui tam tikras teisines pasekmes. Kai remiantis tarnybinio patikrinimo išvada priimamas individualus administracinis teisės aktas, tarnybinio patikrinimo išvada traktuojama kaip jo dalis, kuri asmeniui pati savaime nesukelia tiesioginių pasekmių (LVAT 2006 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5-764/2006, 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-39-1424/2008).

Teismo posėdyje pareiškėjas nurodė, kad nesitrynė kūnu į A. S., nesutinka su tokiu jo veikos apibūdinimu tarnybinėje išvadoje. Su A. S. susitaikė iš karto po įvykio. Prašė skundą tenkinti.

Teismo posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad pareiškėjas trynėsi į liudytoją. Liudytojas pasijutęs nemaloniai, pasakė pasitraukti. Pareiškėjas pasakė, kad „jei tau nepatinka, tai galim bendrauti oficialiai“. Liudytojas buvo išėjęs į koridorių, grįžo į kabinetą, nes pareiškėjas liepė grįžti. Tada prirėmė liudytoją prie lentos, trenkė vieną smūgį į krūtinę, kitą bandė į galvą, nuo kurio liudytojas apsigynė. Po to čiupo už uniformos, stūmė, suko. Po kurio laiko pareiškėjas atsiprašė: tai vyko tarp 10-12 valandos. Po konflikto buvo dalinio budėtojo kabinete, kol atvažiavo karo policija. Paprašytas paaiškinti „trynimasi“ parodė, kad pareiškėjas pilvu palietė liudytojo pilvą, išsamiau paaiškinti negali, nes tai nėra malonu prisiminti, stengiasi pamiršti. Mano, kad pareiškėjas trynėsi, nes apsidžiaugė ir norėjo išreikšti džiaugsmą. Į klausimą, kaip vertiną smūgių stiprumą liudytojas atsakė, kad pirmas smūgis buvo stipresnis, po to jautė skausmą krūtinės srityje. Tiksliai visko neprisimena. Pareiškėjo nestūmė, jam netrenkė, traukėsi nuo jo trynimosi. Nurodė, kad tokio pobūdžio konfliktas tarp jo ir pareiškėjo buvo pirmasis. Nurodė, kad po šio konflikto sumažėjo jo pasitikėjimas savimi, gėda prieš kitus, jautėsi nemaloniai. Dabar jaučiasi gerai. Pats nuoskaudos pareiškėjui nelaiko. Paaiškinimus tarnybinio patikrinimo metu davė laisva valia. Liudytojas įvykio metu nejautė pasitikėjimo pareiškėju. Į klausimą, ar pareiškėjo veiksmus suprato kaip patyčias, atsakė teigiamai. Oficialiai susitaikė 2018 m. birželio 13 d.

Teismo posėdyje liudytoja S. I. parodė, kad konflikto dieną išgirdo bildesį, nuėjo patikrinti. Prasidarė kabineto durys ir pamatė grumtynes. Tai reiškia, kad nėra tvarkos, paklausė, kas čia vyksta. Visko tiksliai neprisimena. Bandė nuraminti abu. Nežino kodėl, bet susidarė įspūdis, kad D. Ž. užpuolė A. S.. Po įvykio bendravo su pareiškėju. Nusprendė pranešti bataliono budėtojui ir pasitarti, kaip reikia reaguoti. Budėtojas sakė, kad tai verta tarnybinio pranešimo. Žino, kad pareiškėjas atsiprašė tą pačią dieną, bet pati tame nedalyvavo. Po įvykio A. S. jai sakė, kad susistumdė su D. Ž., bet žinodama A. S. būdą žinojo, kad jis ne tokio būdo. K. M. jai sakė, kad čia ne pirmas kartas. Pačios požiūrio į kariuomenę iš esmės nepakeitė. Paaiškinimus tarnybinio patikrinimo metu davė laisva valia. Į klausimą, ar buvo sutrikdyta tvarka, atsakė teigiamai. Pareiškėją apibūdino kaip susimąsčiusį, liūdną, jaunesni kolegos reiškė daugiau motyvacijos tarnyboje. Į klausimą, ar galėtų pasitikėti pareiškėju, atsakė, kad priklausytų nuo situacijos.

