Klaipėdos apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. D. atstovo advokato A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutarties panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – Institucijos) 2020 m. vasario 28 d. nutarimu V. D. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 16 Eur dydžio bauda. V. D. nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki 2019 m. sausio 30 d. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., atliko jam priklausančių inžinerinių statinių, esančių ant UAB „Ž.“ nuosavybės teise priklausančio sklypo, rekonstrukcijos ir statybų darbus, neturėdamas UAB „Ž.“ leidimo. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau– Statybos įstatymas) 3 straipsnio 2 dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

5.2 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. ???-?-10-1075/2020 išsamiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo nešališkumo, kuris turi būti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgiama į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo. Taikant subjektyvųjį teisėjo nešališkumo testą yra laikomasi teisėjo nešališkumo prezumpcijos, kuri reiškia, kad asmeninis teisėjo nešališkumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Objektyvusis teisėjo nešališkumo testas yra laikomas svarbia papildoma garantija, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose bylose gali būti sudėtinga pateikti įrodymus, paneigiančius teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją. Taikant objektyvųjį teisėjo nešališkumo testą reikia nustatyti, ar, be teisėjo elgesio, yra kitų patikrinamų faktų, kurie gali kelti abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Taikant šį testą didelė reikšmė suteikiama suinteresuoto asmens požiūriui, objektyvaus stebėtojo nuogąstavimams (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 9186/80 par. 26; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje (duomenys neskelbtini), peticijos Nr. 17056/06. par. 98). Šiuo atveju V. D. atstovas teismui nušalinimų nereiškė, kitos bylos šalys taip pat nurodė, kad jokių abejonių teisėjo nešališkumu neturi, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo nusišalinti.

5.5 Apeliaciniame skunde minimoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos už neteisėtą naudojimąsi svetimu daiktu priteisimo. Priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas, civilinėje byloje nėra vertinamas apelianto atliktų veiksmų (pylimo rekonstrukcijos darbų, neturint tam nei statybą leidžiančio dokumento ir (ar) žemės sklypo savininko leidimo) teisėtumas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sistemingas siekis administracinį nusižengimą sutapatinti su civiliniais teisiniais santykiais yra siekis įteisinti neteisėtai atliktus pylimo rekonstrukcijos darbus, pažeidžiant ex iniuria ius non oritur principą, ir noras išvengti padarinių tuo atveju, jeigu UAB „Ž.“ pareikštų reikalavimą pašalinti neteisėtai atliktus pylimo praplatinimus.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. D. atstovo advokato A. M. apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar V. D. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 418 straipsnyje, sudėtis.

9. ANK 418 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Civilinis kodeksas nustato, kad įgyvendindami teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Kasacinėje praktikoje pripažįstama, kad kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelę žalą kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą. Taigi kaltininko veika turi pažeisti konkrečių įstatymų konkrečius reikalavimus, kurių būtina laikytis realizuojant savo ar kito asmens teisę. Įstatymų nustatytos teisės realizavimo tvarkos pažeidimas taip pat turi atitikti pavojingumo kriterijų (būti pavojingas). Tačiau nepritartina tokiai praktikai, kai įvairūs tarpusavyje kylantys konfliktai ir ginčai dirbtinai kriminalizuojami kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-2/2010, 2K-383/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-357/2014, 2K-470/2014 ir kt.).

10. Patikrinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, konstatuotina, kad šis teismas palikdamas galioti Institucijos nutarimą pripažinti V. D. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės pažeistų ir ginčijamų teisių, kurias bandyta ginti pasirenkant būtent administracinių nusižengimų įstatymą, turinys ir jų realizavimo būdas leidžia daryti išvadą, kad V. D. veikoje nėra visų savavaldžiavimo požymių.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos esmę sudaro kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės liudija, kad tarp UAB „Ž.“ ir V. D. kyla ginčai dėl UAB „Ž.“ turto – žemės sklypo ir jame esančio V. D. turto – tvenkinio Nr. (duomenys neskelbtini) – naudojimo. Savavaldžiavimo sudėties požymių buvimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. D. veiksmuose pirmosios instancijos teismas nustatė tik formaliai. Kaip minėta, savavaldžiavimas (ANK 518 straipsnis) dalykas yra savavališkas įstatymais ar kitais teisės aktais nustatytos asmens tikros ar tariamos teisės įgyvendinimas neteisėtomis priemonėmis. Ši įrodinėtina aplinkybė turi būti aiškiai nustatyta, tačiau iš skundžiamos teismo nutarties nėra aišku, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra tikro ar tariamo teisinio santykio subjektas, kada ir kokiais konkrečiais veiksmais jis vykdė savo teisę, kokias pasekmes kitam asmeniui sukėlė tikros ar tariamos teisės vykdymas. Teismas, nenustatęs šių aplinkybių, neatskleidė ir motyvuotai nepagrindė administracinio nusižengimo sudėties buvimo anksčiau aprašytoje V. D. veikoje. Teisėjas, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad V. D. veiksmai sukėlė pavojingas pasekmes – didelės žalos kito asmens – UAB „Ž.“ – teisėms ir teisėtiems interesams padarymą, supainiojo administracinės atsakomybės, numatytos ANK 518 straipsnyje, ir baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 294 straipsnyje, objektyviuosius požymius ir nesilaikė BK, ANK bei Kasacinio teismo praktikoje nustatytų šių atsakomybių rūšių atribojimo kriterijų. Padarytos išvados dėl kilusių pavojingų padarinių – didelės žalos kito asmens –UAB „Ž.“ – teisėms ir teisėtiems interesams padarymo teismas konkrečiais duomenimis nepagrindė. Įsiteisėjusiu (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuroro M. S. nutarimu buvo atmestas UAB „Ž.“ skundas dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant V. D. veikoje nusikaltimo, numatyto BK 294 straipsnyje, požymių, bei inicijuota administracinio nusižengimo bylos teisena pagal ANK 518 straipsnį (b. l. 13–15, t. 1).

12. Administracinio nusižengimo bylos tyrimo procese nebuvo nustatytos ir šios faktinės aplinkybės: kada buvo atlikti pylimo praplatinimo darbai – Institucijos nutarime nurodytu laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 2 d. iki sausio 30 d. ar anksčiau – iki 2017 m. vasario 20 d. (inžinerinių statinių įsigijimo dienos), vėliau iki policijos pareigūnų 2020 m. birželio 18 d. atliktos įvykio vietos apžiūros (b. l. 129–139, t. 1), MB „G.“ 2020 m. birželio 18 d. atliktų kartografavimo darbų (b. l. 143–145, t. 2). Administracinio nusižengimo padarymo laikas yra esminė faktinė aplinkybė, kurios nustatymas reikšmingas tinkamam veikos kvalifikavimui, atsakomybės individualizavimui.

13. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas skundžiamoje teismo nutartyje aprašytomis aplinkybėmis, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinių teisės pažeidimų bylose traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo įrodyta, jog V. D. padarė nusižengimą, dėl kurio jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir paskirta administracinė nuobauda.

