- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-02-10
- Bylos Nr.
- II-64-818/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13272-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Edgarui Moroz, Rūtai Pečkytei, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) S. Š., administracinė atsakomybėn traukiamo atsmens atstovui advokatui L. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs E. K. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK nutarimo administracinėje byloje Nr. 10N-3113989-13, panaikinimo,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-11-28 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas E. K. skundas dėl (duomenys neskelbtini) nutarimo administracinėje byloje Nr. 10N-3113989-13, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu E. K. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172 str. 1 d. ir nubaustas 750 Lt dydžio bauda. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam paskirtą nuobaudą nesutinka, nes ginčijamama nutarime išvardinti tariamai pažeisti Asmens ir turto saugos įstatymo reikalavimai yra taikomi tik apsaugos darbuotojui, bet ne kandidatui į apsaugos darbuotojus (stažuotojui). Pareiškėjo manymu, kandidatas į apsaugos darbuotojo pareigas P. K. objekte atliko tokius veiksmus – stėbėjo ir mokėsi, kaip saugoti objekto pastatus, materialinės vertybės, mokęsi kaip sulaikyti asmenis, įvykus teisės pažedimams ir kt., todėl jis neprivalėjo turėti tarnybinį pažymėjimą ir E. K. manymu, ATPK protokolas surašytas nepagrįstai ir turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas savo atsiliepime į E. K. skundą nurodė, kad pažeidėjo skunde išdėstyti teiginiaiai yra nepagrįsti, nes medžiagoje surinktą pakankamai duomenų įrodančių, kad E. K. padarė teisės pažeidimą, nes P. K. objekte faktiškai atliko apsaugos darbuotojo funkcijas, o E. K., kaip (duomenys neskelbtini)saugos tarnybos vadovas leisdamas darbuotojui P. K. vykdyti asmens ir turto saugos fukcijas, neužtikrino LRV 2005-02-02 nutarimu Nr. 116 patvirtintuose Ginkluotos ir neginkluotos asmens ir turto saugos licencijavimo taisyklių reikalavimus, todėl E. K. skunde išdėstyti teiginiai laikytini siekimu išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
E. K. skundas netenkintinas.
Teismas išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, papildomai iškvietęs ir apklausęs liudytoją P. K. bei administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį E. K., konstatuoja, jog E. K., būdamas atsakingu už (duomenys neskelbtini)” apsaugos darbuotojų išleidimą į tarnybą, 2013-09-30 išleido į tarnybą apsaugos darbuotoją P. K., kuris saugojamame objekte Vilkpedės g. 12, Vilniuje, vykdė apsaugos darbuotojo funkcijas, neturėdamas nustatyta tvarka išduoto apsaugos darbuotojo pažymėjimo.
Šios aplinkybės nustatytos administracinės teisės pažeidimo protokolu, įvykių registravimo pažymomis, liudytojo duotais parodymais, tarnybiniais pranešimais.
Liudytojo P. K. parodymais nustatyta, kad 2013-06-05 jis buvo priimtas kandidatu į apsaugos darbuotojo pareigas (duomenys neskelbtini). Bendrovės apsaugos tarnybos vadovo E. K. nurodymu kelis menesius dirbo objekte, kuriame stebėjo sandėlyje vykstančius darbus. Atliekant šias funkcijas jis dėvėjo tarnybinį uniformą bei turėjo racija, su kurios pagalbą bendravo su kitu apsaugos darbuotoju. Nurodė, kad sandėlyje stėbėjo bendrą tvarką, kaip buvo išduodamos (atkraunamos) prekės iš sandėlio pirkėjams. Darbdavys jam sakė, kad jis turi tik stėbėti ir kviesti apsauga jei kas nors atsitiktu. Minėtų laikotarpių jis turėjo kandidato į apsaugos darbuotojus pažymėjimą, kuris (pažymėjimas) nėšiojo matomoje vietoje pritvirtinto prie uniformos. 2013-09-03 P. K. išlaikė apsaugos darbuotojo, pažymėjimą jis atsiėmė iš policijos tik 2013-09-25. Liudytojo teigimu, jis objektyviai vykdė apsaugos darbuotojo darbo funkcijas.