Teismo posėdyje liudytoja K. M. parodė, kad viename kabinete sėdėjo su pareiškėju apie tris mėnesius. Konflikto metu pareiškėjas pasielgė neetiškai, A. S. pasakė „Tamsta, raminkitės“, pareiškėjas supyko, pradėjo jį stumdyti, neišleido iš kabineto. Pati A. S. ir D. Ž. susitaikymo nematė, bet žino, kad jie susitaikė. Į klausimą, ar matė, kad pareiškėjas prisispaudė prie A. S. visu kūnu, trynėsi, atsakė teigiamai. A. S. tiesiog vengė kontakto konflikto metu. Konflikto priežasčių nežino. Tokio lygio konfliktas tarp A. S. ir D. Ž. yra pirmas, iki tol buvo minimalūs žodiniai. Batalione dirbo apie 3 mėnesius. Darbo vietą apibūdino kaip ankštą, nes viename konteineryje buvo du skyriai. Iš viso nuolat konteineryje dirbo 4 žmonės. Į kariuomenę požiūrio nepakeitė. Buvo nemalonus įvykis, bet požiūrio nepakeitė. Paaiškinimus tarnybinio patikrinimo metu davė teisingus paaiškinimus laisva valia. Į klausimą, ar galėtų pasitikėti karininkais, kurie elgtųsi kaip pareiškėjas, atsakė, kad tokiais ne. Pareiškėjas savo tarnyboje stengėsi atlikti visus darbus, kartais būdavo emocionalus, kažko labai blogo pasakyti negali. Vienu metu jis buvo bataliono vadas, nebuvo spaudimo iš jo kaip viršininko. Paaiškinimai batalionui buvo parengti pagal parodymus karo policijai. Pati parengė tuos paaiškinimus, patikslinti, bet parengti pagal kitą tarnybinį pranešimą.

Teismo posėdyje liudytojas N. K. parodė, kad pareiškėjas yra per daug nuolaidus, prisiimdavo daugiau darbų, kad išvengtų konfliktų, mielas viršininkas. Į klausimą, ar charakterizuoja pareiškėją ypač teigiamai, atsakė teigiamai. Su pareiškėju dirbo apie mėnesį, anksčiau nebuvo pažįstami. Į klausimą, ar girdėjo apie pareiškėjo polinkį į nestatutinius santykius, atsakė, kad tokius dalykus pradėjo girdėti po minimo konflikto. Iki tol nieko tokio negirdėjo. Liudytojas parodė, kad pareiškėjas buvo geras viršininkas, nepastebėjo pareiškėjo nesusitvardymo, silpnumo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ginčas kilęs dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. P-1313, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, pareiškėjas išleistas į atsargą jam skirta atlikti tarnybą rezerve, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2018 m. gegužės 10 d. tarnybiniu pranešimu (I t., b. l. 17) Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono I 105 mm ugnies baterijos I ugnies būrio II ugnies skyriaus vairuotojas j. eil. A. S. informavo Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vadą apie nestatutinius santykius ir smurtą tarnybos metu. Nurodė, kad prieš jį psichologinį spaudimą ir fizinį smurtą darbo metu naudojo skyriaus viršininkas kpt. D. Ž., t. y. smaugė už gerklės, keletą kartų trenkė į krūtinės sritį, tampė už lauko uniformos, bei vartojo žeminančius necenzūrinius žodžius.

Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vadas, atsižvelgdamas į minėtą tarnybinį pranešimą, 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-66 įsakė atlikti tarnybinį patikrinimą dėl D. Ž. galimai padaryto drausmės pažeidimo (I t., b. l. 16).

Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad dėl tiriamų pareiškėjo veiksmų prieš A. S. KP ikiteisminio tyrimo valdybos Šiaulių ikiteisminio tyrimo skyriuje vykdomas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos požymius, tarnybinis patikrinimas 2018 m. birželio 11 d. buvo sustabdytas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduota KP (I t., b. l. 78–83).

KP ikiteisminio tyrimo valdybos Šiaulių ikiteisminio tyrimo skyrius 2018 m. liepos 31 d. pateikė Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionui 2018 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį pareiškėjo baudžiamojoje byloje (I t., b. l. 72). Atsižvelgiant į tai, 2018 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-99 tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas (I t., b. l. 66).

Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi (I t., b. l. 74–76) patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. birželio 15 d. nutarimą atleisti D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo, jam susitaikius su nukentėjusiuoju A. S., ir ikiteisminį tyrimą nutraukė. Šiaulių apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad D. Ž. dėl įteikto įtarimo pagal BK 284 straipsnį kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šokdamas glaudėsi prie A. S., buvo suėmęs jam už rūbų ties krūtine, spaudė jį prie lentos, neleisdamas išeiti, smūgiavo keletą kartų, kaip nurodyta įtarime, išeinant jam iš kabineto parsitempė jį atgal už rūbų, spaudė jam kaklą, smaugdamas garsiai šaukė, kalbėjo necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu, tai matė ir galėjo girdėti kiti kariai, buvę konteinerių patalpose.

