Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Vilnius“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei I. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkai.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Vilnius“ ieškinį atsakovei I. K. dėl 349,78 Eur skolos, kurią sudaro 343,60 Eur skola ir 6,18 Eur metinės palūkanos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

2. Byloje 2024 m. rugsėjo 10 d. parengiamojo teismo posėdžio metu teismas nutarė įpareigoti ieškovę iki 2024 m. spalio 1 d. pateikti teismui atsakovės 2024 m. rugsėjo 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytus rašytinius įrodymus, t. y. 2022 m. ir 2023 m. sezoninius ginčo pastato apžiūros aktus, patvirtintą ginčo pastato 2023 m. ūkinį-finansinį planą.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovei skirta 30 Eur bauda dėl to, kad teismo reikalavimas pateikti rašytinius įrodymus neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jų pateikti dėl svarbių priežasčių.

4. Ieškovė 2024 m. spalio 22 d. pateikė teismui prašymą panaikinti jai skirtą baudą. Ieškovė nurodė, kad ji sutinka dėl nurodytų teismo nutartyje įrodymų svarbos, siekiant teisingai ir greitai išnagrinėti civilinę bylą, tačiau nurodytų dokumentų nepateikimą lėmė objektyvios aplinkybės. Pirma, atsakingiems už reikiamų dokumentų pateikimą asmenims atostogavus, juos pavaduojantys darbuotojai negalėjo laiku surinkti prašomų duomenų ir tiksliai atsakyti į aktualius klausimus. Antra, teismas, įpareigodamas ieškovę pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės argumentus, ne iki galo užtikrino ir įvertino civiliniame procese vyraujančius dispozityvumo ir rungimosi principus, kurie lemia, kad šalys ir proceso dalyviai joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiūra, t. y. renkasi, kokiais įrodymais grįsti savo reikalavimą. Trečia, teismas įpareigojo ieškovę pateikti patvirtintą ginčo pastato 2023 m. ūkinį-finansinį planą. Vadovaujantis nuo 2023 m. sausio 1 d. galiojančios Vyriausybės nutarimo dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo redakcijos 4.4 punktu, ieškovei įstatyme nėra įtvirtintos pareigos rengti ūkinius-finansinius planus. Minėtame punkte numatyta, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorius rengia metinį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (ar) ilgalaikį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą; jei įvertinus namo būklę atnaujinimo darbai nerekomenduoti, metinio ar ilgalaikio plano galima nerengti. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti į bylą dokumentą, kurio ieškovė neturi ir kurio neprivalėjo sudaryti pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Ieškovė sąžiningai įvykdė savo procesinę pareigą ir nedelsdama per nutartyje numatytą papildomą terminą surinko ir iki 2024 m. spalio 15 d. pateikė reikalaujamus papildomus įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 28 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovei paskirtos 30 Eur baudos panaikinimo.

6. Teismas nustatė, kad ieškovės kartu su prašymu panaikinti baudą pateikti paaiškinimai, jog, ieškovės vertinimu, teismas, įpareigodamas pateikti rašytinius įrodymus, ne iki galo užtikrino ir įvertino civiliniame procese vyraujančius dispozityvumo ir rungimosi principus, negali būti laikomi svarbia priežastimi, pateisinančia išreikalautų rašytinių įrodymų nepateikimą. Teismas atmetė ieškovės argumentą dėl negalėjimo laiku surinkti prašomų duomenų. Ieškovė su prašymu nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog įrodymų teismo nustatytu terminu negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, taip pat kad ji teismo nustatytu terminu negalėjo pranešti teismui apie negalėjimą pateikti šių įrodymų. Tuo atveju, jeigu ieškovė nėra sudariusi išreikalauto įrodymo, ji turėjo pareigą apie tai teismo nustatytu terminu informuoti teismą, tačiau nei teismo posėdžio metu, nei vėliau teismui nebuvo pateikta informacija, kad ieškovė šiuo dokumentu nedisponuoja.

