Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Audriui Suprinavičiui, Dianai Zadrauskaitei,

viešame teisiamajame posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės ir nukentėjusiojo G. N. atstovo advokato Arvydo Verpečinsko apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. ir E. Š. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 137 straipsnio 1 dalyje padarymo, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo G. N. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. ir E. Š. buvo pareikšti kaltinimai ir byla perduota teisiamajam posėdžiui dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. padarymo dėl to, kad 2012 m. balandžio 17 d. apie 20 val. 25 min., Jonavoje, Žeimių g. 13, prie Jonavos rajono savivaldybės, veikdami bendrininkų grupėje, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju G. N. metu, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo G. N. atžvilgiu, o būtent: vijosi G. N., o pastarajam nukritus nuo 105 cm aukščio bortelio, gulinčiam G. N. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau 10 smūgių į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarė kraujosruvą kairio pakinklio srityje, blauzdos raumenų aptraiškymą, kairio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžį, kairės pakinklinės arterijos ir kairės blauzdos giliųjų venų pilną plyšimą ir aptraiškymą, kairio pakinklinio nervo aptraiškymą, kuriuos lydėjo išsivystęs raumenų suspaudimo sindromas, ūmi III laipsnio kairės kojos išemija bei trauminė kairio blauzdinio nervo neuropatija, tuo dėl kairės pakinklinės arterijos pilno plyšimo sunkiai sutrikdė nukentėjusiajam G. N. sveikatą. 2015 m. gegužės 28 d. teisiamajame posėdyje teismui priėmus prokuroro pakeistą kaltinimą pagal LR BK 137 straipsnio 1 dalį kaltinamieji D. G. ir E. Š. buvo kaltinami, kad jie 2012 m. balandžio 17 d. apie 20 val. 25 min. prie Jonavos rajono savivaldybės pastato, esančio Žeimių g. 13, Jonavoje, veikdami bendrininkų grupėje, tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju G. N. metu, tikslu panaudoti fizinį smurtą G. N. atžvilgiu, vijosi nukentėjusįjį G. N., o G. N., gelbėdamasis nuo jų, bėgdamas nušoko nuo 107 cm aukščio bortelio, ko pasėkoje leisdamasis ant kairės kojos pėdai užsifiksavus ant stabilaus pagrindo, patyrė kairio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžį, kairės pakinklinės arterijos nutraukimą, pakinklio giliųjų venų nutraukimą, kairio blauzdinio bei kairio šleivinio nervų pažeidimą, kairės blauzdos raumenų pažeidimą bei pakinklio kraujagyslių plyšimą su kraujo išsiliejimu į aplinkinius audinius, tuo dėl neatsargumo padarė nukentėjusiajam G. N. sunkų sveikatos sutrikdymą, o jį pasiviję nukentėjusiajam G. N. bendrais veiksmais sudavė ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. D. G. ir E. Š. dėl BK 137 str. 1 d. nustatytos veikos padarymo Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu buvo išteisinti.

Dėl įrodymų vertinimo

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo principų, o juos vertinti pagal 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-455/214; Nr. 2K-509/2010).Dėl veikos numatytos BK 137 str. 1 dalyje.Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. Šis nusikaltimas gali būti padaromas veiksmais, poelgiais, neatitinkančiais tiek įprastų, visuotinai žinomų bendrųjų atsargumo, tiek specialiųjų, oficialiomis taisyklėmis reglamentuotų atsargumo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo sudėtis materialioji, būtina nustatyti ne tik kilusius padarinius, bet ir nusikalstamos veikos objektyvųjį požymį – priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių (kad jie buvo dėsningas veikos rezultatas). Teismų praktikoje priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių pripažįstamas toks santykis, kuriam esant veika sukelia ir nulemia atsiradusius padarinius. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių padarinių priežastis (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132/2007). Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo padaromas neatsargia kaltės forma (Lietuvos Respublikos BK 14 str.), kuri gali pasireikšti nusikalstamu pasitikėjimu arba nusikalstamu nerūpestingumu (Lietuvos Respublikos BK 16 str. 1 d.). Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d.). Nusikalstamas nerūpestingumas konstatuojamas tais atvejais, kai nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (Lietuvos Respublikos BK 16 str. 3 d.).D. G. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusiojo nepažįsta, su E. Š. pažįstami nuo vaikystės. 2012 m. balandžio 17 d. vakare jam su E. Š. ir panelėmis būnant prie „Technoeros“ priėjo eina G. N. su K. P.. Tarp G. N. ir E. Š. prasidėjo žodinis konfliktas, susikivirčijo. G. N. pradėjo pulti E. Š., bandė suduoti kumščiais į viršutinę kūno dalį. Jis tiksliai negali pasakyti, kiek smūgių buvo E. Š. pataikyta. E. Š. buvo suplėšytas bliuzonas. E. Š. skundėsi skausmu. Jie matė, kad G. N. su savo draugais, nuėjo už Kultūros centro kampo. G. N. ėjo pro laiptukus ir toliau pasuko į dešinę, o jis su E. Š. ėjo iš paskos. G. N., pamatęs jį su E. Š., pradėjo bėgti link parduotuvės „Senvagė“, kiek galėdamas, dideliu greičiu, o jis su E. Š. pradėjo jį vytis. Paskui G. N. pirmas bėgo E. Š., o po to jis. G. N. bėgo skersai per žalią veją link parduotuvės „Senvagė“, šoko nuo bortelio, o jis bėgo šonu, t. y. borteliu, paskui takeliu ir nubėgęs žemyn, pamatė, kad G. N. guli nukritęs ant šaligatvio. Jis pribėgo prie nukritusio G. N. ir sudavė jam apie 10 smūgių į viršutinę kūno dalį rankomis ir kojomis. Jis pasilenkęs prie G. N. smūgiavo jam rankų kumščiais ir sudavė 7-8 smūgius, o kojomis sudavė apie 4-5 smūgius į nugarą, galvą. Mušdamas G. N., jam nieko nesakė. Į apatinę kūno dalį jis smūgių nukentėjusiajam G. N. nesudavinėjo. Ką tuo metu darė E. Š., jis nematė. Jie paliko nukentėjusįjį G. N. gulintį ant šono, G. N. pradėjo rėkti, kad jie leistų įkvėpti. G. N. jis nieko neklausė ir nesiaiškino dėl suplyšusios striukės ir skaudančio piršto. Nukentėjusiajam G. N. jis ant kojos nešokinėjo. Po poros savaičių jis buvo pas G. N. Kauno klinikose nuvažiavęs atsiprašyti. Su G. N. civiliniu ieškiniu ir civiliniu ieškiniu dėl gydymo išlaidų atlyginimo, jis nesutinka, nes jis nepadarė to sužalojimo, dėl kurio G. N. buvo gydomas. 