2018 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono štabo S1 skyriaus viršininkas kpt. R. B. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TP-8 (I t., b. l. 57–62), kurioje, atsižvelgdamas į D. Ž., K. M., A. S., S. I. tarnybiniuose pranešimuose ir Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas 2018 m. gegužės 10 d. savo veiksmais pažeidė j. eil. A. S. asmeninę erdvę, matant eil. K. M. ir eil. S. I., šokdamas kūnu glaudėsi prie jo, pagriebęs už rūbų tampė jį, neleisdamas išeiti iš kabineto, po to, laikydamas kaire ranka j. eil. A. S. už rūbų ties krūtine, prispaudė prie kabinete esančios lentos ir dešiniu kumščiu vieną kartą trenkė jam į krūtinės sritį bei vieną kartą smūgiavo į lentą šalia jo galvos aukštyje. Paleidęs j. eil. A. S. rūbus, kaire ranka smūgiavo jam į veido sritį, o j. eil. A. S. blokavus smūgį, pataikė jam į dešinę ranką. Be to, j. eil. A. S. išėjus iš kabineto į koridorių, kpt. D. Ž. liepė jam grįžti atgal. J. eil. A. S. grįžtant į kabinetą, kpt. D. Ž. eidamas už nugaros, j. eil. A. S. pagriebė už rūbų ir pastūmė į priekį, po to, suėmęs už priekinės švarko dalies arti kaklo, sukdamas rūbus užspaudė kaklą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad tokie pareiškėjo priešingi teisei veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis visuotinai priimtomis moralės nuostatomis, nesuderinami su turimu kario statusu. Kario statusas įpareigoja asmenis saugoti savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų kario vardo, su asmenimis bendrauti mandagiai ir dalykiškai, visose situacijose išlikti santūrus ir taktiškas, nevartoti necenzūrinių žodžių. Išvadoje rekomenduota už drausmės pažeidimo, numatyto Drausmės statuto 69 straipsnyje, padarymą pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

2018 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas tarnybinio patikrinimo išvadą apskundė KAM generaliniam inspektoriui.

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras, vadovaudamasis Drausmės statuto 69 straipsniu, KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punktu, Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 2 punktu, ir atsižvelgdamas į 2018 m. rugpjūčio 20 d. patvirtintą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TP-8, 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-1313 (b. l. 32) už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 69 straipsnyje, skyrė pareiškėjui drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, nutraukė su pareiškėju sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį ir išleido pareiškėja iš profesinės karo tarnybos į atsargą, skirdamas atlikti tarnybą rezerve, parengtojo rezervo kariniuose vienetuose.

2018 m. rugsėjo 11 d. KAM generalinis inspektorius raštu Nr. 3IS-184 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. skundą, nes ginčai dėl atleidimo iš tarnybos nagrinėjami administraciniame teisme, o tais atvejais, kai po tarnybinio patikrinimo išvados priimamas individualus administracinis aktas dėl atleidimo iš darbo tarnybinio patikrinimo išvada traktuojama kaip individualaus administracinio akto dalis, kuri asmeniui pati savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia.

2018 m. rugsėjo 26 d. pareiškėjas LR KAM ministrui apskundė 2018 m. rugsėjo 11 d. KAM generalinis inspektorius raštą Nr. 3IS-184.

2018 m. spalio 11 d. LR KAM raštu Nr. 12-01-1471 atsisakė panaikinti skundžiamą sprendimą, nes skundžiamas sprendimas buvo teisėtas ir pagrįstas: ginčai dėl atleidimo iš tarnybos nagrinėjami administraciniame teisme, o tais atvejais, kai po tarnybinio patikrinimo išvados priimamas individualus administracinis aktas dėl atleidimo iš darbo tarnybinio patikrinimo išvada traktuojama kaip individualaus administracinio akto dalis, kuri asmeniui pati savaime jokių teisinių pasekmių nesukelia.

I. Dėl reikalavimų panaikinti Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 3IS-184 ir Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. raštą Nr. 12-01-1471

Teismas atmeta pareiškėjo reikalavimą panaikinti Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 3IS-184 ir Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. raštą Nr. 12-01-1471.

Pagal KASOKTĮ (teisės akto redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d., t. y. galiojusi skundo LR KAM generaliniam inspektoriui ir LR krašto apsaugos ministrui padavimo ir išnagrinėjimo dienomis) 48 straipsnio 1 dalį ginčai dėl nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kiti karo tarnybos ginčai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus ginčus, nagrinėjami Kariuomenės drausmės statuto nustatyta privaloma išankstine karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pagal KASOKTĮ (teisės akto redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. lapkričio 23 d.) 48 straipsnio 2 dalį ginčus dėl priėmimo į karo tarnybą, dėl atleidimo iš profesinės karo tarnybos, savanorių karo tarnybos ar kitos tarnybos aktyviajame rezerve, taip pat dėl pašalinimo iš karo mokymo įstaigos, nesant drausmės pažeidimo, nagrinėja administraciniai teismai Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas LR KAM generaliniam inspektoriui skundė 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadą. Skundas paduotas 2018 m. rugsėjo 5 d., kol dar nebuvo priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo. Tačiau skundo nagrinėjimo metu (2018 m. rugsėjo 10 d.) LR krašto apsaugos ministras paskyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos, todėl ginčas tapo ginču dėl atleidimo iš tarnybos ir nagrinėtinu teisme. Taigi KAM generalinis inspektorius pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo skundą dėl tarnybinio patikrinimo išvados teisėtumo. Priešingas aiškinimas (kad svarbus tik skundo KAM generaliniam inspektoriui padavimo momentas) iškreiptų teisinio reguliavimo tikslus (ginčus dėl atleidimo iš tarnybos spręsti teisme), užvilkintų ginčo sprendimą. Pažymėtina, kad pareiškėjo teisių gynimas nebuvo pažeistas, nes pareiškėjas gina savo teises teisme, skųsdamas LR krašto apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. P-1313, kuriuo jis atleistas iš tarnybos.