14. Pagrįstų abejonių kelia ir skundžiamoje nutartyje atliktas 2017 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp pardavėjos bankrutuojančios UAB „M.“ ir pirkėjų V. D. ir Vi. D. aiškinimas. Minėta sutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo sutuoktinė nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą: (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., kitus inžinerinius statinius: Tvenkinį Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Tvenkinį Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. Sutartyje nurodyta, kad be varžytinių parduoto turto pirkimo–pardavimo sutartis yra prilyginama notaro patvirtintai sutarčiai ir yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Sutartis yra prilyginama perdavimo– priėmimo aktui (b. l. 92, t. 1). Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad 2017 m. vasario 20 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartyje nėra aptartos įsigyto turto – inžinerinių statinių – naudojimo UAB „Ž.“ žemės sklype sąlygos, nėra nurodyta šių statinių vieta kitam asmeniui (ne nekilnojamojo turto pardavėjui) priklausančiame žemės sklype, dėl to pirkimo–pardavimo sutartis prieštarauja įstatymui (CK 6.396 straipsnis), o V. D. neturi (neįgijo) teisės naudotis atitinkama UAB „Ž.“ žemės sklypo dalimi tokiomis pačiomis sąlygomis kaip nekilnojamojo turto – inžinerinių statinių – pardavėjas (skundžiamos nutarties 28 punktas). Iš byloje esančios medžiagos ir iš administracinėn atsakomybėn traukiamo V. D. bei nukentėjusiojo juridinio asmens UAB „Ž.“ atstovo S. M. paaiškinimų matyti, kad tarp šių asmenų vyksta ginčai dėl UAB „Ž.“ priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra V. D. ir jo sutuoktinei priklausantys inžineriniai statiniai – tvenkinys Nr. (duomenys neskelbtini), pylimai ir kt. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), neteisėto ir neatlygintino naudojimosi, servituto nustatymo, 2017 m. vasario 20 d. žemės ir inžinerinių statinių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Nukentėjusiojo atstovas S. M. ir Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą, tvirtina, kad V. D. rekonstravo jam nuosavybės teise priklausantį pylimą, esantį UAB „Ž.“ žemės sklype, neturėdamas šiems darbams žemės savininko leidimo, įrengė automobilių stovėjimo aikšteles. V. D. neigia jam inkriminuojamą nusižengimą, teigdamas, kad 2017 m. jis ir jo sutuoktinė nusipirko tvenkinį su pylimu. Statiniai buvo įregistruoti (duomenys neskelbtini) registre.Tvenkinys yra ant UAB „Ž.“ žemės. V. D. prižiūri savo turtą – tvarko ir lygina pylimo šlaitus, užpila gruntą. Prie tvenkinio patenka važiuodamas pylimu. Jam nepavyko su žemės savininku susitarti dėl naudojimosi žeme tvarkos, dėl to vyksta civiliniai ginčai.

15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teisme 2017 m. spalio 30 d. buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-527-236/2017 pagal UAB „Ž.“ civilinį ieškinį atsakovams V. D. ir Vi. D. dėl neteisėtai valdomo daikto išreikalavimo iš svetimo valdymo. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4308-1010/2020 dėl 2017 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pagal ieškovės UAB „Ž.“ civilinį ieškinį atsakovams V. D., Vi. D. ir bankroto administratoriui V. Pe. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-909-799/2020 pagal UAB „Ž.“ civilinį ieškinį, pareikštą V. D. ir Vi. D. dėl nuostolių atlyginimo už neteisėtą neatlygintiną naudojimąsi svetimu turtu.

15.1 Civilinėje byloje Nr. e2A-527-236/2017 buvo atmestas UAB „Ž.“ civilinis ieškinys atsakovams V. D. ir Vi. D., kuriuo buvo prašoma įpareigoti atsakovus grąžinti ieškovei neteisėtai valdomą biologinį turtą – karpius, kurie buvo įžuvinti atsakovams priklausančiame tvenkinyje Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje buvo nustatyta, kad pagal Panevėžio apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-389-198/2012, išduotą 2014-01-21, dėl 331 238,92 Lt išieškojimo iš skolininkės UAB „Ž.“ išieškotojai BUAB „M.“ antstolio K. K. padėjėjos 2014 m. liepos 14 d. surašytu turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotas turtas, įskaitant tvenkinius Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. Antstolio K. K. padėjėja 2015 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė siūlymą pasiimti neparduotą iš varžytynių turtą išieškotojui – BUAB „M.“ bankroto administratoriui. BUAB „M.“ bankroto administratorius 2015 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlymo informavo antstolio K. K. kontorą, kad BUAB „M.“ kreditorių komitetas nutarė perimti antrosiose varžytynėse neparduotą skolininkės UAB „Ž.“ nekilnojamąjį turtą. Taip pat byloje nustatyta, kad Vi. D. ir V. D. 2017 m. vasario 20 d. su BUAB „M.“ sudarė pirkimo– pardavimo sutartį, pagal kurią BUAB „M.“ pardavė Vi. D. ir V. D. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) rajone, bei tvenkinius Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. 2017 m. vasario 20 d. pirkimo–pardavimo sutartyje šalys papildomų sąlygų ar apribojimų, susijusių su žemės sklypu ir tvenkiniais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei jų priklausiniais, nenumatė. Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 8 d. nutartyje, kuria buvo atmestas ieškovės UAB „Ž.“ skundas, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl tvenkinių Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bankroto procedūros vykdymo proceso metu nuosavybės teisės perėjimo, ir nėra duomenų, kad ieškovė (UAB „Ž.“) būtų ginčijusi vykdymo veiksmus, būtų reiškusi reikalavimus BUAB „M.“ bankroto byloje, taip pat būtų ginčijusi BUAB „M.“ sudarytus sandorius.