2015 m. rugsėjo 25 d. teisiamajame posėdyje D. G. parodė, kad jis gynė savo draugą E. Š., kurį G. N. prieš tai buvo užpuolęs. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teigė kad jis rankomis ir kojomis galėjo suduoti apie 10 smūgių G. N. į įvairias kūno vietas. Anksčiau duotus parodymus tvirtina, pozicija dėl kaltinimų išlieka ta pati, kaltu neprisipažįsta.E. Š. pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. balandžio 17 d. apie 20 val. jis su D. G. ir panelėmis ėjo link „Techoeros“. Juos iš paskos sekė G. N. ir K. P.. Jie nusprendė jų palaukti. Prie jo priėjo G. N. ir K. P. bei pradėjo konfliktą. Kalbėjo tik G. N., kuris pasakė: „Ko žiūri?“, jis atsakė: „Noriu ir žiūriu“. Tada G. N. puolė jį ir bandė kumščiu suduoti į veidą. G. N. jam nesudavė, nes jis atsitraukė. Atsitraukdamas ir eidamas atbulas, jis užkliuvo už G. N. ir nukrito ant žemės. Tada G. N. jam spyrė į galvą vieną kartą. Jis prie galvos laikė dešinę ranką ir po šio smūgio jis pajuto dešinės rankos mažojo piršto skausmą. Po to jis atsistojo ir nuėjo truputį tolyn link „Technoeros“, o G. N. ir K. P. grįžo pas savo draugus. Tada kartu su D. G. ėjo aiškintis su G. N. ir K. P. prie kultūros rūmų įėjimo pirmų laiptų. Policijos nekvietė, nes norėjo patys išsiaiškinti. Kai jis su D. G. priėjo prie Kultūros rūmų, G. N., juos pamatęs, pradėjo bėgti, o jie pradėjo bėgti G. N. iš paskos. G. N. bėgo link „Senvagės“ parduotuvės, bėgo per žolę, iš paskos G. N., bėgo jis, o paskui jį - D. G.. G. N. greitai bėgdamas, šoko nuo bortelio ir krito. G. N. nušokęs susmuko. Kai G. N. nušoko, jis pamatė, kad G. N. koja perlinko. Jis šoko paskui G. N.. D. G. pribėgo prie G. N. ir sudavė G. N. smūgį į nugarą iš rankos. G. N. jis negalėjo įspirti, nes jam trukdė D. G., todėl jis apėjo jį ratu ir spyrė vieną smūgį G. N. į petį. Jis neklausė G. N., kodėl jis jį mušė. G. N. ant kojos niekas nešokinėjo. Jis buvo ligoninėje pas G. N. atsiprašyti. Jis po šio įvykio kreipėsi į ligoninę ir jam nustatė, kad lūžo dešinės rankos mažas pirštas, jis buvo apžiūrėtas teismo medicinos ekspertų. Jis sužalojimų G. N. nepadarė, su civiliniais ieškiniais nesutinka. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teigė kad jis koja galėjo spirti gulinčiam G. N. į peties sritį. Kadangi G. N. bėgo, todėl jį vijosi. Jis šoko G. N. iš paskos. Anksčiau duotus parodymus tvirtina, pozicija dėl kaltinimų išlieka ta pati, kaltu neprisipažįsta.Nukentėjusysis G. N. pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, kad jis kaltinamųjų nepažįsta. 2012 m. balandžio 17 d. susitiko su J. B., po to su K. P., jo draugu ir pusbroliu. Apie 19.30 val. jie nusprendė palydėti draugą iki stoties ir sustojo prie kultūros namų prie stogelio parūkyti. Pamatė, kad prie kitų laiptelių priėjo kelios merginos. Jis su K. P. priėjo prie merginų, jas pakalbino, pasiūlė praleisti vakarą, tačiau merginos atsisakė. Matė, kaip nuo pagrindinės Žeimių gatvės link merginų ėjo D. G. ir E. Š.. Jis su pastaraisiais prasilenkė. Vėliau E. Š. pasakė: „Ateik išsiaiškinsime“. Jam einant link E. Š., pastarasis ėmė eiti atbulas ir tarpusavyje apsižodžiavo. Esant tarp jų keliems metrams E. Š. užkliuvo, o gal kojos „susipynė“ ir nukrito ant žemės. Jis nuo E. Š. atsitraukė ir nuėjo prie draugų. Suprato, kad E. Š. ir D. G. nepatiko, kad jie buvo prie tų panelių. K. P. pasakė, kad čia viskas geruoju nesibaigs dėl to, kad susiginčijo. Kai jie pradėjo eiti nuo to stogelio, buvo prie namo kampo, pamatė, kad nuo kalno viršaus atvažiavo šviesios spalvos BMW dviejų durų, kuris įsuko į tą aikštelę, kur stovėjo E. Š. su D. G.. Po to tas pats BMW išvažiavo iš aikštelės ir sustojo prie kelio pusės. Iš automobilio BMW išlipo trys vaikinai, kurie rodė pirštu į juos ir pradėjo bėgti link jų. K. P. pasakė jam: „Tu bėk greičiau iš čia, nes čia geruoju nesibaigs, nes žinau kas čia tokie“. Ir jis pradėjo bėgti. Jis bėgo išilgai aikštelės prieš kultūros namus, bėgo žole ir šoko nuo bordiūro. Kai jis nušoko, suklupo šiek tiek, nugriuvo ir iš karto, nespėdamas pradėti stotis, pajuto smūgius. Jis negali pasakyti, kur pajuto pirmą smūgį. Smūgių buvo labai daug ir į visas kūno vietas. Po pirmo smūgio jis iš karto užsidengė galvą ir buvo gan ilgas laiko tarpas, kai smūgiavo ir į įvairias kūno vietas. Jis buvo užsidengęs galvą ir kuo smūgiavo nematė tik jautė, kad buvo tikrai smūgiuota kojomis, jis bandė atitraukti rankas nuo veido, nes buvo užsidengęs veidą rankomis. Jis jautė, kad tai padaryti bandė vienas asmuo. Kai įpusėjo mušimas, jis pajuto labai stiprų kairės kojos kelio skausmą. Kai pajuto tą stiprų skausmą, buvo smūgiuojama į kojas greičiausia kojomis, buvo retesni smūgiai, bet labai stiprūs. Jis pradėjo rėkti, bet E. Š. su D. G. nenustojo, toliau smūgiavo, jautė smūgius į visą kūną, o ne į vieną vietą. Daugiau smūgių buvo suduota į apatinę kūno dalį. Spardė į apatinę dalį ir tuo metu kažkas bandė atitraukti rankas nuo galvos, nuo veido. Smūgių sudavimo metu jis gulėjo ant dešinio šono, rankomis užsidengęs galvą, dešinė koja buvo truputį sulenkta, o kairė - beveik ištiesta. Juto staigius smūgius į koją iš viršaus. Tai buvo keli labai stiprūs smūgiai iš viršaus, po šių smūgių jis pajuto labai stiprų skausmą kelio srityje. Buvo šokinėjama ant jo kairės kojos. Kai sudavinėjo smūgius, jis nebandė gintis, nebuvo kada, jis tik užsidengė veidą, buvo ne pilnai išsitiesęs, o truputį susilenkęs. Po to E. Š. su D. G. gal nuo jo rėkimo atsitraukė, jis bandė sėstis ir dar kažkuris prabėgdamas spyrė iš kojos jam į galvą. Patraukęs rankas, jis matė tik du nueinančius nuo jo asmenis. Kojos skausmą jis pajuto mušimo metu. Smūgiai buvo suduodami ir į kojas. Dėl kojos traumos jis darbingas 50 procentų. Jis gulėdamas pats išsikvietė greitąją pagalbą. Medikai jį apžiūrėjo po įvykio ir buvo paakyje mėlynė ir galvoje buvo guzų. Liudytojas K. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, o su nukentėjusiuoju buvo draugai, po įvykio nebendrauja. Nurodė, kad įvykio vakarą G. N. su D. G. ir E. Š. persimetė keliais žodžiais ir pastarieji su merginomis nuėjo toliau. Paėję toliau ar D. G., ar E. Š. parodė vidurinį rankos pirštą ir buvo žodžiai atitinkami. G. N. pasakė: „Einam paskui juos“. Merginos su vaikinais nuėjo link „Technoeros“ pusės. Pasivijus merginas ir vaikinus, G. N. pirmas pradėjo pokalbį. Jis negali pasakyti, ką E. Š. ir D. G. jiems sakė, tačiau prasidėjo veiksmas. G. N. sugniaužė kumštį ir bandė trenkti stambesniam vaikinui – E. Š., kuris eidamas atbulas krito ant šono. E. Š. nukritus, G. N. bandė spirti jam į galvą, bet jis nežino tiksliai, ar pataikė. Tuo šis konfliktas baigėsi ir jie nuėjo atgal prie laiptelių. Pamatė, dideliu greičiu privažiuojantį sidabrinės spalvos BMW automobilį. Po dviejų minučių į stovėjimo aikštelę atvažiavo tas pats BMW markės automobilis, iš kurio išlipo trise: E. Š., D. G. ir dar vienas, kurio jis nepažįsta. Jis pasakė G. N., kad šis bėgtų, nes gaus į galvą. E. Š. ir D. G. pradėjo vytis G. N., kuris bėgo link parduotuvėlės esančios parkelyje. G. N., bėgdamas šoko nuo bortelio ir krito ant žemės. Šalia nukritusio G. N. vienas asmuo stovėjo, o E. Š. ir D. G. spardė G. N.. Jis tuo metu buvo prie Kultūros centro. Kai baigė mušti G. N., E. Š. ir D. G., kurie priėję sudavė jam vieną smūgį į galvą ir daugiau neatsimena. Po to jis nuėjo prie G. N. ir iškvietė greitąją. G. N. skundėsi kojos skausmu, gulėjo ant šono, sakė, kad jam skauda nugarą, koją. G. N. mušimą jis stebėjo maždaug iš 50 metrų atstumo. Jis matė judesius, todėl suprato, kad G. N. spardo. Kaltinamieji stovėjo, todėl galėjo smūgiuoti kojomis ir rankomis. Liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis kaltinamųjų ir nukentėjusiojo nepažįsta. Jis dirba Kultūros centre budinčiu. Tą dieną, kai įvyko konfliktas, jis budėjo. Konfliktas įvyko po darbo laiko. Jis, būdamas budinčio kambaryje, kurio langai yra į Jonavos savivaldybės pusę, pažiūrėjęs pro langą pamatė, kad dvi moteriškės ar merginos stovi prie savivaldybės laiptų, iš kiemo pusės. Jis išėjo į lauką ir paėjęs iki kiemo vidurio pamatė, kad ant šaligatvio guli jaunuolis. Jis visų ten buvusių paklausė, kas atsitiko, o jam viena mergina pasakė, kad sumušė, sulaužyta koja, nes vaikinas negalėjo pajudinti vienos kojos. Jis neatsimena, ar vaikinas, ar merginos sakė, kad šokinėjo ant kojos. Jis dar pasakė, kad greitąją reikia iškviesti, o jam atsakė, kad išsikvietė. Vaikinas, kuris gulėjo ant tako, buvo sąmoningas. Kai jis buvo toje vietoje, daugiau jokių asmenų nebuvo. Vėliau atvažiavo policija, dar vėliau greitoji, o jis viską stebėjo nuo Kultūros centro laiptų.Liudytojas J. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad tai galėjo būti 2012 m. balandžio mėnesį, kai jam paskambino E. Š., kuris paklausė, ką jis veikia. Jis atsakė, kad užsiėmęs, nes tuo metu sportavo ir tuo pokalbis baigėsi. Po treniruotės jis skambino E. Š. paklausti, ko jis norėjo, tačiau E. Š. neatsiliepė. Jis suprato, kad E. Š. norėjo pagalbos. Po kurio laiko, jis sutiko draugus, kurie pasakė, kad kažkas susimušė.Liudytojas A. C. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis buvo su draugais K. P., jo pusbroliu S. B. Jonavos parke. Po kurio laiko S. B. išėjo, prisijungė K. draugai G. N. ir dar vienas vaikinas, kurio vardo nežino. Jie buvo parke, prie tvenkinio, esančio šalia ligoninės, kur vartojo alkoholį. G. N. ir K. P. vienu metu buvo kažkur nuėję, po kiek laiko grįžo. Truputį pabuvę, nuėjo prie Kultūros centro pagrindinio įėjimo, esančio arčiau gatvės. Pamatė, kad G. N. pradėjo bėgti, o iš kitos pusės pamatė paskui jį atbėgančius gal du vaikinus, kurie bėgo nuo plačiosios gatvės. G. N. vijosi vienas vaikinas, o kitas vaikinas pribėgo prie K. P.. G. N. bėgo už savivaldybės link parkelio, nušoko nuo bortelio ir jo nebesimatė. Tuomet prie G. N. pribėgo vienas iš kaltinamų vaikinų, matė pribėgusio vaikino judesius, iš kurių jis suprato, kad G. N. mušė. Vaikinai iš karto pasišalino. Tada jis, K. P. ir kitas vaikinukas nuėjo iki G. N., kuris buvo už bordiūro. G. N. gulėjo, per kelnes matėsi, kad jo koja jo lūžusi, nes buvo netiesi blauzda. G. N. pasakė, kad vaikinas jam sulaužė koją. Muštynės truko neilgai, minutę, su vijimusi vos kelias minutes. G. N., kiek jis atsimena, mušė tik vienas vaikinas. Liudytoja D. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji su draugėmis už Kultūros centro prie laiptukų laukė D. G. ir E. Š.. Netoli buvo keturi nepažįstami vaikinai. Prie jų priėjo G. N. su kažkokiu draugu ir pasiūlė joms išgerti, bet jos nesutiko, sakė kad laukia draugų. Atėjo D. G. su E. Š. ir jie visi ėjo link parduotuvės „Technoera“. G. N. su draugu ėjo jiems iš paskos. E. Š. netoli krūmų, atrodo ties Kalnų g. 25 ar 27 namu, nukrito, nes užkliuvo, o priėjęs G. N. spyrė E. Š. į ranką gal du ar daugiau kartų. Kai G. N. spyrė E. Š., G. N. nieko nesakė. Atsikėlęs E. Š. su D. G. pradėjo eiti paskui G. N., kuris ėjo link pagrindinės gatvės už Kultūros centro. Jos atsisėdo ant suoliukų prie kultūros centro, prie pat laiptukų žiūrint nuo pagrindinės gatvės arčiau antro įėjimo. Atsisukusi ji pamatė bėgantį G. N., kuris nukrito nuo borto. Paskui prie G. N. priėjo E. Š. su D. G. ir spyrė G. N., tai ji suprato iš judesių. Spardymas užtruko apie tris minutes. Baigę spardyti, E. Š. su D. G. priėjo prie jų ir jie visi nuėjo prie Sodų g. 50a namo laiptinės. Liudytoja L. Č. teisiamajame posėdyje panašiai nurodė įvykio aplinkybes, kaip ir liudytoja D. R.. Teigė, kad nukentėjusiajam G. N. su draugu einant jiems iš paskos E. Š. norėjo bėgti, bet paslydo ir nukrito ant žvyro prie stulpelių. E. Š. nukritus, G. N. jam spyrė į galvą. E. Š. su D. G. vijosi tamsaus gymio vaikiną G. N., kuris nukrito. Ji matė, kad prie G. N. pribėgo E. Š. ir D. G.. Ji prie G. N. priėjusi nebuvo.Liudytojas J. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną susitiko su G. N., K. P. ir A . Paskui apie septintą ar aštuntą valandą vakaro jis, A., G. N. ir K. P. atėjo už Kultūros centro prie galinio įėjimo laiptelių, kur atsisėdę gėrė alų. Prie kitų laiptelių atėjo ir atsisėdo keturios merginos. G. N. su A. nuėjo užkalbinti tų merginų. Po to prie merginų priėjo du vaikinai, vienas iš jų buvo G. N., ir įvyko žodinis konfliktas. Jis girdėjo, kad kažką jie vienas kitam sakė, tačiau ką konkrečiai sakė, jis negirdėjo. Tie vaikinai su merginomis nueidinėjo nuo kultūros centro link „Technoeros“, o G. N. su K. P. nuėjo jiems iš paskos. Kas vyko toliau, jis nematė, nes buvo pastatytos karuselės, kurios viską užstojo. Kai prie jo sugrįžo G. N. su K. P., jis pamatė, kad vienas iš tų dviejų vaikinų, būdamas prie karuselių, kažkam skambina. G. N. grįžęs pasakė, kad vaikinai kažkam skambina, ir pasiūlė eiti į kitą Kultūros centro pusę. Tada jie nuėjo į kitą Kultūros centro pusę, prie pirmo pagrindinio įėjimo nuo Žeimių gatvės ir stovėjo ant laiptų prie to įėjimo, nes manė, kad bus saugiau. Po 5-10 min. prie pagrindinėje gatvėje esančios stovėjimo aikštelės nuo Žeimių g. privažiavo automobilis BMW, kuriame buvo tų vaikinų draugai. Privažiavus šiam automobiliui iš už kampo nuo gatvės pusės išbėgo du vaikinai ir dar vienas iššoko iš BMW automobilio, šių asmenų G. N. išsigando ir pradėjo bėgti. Automobilio BMW vairuotojas sėdėjo mašinoje. G. N. vijosi trise, G. N. bėgo už savivaldybės, skersai per žolę parkelio link. Jis matė, kaip G. N. šoko nuo bordiūro, o paskui jį šoko dar du vaikinai. Jis nematė, kaip G. N. nukrito. Nušokus G. N. ir dar dviem vaikinams, pasiviję G. N. prie savivaldybės kampo, trys vaikinai pradėjo jį mušti rankomis ir kojomis. Prie G. N. jis matė tris stovinčius vaikinus. Jis matė vaikinų rankų, kojų mostus, tačiau negali pasakyti, ar visi trys mojavo rankomis, kojomis. Vaikinams nuėjus nuo G. N., jie priėjo prie pastarojo ir jis pasakė, kad jam tikriausiai lūžo koja. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad vaikinai šokinėjo ant G. N. kojos, patvirtina. Liudytoja I. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamuosius ji pažįsta. Nukentėjusiojo nepažįsta. 2012 m. balandžio mėnesį ji su draugėmis D., L.ir G. buvo prie kultūros centro. Teigia mačiusi, kad D. G. su E. Š. bėgo paskui G. N. per žolę link Jonavos savivaldybės pastato prie laiptelių, kur yra įėjimas į savivaldybę nuo Žaliosios g. pusės. Ji matė, kad G. N. bėgdamas nukrito nuo bortelio. Tuo metu D. G. ir E. Š. pribėgo prie G. N.. Ten buvo bortelis, ji ne visada kreipė į vaikinus dėmesį, bet matė, kad sudavinėjo smūgius, iš judesių ji suprato, kad G. N. sudavinėjami smūgiai. Ji matė tik viršutinę kūno dalį, matė kaip judėjo ir iš judesio suprato, kad galėjo spardyti. Ji buvo priėjusi prie G. N., kuris gulėjo, jo koja buvo užsilenkusi, išsukta. G. N. prašė iškviesti greitąją, ant G. N. veido, rankų sumušimo žymių nesimatė. D. G. su E. Š. kartu su ja ir merginomis nuėjo nuo savivaldybės pastato. Liudytoja G. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji su draugėmis už Kultūros centro stovėjo ir laukė dviejų draugų. Atėjo D. G. ir E. Š., su kuriais kartu jos nuėjo. Vaikinai, kurie buvo prie Kultūros centro, ėjo paskui juos. G. N. užsivijo E. Š., kuriam nukritus buvo suduotas kažkoks smūgis. Sėdėdama ant suoliuko, ji pamatė, kad E. Š. vejasi G. N., kuris bėgo nuo stulpelių, paskui jį bėgo E. Š.. Ji matė, kad G. N. norėjo nušokti nuo bortelio ir nukrito. Ji matė E. Š. ir D. G. iki juosmens, jie judėjo.Liudytoja E. I. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba Jonavos PK viešosios policijos skyriaus patrulių būryje. Ji su kolega gavę budėtojo pranešimą apie muštynes, vyko į įvykio vietą. Ant žemės prie savivaldybės, šalia aukšto bordiūro gulėjo vienas vaikinas, kuris sakė, kad jis krito, ar tai nustūmė, minėjo, kad po muštynių, kad juos užpuolė. Po to jie važiavo ieškoti kaltininkų, nes nurodė, kad vaikinai nuėjo link Sodų g. 50 namo. Radę du vaikinus ir merginas pristatė į komisariato budinčią dalį, kur toliau dirbo tyrėjas. Sužalotas vaikinas nurodė, kad jį užpuolė, skundėsi, kad skauda koją.Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad 2012 m. balandžio 17 d. įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo G. N. ir E. Š., dėl šio konflikto pasekmių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, nutarimas nebuvo apskųstas. Nustatyta ir tai, kad pasibaigus konfliktui G. N. su K. P. nuėjo link Kultūros centro, o D. G. su E. Š. ir merginomis, kurios apklaustos liudytojomis, liko. J. B. matė, kaip kažkuris D. G. ar E. Š. kažkam skambino telefonu. Ir tik praėjus kuriam laiko tarpui, nukentėjusysis, liudytojai K. P. ir J. B. pamatė, kaip staiga pravažiuoja automobilis, jis grįžta ir išlipa iš jo vienas vaikinukas, kuris kartu su D. G. ir E. Š. vejasi nubėgantį G. N.. J. B., K. P. ir nukentėjusysis G. N. patvirtino, kad tuo metu suprato, jog tokiu būdu bus kerštaujama dėl įvykusio konflikto. Todėl patarus K. P., G. N. bandė pabėgti nuo jį besivejančių asmenų. Šios aplinkybės patvirtina, kad tuo metu G. N. buvo iškilusi grėsmė būti sužalotam, todėl jo pasirinktas būdas pabėgti ir taip išvengti galimų pasekmių buvo savalaikis ir esamoje situacijoje logiškas. Teisėjų kolegijai šias išvadas leidžia daryti tai, kad po to, kai G. N. nukrito, prie jo gulinčio pribėgę D. G. ir E. Š. panaudojo fizinį smurtą, kojomis ir rankomis suduodami smūgius į įvairias kūno vietas. Todėl teismo vertinimu pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai vertino surinktus įrodymus, jų visumą dėl kilusio pavojaus G. N. sveikatai. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos (t.14.b.l. 9-10) matyti, kad G. N. buvo kilęs akivaizdus pavojus, jį nuo besivejančiųjų skyrė apie 2-5 metrų atstumas, kai jis pribėgęs vejos kraštą šoko nuo bortelio. Nukentėjusysis G. N. turėjo ribotą galimybę pasirinkti saugesnį kelią, nei šuolį nuo 107 cm. aukščio bortelio, nuo kurio beje nušoko ir vienas iš besivejančių asmenų. Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, kad ir D. G., ir E. Š. teisminio nagrinėjimo metu pirmojoje instancijoje patvirtino faktą, jog jie vijosi nukentėjusįjį, kuris bandė nuo jų pabėgti šokdamas nuo 107 cm aukščio bortelio ir patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi šio veiksmo, tai yra siekimo išvengti užpuolimo ir susidorojimo pasekmė- nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.Siekiant pašalinti prieštaravimus, atsiradusius dėl byloje atliktų dviejų prieštaringų teismo medicinos ekspertizių – ikiteisminio tyrimo metu atliktos ir pateiktos specialisto išvados Nr. G1580/12(02) (T1 b. l. 105-107) ir teisminio bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu atlikto ir pateikto ekspertizės akto Nr. EKG54/13(02) (T 4 b. l. 2-7), bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, buvo apklausti ekspertė S. B. ir specialistas Gregoire Abi Chaker, tačiau kiekvienas iš jų liko prie duotų išvadų, paaiškindami kardinaliai priešingas išvadas( t.5 b.l.6-8). Dėl to buvo paskirta nauja komisijinė medicininė ekspertizė (Nr. PEKG 74/2016(01)), kurią atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertų komisija T 5 b. l. 29-34). Šioje teismo medicinos išvadoje konstatuota, jog G. N. kairiojo blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis įvyko nušokus nuo aukščio ir besileidžiant ant ištiestos kojos su jos pakrypimu per kelio sąnarį. Ekspertai sprendžia, jog tikėtina, kad būtent šiame traumos etape aštriu lūžgalio kraštu buvo nutrauktos pakinklinės arterija ir giliosios venos. Po nukritimo, besitęsiant kojos, o kartu ir lūžgalių judesiams, galėjo lūžio vietoje įvykti vidinių minkštųjų audinių pažeidimas. Patirti sužalojimai visumoje vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Abejoti šia teismo medicinos ekspertų atlikta ekspertize teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Vertinant kitus pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus – įvykio vietos apžiūros protokolą (1 t. b. l. 5-6), Jonavos rajono savivaldybės administracijos raštą (1 t. b. l. 8), kuriuo nustatyta, kad Jonavos rajono savivaldybės administracija pateikė 2012 m. balandžio 17 d. laikotarpio nuo 201,15 iki 20,40 val. apsaugos kamerų, esančių ant Jonavos r. savivaldybės pastato, esančio Žeimių g. 13, Jonava, vaizdo įrašą ir apžiūros protokolą (1 t. b. l. 9-14) apžiūrėtas CD diskas su 2012 m. balandžio 17 d. įvykio vaizdo įrašu, nustatyta, kad įvykis, kurio metu nukentėjusysis G. N. bėgo nuo jį besivejančių D. G. ir E. Š., atstumas tarp jų buvo nedidelis ir kad G. N. siekdamas pabėgti nuo šių asmenų šoko nuo bortelio ir besileidžiant ant ištiestos kojos su jos pakrypimu per kelio sąnarį įvyko kairiojo blauzdikaulio vidinio krumplio lūžis, ko pasekoje nugriuvo ant žemės. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu (1 t. b. l. 20-21), nustatyta, kad liudytojas J. B. atpažino G. N., kurio atžvilgiu 2012 m. balandžio 17 d. apie 20.20 val. trys jam nepažįstami vaikinai vartojo fizinį smurtą ir tai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (protokolu (1 t. b. l. 22-39), liudytojo K. P. parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t. b. l. 48-63), nustatyta, kad liudytojas K. P. parodymų patikrinimo vietoje nurodė ir patikslino jo apklausos metu išdėstytas aplinkybes, Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (1 t. b. l. 64-65, 66-67, 73-74, 75-76) nustatoma, kad K. P. atpažino E. Š. ir D. G. kaip asmenis kurie vijosi G. N.. Nukentėjusysis G. N. atpažino E. Š., atpažino D. G., kurie jį vijosi, parodymų patikrinimo vietoje protokolu (1 t. b. l. 80-88) nustatyta, kokia trajektorija bėgo nukentėjusysis, kai jį vijosi du asmenys. Šių įrodymų visuma sudaro nuoseklią duomenų grandinę, kuri leidžia įrodymus vertinti, kaip pagrindžiančius E. Š. ir D. G. nusikalstamus veiksmus, nukreiptus nukentėjusiojo G. N. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje surinktų duomenų visuma patvirtina tiek D. G., tiek E. Š. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 137 straipsnio 1 dalyje. D. G. ir E. Š. buvo pareikšti kaltinimai ir pagal BK 135 str. 1d. , tai yra dėl tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo ir tik teisminio nagrinėjimo metu, paaiškėjus aplinkybei, kad kojos sužalojimas įvyko krentant iš aukščio, o ne tiesiogiai nuo suduotų smūgių, kaltinimas šiems asmenims buvo pakeistas į BK 137 str. 1d. tai yra neatsargų sunkų sveikatos sutrikdymą. Pagrindinis ir iš esmės vienintelis BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 137 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo požymis yra skirtinga kaltės forma. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti ne tik kilusius padarinius, bet ir tai:1) ar būtent kaltininko veika (kuri gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu) buvo nukentėjusiojo sužalojimo ar susargdinimo priežastis, t. y. kad tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys; 2) jo kaltę (nusikalstamą pasitikėjimą ar nusikalstamą nerūpestingumą) dėl kito žmogaus sunkaus sužalojimo ar susargdinimo. Pažymėtina ir tai, kad, sprendžiant apie tyčios buvimą kaltininko veiksmuose, turi būti įvertinami nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykiai ir elgesys ne tik iki nusikaltimo padarymo, jo padarymo metu, bet ir jam pasibaigus. Taigi tik išsamus E. Š. ir D. G. padarytos veikos sudėties subjektyviojo požymio – kaltės – turinio ištyrimas ir tuo remiantis kaltės formos nustatymas leidžia tinkamai kvalifikuoti jų veiką.Pirmos instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje subjektyviųjų požymių – kaltės klausimo detaliau neanalizavo, teigė kad nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp kilusių pasekmių ir D. G. bei E. Š. veiksmų. Kaltinamieji nenumatė ir negalėjo numatyti , kad toks sužalojimas G. N. gali atsirasti dėl jo bėgimo ir šuolio nuo bortelio, nes jie nenulėmė G. N. bėgimo krypties ir trasos. Su tokiomis išvadomis teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija įvertinusi įrodymų visumą daro išvadą, kad padariniai - G. N. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, atsirado E. Š. ir D. G. tyčinių veiksmų vijimosi nukentėjusįjį pasekoje, kurie pasekmių- kojos sužalojimo atžvilgiu buvo neatsargūs. Nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp kaltinamųjų E. Š. ir D. G. veiksmų ir G. N. patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, kadangi būtent dėl jų kaltės (nusikalstamo nerūpestingumo) nukentėjusysis G. N., bėgdamas ir tokiu būdu gelbėdamasis nuo jį besivejančių kaltinamųjų susidorojimo su juo, kurie beje pasiviję, panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, nušokdamas nuo 107 cm bortelio ir krisdamas, patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu pasekmės – sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo ( BK 16 straipsnio 3 dalis). E. Š. ir D. G. aktyviai bandydami pavyti nukentėjusįjį G. N. nors ir nenumatė, kad dėl tokio jų elgesio kils pavojingos pasekmės, tačiau dėl savo individualių savybių, amžiaus, išsilavinimo privalėjo suprasti, kad galimos ir tokios pasekmės kurios atsitiko. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus, prieš imdamasis tam tikros veiklos, privalo išsiaiškinti, ar ja nebus padaryta žala kito asmens interesams, tai yra laikytis atsargumo taisyklių. Šiuo konkrečiu atveju kaltinamieji atliko aktyvius veiksmus, vijosi G. N., kuris suprasdamas pavojų sveikatai, bandė pabėgti nuo puolančiųjų ir taip patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.Todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad E. Š. ir D. G. yra kalti dėl G. N. sukeltų neatsargių pasekmių, tai yra pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad: 2012 m. balandžio 17 d. apie 20 val. 25 min. prie Jonavos rajono savivaldybės pastato, esančio Žeimių g. 13, Jonavoje, veikdami bendrininkų grupėje, tikslu panaudoti fizinį smurtą G. N. atžvilgiu, vijosi nukentėjusįjį G. N., o G. N., gelbėdamasis nuo jų, bėgdamas nušoko nuo 107 cm aukščio bortelio, ko pasėkoje leisdamasis ant kairės kojos pėdai užsifiksavus ant stabilaus pagrindo, patyrė kairio blauzdikaulio vidinio krumplio lūžį, kairės pakinklinės arterijos nutraukimą, pakinklio giliųjų venų nutraukimą, kairio blauzdinio bei kairio šleivinio nervų pažeidimą, kairės blauzdos raumenų pažeidimą bei pakinklio kraujagyslių plyšimą su kraujo išsiliejimu į aplinkinius audinius, tuo dėl neatsargumo padarė nukentėjusiajam G. N. sunkų sveikatos sutrikdymą.Dėl veikos numatytos BK 140 str.1d. ir nukentėjusiojo skundo.Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. Š. ir D. G. buvo kaltinami ir tuo, kad jie pasiviję nukentėjusįjį G. N. bendrais veiksmais sudavė pastarajam ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Skundžiamu nuosprendžiu, pirmos instancijos teismas nurodė, kad dėl kaltinamųjų E. Š. ir D. G. veiksmų po to, kai nukentėjęs G. N. šokdamas nukrito nuo bortelio, t. y. smurto pavartojimas viešoje vietoje nukentėjusiojo G. N. atžvilgiu, kai nukentėjusiajam G. N. nėra konstatuoti kiti kūno sužalojimai, teismas šiame nuosprendyje nepasisako, nes teismo vertinimu byla teisme nagrinėjam tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 255 straipsnis). Nukentėjusysis apeliaciniu skundu nesutinka su tokia teismo pozicija, mano kad teismas nepagrįstai atsisakė pasisakyti dėl G. N. sumušimo, nes teismas vadovaudamasis BPK 256 str. turėjo priimti ne išteisinamąjį nuosprendį, o savo iniciatyva perkvalifikuoti nusikalstamą veiką. Jonavos rajono apylinkės teismas turėjo visas teisines prielaidas savo iniciatyva kvalifikuoti kaltinamųjų E. Š. ir D. G. nusikalstamą veiką pagal kitą BK straipsnį.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria apelianto argumentams ir konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad dėl šios nusikalstamos veikos byla nebuvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. D. G. ir E. Š. buvo suformuluoti kaltinimai ne mažiau dešimties smūgių sudavimu G. N. į įvairias kūno vietas. Tik šie tyčiniai veiksmai prokuroro nebuvo juridiškai įvertinti, nebuvo nurodytas BK straipsnis numatantis atsakomybę už tyčinių veiksmų atlikimą. Pirmos instancijos teismas tokį kaltinimą priėmė ir pagal tai nagrinėjo bylą. Teismas privalėjo ištaisyti kaltinimo trūkumus vadovaujantis BPK 255- 256 straipsnių nuostatomis, pasiūlydamas prokurorui keisti kaltinimą, ar įspėdamas kaltinamuosius ir apie galimą tokį veiksmų vertinimą. Tačiau to nepadarė. E. Š. ir D. G. iš esmės neginčijo aplinkybių, kad po to kai G. N. nukrito, jie pribėgę bendrais veiksmais rankomis ir kojomis sudavė pastarajam į įvairias kūno vietas, ne mažiau 10 kartų. Smurtą naudojo dėl to, kad pastarasis buvo prieš tai sudavęs smūgius E. Š., suplėšęs striukę. Teigia, kad G. N. prašė jų leisti įkvėpti orą. Tokiu būdu kerštavo G. N.. Teisme apklausta ekspertė