7. Teismas įvertino, kad toks ieškovės elgesys, nepateikimas laiku reikalaujamų rašytinių įrodymų be svarbios priežasties, gali rodyti nepagarbą teismo procesui ir byloje dalyvaujantiems asmenims, taip pat gali vilkinti teismo procesą. Paskirtos baudos dydžio taip pat nenustatyta pagrindo mažinti, atsižvelgus į tai, jog paskirta įstatyme numatytos maksimalios galimos skirti baudos dešimtadalio dydžio bauda (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnio 6 dalis). Teismas nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti ar sumažinti ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi paskirtą 30 Eur dydžio baudą.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį, kuria atsisakyta tenkinti ieškovės prašymą panaikinti 2024 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje ieškovei paskirtą baudą, ir išnagrinėti klausimą iš esmės – ieškovei skirtą baudą panaikinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

8.1. Teismas turi savo iniciatyva įvertinti šalių prašymų išreikalauti įrodymus pagrįstumą, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti CPK 199 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju teismas šių veiksmų neatliko. 2024 m. rugsėjo 10 d. parengiamojo posėdžio metu žodine nutartimi teismas nustatė įpareigojimą ieškovei pateikti įrodymus ne savo iniciatyva, nusprendęs rinkti byloje įrodymus, o tenkinęs atsakovės parengiamojo posėdžio metu pateiktą prašymą dėl tokių įrodymų išreikalavimo iš ieškovės. Teismas prašymą dėl įrodymų išreikalavimo tenkino iš esmės tik atkartodamas atsakovės argumentus.

8.2. Teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovę pateikti dokumentą, kurio ieškovė neturi ir kurio neprivalėjo sudaryti pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Šis argumentas buvo nurodytas prašyme, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje nurodytais motyvais perkėlė naštą ieškovei.

8.3. Teismas byloje neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų. Teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. protokoline nutartimi negalėjo įpareigoti ieškovės pateikti įrodymus, dėl to protokoline nutartimi nustatytas teismo įpareigojimas yra neteisėtas. Tokie teismo veiksmai peržengia CPK 179 straipsnio 2 dalies dispozicijos ribas. Civilinė byla nepatenka į CPK numatytas civilinių bylų kategorijas, kuriose teismas privalo būti aktyvus, dėl to teismas negali numatyti įpareigojimo šaliai pateikti įrodymus į bylą.

8.4. Įrodymų pateikimas į bylą yra šalies teisė, teismas šalį gali įpareigoti pateikti įrodymus tik CPK numatytais atvejais. Šiuo atveju ieškovė pati pasirinko, kiek ir kokių įrodymų teikti į bylą, o teismas, bylos pasirengimo nagrinėti stadijoje įvertinęs jų apimtį, neturi teisinio pagrindo už šalį savarankiškai pradėti rinkti įrodymų ir įpareigoti ieškovę pateikti papildomus įrodymus. Teismas galėjo tik įspėti ieškovę, kad už papildomų įrodymų nepateikimą jai gali grėsti procesinės pasekmės – dalies arba viso ieškinio reikalavimo atmetimas. Teismas, įpareigodamas ieškovę pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės argumentus, neužtikrino ir neįvertino civiliniame procese vyraujančių dispozityvumo ir rungimosi principų. Šie argumentai, nurodyti prašyme, nebuvo teismo tinkamai įvertinti.

8.5. Skundžiamoje teismo nutartyje nėra atskleidžiama prašymo panaikinti baudą atmetimo esmė ir nenurodomi iš esmės jokie motyvai, dėl ko ieškovei bauda negali būti panaikinta. Ieškovės vertinimu, 2024 m. spalio 9 d. ir 2024 m. spalio 28 d. nutartyse nėra motyvų, kurie pagrindžia 2024 m. spalio 9 d. nutartimi konstatuotą pagrindą ieškovei skirti baudą, ir tai sudaro pagrindą vertinti 2024 m. spalio 28 d. nutartį kaip pažeidžiančią CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. priimtą be motyvų, pagrindžiančių baudos skyrimą.