15.2 Civilinėje byloje Nr. e2-909-799/2020 ieškovė UAB „Ž.“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovų Vi. D. ir V. D. nuostolių atlyginimą už neteisėtą naudojimąsi (duomenys neskelbtini) ha ieškovui priklausančiu žemės sklypu, ant kurio yra įrengtas atsakovams priklausantis inžinerinis statinys – tvenkinys Nr. (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimi panaikintas Tauragės apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegijai nustačius, kad ginčas tarp šalių turi būti nagrinėjamas platesne apimtimi, ne tik dėl kompensacijos už po tvenkiniu esančio sklypo naudojimą, bet ir dėl servituto nustatymo ar nuomos klausimo, o šalims nesusitarus, ir dėl tvenkinio pirkimo– pardavimo sutarties teisėtumo ir galiojimo (CPK 6.394 straipsnio 3 dalis).

16. Iš aptartų aplinkybių matyti, jog tarp šalių yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kiekviena iš šalių sprendžia, kad turi atitinkamų teisių UAB „Ž.“ priklausančiame žemės sklype. Tai tik patvirtina išvadą, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje neįmanoma daryti vienareikšmės išvados dėl ginčo šalių teisių ir pareigų, nes tiek V. D., tiek UAB „Ž.“ atstovo suvokimas apie jų subjektines teises į ginčo objektą yra grindžiamas tam tikra teisine argumentacija, dokumentais. Tačiau nepaneigus V. D. pozicijos civiliniam procesui būdingais metodais, neįmanoma daryti patikimos išvados, kad jos veiksmai atitinka savavališko savo tikros ar tariamos teisės vykdymo požymius. Nei Institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei pirmosios instancijos teismui, nagrinėjusiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo pateiktas bendrosios kompetencijos teismo įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo būtų buvę anksčiau išspręsti ginčai tarp V. D. ir UAB „Ž.“, kurie tiesiogiai susiję su aptariamo administracinio nusižengimo objekto – žemės sklypo – panaudojimu. Institucija nepateikė jokių neabejotinų V. D. tyčios įrodymų. Institucijos atstovas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. D. atliko statybos darbus UAB „Ž.“ žemės sklype, neturėdamas Statybų įstatyme nustatyto žemės savininko leidimo, daugiau apie įvykį nieko negali pasakyti (b. l. 98, t. 1). Byloje nėra duomenų apie tai, kad administracinį nusižengimą tirianti institucija pati būtų atlikusi, jų manymu, savavališkai atliktų darbų apžiūrą, matavimus ir pan. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. D. ir UAB „Ž.“ teismui pateikti duomenys dėl tvenkinio Nr. (duomenys neskelbtini) pylimo statybos darbų apimties ir jų vertinimo Statybų įstatymo 3 straipsnio reikalavimų atitikties prasme, yra prieštaringi. UAB „Ž.“ atstovas teismui pateikė UAB „G.“ 2020 m. birželio 18 d. pažymą, kurioje užfiksuota, kad žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) atlikus tvenkinio pylimo kartografavimo darbus nustatyta, jog pylimų praplatinimo aikštelės užima (duomenys neskelbtini) m² UAB „Ž.“ žemės sklypo (t. 1, b. l. 143); V. D. atstovas advokatas pateikė E. N. firmos „E.