Taigi teismas nustatė, kad Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. raštas Nr. 3IS-184 ir Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. raštas Nr. 12-01-1471 priimti vadovaujantis teisės aktais, yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas atmeta atsakovo reikalavimą nutraukti administracinę bylą dėl reikalavimų panaikinti Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 3IS-184 ir Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. raštą Nr. 12-01-1471. Pagal ABTĮ 103 straipsnį teismas nutraukia bylą: 1) jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui; 2) jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį; 3) jeigu yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą; 4) jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo, pareiškimo), išskyrus šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus; 5) jeigu yra teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis; 6) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių; 7) jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių; 8) jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą; 9) jeigu paaiškėja, kad praleistas terminas skundui (prašymui, pareiškimui) paduoti buvo atnaujintas be pagrindo; 10) jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Šioje skundo dalyje pareiškėjas kelia reikalavimą panaikinti Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. raštą Nr. 3IS-184 ir Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. raštą Nr. 12-01-1471. Pagal Drausmės statuto 65 straipsnio 2 ir 3 dalis karys, nesutinkantis su krašto apsaugos generalinio inspektoriaus sprendimu, turi teisę apskųsti šį sprendimą krašto apsaugos ministrui. Krašto apsaugos ministro priimtas sprendimas gali būti apskųstas administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per 20 dienų nuo sprendimo gavimo ar pranešimo apie jį dienos. Taigi pareiškėjas kelia reikalavimus, kurie nagrinėti administraciniame teisme, todėl nutraukti šią bylos dalį nėra pagrindo.

II. Dėl Drausmės statuto 28 straipsnio 5 dalyje nustatytų terminų

Pareiškėjas skunde teismui (t. I, b. l. 5) teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo atnaujintas nesilaikant Drausmės statuto 28 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Drausmės statuto 28 straipsnio 5 dalis numato, kad kai paaiškėja, kad drausmės pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, pažeidimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama ikiteisminio tyrimo įstaigai. Jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba priimamas išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis ir yra pasibaigęs baudžiamasis procesas, tai nuo prokuroro ar teismo atitinkamų sprendimų priėmimo dienos drausmės pažeidimo tyrimas atnaujinamas ir nustatomas naujas terminas laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų. Drausmės statuto 28 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo ar skundo turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius rašytiniu pavedimu skyrė tarnybinį patikrinimą arba jį atnaujino, kai yra šio straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad konfliktas tarp pareiškėjo ir A. S. įvyko 2018 m. gegužės 10 d. (I t., b. l. 74). Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vado 2018 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-66 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“ buvo pradėtas ir atliekamas tarnybinis patikrinimas. 2018 m. birželio 11 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. TP-5 „Dėl nestatutinių santykių ir smurto tarnybos metu“ nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, tarnybinis patikrinimas sustabdytas ir medžiaga perduota ikiteisminio tyrimo įstaigai – Lietuvos kariuomenės karo policijai (I t., b. l. 78–83). Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi (I t., b. l. 74–76) patvirtino Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2018 m. birželio 15 d. nutarimą atleisti D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo. Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Šiaulių ikiteisminio tyrimo skyrius 2018 m. liepos 31 d. raštu Nr. ITVS-423 „Dėl teismo nutarties kopijos pateikimo“ batalionui pateikė 2018 m. birželio 26 d. baudžiamosios bylos Nr. 05-8-00004-18 kopiją. Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vado 2018 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-99 „Dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo“ tarnybinis patikrinimas atnaujintas. 2018 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono štabo S1 skyriaus viršininkas kpt. R. B. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TP-8 (I t., b. l. 57–62). Taigi teismas nustatė, kad apie 2018 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį batalionui, atliekančiam tarnybinį patikrinimą, pranešta tik 2018 m. liepos 31 d. Tą pačią dieną priimtas sprendimas atnaujinti tarnybinį patikrinimą. Šį pranešimą pateikė Lietuvos kariuomenės Karo policijos ikiteisminio tyrimo valdybos Šiaulių ikiteisminio tyrimo skyrius. Pareiškėjas būdamas sąžiningas ir rūpestingas, siekdamas greičiau išspręsti savo nušalinimo nuo tarnybos ir tarnybinio patikrinimo klausimus, galėjo pats informuoti batalioną apie baudžiamojo proceso pabaigą, tačiau to nepadarė. Todėl batalionas apie 2018 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį sužinojo tik 2018 m. liepos 31 d. Pažymėtina, kad batalionas nedelsiant (tą pačią dieną) ėmėsi aktyvių veiksmų, todėl teismas laiko, kad Drausmės statuto 28 straipsnio 1 ir 5 dalyje įtvirtinti terminai nebuvo pažeisti.

