Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-08-16 · Civilinė byla Nr. e2-1009-178/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-16
Bylos Nr.
e2-1009-178/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00390-2018-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Poškus
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas
Atsakovas
I. S., T. S.
Trečiasis asmuo
G. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1009-178/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00390-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Medicinos bankas ieškinį atsakovams I. S. ir T. S. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo G. S..

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo. Ieškovė ieškinyje prašo priteisti solidariai iš atsakovų I. S. ir T. S. 37 100,32 Eur negrąžinto kredito; priteisti iš atsakovės I. S. 92 899,68 Eur negrąžinto kredito; priteisti iš atsakovo T. S. 6 678,06 Eur delspinigių; priteisti iš atsakovų 5 proc. metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovų T. S. (arešto mastas 43 778,38 Eur) ir I. S. (arešto mastas 130 000 Eur) turimam nekilnojamajam, kilnojamajam turtui, piniginėms lėšoms ir turtinėms teisėms. Nurodė, kad atsakovams prašoma priteisti suma yra didelė, be to, jie skolos bankui negrąžina ilgą laiką. Atsakovai nedisponuoja nekilnojamuoju turtu, I. S. draudžiamosios pajamos sudaro 256,62 Eur per mėnesį, o T. S. draudžiamųjų pajamų negauna. Atsakovo T. S. atžvilgiu kiti jo kreditoriai taiko areštus, kurių mastas sudaro 8 869,58 Eur. Ieškovės teigimu, siekiant užtikrinti pareikšto reikalavimo įvykdymą, egzistuoja objektyvus pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui tam, kad atsakovai nesiimtų veiksmų, kuriais būtų siekiama paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar apsunkinti daiktinėmis prievolėmis turtą ar lėšas, kurie galėtų būti panaudoti atsiskaitymui su ieškove.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 8 d. nutartimi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Teismas nurodė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra grėsmė, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismų praktikoje, aiškinant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui kaip sąlygą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl nei didelė ieškinio suma, nei objektyvus atsakovo negalėjimas įvykdyti finansinių įsipareigojimų savaime nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Nagrinėjamu atveju ieškovė jokių duomenų, patvirtinančių galimą atsakovų nesąžiningumą siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, nepateikė. Dėl to teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovė (toliau - ir apeliantė) atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nutartyje pateiktas aiškinimas, kad ieškovė neįrodė būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės neatitinka aktualios Lietuvos apeliacinio teismo suformuojamos praktikos.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinio dydis nėra reikšmingas vertinant būsimo teismo sprendimo įvykdymo perspektyvą. Ieškinio dydis vertintinas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į atsakovų turtinę padėtį. Atsakovams ieškinio suma yra didelė, jie neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų būti įvykdytas teismo sprendimas, o uždirbant nedideles sumas, iš kurių per protingą terminą nėra galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, kyla rizika, kad atsakovai nebus pajėgūs įvykdyti prievolę. Todėl iškyla grėsmė, kad būsimas teismo sprendimas gali būti neįvykdytas arba jo vykdymas iš esmės pasunkėti.Atsakovai neturi nekilnojamojo turto, I. S. draudžiamosios pajamos sudaro 256,62 Eur per mėnesį, o T. S. draudžiamųjų pajamų negauna. T. S. atžvilgiu kiti jo kreditoriai taiko areštus, kurių mastas sudaro 8 869,58 Eur. Tik atsakovams įrodžius, kad jie yra finansiškai pajėgūs įvykdyti savo įsipareigojimus ieškovei, būtų pagrindas netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Byloje nepaneigta, kad ieškinio suma atsakovams yra didelė. Pagrindinio skolininko ir laiduotojų skola ieškovei sudaro 503 772,31 Eur, vykdymo procese likusių neparduotų įkeistų keturių žemės sklypų bendra rinkos vertė 2016 m. ir 2017 m. sudarė 57 380 Eur, todėl skola iš įkeisto turto nebus padengta.Atsakovai yra nesąžiningi, nes jie nustatytu termino neįvykdė savo įsipareigojimų ieškovei, su ieškove nebendradarbiauja, neatsako į raginimus sumokėti skolą. Atsakovų pasyvus elgesys patvirtina, kad jie neturi tikslo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.Atsakovė I. S. dirba UAB „Vis Vitalis“ ir UAB „Baltfina“, jos pajamos per abi darbovietes sudaro 256,62 Eur per mėnesį. Vienas iš įkeistų žemės sklypų buvo parduotas UAB „Vis Vitalis“, kurią atstovavo I. S., o tai patvirtina, kad įmonė turi galimybę įsigyti vertingą turtą, tačiau atsakovei moka ypač žemą atlyginimą. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog I. S. vadovaujamos įmonės yra susijusios su pagrindiniu skolininku ir jie stengiasi, kad įkeistas turtas būtų perleistas vienai iš šių įmonių, tačiau skolos ieškovei nedengia. Toks elgesys yra nesąžiningas bei rodo, kad atsakovai bei trečiasis asmuo siekia slėpti turtą nuo apeliantės.Pagal pateiktus duomenis atsakovas T. S. negauna draudžiamųjų pajamų, stengiasi neturėti savo vardu turto, lėšų, į kurias galėtų būti nukreiptas išieškojimas bei neaišku, iš kokių lėšų jis gyvena. Toks elgesys taip pat yra nesąžiningas ir neatitinka CK nustatytų įpareigojimų vykdyti prisiimtas prievoles.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo ieškovui galinčio būti palankiu teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Civilinio proceso įstatymas numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmuo, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui.Nagrinėjamu atveju apeliantė reiškia turtinį reikalavimą 136 678,06 Eur sumai, kurio užtikrinimui ir prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį turtą. Pirmosios instancijos teismas jas taikyti atsisakė, nenustatęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, t. y. neįrodytas atsakovų nesąžiningumus siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Apeliantė nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada iš esmės grindė tuo, kad dėl didelės ieškinio sumos egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, nes pagal byloje esančius duomenis atsakovai neturi pakankamai turto, iš kurio galėtų padengti prašomą priteisti sumą, be to, atsakovų elgesys vengiant vykdyti pinigines prievoles apeliantei bei galimai gaunamų pajamų nerodymas patvirtina jų nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis bei pateiktus rašytinius įrodymus, iš dalies sutinka su atskirajame skunde nurodomais argumentais. Minėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi prima facie (preliminariai) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas ieškinio pagrįstumą vertina tik (ne)tikėtinumo aspektu, todėl apeliantės paduotame ieškinyje išdėstyti argumentai bei pateikti rašytiniai įrodymai yra pakankami ieškinio reikalavimų tikėtinumui pagrįsti, t. y. šio proceso stadijoje nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal apeliantės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas. Be to, ne ši laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo atsisakymo jas taikyti pagrindu, todėl nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi antrosios sąlygos – sprendimo įvykdymo galimų komplikacijų – vertinimas.Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nagrinėjamu atveju aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas. Apeliantė atsakovams reiškia turtinio pobūdžio reikalavimus bendrai 136 678,06 Eur sumai dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis nevykdymo. Apeliantė grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą įrodinėja vadovaudamasi didele ieškinio suma, atsakovų turtine padėtimi bei atsakovų nesąžiningumu (šiuo aspektu išsamesni argumentai pateikti atskirajame skunde). Nėra pagrindo nesutikti su apeliante, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje buvo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kad teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas preziumuojamas turtinių ginčų atvejais, kai ginčas tarp šalių kilęs dėl didelės pinigų sumos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014 ir kt.), tačiau pažymėtina, jog ši prezumpcija nėra absoliuti, nes kiekvienu atveju teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-22/2012; 2013 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1535/2013 ir kt.). Be to, aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017 ir kt.).Iš apeliantės nurodomų aplinkybių bei pateiktų duomenų matyti, kad atsakovai nekilnojamojo turto neturi, atsakovės I. S. mėnesinės draudžiamosios pajamos sudaro tik 256,62 Eur, nors, apeliantės teigimu, dirba dvejose darbovietėse, atsakovas T. S. draudžiamųjų pajamų iš viso negauna. Todėl ieškinio tenkinimo atveju iš atsakovų pajamų sprendimo įvykdymas daugiau nei abejotinas apskritai ar bent jau užsitęstų ilgą ir neapibrėžtą laiką. Pirmosios instancijos teismas sprendė dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui neegzistavimo iš esmės būtent dėl neįrodyto atsakovų nesąžiningumo, taip pat nurodė, kad objektyvus atsakovo negalėjimas įvykdyti finansinių įsipareigojimų savaime nėra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui Apeliacinės instancijos teismas vis tik nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad paminėti motyvai yra pagrįsti ir lemia laikinųjų apsaugos priemonių netaikymą.Iš prie ieškinio pateiktų dokumentų matyti, kad apeliantė ne vieną kartą siuntė pranešimus atsakovams dėl jų prievolių vykdymo. Atsakovai su apeliante nebendravo, į prašymus dėl įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis vykdymo nereagavo. Atsakovo turto atžvilgiu jau yra taikytas turto areštas. Pažymėtina, kad realizuojant įkeistą pagrindinio skolininko G. S. turtą – žemės sklypą, jis buvo parduotas skolininko pasiūlytam pirkėjui UAB „Vis Vitalis“, t.y. I. S. darbovietei, pardavimo aktą pasirašė I. S. (ieškinio priedas Nr. 13). Tai, kaip pagrįstai nurodo apeliantė, leidžia manyti, jog I. S. vadovaujamos įmonės yra susijusios su pagrindiniu skolininku bei jie stengiasi, kad įkeistas turtas būtų perleistas vienai iš šių įmonių. Tokie trečiojo asmens ir atsakovės veiksmai rodo, kad atsakovei yra žinoma apie kreditinių įsipareigojimų nevykdymą ir atitinkamai iš to jai kaip laiduotojai kylančias pareigas. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. informuotas apie 2018 m. rugpjūčio 2 d. tarp atsakovės I. S. ir advokato M. G. sudarytą atstovavimo sutartį. Šis advokatas nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios atstovauja ir trečiąjį asmenį G. S.. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ir trečiasis asmuo yra susiję asmenys, labai tikėtina, kad atsakovams taip pat buvo žinoma ir apie nagrinėjamos bylos iškėlimą, tačiau atsakovė neimdavo jai paštu siunčiamų procesinių dokumentų nei gyvenamosios vietos adresu, nei darbovietėje. Taigi, yra pagrindas manyti, kad buvo vengiama bendradarbiauti ne tik su apeliante, bet ir teismu (CPK 8 str.), o tai leidžia manyti apie galimą nesąžiningą elgesį, be kita ko, ir įsipareigojimų pagal laidavimo sutartis vykdymo atžvilgiu. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia abejoti atsakovų sąžiningumu, o iš pateiktų duomenų, kaip minėta, negalima spręsti, kad atsakovų turtinė padėtis yra tokia gera, kad ir netaikius byloje laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, kuris gali būti palankus apeliantei, įvykdymas nepasunkėtų ar nepasidarytų neįmanomas. Todėl sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui konstatavimui. Juolab, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kitaip tariant, tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė egzistuoja.Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus bei yra reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – apeliantės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintinas iš dalies, areštuojant atsakovams priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, turtines teises bei pinigines lėšas pareikštus reikalavimus atitinkamu mastu, t. y. I. S. ir T. S. atžvilgiu bendrai 37 100,32 Eur sumai; I. S. atžvilgiu 92 899,68 Eur sumai bei T. S. atžvilgiu 6 678,06 Eur sumai (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p., 337 str. 1 d. 2 p.). Pažymėtina, kad būtent toks laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas bei mastas atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei šalių interesų pusiausvyros principą, taip pat nepažeidžia ekonomiškumo principo, nes teismo taikomų apribojimų bendra suma negali būti didesnė už pareikšto ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.). Kita vertus, atsakovai, jei jų finansinė padėtis yra gera ir prašoma priteisti suma jiems nėra tiek reikšminga, gali pasinaudoti įstatymo suteikta teise sumokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą (CPK 148 str. 2 d.) ir tokiu būdu išvengti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Areštavus lėšas, esančias kredito, mokėjimo ir/ar elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose, atsakovai turi teisę prašyti teismo leisti su jomis atlikti tam tikras operacijas (CPK 145 str. 6 d.), taip pat prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies.

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ (juridinio asmens kodas 112027077) reikalavimų užtikrinimui:

areštuoti atsakovei I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir/ar atsakovui T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą neviršijant 37 100,32 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims;areštuoti atsakovei I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą neviršijant 92 899,68 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims;areštuoti atsakovui T. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą neviršijant 6 678,06 Eur sumos, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims.

Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai turtines teises bei pinigines lėšas, priklausančias atsakovams I. S. ir T. S. ir esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant atsiskaityti su ieškove uždarąja akcine bendrove „Medicinos bankas“.

Išaiškinti, kad pagal CPK 147 straipsnio 6 dalį dėl atsakovų turto suradimo ir aprašymo ieškovė turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja 14 (keturiolika) dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Nutarties kopiją išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Teisėjas Alvydas Poškus