“ 2020 m. liepos 21 d. specialisto išvadą, kurioje užfiksuota, kad atlikus tyrimą ortografavimo ir GPS metodais bei echologu ištyrinėjus tvenkinio Nr. (duomenys neskelbtini) pylimo dalį po vandeniu, nustatyta, jog gruntas supiltas tik ant viršutinės pylimo dalies su statesniu polinkio kampu, šlaito paviršius nesuformuotas, sulyginta tik viršutinė pylimo dalis. Tokiam paprastam pylimo remontui statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, todėl V. D. neprivalėjo vykdyti Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimo (t. 1, b. l.166–169); UAB „Ž.“ atstovas pateikė (duomenys neskelbtini) instituto 2020 m. liepos 31 d. konsultacinę išvadą, kurioje konstatuota, jog tvenkinio Nr. (duomenys neskelbtini) pylimas vietomis buvo praplatintas, buvo padidintos jo keteros ir pylimo pado matmenys, išorės tūrio matmenys, užimant didesnę žemės sklypo dalį. Kadangi visa tvenkinio Nr. (duomenys neskelbtini) pylimo konstrukcija yra laikančioji konstrukcija, daroma išvada, kad tvenkinio Nr. (duomenys neskelbtini) pylimo pertvarkymo metu buvo stiprinamos laikančiosios konstrukcijos ir dėl to padidėjo jo išorės matmenys. Tokie darbai priskiriami statinio rekonstravimo statybos rūšiai, jiems atlikti reikėjo statybą leidžiančio dokumento (t. 1, b. l. 10–25). Byloje yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 5 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas ir pranešimas UAB „Ž.“ (duomenys neskelbtini) „Dėl pranešimo apie galimai savavališką statybą“. Minėtuose dokumentuose nurodyta, kad inspekcijos pareigūnui patikrinus UAB „Ž.“ pateiktą informaciją vietoje, nustatyta, jog pylime (duomenys neskelbtini) m³, dalyje tarp tvenkinio Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) upelio yra išpiltas ir išlygintas gruntas nuo 1 m iki 2,3 m pločio ir nuo 10 m iki 42 m aukščio (tvarkomo pylimo šlaito ilgis apie 135 m). Pylimo viršuje įrengtas kelias nuo 5,2 m iki 6 m. V. D. aiškinimu, pylimas 1965 m. statybos, nusidėvėjimas 75 procentai, ardomas erozijos, skalaujamas tvenkinio vandens bangomis, todėl pylimo šlaitai tvirtinami moliniu gruntu. Pylimo tvarkymo darbai (atvežtinio molinio grunto vietomis išpylimas, išlyginimas pylimo ir kelio sutvirtinimui bei išplatinimui) priskiriami inžinerinio statinio kapitaliniam remontui. Tokiems darbams projektas ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas (t. 1, b. l. 34–42). Teismo pavedimu, Institucijos, atlikusios administracinio nusižengimo tyrimą, pareigūnai 2020 m. birželio 11 d. atliko įvykio vietos – V. D. priklausančių inžinerinių statinių ir UAB „Ž.“ žemės sklypo – apžiūrą bei užfiksavo, kad apžiūros metu mato žvyrkelį su aštuoniais išplatėjimais ir prie kelio stovinčią medinę pavėsinę (t. 1, b. l. 129–130). Iš apžiūros protokolo nėra aišku, kam priklauso medinė pavėsinė ir kelias, kada šie objektai atsirado. Taigi akivaizdu, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra įrodytas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties subjektyvusis elementas – administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tyčia, t. y. neišsprendus civilinio ginčo nėra įrodyta, kad V. D. tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja kito asmens privatų žemės sklypą.

17. Konstitucinis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios ar administracinės teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-409/2011, 2K-7-152-895/2019 ir kt.). Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-433-507/2016).