III. Dėl padaryto drausmės pažeidimo

Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras atleido pareiškėją iš tarnybos už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 69 straipsnyje.

Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nustatyta, kad D. Ž. visiškai prisipažino padaręs nesunkų tyčinį nusikaltimą, gailisi. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi atleido pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nustatyta, kad D. Ž. 2018 m. gegužės 10 d. apie 10 val. viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu, patyčiomis ir grasinimais, nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono patalpose, tarnybiniame kabinete, pažeisdamas A. S. asmeninė erdvę, šokdamas kūnu glaudėsi prie jo, pagriebęs už rūbų tampė jį, neleisdamas išeiti iš kabineto. Po to, laikydamas kaire ranka A. S. už rūbų ties krūtine, prispaudė prie kabinete esančios lentos ir dešiniu kumščiu vieną kartą trenkė jam į krūtinės sritį bei vieną kartą smūgiavo į lentą šalia jo galvos aukštyje, paleidęs A. S. rūbus, kaire ranka smūgiavo jam į veido sritį, o A. S. blokavus smūgį, pataikė jam į dešinę ranką. Tęsdamas nusikalstamą veiką, A. S. išėjus iš kabineto į koridorių, liepė grįžti, o grįžtant į kabinetą, eidamas jam už nugaros pagriebė už rūbų ir pastūmė jį į priekį. Po to suėmęs jį už priekinės švarko dalies arti kaklo, sukdamas rūbus užspaudė kaklą, taip sukėlė A. S. fizinį skausmą. Konflikto metu išvadino A. S. žmogaus orumą ir garbę žeminančiais žodžiais. Taip pat Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nurodyta, kad D. Ž. su A. S. susitaikė.

Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad faktinių aplinkybių esmės neginčija, dėl savo elgesio gailisi ir jo nepateisina (I t., b. l. 2). Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai iš esmės patvirtino Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nustatytas aplinkybes. Taigi nagrinėjamoje byloje teismas laiko šias aplinkybes nustatytomis: tiek įsiteisėjusioje Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje, tiek tiesiogiai teismo posėdyje apklausus įvykio liudytojus.

Pareiškėjas nesutinka, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje teigiama, jog „šokdamas kūnu glaudėsi“ prie eil. A. S.. Pareiškėjas teigia, kad į eil. A. S. atsitrenkė sportiniu stiliumi. Teismas pažymi, kad pareiškėjo atlikti veiksmai buvo skirtingai įvardijami skirtingų asmenų. Įsiteisėjusioje Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje nurodoma, kad pareiškėjas įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir vienas iš veiksmų įvardijamas kaip „šokdamas kūnu glaudėsi prie“ A. S.. Šiaulių apylinkės teisme pareiškėjas parodė, kad „stojosi, jį užkliudė, specialiai pilvu atsitrenkdamas į jį juoko forma“. Liudytojas A. S. parodė, kad pareiškėjas „pilvu palietė liudytojo pilvą“, įvykis nebuvo malonus. Liudytoja K. M. į klausimą, ar pareiškėjas prisispaudė prie A. S. visu kūnu, trynėsi, atsakė teigiamai. Taigi teismas laiko, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje teisingai nustatyta faktinė aplinkybė, o žodžių „trynėsi“, „palietė“, „atsitrenkė“ alternatyvus vartojimas šioje situacijoje nėra klaidinantis. Pareiškėjo atliktus veiksmus galima įvardinti kaip trynimąsi, kas ir buvo padaryta tarnybinio patikrinimo išvadoje, todėl pareiškėjo argumentai dėl klaidingai nustatytos faktinės aplinkybės ar jos vertinimo nėra pagrįsti. Pažymėtina, kad tiek Šiaulių apylinkės teisme, tiek skunde teismui (I t., b. l. 2), tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje pareiškėjas pripažįsta, kad kontaktas pilvu su A. S. buvo.