S.Bielevičienė nurodė, kad medicininiuose dokumentuose jokie kiti (išskyrus kojos sužalojimą), sužalojimai G. N. fiksuoti nebuvo, dėl to ji ir nepasisakė specialisto išvadose. Susipažinus su byloje esančiais medicininiais dokumentais, rasti duomenys tik patvirtina, kad G. N. buvo skubiai teikiama pagalba, operuojamas dėl sužalotos kojos. Nukentėjusysis G. N. teisme tvirtino, kad jis bandė išvengti smūgių, dengėsi galvą rankomis, jautė didelį fizinį skausmą. Iš filmuotos medžiagos matyti, kad G. N. buvo suduodami smūgiai tiek rankomis, tiek kojomis.BK 140 str. 1d. apima smurtavimą tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad G. N. buvo sutrikdyta sveikata, tačiau įrodymų visuma patvirtina, kad smūgių sudavimu G. N. buvo sukeltas akivaizdus fizinis skausmas. Todėl įvertinant įrodymų visumą darytina išvada, kad: kaltinamieji D. G. ir E. Š. 2012 m. balandžio 17 d. apie 20 val. 25 min. prie Jonavos rajono savivaldybės pastato, esančio Žeimių g. 13, Jonavoje, nukentėjusiajam G. N. nukritus ant grindinio, pribėgo prie gulinčio G. N. ir tyčiniais bendrais veiksmais sudavė ne mažiau 10 smūgių rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir taip G. N. sukėlė fizinį skausmą, tai yra padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. E. Š. ir D. G. pripažinus kaltais, išsprendžiamas proporcingos jų padarytai nusikalstamai veikai bausmės paskyrimo klausimas, taip pat civilinio ieškinio priteisimo pagrįstumo klausimas.Teisėjų kolegija, skirdama bausmę kaltinamiesiems E. Š. ir D. G., vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jų pavojingumo laipsnį, į nuteistųjų kaltės formą ir rūšį, į nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadiją ir pasekmes, į asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jų reikšmę ir kitas aplinkybes.

35.1. E. Š. ir D. G. padarė vieną neatsargų nusikaltimą ir vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą veikdami bendrai. E. Š. ir D. G. praeityje neteisti, kaltinamasis D. G. administracine tvarka nebaustas, E. Š. – baustas, VšĮ Jonavos PSPC psichikos sveikatos centro priežiūroje abu kaltinamieji neįrašyti, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje. Abu kaltinamieji charakterizuojami išskirtinai teigiamai (T 3 b. l. 125, 143, 146, T4 b. l. 42), D. G. yra vedęs (T 4 b. l. 41). Kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika sukėlė sunkias pasekmes – 2012 m. lapkričio 27 d. duomenimis (T 3 b. l. 42) nukentėjusysis prarado 50 proc. darbingumo iki 2013-05-26 (bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje naujų duomenų negauta). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinamiesiems E. Š. ir D. G. skirtinas už veikos numatytos BK 137 str.1d. padarymą sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, o už veikos numatytos BK 140 str.1d. – arešto bausmė. Bausmių subendrinimui taikytinos BK 65 ir 63 straipsnio taisyklės ir atsižvelgiant į tai kad padarytos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, taikytinas bausmių apėmimas, griežtesne apimant švelnesnę bausmę. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma bei tai, kad įvykis buvo atsitiktinis, o ne dėsninga kaltinamųjų elgesio ir gyvenimo būdo pasekmė, nuo veikų padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo yra praėjęs nemažas laiko tarpas, leidžia daryti išvadą, jog kaltinamųjų atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, dėl ko šiuo atveju turi būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. BK 71 str. nuostatomis paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas turi būti atidėtas minimaliam terminui, įpareigojant E. Š. ir D. G. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę 10 MGL įmoką į nukentėjusiųjų fondą, kurią E. Š. ir D. G. privalo sumokėti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Sankcijoje numatytos arešto bausmės skyrimas, nors ir trukmės atžvilgiu trumpesnis, tačiau jo vykdymas galimas tik realiai, o tai teisėjų kolegijos nuomone, sutrukdytų kaltinamiesiems dirbti, gauti atlyginimą ir pradėti vykdyti nuosprendžiu priteistų sumų sumokėjimą.

Dėl civilinių ieškinių

Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 5596,17 Lt (1620,76 Eur) žalos atlyginimo (1 t. 110 b. l.). Bylos duomenimis nustatyta, kad G. N. 2012 m. balandžio 17 d. VšĮ Jonavos ligoninės Priėmimo skyriuje buvo suteikta skubios pagalbos paslauga, – radiologo konsultacija dėl blauzdikaulio viršutinės dalies lūžio ir nuo 2012 mm. balandžio 17 d. iki 2012 m. gegužės 18 d. jis buvo gydytas LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikų Mišrių traumų, Neurochirurginės reanimacijos, Plastinės chirurgijos ir nudegimų skyriuose dėl pakinklinės arterijos sužalojimo, suteikiant gydymui būtinas paslaugas – bendrąją anesteziją, blauzdikaulio medialinės ir lateralinės plokštumos lūžio atvirą repoziciją su vidine fiksacija, pakinklinės arterijos atstatymą, atliekant interpoziciją kineziterapiją (kojos raumenys), bendrąją anesteziją, bet kurios srities plačią skeltos odos transplantaciją. AB „Ortopedijos technikos“ Reabilitacijos skyriuje nuo 2012 m. birželio 14 d. iki 2012 m. liepos 4 d. nukentėjusiajam buvo suteikta pagalba atliekant reabilitacijos procedūras. VšĮ Kauno miesto Kalniečių poliklinikoje nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. G. N. buvo konsultuotas bendrosios praktikos gydytojo, nuo 2012 m. liepos 26 d. iki 2012 m. rugpjūčio 21 d. nuketėjusiajam buvo suteikta ambulatorinė neurologo konsultacija dėl kojos nervo sužalojimo padarinių, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacija (kai paciento konsultacijos metu paskiriamas (keičiamas) ir atliekamas vienos rūšies procedūrų kursas) (suaugusiesiems). LSMU ligoninėje VšĮ Kauno klinikose 2012 m. liepos 26 d. G. N. buvo konsultuotas ortopedo traumatologo dėl kojos lūžio padarinių.

