Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam E. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1-530/2017 E. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas galutine subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, E. Š. įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įmokėti 10 (dešimt) MGL į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo nuosprendžiu taip pat tenkintas Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 1620,76 Eur sumai, kuri solidariai priteista iš E. Š. ir D. G., bei iš dalies tenkintas nukentėjusiojo G. N. civilinis ieškinys – iš E. Š. ir D. G. solidariai priteista 156,93 Eur turtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyrius 2018 m. gegužės 2 d. teikimu kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl papildomos baudžiamojo poveikio priemonės ar pareigos skyrimo E. Š., nes jis du kartus buvo baustas administracine tvarka, abu nusižengimai padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi teikimą tenkino ir probuojamajam papildomai paskyrė BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą pareigą – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.2018 m. birželio 7 d. Kauno apylinkės teisme buvo gautas Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo E. Š., nes šis nevykdo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. nėra pilnai įmokėjęs 10 MGL dydžio įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimą tenkino, panaikino bausmės vykdymo atidėjimą E. Š. ir įpareigojo jį vykdyti 2017 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.Skunde aukštesnės instancijos teismui E. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį ir Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimo netenkinti. Skunde probuojamasis prašo leisti jam išsimokėti likusią įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumą – 316,60 Eur per vieno mėnesio laikotarpį. E. Š. pažymi, kad yra dirbantis, nors turi problemų dėl alkoholio, tačiau šiuo metu vartoja vaistus ir alkoholio nebevartoja. Patirtą kojos traumą yra išsigydęs, todėl gali dirbti. Skunde E. Š. nurodo, kad pablogėjo jo mamos sveikata, ji turi invalidumą, ją nori guldyti į psichiatrinę ligoninę, todėl jam reikia prižiūrėti mamą, dėl ko jis negali atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.E. Š. skundas tenkinamas.BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Šio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba ir po papildomų auklėjamojo poveikio priemonių ar baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdo ar padaro teisės pažeidimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų ir vykdyti likusią bausmės dalį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimui nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų ar baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės nevykdymo atvejį arba naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas E. Š. taikytą bausmės vykdymo atidėjimą panaikino padaręs išvadą, kad probuojamasis asmuo neįvykdė įpareigojimo sumokėti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistasis ilgą laiką nedirba, patikimų darbo perspektyvų neturi, yra išlaikomas mamos. Be to, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu jis buvo du kartus baustas administracine tvarka už viešosios tvarkos pažeidimus. Šios aplinkybės apylinkės teismui leido daryti išvadą, kad E. Š. nevykdo teismo skirto įpareigojimo ir tai daro be pateisinamos priežasties. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas neįsigilino į probuojamojo bausmės pabaigos datą bei probacijos skyriaus teikimo datą, dėl ko nepagrįstai nagrinėjo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo klausimą pareiškėjo atžvilgiu. E. Š. 2015 m. lapkričio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nustačius, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 2017 m. birželio 6 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį. Paskirta galutinė subendrinta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui. Šis nuosprendis įsiteisėjo jo paskelbimo dieną, t. y. 2017 m. birželio 6 d., todėl iš karto buvo pateiktas vykdyti. Taigi, E. Š. bausmės pabaiga yra 2018 m. birželio 6 d. Būtent šią datą turėjo pasibaigti jo probacija. Jei nuteistojo priežiūrą atliekančio Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus vertinimu, E. Š. netinkamai vykdė ar visai nevykdė kurių nors jam paskirtų įpareigojimų, privalėjo teikimu kreiptis į teismą, t. y. pasirinkti vieną iš Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytų galimybių. Tačiau visais atvejais šis teikimas turėjo būti pateiktas teismui, kol dar nėra suėjęs nuteistajam paskirtos bausmės pabaigos terminas. Nagrinėjamu atveju, jau minėta, E. Š. bausmės pabaiga yra 2018 m. birželio 6 d., o probacijos skyriaus teikimas, nors ir datuotas 2018 m. birželio 6 d., tačiau apylinkės teisme gautas 2018 m. birželio 7 d., t. y. jau pasibaigus nuteistajam paskirtos bausmės terminui. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos nematyti, kad teikimas būtų išsiųstas anksčiau nei buvo gautas apylinkės teisme, t. y. dar nepraleidus termino. Todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog teikimas buvo pateiktas laiku. Pasibaigus bausmės terminui, nuteistasis negali patirti jokių neigiamų pasekmių, nes priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti probuojamajam nustatytų probacijos sąlygų laikymąsi, visuma gali būti taikoma tik probacijos laikotarpiu. Neįvertinęs praleisto termino pasekmių, apylinkės teismas nepagrįstai vertino E. Š. elgesį bausmės vykdymo atidėjimo metu.Atkreiptinas dėmesys, jog esminis probacijos tikslas yra užtikrinti veiksmingą probuojamojo resocializaciją ir padėti jam savo tikslų gyvenime siekti teisėtomis priemonėmis, t. y. naujų nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų prevencija. Apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju net, jei terminas teikimui paduoti nebūtų praleistas, naikinti bausmės vykdymo atidėjimą E. Š. nėra pagrindo. Nuteistasis 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu buvo įpareigotas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įmokėti 10 MGL dydžio sumą į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pirmojo įpareigojimo E. Š. laikėsi, jokie pažeidimai šiuo aspektu fiksuoti nebuvo. Taip pat buvo padarytos dvi įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – 20 ir 40 Eur. Vis dėlto, nuteistasis 2017 m. gruodžio 25 d. ir 2018 m. kovo 7 d. padarė du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 484 straipsnio 1 dalyje ir 484 straipsnio 2 dalyje. Abu nusižengimai padaryti būnant apsvaigus nuo alkoholio (abiem atvejais nustatytas gerokai virš dviejų promilių neblaivumo laipsnis). Todėl probacijos skyrius kreipėsi į teismą dėl papildomos baudžiamojo poveikio priemonės ar pareigos skyrimo. Šis teikimas buvo tenkintas Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nutartimi – E. Š. numatyta papildoma pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.Aukštesniajam teismui pateikta medžiaga liudija, kad probuojamasis jam nustatytos papildomos pareigos laikėsi. E. Š. neblaivumas buvo tikrinamas 2018 m. birželio 1 d., tačiau alkoholio matuoklis rodė absoliučius nulius. Jokių naujų teisės pažeidimų nuteistasis nepadarė, tačiau įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą jis pilnai neįmokėjo, nors buvo žadėjęs tai padaryti iki 2018 m. birželio 5 d., pateikiant mokėjimo kvitą. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pažadą E. Š. davė neapgalvotai, neįvertinęs savo finansinių galimybių, vis dėlto, piktybiško vengimo nemokėti paskirtos įmokos jo veiksmuose nenustatyta. Nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu buvo registruotas darbo biržoje, taip pat buvo kelis mėnesius įsidarbinęs, tačiau pastovių darbinių santykių išlaikyti jam nepavyko, vėliau turėjo nedarbingumą dėl išnarintos kojos. Šiuo metu yra motyvuotas dirbti, nes koja jau sugijusi. E. Š. gyvena vienas su mama, kuri turi sveikatos problemų, probuojamojo teigimu, motina gauna invalidumo išmoką ir minimalų darbo užmokestį. Kai jis dirbo, jo motina gulėjo ligoninėje, todėl pinigų reikėjo buto išlaikymui. Nors objektyvių duomenų apie motinos ligas aukštesniajam teismui nepateikta, tačiau spręsti, kad E. Š. visa tai išsigalvoja, taip pat nėra pagrindo. Nuteistajam nustatyta žema (37 balai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika liudija, kad jis iš tiesų motyvuotas koreguoti savo elgesį pozityvia linkme.Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, jog E. Š. nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo, piktnaudžiavo savo teisėmis ir todėl būtų tikslinga jam panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą. Po papildomos pareigos paskyrimo nuteistasis naujų teisės pažeidimų nepadarė, nuo Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus darbuotojų nesislapstė, jo asmenybė nėra tiek pavojinga visuomenei, kad jam turėtų būti griežtinamas bausmės atlikimo režimas. Be to, teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo apylinkės teisme buvo gautas jau pasibaigus bausmės atlikimo terminui, todėl E. Š. negali patirti jokių neigiamų pasekmių.Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, o nuteistojo skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

E. Š. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą - Kauno apygardos probacijos tarnybos Savivaldybių probacijos skyriaus teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo E. Š. atmesti.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.