Teismas konstatuoja, kad E. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini) apsaugos tarnybos vadovu, leido 2013 m. rugsėjo 30 d., kandidatui į apsaugos darbuotoją (stažuotoją), neturinčiam apsaugos darbuotojo pažymėjimų, vykdyti saugomame objekte asmens ir turto apsaugą. Teismas nustatė, kad E. K. neneigė, jog (duomenys neskelbtini) teikia asmens ir turto saugos paslaugas. E. K. neginčija, jog ATP protokole nurodytas asmuo P. K. nurodytu laiku buvo priimtas dirbti ir dirbo asmens ir turto apsaugos paslaugas teikiančioje (duomenys neskelbtini)kandidatu į apsaugos darbuotoją ir neturėjo apsaugos darbuotojo pažymėjimų, tačiau paaiškino, kad šis asmuo vykdė kandidato į apsaugos darbuotojus pareiginiuose nuostatuose numatytas funkcijas, todėl administracinė atsakomybė jam neturėtų būti taikoma. Teismo vertinimu, tai kad atsakingas asmuo, leisdamas vykdyti apsaugą kandidatui į apsaugos darbuotojus, kuris dirbdamas saugomame objekte ir dėvėdamas uniformą realiai vykdė objekto apsaugą, neturinčiam apsaugos darbuotojo pažymėjimo, pažeidė nustatytą vykdomos komercinės – ūkinės veiklos tvarką. Asmens ir turto sauga yra specifinė ūkinės – komercinės veiklos rūšis, ji yra detaliai reglamentuota Asmens ir turto saugos įstatymu (toliau – Įstatymas). Įstatymas nenumato, kad asmens ir turto apsaugą gali vykdyti apsaugos darbuotojai – stažuotojai, kuriems nekeliami paminėti įstatymo reikalavimai. Liudytojas P. K. nurodė, kad darbo metu dėvėjo uniformą su (duomenys neskelbtini) “ skiriamaisiais ženklais ir realiai vykdė objekto (sandėlio) apsaugą. Saugomame objekte su paminėtu darbuotoju apsaugos darbuotojų, turinčių apsaugos darbuotojo pažymėjimą, nebuvo. Tai paliudijo teismo posėdyje liudytojas P. K.. Pažymėtina, kad kaip seka iš 2007-01-30 apsaugos paslaugų teikimo sutarties Nr. FA-07-004, sudarytos tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)”, 3.2, 3.2.2, 32.3 punktų, apsaugos vykdytojas įsipareigojo organizuoti ir užtikrinti objektuose esančių materialinių vertyvių apsaugą, ir, kad apsaugos paslaugas teiktu profesionaliai paruoštas ir kvalifikuotas personalas. Tuo tarpu, kaip seka iš tyrimo medžiagos bei iš liudytojo P. K. paaiškinimo, jis jokios darbo patirties atliekant apsaugos darbuotojo funkcijas neturėjo, išskyrus išklausytą instruktažą, todėl teismo vertinimu teikta objekto apsaugą buvo atlikta nekvalifikuoto personalo, kadangi apsaugos darbuotojo pažymėjimas buvo gautas tik 2013-10-11 (b.l. 14). Tai, jog P. K. negalėjo dirbti (t.y. atlikti kvalifikuotą turto ir vertybių apsaugą) be išduoto apsaugos darbuotojo pažymėjimo, patvirtina pažymėjimo Nr.042363 (b.l. 10) įrašas, kad jis “sugeba dirbti apsaugos darbuotoju”.
Teismo nuomone, ginčo esmė – ar kandidatų į apsaugos darbuotojus vykdomos funkcijos yra susijusios su asmens ir turto sauga. Į bylą pateikti kandidato į apsaugos darbuotojus pareiginiai nuostatai neįrodo, kad kandidatai į apsaugos darbuotojus nevykdė saugomo objekto apsaugos. Konstatuotina, kad posėdžio metu liudytojo P. K. duoti parodymai leidžia daryti išvadą, kad šis asmuo realiai vykdė apsaugos darbuotojo funkcijas, nes stėbėjo sandėlio darbuotojų veiklą, prekių išvežimą iš sandėlio bei jų pateikimą pirkėjams. Vykdydami tik objekto stebėjimą ir pasyvią kontrolę P. K. negalėtų užtikrinti tinkamos saugomo objekto apsaugos, o tokių funkcijų, kaip išvežamų iš sandėlio prekių tikrinimas, prekių sandėliavimo tvarkos palaikymas ir kt. negalima laikyti pasyviu stebėjimu. Be to, kandidatas į apsaugos darbuotojus dėvėjo aprangą su skiriamaisiais (duomenys neskelbtini) “ ženklais. Reikalavimas viešoje vietoje dėvėti aprangą su aiškiai matomais saugos tarnybos ar saugos padalinio skiriamaisiais ženklais (Įstatymo 8 str. 7 p.) yra siejamas su apsaugos darbuotojo tarnybinių funkcijų atlikimu ir jam suteiktų specialių įgaliojimų oficialumu. Todėl teismo vertinimu byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtina, kad tikrinimo metu P. K. saugomame objekte dirbdamas be apsaugos darbuotojo, turinčio apsaugos darbuotojo pažymėjimą, priežiūros, vykdė asmens ir turto saugą. Todėl E. K., leisdamas šiam asmeniui vykdyti saugomame objekte asmens ir turto apsaugą, pažeidė Asmens ir turto saugos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio nuostatas.
Taip pat nenustatyta, kad liudytojas P. K., dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti pažeidėją E. K.. Jo parodymai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina protokole nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir juos laiko E. K. kaltės įrodymais.
Teismas laiko, kad E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį.
Skundžiamame nutarime E. K. paskirta nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.
Teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities VPK administracinėje byloje Nr. 10N-3113989-13, priimtą sprendimą pažeidėją pagal LR ATPK 172 str. 1 d. nubausti 750 Lt bauda, naikinti nėra pagrindo ir E. K. skundas yra netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
E. K. skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, netenkinti.
Administracinė nuobauda (750 Lt bauda) pagal ATPK 172 str 1 d., paskirta Vilniaus apskrities VPK administracinėje byloje Nr. 10N-3113989-13, 2013-10-15 nutarimu, palikti nepakeista.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau, kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jai apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią banke „Swedbank“. Įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.