36.1. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina - 5596,17 Lt (1620,76 Eur). Teisėjų kolegijos nuomone, visos šios gydymo įstaigų paslaugos, suteiktos nukentėjusiajam, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirtomis traumomis, todėl Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys 5596,17 Lt (penkių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt šešių Lt 17 ct) sumai, kas atitinka 1620,76 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt eurų ir 76 euro centus) pareikštas E. Š. ir D. G. tenkintas visa apimtimi.

37. Nukentėjusysis G. N. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamųjų solidariai priteisti turtinės žalos atlyginimą – 541,88 Lt (156, 93 Eur) ir 80 000 Lt ( 23169,60 Eur) neturtinę žalą (t. 2, b. l. 38-40). Turtinę žalą sudaro išlaidos vaistams. Patirtas išlaidas patvirtina byloje esantys vaistų pirkimo kvitai (t. 3, 43 b. l.). Įvertinus tai, kad nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą lėmė nusikalstami E. Š. ir D. G. veiksmai, prašoma priteisti 541,88 Lt (kas atitinka 156, 93 Eur) turtinė žala patvirtinta dokumentais ir nėra per didelė, teisėjų kolegija sprendžia, jog nukentėjusiajam padaryta turtinė žala iš E. Š. ir D. G. priteistina. Nuteistieji privalo atlyginti išlaidas, kurias nukentėjusysis turėjo, gydydamasi nusikaltimo metu patirtus sužalojimus (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis).

37.1. Nukentėjusysis G. N. civiliniame ieškinyje taip pat prašo iš kaltinamųjų priteisti 80 000 litų( 23169,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad dėl jų nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir emocinius išgyvenimus ir nepatogumus, nes bijojo dėl iškilusios grėsmės gyvybei, be to, nuolat jaučia baimę bei įtampą. Po padaryto sužalojimo iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė. Nukentėjusysis nurodė, kad jo darbingumas nustatytas tik 50 procentų, todėl jo galimybės darbo rinkoje, pasirinkus statybininko specialybę, tapo labai ribotomis. Neturinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibūdina kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas aplinkybes, teismo įvertintas pinigais. CK nenustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis, jį nustato teismas. Teismas neturtinės žalos dydį nustato pagal teisiškai reikšmingų konkrečioje byloje kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką. Teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnis) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

37.2. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, be ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Kaip matyti iš byloje esančio ekspertizės akto Nr. (PEKG 74/2016(01)) nukentėjusysis G. N. įvykio metu patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, tiek įvykio metu, tiek gydymo metu, tiek po to sekusios reabilitacijos eigoje patyrė didelį fizinį skausmą. Po įvykio nukentėjusysis buvo operuotas, gulėjo reanimacijoje, taikytas medikamentinis gydymas, perrišimai. Po gydymo 2012 m. lapkričio 29 d. jam nustatytas 50 procentų darbingumas, tačiau atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad 50 procentų darbingumas jam buvo nustatytas terminuotai iki 2013 m. gegužės 26 d. (T 3 b. l. 42). Kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis G. N. neabejotinai patyrė didelius fizinius skausmus ir dvasinius išgyvenimus, taip pat atsižvelgia į tai, jog dėl apribotos galimybės judėti jo gyvenimas tapo nevisavertis. Dėl visų šių aplinkybių nukentėjusysis neabejotinai patyrė didelę neturtinę žalą. Tačiau, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama ir į tai, kad jokių naujų duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo esminę įtaką jo tolesniam gyvenimui nepateikta. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamų asmenų finansinę būklę, į konkrečios situacijos ypatumus, atsižvelgdama į tai, kad padarytas vienas neatsargus ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekdama užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą bei tai, kad žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas, jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010), vadovaudamasi teismų praktika, sprendžia, kad G. N.. ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos mažintinas, iš E. Š. ir D. G. priteisiant 5 000 Eur. Kolegijos nuomone, tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas užtikrina nuteistųjų bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, taip pat atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gautos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos. Viena jų dėl advokatės S. Kupčiūnienės suteiktos antrinės teisinės pagalbos E. Š., (pažyma Nr. NTP-7-2865 ( T 5 b.l. 63)) ir dėl advokatės A. Fominienės suteiktos antrinės teisinės pagalbos D. G. (pažyma Nr. NTP-7-3732) (T 5 b. l. 39)), iš kur matyti, kad išlaidas sudaro advokato darbo užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės, t. y. kaltinimo ir gynybos pusių dalyvavimas yra būtinas. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Dėl šių aplinkybių Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamųjų D. G. ir E. Š. netenkinami.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Oksanos Gabrilaitienės ir nukentėjusiojo G. N. atstovo advokato Arvydo Verpečinsko apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus BK 137 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1dalyje ir nuteisti:

pagal BK 137 straipsnio 1 dalį skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirti 60 parų areštą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu a) papunkčiu, BK 63 straipsnio 1dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems) metams, įpareigojant D. G. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įmokėti 10 MGL į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus BK 137 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1dalyje ir nuteisti:

pagal BK 137 straipsnio 1dalį skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal BK 140 straipsnio 1dalį skirti 60 parų areštą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1dalies 1punktu a) papunkčiu, BK 63 straipsnio 1dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymą atidėti 1 metams, įpareigojant E. Š. per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistųjų priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įmokėti 10 MGL į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomąsias priemones, paskirtas D. G. ir E. Š. - įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patenkinti pilnai, priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. G. ir E. Š. 1620,76 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt eurų ir 76 euro centus)gydymo išlaidoms atlyginti.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo G. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų D. G. ir E. Š. 156, 93 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus, 93 euro centus) turtinės žalos ir 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktinį įrodymą - kelnes, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti G. N., kompaktinį diską su 2012 m. balandžio 17 d. vaizdo įrašu - palikti saugoti byloje.