8.6. Teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ir kitų prašyme nurodytų argumentų. Ieškovė sąžiningai įvykdė savo procesinę pareigą ir nedelsdama per numatytą terminą surinko ir 2024 m. spalio 15 d. pateikė reikalaujamus papildomus įrodymus. Kitas teismo posėdis byloje paskirtas 2024 m. gruodžio 18 d., todėl sunkiai paaiškinama, kaip dokumentų nepateikimas keletą dienų gali vilkinti teismo procesą, kaip šis faktas yra susijęs su tariamu piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Ieškovė nesiekė sąmoningai nevykdyti įsipareigojimų, tačiau dėl objektyvių aplinkybių to padaryti negalėjo. Per teismo nustatytą papildomą terminą ieškovė operatyviai pateikė tuos duomenis, kurios objektyviai buvo įmanoma pateikti. Ieškovės vertinimu, egzistuoja pagrindas panaikinti skirtą baudą.

8.7. Paskirta bauda neatitinka jos tikslų ir paskirties. Nuobauda paskirta tik už vieną procesinį veiksmą, nevertinant to, kad ieškovė iki tol koncentruotai ir laiku teikdavo savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Bauda – tai procesinė teisinė sankcija ir viena iš teismo nuobaudų rūšių (CPK 103 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas baudas skiria CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti (CPK 107 straipsnio 1 dalis).

11. Atskiruoju skundu keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi 30 Eur bauda buvo paskirta vadovaujantis CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu, t. y. už rašytinių įrodymų nepateikimą.

13. Apeliantė nurodo argumentus, kad skundžiama teismo nutartis pažeidžia CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, t. y. priimta be motyvų, pagrindžiančių baudos skyrimą. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad skundžiamoje teismo nutartyje nenurodomi jokie motyvai dėl ieškovės prašymo panaikinti baudą atmetimo ir dėl ko ieškovei paskirta bauda negali būti panaikinta. Vadovaujantis teismo nutarties turinį reglamentuojančio CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nutartyje, be kita ko, turi būti nurodomi motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas, ir įstatymai bei kiti teisės aktai, kuriais teismas rėmėsi. Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių ieškovės prašymo dėl baudos panaikinimo argumentų. Byloje nenustatyta tokia aplinkybė, kad skundžiama teismo nutartis būtų visiškai nemotyvuota, be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina ir tai, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas, taip pat teismo procesinio sprendimo motyvavimo ydingumas, būtų pagrindas panaikinti procesinį sprendimą tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo būtų neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

14. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai yra prieštaringi. Viena vertus, apeliantė remiasi argumentais, kad pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugsėjo 10 d. protokoline nutartimi negalėjo numatyti įpareigojimo ieškovei pateikti įrodymus į bylą. Apeliantės vertinimu, tokie teismo veiksmai peržengia CPK 179 straipsnio 2 dalies dispozicijos ribas, kadangi įrodymų pateikimas į bylą yra šalies teisė, o nagrinėjama byla nepatenka į CPK numatytas civilinių bylų kategorijas, kuriose teismas privalo būti aktyvus. Kita vertus, pati apeliantė atskirajame nurodo, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. parengiamojo posėdžio metu žodine nutartimi įpareigojimą ieškovei pateikti įrodymus pirmosios instancijos teismas nustatė ne savo iniciatyva, nusprendęs rinkti byloje įrodymus, o tenkinęs atsakovės pateiktą prašymą dėl tokių įrodymų išreikalavimo iš ieškovės.