Taip pat pareiškėjas nesutinka, kad atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė ir nenustatė pareiškėjo atliktos neteisėtos veikos motyvų. Pareiškėjas paaiškino, kad neteisėtą veiką atliko, nes buvo vedamas emocijų (iš pradžių džiaugsmo, nes sužinojo, kad nereikės rengti prezentacijos, o vėliau pykčio, nes, pareiškėjo vertinimu, j. eil. A. S. neadekvačiai sureagavo į situaciją, buvo žemesnio rango ir jaunesnis karys). Teismas pažymi, kad šie motyvai niekaip nepateisina pareiškėjo elgesio, nėra ir negali būti lengvinančia aplinkybe / pareiškėjo elgesį pateisinančia aplinkybe / aplinkybe lemiančią švelnesnės nuobaudos paskyrimą. Pareiškėjas yra karys, o karo tarnyba yra specifinė valstybės tarnybos rūšis, reikalaujanti specialių ištikimybės ir pasiryžimo aukotis už valstybę ir jos piliečius santykių (LVAT 2013 m. vasario 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-390/2013 ir kt.). Taigi tiek pareiškėjo amžius, tiek jo aukštesnis laipsnis, tiek patirtis tarnaujant kariuomenėje reiškia, kad pareiškėjas turėjo elgtis teisėtai ir tinkamai. Nei aukštesnis laipsnis, nei amžius nesuteikia teisės reikalauti, kad jaunesni ar žemesnio rango kariai nereaguotų į neteisėtus ir / ar netinkamus pareiškėjo veiksmus. Pareiškėjas tiek reikšdamas džiaugsmą, tiek pyktį, turi elgtis pagal teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad tai pareiškėjas pats inicijavo incidentą su A. S.. Pasielgęs netinkamai pareiškėjas supyko ir tęsė neteisėtą elgesį.

Taip pat pareiškėjas teigė, kad jo elgesį išprovokavo tarnybos sąlygos, nes ankštoje patalpoje dirbo daug žmonių. Teismo posėdžio metu liudytojai parodė, kad patalpoje, kurioje dirbo pareiškėjas, buvo ankšta, joje dirbo ir / ar nuolat būdavo daug žmonių. Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartyje pareiškėjo parodymuose taip pat užfiksuota, kad kabinetas yra mažas. Tačiau teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatė, kad tarnybos sąlygos neatitiko teisės aktų reikalavimų. Taip pat teismas nenustatė, kad dėl šios priežasties pareiškėjui būtų kilę kokių nors psichologinių problemų, tą neigia ir pats pareiškėjas. Tik nurodo, kad tai buvo vienas iš motyvų, kodėl taip pasielgė 2018 m. gegužės 10 d. Teismas pažymi, kad šie motyvai niekaip nepateisina pareiškėjo elgesio, nėra ir negali būti lengvinančia aplinkybe / pareiškėjo elgesį pateisinančia aplinkybe / aplinkybe lemiančią švelnesnės nuobaudos paskyrimą. Tarnybos metu pareiškėjui kylančios problemos / sunkumai galimi, tačiau jie negali būti sprendžiami neteisėtais būdais, taip pat negali pateisinti kitokio neteisėto pareiškėjo elgesio.

Pareiškėjas savo skunde teismui teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nepagrindžiamas Drausmės statuto 69 straipsnio taikymas. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad D. Ž. įžūliu elgesiu, patyčiomis ir grasinimais, naudojo fizinę jėgą prieš pavaldinį j. eil. A. S., tuo pažemindamas kario vardą ir įžeisdamas pavaldinį, padarė Drausmės statuto 69 straipsnyje numatytą drausmės pažeidimą.

Pažymėtina, kad LVAT savo praktikoje aiškindamas Drausmės statuto 69 straipsnį yra nurodęs, jog Drausmės statuto 69 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra savarankiškas, nes jo dispozicijoje yra išvardinti veikos požymiai ir, kvalifikuojant pažeidimą pagal Drausmės statuto 69 straipsnį, nėra pagrindo remtis šio statuto 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta šiurkštaus pažeidimo sąvoka. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnyje numatyta pažeidimo sudėtis yra formali ir atsakomybė atsiranda, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka, išdėstyta straipsnio dispozicijoje, o joje nurodytos pasekmės – „vardą žeminanti veika, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojanti veika, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama“, yra tik veiką apibūdinantys požymiai. Materialinės pasekmės šiam pažeidimui, kaip veiką kvalifikuojantis požymis, nėra privalomos ir nėra įrodinėtinos. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3214-261/2017).

Nagrinėjamoje byloje yra įrodyta, kad pareiškėjas, būdamas karo tarnyboje, vartojo smurtą prieš savo pavaldinį, tokie veiksmai pagrįstai buvo pripažinti kaip kario vardo pažeminimas ir krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas ir tokie veiksmai negali būti pateisinami džiaugsmu, pykčiu ar kitomis kario asmeniniu vertinimu pateisinančiomis aplinkybėmis. Visos kario emocijos turi būti reiškiamos teisėtu būdu, nesutarimai ar konfliktai turi būti sprendžiami tarnybos organizavimo nustatyta tvarka, vadovaujantis drausmės bei besąlyginio pavaldumo vadui pagrįstais principais.

Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija savo atsiliepime į skundą nurodė, kad nors pasekmių kilimo nagrinėjamo drausmės pažeidimo atveju nereikia nustatyti, jos kilo. Teismo posėdyje Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos atstovas nurodė, kad padaryta žala yra esminė: karo tarnybos santykiams, karo tarnybos tvarkai ir subordinacijos principams. Pareiškėjas su tokiu teiginiu nesutinka. Teismas laiko, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pasekmės, nors ir nereikalingos pagal teisės normos dispoziciją, bet dėl neteisėtos pareiškėjo veikos atsirado. Pirma, j. eil. A. S. tarnybos metu buvo sukeltas fizinis skausmas. Liudytojas parodė, kad jautė ir psichologines įvykio pasekmes, tačiau jos jau praėjo. Antra, teismas laiko, kad tokiu savo elgesiu pareiškėjas sukėlė žalą Lietuvos kariuomenei: įvykį matė kiti kariai, jis buvo plačiai aptarinėjamas tarnyboje. Pareiškėjas teigia, kad liudytojų požiūris į Lietuvos kariuomenę nepasikeitė, pasitikėjimas nesumažėjo. Teismas laiko, kad toks liudytojų požiūris susiformavo dėl Lietuvos kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos veiksmų: smurtas tarnyboje buvo griežtai pasmerktas, už neteisėtą pareiškėjo veiką skirta tarnybinė nuobauda.

Asmens, padariusio pažeidimą, kaltės forma tarnybinio patikrinimo metu yra įrodinėta aplinkybė. Šiuo atveju Lietuvos kariuomenės 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TP-8 kaltės forma nėra nurodyta, tačiau įvertinus pažeidimo pobūdį, tai nėra esminis tarnybinio patikrinimo procedūros pažeidimas, dėl kurio būtų pagrindas naikinti paskirtą drausminę nuobaudą, kadangi padarytas drausmės pažeidimas yra tyčinis, jo kvalifikavimas nekelia abejonių ir pats pareiškėjas kaltės formos nenurodymo nesieja su jo teisės į gynybą pažeidimu. Pažymėtina, kad pareiškėjo kaltės forma nurodyta 2018 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartyje – tyčia. Tokių formalių pažeidimų pobūdį ir jų nereikšmingumą sprendžiant dėl tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3214-261/2017).

Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartis pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį straipsnį neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje. Teismas su tokia pozicija nesutinka. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 4 dalį nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, aprašomojoje dalyje nurodomos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai. Jeigu nutraukiant baudžiamąją bylą skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi tos priemonės skyrimo motyvai. Nagrinėjamoje byloje taip ir buvo padaryta. Taigi teismas vadovaujasi 2018 m. birželio 26 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartyje nustatytais faktais ir aplinkybėmis, nes baudžiamojoje byloje buvo nagrinėtas tas pats įvykis, dėl kurio pareiškėjas buvo traukiamas tarnybinėn atsakomybės. Teismas vertina pareiškėjo tarnybinę atsakomybę, o ne baudžiamąją, bet remiasi baudžiamojoje byloje priimta nutartimi. Be to, tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek administracinėje byloje teismo posėdyje buvo ištirti įvykiai ir aplinkybės, už kuriuos pareiškėjas traukiamas tarnybinėn atsakomybėn. Tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek teismo posėdyje liudytojai patvirtino iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes.

Taigi Lietuvos kariuomenės 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. TP-8 pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas padarė Drausmės statuto 69 straipsnyje numatytą drausmės pažeidimą: nustatyta pareiškėjo neteisėta veika ir kaltė. Be to, papildomai nustatytos ir kilusios neigiamos pasekmės.

IV. Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos parinkimo

Pareiškėjas skunde teigia, kad paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda nemotyvuotai, nenustačius ir / ar neatsižvelgus į visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad jis gailisi, kad turi būti atsižvelgta į pareiškėjo asmenybę, į ilgą ir nepriekaištingą tarnybą Lietuvos kariuomenėje. Dėl neteisėtos veikos atlikimo motyvų (iš džiaugsmo ir pykčio, dėl, pareiškėjo manymu, netinkamų tarnybos sąlygų) vertinimo (tai nėra ir negali būti lengvinančia aplinkybe / pareiškėjo elgesį pateisinančia aplinkybe / aplinkybe lemiančią švelnesnės nuobaudos paskyrimą) teismas jau pasisakė, todėl papildomai nekartoja.