18. Remdamasis ištirtais bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad inžinerinių statinių savininko V. D. veiksmai valdant savo turtą, esantį UAB „Ž.“ žemės sklype, ir galbūt padaryti žemės sklypo savininko teisių suvaržymai neturi būti vertinami kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnyje, kadangi šie galbūt padaryti pažeidimai gali būti ištaisyti įprastinėmis privačių asmenų teisių gynimo priemonėmis – reiškiant pretenzijas, ieškinį. Šiuo atveju anksčiau aptarti teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad šiuo metu vyksta civiliniai ginčai tarp šalių. Kadangi yra galimybė ginčą išspręsti civiline tvarka, teismas konstatuoja, administracinės atsakomybės taikymas V. D. būtų perteklinė priemonė. Teismo manymu, civilinis procesas yra visiškai pakankama priemonė, užtikrinant galbūt pažeistų UAB „Ž.“ teisių ir interesų atstatymui.

19 Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, neįvertino byloje esančių įrodymų (ANK 569 straipsnis). Patikrinus pirmosios instancijos teismo nutarimą, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, konstatuotina, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra pagrindas jį panaikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Priėmus sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylą, teismas nepasisako dėl atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato A. M. skundo argumentų, dėl teisėjo O. B. šališkumo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir išimtinai tik vienos šalies pateiktų duomenų pripažinimo įrodymais.

20. Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. D. atstovas advokatas A. M. prašo priteisti V. D. proceso išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose. Byloje yra 2020 m. birželio 1 d. atstovavimo sutartis, kuria administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pavedė advokatui A. M. atstovauti jam teisme, rengti procesinius dokumentus, rinkti ir teikti teismui įrodymus (t. 1, b. l. 82), sąskaitos už teisines paslaugas, pinigų priėmimo kvitai ir banko pavedimų kopijos, patvirtinančios administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

21. Pagal ANK 666 straipsnį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso normos. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Tačiau sistemiškai aiškinant šias BPK nuostatas darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl proceso dalyvio turėtų išlaidų savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas, kaip tai nurodyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė advokatą (gynėją) ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai iš valstybės baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-14-222/2016, 2K-7-76-222/2016).

22. Remiantis tuo, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato A. M. prašymas negali būti tenkinamas. Pagal ANK 590 straipsnyje nustatytus pagrindus pradėti administracinių nusižengimų teiseną gali pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas; administracinio nusižengimo teisena pradedama ir gavus asmens, kuris nėra pareigūnas, pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo toks asmuo užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą; taip pat administracinio nusižengimo teisena gali būti pradedama, gavus specialiojo subjekto, nustatyto ANK 590 straipsnio 4 dalyje, pareiškimą. Nepasitvirtinus asmens, kuris nėra pareigūnas, pranešimui apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą, jam neatsiranda pareiga atlyginti administracinėn atsakomybėn nepatraukto asmens patirtas procesines bylinėjimosi išlaidas.

23. Nukentėjusio juridinio asmens atstovas advokatas P. O. 2020 m. spalio 30 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš administracinėn atsakomybėn traukiamo V. D. už procesinio dokumento – atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo – parengimą UAB „Ž.“ patirtas išlaidas – 250 Eur. Šis prašymas atmestinas. Sistemiškai aiškinant BPK 103–106 straipsnių nuostatas akivaizdu, kad apie proceso išlaidų apmokėjimo priteisimą galima kalbėti tik tada, kai yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nagrinėjamu atveju V. D. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 518 straipsnį buvo nutraukta, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti nukentėjusiojo atstovo advokato prašymą priteisti jų turėtas išlaidas atsiliepimui, kurio teikimas, be kita ko, nėra privalomas, surašyti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. D. atstovo advokato A. M. skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Atmesti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato A. M. prašymą priteisti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme išlaidas.

Atmesti UAB „Ž.“ įgalioto atstovo advokato P. O. prašymą priteisti proceso išlaidas.

Nutartis neskundžiama.