15. Pagal CPK 198 straipsnio 1 dalį, rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo.

16. CPK 179 straipsnio, reglamentuojančio teismo veiksmus įrodinėjimo procese, 1 dalis nustato, kad įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. CPK 179 straipsnio 1 dalies nuostata taip pat numato, kad tuo atveju, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Pagal CPK 179 straipsnio 2 dalį, teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ar teisėti interesai. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teikti papildomus įrodymus yra šalies teisė, bet ne pareiga, todėl jų nepateikimas gali sukelti šaliai nenaudingas procesines pasekmes – teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, gali priimti sprendimą ne jos naudai, tačiau už tokių papildomų įrodymų nepateikimą CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatytos baudos neskiriamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑333-248/2017, 15 punktą).

17. Bylos procese galima situacija, kad šalys ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys tam tikrų įrodymų pateikti negali, nes jie yra pas kitus asmenis. CPK 198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš dalyvaujančių byloje asmenų. CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad teismo posėdžio pirmininkas, siekdamas tinkamai įgyvendinti CPK 158 straipsnyje nustatytas pareigas, gali dalyvaujančių byloje asmenų prašymu išreikalauti iš kitų asmenų įrodymus, kurių dalyvaujantys byloje asmenys negali gauti. Teismo teisė dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo pagal asmens prašymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų konkretizuota CPK 199 straipsnyje. CPK 199 straipsnio, reglamentuojančio rašytinių įrodymų išreikalavimą, 1 dalis numato, kad asmuo, prašantis teismą išreikalauti kokį nors rašytinį įrodymą iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turi nurodyti: 1) rašytinį įrodymą, kurio reikalaujama; 2) pagrindą, kuriuo remiantis manoma, kad šį rašytinį įrodymą turi tas asmuo; 3) aplinkybes, kurias rašytinis įrodymas gali pagrįsti.

18. Teismas, reikalaudamas pateikti rašytinį įrodymą, nustato terminą šiam įpareigojimui įvykdyti. CPK 199 straipsnio 5 dalis nustato, kad fiziniai asmenys ar juridiniai asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis. CPK 199 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, jog negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda; baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą.

19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad nagrinėjamu atveju atsakovė byloje rašytiniuose paaiškinimuose buvo pateikusi prašymus įpareigoti ieškovę pateikti 2022 ir 2023 metų sezoninius pastato apžiūros aktus ir pastato 2023 m. ūkinį-finansinį planą. Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. pirmosios instancijos teismo parengiamojo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė minėtą atsakovės prašymą ir jį patenkino, nustatė ieškovei 14 dienų terminą pateikti ginčo pastato 2022 ir 2023 metų apžiūros aktus, taip pat pateikti šio pastato 2023 m. ūkinį-finansinį planą. Taigi iš nurodytų duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojimą ieškovei pateikti įrodymus nustatė ne nusprendęs savo iniciatyva rinkti įrodymus byloje, tačiau išsprendęs atsakovės pareikštą prašymą dėl tokių įrodymų išreikalavimo iš ieškovės.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. protokolinė nutartis priimta pagal CPK 199 straipsnį, išsprendus atsakovės prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Esant tokiai procesinei situacijai, apeliantės argumentai, kad byloje pirmosios instancijos teismas, pagal CPK 179 straipsnio 1 ir 2 dalių reguliavimą, neturėjo teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų ir negalėjo įpareigoti ieškovės pateikti įrodymus, atmestini kaip neatitinkantys procesinės situacijos ir nepagrįsti.