Dėl pareiškėjo tarnybos Lietuvos kariuomenėje nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad Lietuvos kariuomenėje pareiškėjas tarnybą pradėjo 1991 m. spalio 14 d. Per tarnybos metus buvo skatintas 7 kartus, baustas 3 administracinėmis nuobaudomis. Pareiškėjo tarnyba 2007–2008 metais vertinta gerai, 2009 metais – labai gerai. 2016 m. rugpjūčio 4 d. priimtas į KASP rinktinę, vertintas gerai su siūlymu priimti į profesinę karo tarnybą. 2017 m. rugsėjo 7 d. priimtas į profesinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono Štabo S2 skyriaus viršininko pareigas. Taigi jau tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo nustatyta ilgametė pareiškėjo tarnyba ir jos įvertinimas Lietuvos kariuomenėje. Tarnybinio patikrinimo išvados rekomendacinėje dalyje nurodoma, kad atsižvelgta į visas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes. Taigi į pareiškėjo ilgametę tarnybą ir jos teigiamą vertinimą atsižvelgta. Su skundu teismui pareiškėjas pateikė ypač teigiamas savo tarnybos Lietuvos kariuomenėje charakteristikas (I t., b. l. 37–38), kurios surašytos 2014 ir 2016 m., padėkas už darbą (I t., b. l. 33–35). Dėl to ginčo byloje nėra.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjo tarnybos nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. vertinimo. Teismui pateiktoje 2018 m. gegužės 31 d. kpt. D. Ž. charakteristikoje, kurią pasirašė Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono vadas mjr. V. J. išvardinta ilgametė pareiškėjo tarnyba, jos vertinimas, taip pat nurodyta, kad tarnybos metu pavestas užduotis pareiškėjas ne visada atlikdavo laiku ir kokybiškai. Kariui visoms užduotims atlikti reikalinga papildoma kontrolė, pareiškėjas stengiasi laikytis etikos ir mandagumo taisyklių, bet ne visada pavyksta. Pareiškėjas yra uždaro būdo, su kolegomis palaiko tik formalius darbinius santykius. Teismo posėdžio metu liudytoja S. I. pareiškėją apibūdino kaip susimąsčiusį, liūdną, jos nuomone, jaunesni kolegos reiškė daugiau motyvacijos tarnyboje. Liudytoja K. M. parodė, kad pareiškėjas savo tarnyboje stengėsi atlikti visus darbus, kartais būdavo emocionalus, „kažko labai blogo pasakyti negali“. Liudytojas N. K. parodė, kad pareiškėjas yra per daug nuolaidus, prisiimdavo daugiau darbų, kad išvengtų konfliktų, mielas viršininkas, nepastebėjo pareiškėjo nesusitvardymo, silpnumo, pareiškėją charakterizavo ypač teigiamai.

Teismas įvertinęs visus šiuos apie pareiškėjo darbą ir asmenybę surinktus įrodymus laiko, kad byloje nustatyta, kad pareiškėjo darbas buvo vertinamas prieštaringai: vieni asmenys nurodė tik jo darbo ir asmenybės teigiamas savybes, kiti – ir teigiamas, ir neigiamas. Tačiau teismas pabrėžia, kad ši teismo nustatyta aplinkybė nešalina pareiškėjo atsakomybės ir nekeičia jam paskirtos drausminės nuobaudos vertinimo. Pareiškėjo padaryta neteisėta veika buvo tokio pobūdžio ir netinkamumo, kad pareiškėjo darbo vertinimas (ir teigiamas, ir kritiškas) nekeičia pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšies.

Taigi pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – atitinka padaryto pažeidimo pobūdį ir Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 30 straipsnio 2 dalimi nustatytą drausminės nuobaudos paskirtį – auklėti ir sulaikyti karius nuo drausmės pažeidimų (1 p.), nubausti karį, padariusį drausmės pažeidimą (2 p.). Pareiškėjo nurodoma atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo, bei pareiškėjo karo tarnybos teigiami rezultatai, prieštaringi atsiliepimai apie pareiškėjo darbą iš kolegų, pareiškėjo neteisėtos veikos motyvai nepaneigia padaryto pažeidimo sunkumo, kad tai yra šiurkštus drausmės pažeidimas, todėl pagrįstai padaryta išvada, jog nuobauda paskirta teisinga ir jos keisti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad analogiškai aplinkybes dėl teigiamo darbinės veiklos vertinimo ir gailėjimosi dėl neteisėtos veikos – smurto – vertina ir LVAT (LVAT 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3214-261/2017).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė skundžiamo Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2018 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. P-1313 „Dėl drausminės nuobaudos kpt. D. Ž. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, Krašto apsaugos ministerijos Generalinės inspekcijos 2018 m. rugsėjo 11 d. rašto Nr. 3IS-184 ir Krašto apsaugos ministerijos 2018 m. spalio 11 d. rašto Nr. 12-01-1471 panaikinimo pagrindų, todėl pareiškėjo reikalavimas juos panaikinti netenkinamas. Atitinkamai atmetami ir išvestiniai reikalavimai – grąžinti pareiškėją į Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos bataliono štabo S2 skyriaus viršininko pareigas, įpareigoti Krašto apsaugos ministerijos Generalinį inspektorių išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 5 d. skundą dėl 2018 m. rugpjūčio 20 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TP-8.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.