21. Atskirajame skunde apeliantė taip pat akcentuoja, kad įrodymų pateikimas į bylą yra šalies teisė, kuria šalis gali naudotis / nesinaudoti savo nuožiūra. Apeliantė nurodo, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo įvertinti ieškovės argumentai, jog teismas, įpareigodamas ieškovę pateikti įrodymus, pagrindžiančius atsakovės argumentus, ne iki galo užtikrino ir įvertino civiliniame procese vyraujančių dispozityvumo ir rungimosi principų nuostatas, jog šalys ir proceso dalyviai joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis disponuoja savo nuožiūra, t. y. renkasi, kokiais įrodymais grįsti savo reikalavimą (CPK 12–13 straipsniai). Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad, kaip minėta anksčiau, CPK 198 straipsnio 1 dalyje ir 199 straipsnyje konkretizuota teismo teisė pagal asmens prašymą reikalauti rašytinių įrodymų iš dalyvaujančių byloje ar kitų asmenų, turinčių atitinkamą rašytinį įrodymą. CPK numato dalyvaujančių byloje asmenų (šiuo atveju ir atsakovės) procesines teises, tarp jų ir teisę prašyti teismo išreikalauti rašytinius įrodymus, kurių patys negali gauti (CPK 12, 13 ir 17 straipsniai, 42 straipsnio 1 dalis ir 199 straipsnis).

22. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, turėdamas įvertinti šalies prašymo išreikalauti įrodymus pagrįstumą, spręsdamas klausimą, ar egzistuoja pagrindas taikyti CPK 199 straipsnio nuostatas, šiuo atveju tokių veiksmų neatliko. Vertinant nurodytus apeliantės atskirojo skundo argumentus įvertintina tai, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. pirmosios instancijos teismo parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovei buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl atsakovės pateiktų prašymų ir teismas išklausė ieškovės per atstovę pateiktą poziciją. Iš 2024 m. rugsėjo 10 d. pirmosios instancijos parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad sprendžiant klausimą dėl atsakovės prašymų buvo įvertintas prašomų išreikalauti įrodymų ryšys su byla ir teismo protokoline nutartimi buvo nurodyta, jog, teismo vertinimu, atsakovės iš ieškovės prašomi išreikalauti konkretūs įrodymai gali turėti reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovė 2024 m. spalio 22 d. prašyme dėl baudos panaikinimo taip pat nurodė, jog ji sutinka dėl pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartyje, kuria ieškovei paskirta bauda, nurodytų įrodymų svarbos, siekiant teisingai ir greitai išnagrinėti civilinę bylą.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bauda už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriama, kai egzistuoja šios sąlygos: teismo reikalaujami rašytiniai įrodymai nepateikti nustatytu terminu; juos pateikti privalantis asmuo nepranešė teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nurodydamas ir to priežastis, arba teismas tas priežastis pripažino nesvarbiomis. Kadangi pateikti rašytinį įrodymą gali būti įpareigotas bet kuris asmuo, turintis savo žinioje tą įrodymą, baudos už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriamos tiek dalyvaujantiems byloje, tiek ir kitiems asmenims, svarbu, kad tas asmuo disponuotų reikalaujamais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2017, 19 punktas).

24. Apeliantė nurodo, kad, pagal teisės aktų reikalavimus, nuo 2023 m. sausio mėnesio ieškovė nebeturi pareigos rengti ūkinio-finansinio plano ir, jeigu pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas 2024 m. rugsėjo 10 d. protokolinę nutartį įpareigoti pateikti dokumentus, būtų įvertinęs tokią aplinkybę, nebūtų skyręs tokio neįgyvendinamo įpareigojimo, už kurio nevykdymą vėliau paskyrė baudą. Pažymėtina, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. pirmosios instancijos teismo parengiamojo posėdžio metu ieškovės atstovė, pasisakydama dėl atsakovės prašymo pateikti pastato 2023 m. ūkinį-finansinį planą, laikėsi pozicijos, kad toks rašytinis įrodymas nėra susijęs su byla ir negalėtų nei patvirtinti, nei paneigti jokių reikšmingų aplinkybių šioje byloje, ir nesirėmė aplinkybėmis, jog ieškovė nebeturi pareigos rengti tokio pobūdžio dokumento. Įvertintina ir tai, kad akcentuojamų aplinkybių ieškovė teismui nenurodė ir per teismo nustatytą terminą pateikti išreikalaujamus įrodymus (CPK 199 straipsnio 5 dalis). Be to, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. protokoline nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas pateikti dvejopo pobūdžio rašytinius įrodymus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vien apeliantės nurodyta aplinkybė dėl dalies išreikalautinų rašytinių įrodymų neturėjimo, t. y. kad ieškovė pagal teisės aktų reikalavimus nebeturėjo pareigos rengti ūkinio-finansinio plano, nesudaro pagrindo vertini, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo skirti ieškovei baudą už teismo įpareigojimo dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo nevykdymą ir skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl teismo paskirtos baudos panaikinimo.

25. Nagrinėjau atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. protokoline nutartimi reikalauti rašytiniai įrodymai nebuvo pateikti per teismo nustatytą terminą. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad teismo, be kita ko, reikalauti 2022 ir 2023 metų sezoniniai pastato apžiūros aktai nebuvo pateikti teismo nustatytu terminu. Ieškovė, kaip teismo reikalaujamus rašytinius įrodymus pateikti privalantis asmuo, per pirmosios instancijos teismo nustatytą terminą teismui nepranešė apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nenurodė ir to priežasčių.

26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2024 m. spalio 22 d. prašyme dėl baudos panaikinimo nurodė, kad įrodymų ji negalėjo pateikti iki 2024 m. spalio 1 d. dėl objektyvių aplinkybių – dėl atsakingų darbuotojų kasmetinių atostogų nebuvo galimybės su jais laiku susisiekti ir surinkti reikiamų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ieškovės procesinį elgesį ir priimdamas skundžiamą nutartį, teisingai ir pagrįstai įvertino tai, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius, jog teismo nustatytu terminu įrodymų negalėjo pateikti dėl kokių nors objektyvių priežasčių ir negalėjo pranešti teismui apie negalėjimą pateikti šių įrodymų (CPK 199 straipsnio 5 ir 6 dalys).

27. Apeliantė pažymi, kad ji savo procesinę pareigą įvykdė ir per pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartyje numatytą terminą surinko bei 2024 m. spalio 15 d. pateikė reikalaujamus papildomus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 199 straipsnio 6 dalies reglamentavimu, baudos paskyrimas neatleidžia atitinkamų asmenų nuo pareigos pateikti teismo reikalaujamą rašytinį įrodymą. Taigi vien aplinkybė, kad ieškovė pateikė dalį teismo išreikalaujamų rašytinų įrodymų po to, kai pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi jai buvo paskirta bauda ir ieškovei nustatytas papildomas trijų darbo dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo dienos, teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. žodinėje nutartyje nurodytiems įrodymams pateikti, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog procesinę pareigą dėl išreikalaujamų įrodymų pateikimo ieškovė vykdė tinkamai ir laiku.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės elgesys, nepateikimas laiku reikalaujamų rašytinių įrodymų, nenurodant to priežasčių ar nepranešant teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimų, neatitinka CPK 199 straipsnio 5 dalies reglamentavimo, taip pat CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad toks ieškovės elgesys gali vilkinti teismo procesą. Baudos paskirtis savo esme yra skatinamoji. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos proceso eigą, baudos ieškovei paskyrimo aplinkybes, ieškovės nepateiktų reikalaujamų dokumentų apimtį ir ieškovei paskirtos baudos dydį, atmeta apeliantės argumentus, kad paskirta bauda neatitinka jos tikslų ir paskirties. Nenustatyta pagrindo vertinti, kad bauda ieškovei CPK 199 straipsnio 6 dalyje nustatytu pagrindu buvo paskirta nesant tam teisinio ir faktinio pagrindo.

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytus argumentus ir bylos proceso eigą, taip pat atsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi ieškovei paskirtos baudos dydį, tai, kad paskirta 30 Eur bauda sudaro tik dešimtadalį įstatyme numatytos maksimalios galimos skirti baudos dydžio, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą 2024 m. spalio 28 d. nutartį, pagrįstai konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti ar sumažinti ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartimi paskirtos 30 Eur dydžio baudos.

30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o ieškovės UAB „Mano Būstas Vilnius“ atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.