- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- 1-2785-935/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49831-2017-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Nukentėjusysis
- A. L.
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
viešajame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), senatvės pensininkas, aukštojo išsilavinimo, vedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 08.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2.48 promilių neblaivumas), grasino savo sutuoktinei A. L., kad ieško kirvio ir ją užmuš, tokiais veiksmais sukėlė pakankamą pagrindą A. L. manyti, jog grasinimai gali būti įvykdyti.
Šiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. L. parodė, jog jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą. Jis paaiškino, kad kelias dienas nesaikingai vartojo alkoholį, kadangi sutuoktinė jam nieko nesakius išvyko į kelionę. Sutuoktinė iš kelionės grįžo 2017 m. rugsėjo 25 d. ir tarp jų įvyko apsižodžiavimas. Kilęs konfliktas tęsėsi ir 2017 m. rugsėjo 26 d. Kaltinamasis aiškino, jog įvykio detalių nepamena, tačiau viskas taip ir vyko, kaip nurodyta kaltinime. Jis grasino sutuoktinei. Sutuoktinei grasino susidorojimu, panaudoti kirvį. Jis elgėsi neadekvačiai, tačiau neatsimena įvykio detalių, neatsimena, jog grasino sutuoktinei. Kaltinamasis teigė, kad kirvio namuose nebuvo. Jo neadekvačius veiksmus galimai nulėmė tai, jog apsistumdžius su sutuoktine ši jam trenkė per veidą. Po jo išsakytų žodžių galimai vėl vyko ginčas, sutuoktinė vaikščiojo, kalbėjo, abu barėsi. V. L. teigė, jog jis į lauką buvo išėjęs, kai atvažiavo policija. Savo elgesį vertina blogai, dėl jo gailisi. Kirvis buvo laikomas malkinėje, kuri yra šalia namo. Jis negalėjo nurodyti, ar įvykio metu ėjo į malkinę. Jis šiltnamyje buvo palikęs pusę butelio degtinės, todėl ir išėjo į lauką.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji A. L. parodė, jog ji po kelionės 2017 m. rugsėjo 25 d., apie 22.00 val., grįžo namo. Konfliktas su V. L. įvyko 2017 m. rugsėjo 26 d. ryte. V. L. tuo metu buvo neblaivus. Konflikto metu kaltinamasis sakė, jog ją užmuš, tuo metu kelis kartus klausė, kur padėtas kirvis. Kai kaltinamasis išbėgo į lauką, ji užtrenkė namų duris. Kaltinamasis ūkiniame kambaryje ieškojo kirvio, o neradęs išėjo į lauką. Vėliau atvažiavo dukra, su kuria ji išvažiavo. Kai grįžo namo, V. L. nebegrasino, tačiau ją pastūmė. Jam buvo pasakyta nusiraminti, buvo iškviesta policija. Policiją kvietė, kadangi pamanė, jog gali blogai baigtis. Kvietė policiją dėl rytinių grasinimų, kadangi kaltinamasis nenurimo. Nukentėjusioji teigė, jog V. L. piktnaudžiauja alkoholiu. Konflikto metu ji telefonu bendravo su dukra, kuri girdėjo, kas vyksta. Dukra paprašė duoti telefoną tėvui. Pakalbėjęs su dukra, V. L. išėjo iš namų, tuomet nukentėjusioji ir užtrenkė duris. Tuo metu, kai ėjo į lauką, kaltinamasis nieko nesakė, vėliau spardė užtrenktas duris. Nukentėjusioji teigė, jog ji negirdėjo, ar V. L. ką nors sakė, kai spardė duris. Po konflikto ji jautėsi blogai, buvo išsigandusi, nes kartais situacija tampa nevaldoma. Išgąsčio kaltinamajam įvykio metu nedemonstravo, ji stebėjo, ką šis darys.
Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. L.-T. parodė, jog ji 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 08.30 val., paskambino savo mamai. Besibaigiant pokalbiui su mama, išgirdo, kad prasidėjo konfliktas, girdėjo riksmus, šūksmus. Rėkavo V. L.. Liudytoja teigė, jog ji paprašė mamos, kad perduotų telefoną tėvui. Ji tėvo telefonu paprašė apsiraminti. Tėvas numetė ragelį, tada mama perskambino. Girdėjosi, kad vyksta konfliktas. Liudytoja tvirtino, jog ji girdėjo žodžius „kirvis“, „užmušiu“, „kur“, „kas“, „kur kirvis“. Tuomet vėl nutrūko pokalbis ir liudytoja vėl perskambino mamai, pasakė, kad atvažiuos. Kai atvažiavo, tėvas buvo lauke ir sėdėjo prie staliuko. Mama susiruošė ir jos kartu išvažiavo. Mama pasakojo, kad konfliktas prasidėjo tos dienos ryte, jog eilinį kartą tėvas pradėjo kabinėtis, buvo įvykęs susistumdymas, tėvas klausė, kur kirvis, kad eina kirvio, jog užmuš. Mama pasakojo, kad tėvas ieškojo kirvio. Sakė, kad jeigu ne mamą užmuš, tai suras, ką užmušti. Liudytoja tikino, kad telefonu girdėjo grasinimą užmušti, klausimą, kur yra kirvis. Mama pokalbio metu pasirodė susijaudinusi, balsas drebėjo, buvo susinervinusi, stresinėje būklėje. Liudytoja teigė, jog jos tėvas piktnaudžiauja alkoholiu, kai yra išgėręs, gali padaryti bet ką. Tuo metu, kai kalbėjo su tėvu telefonu, šis suprato, su kuo šneka, jam nepatiko, kas jam buvo pasakyta.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. S. parodė, jog V. L. žino tik dėl įvykio, kuris vyko prieš mėnesį ar pusantro mėnesio. Buvo gautas pranešimas, kad vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Kur yra įvykio vieta, parodė nukentėjusiosios dukra. Nuvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji stovėjo kieme. Liudytojas kartu su nukentėjusiąja nuėjo į namą, kur ši papasakojo, jog vyras girtauja ir smurtauja. Nukentėjusioji parašė pareiškimą. Kolega sulaikė vyrą. E. S. tvirtino, kad tuo metu, kai jis su kolega atvyko į įvykio vietą, kaltinamasis buvo prie namo, išėjęs už tvoros. Kaltinamasis elgėsi pakankamai ramiai, buvo stipriai neblaivus. Taip pat liudytojas teigė, kad nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis nuolat geria ir dėl to vyksta konfliktai, kad jie skiriasi. Ji paminėjo, kad vieną kartą, tačiau ne šio įvykio metu, vyras buvo paėmęs kirvį ir laikė jai prie kaklo. Nukentėjusioji dar kažką minėjo apie kirvį, tačiau, ką ji sakė, liudytojas neprisiminė. Nukentėjusioji verkė, buvo stipriai susijaudinusi. Dukros būklė buvo pakankamai rami, lyg tai ne pirmas kartas būtų. Liudytojas patvirtino, kad tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys yra teisingi.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas K. K. nurodė, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto. Nuvykus į įvykio vietą, visi konflikto dalyviai buvo kieme. Moteris teigė, kad prieš ją buvo smurtauta. Liudytojas nurodė, kad jis pasiliko su vyriškiu prie automobilio, o kolega nuėjo į namą su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji buvo susijaudinusi, labai sutrikusi. Kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, agresyvumo, kai su juo buvo bendraujama, nebuvo. Liudytojas teigė, kad klausė kaltinamojo, ar šis žino, kodėl buvo iškviesta policija. Kaltinamasis atsakė, jog dėl konflikto. K. K. negalėjo nurodyti, ar ką nors girdėjo apie kirvį. Jis bendravo su kaltinamuoju, o nukentėjusioji bendravo su E. S..
Ikiteisminio tyrimo metu V. L. savo kaltę pripažino ir parodė, kad alkoholiu nepiktnaudžiauja, kartais išgeria. Jis 2017 m. rugsėjo 26 d. ryte, tiksliai jau nepamena, apsižodžiavo su sutuoktine A. L.. Mano, jog žodinį konfliktą pradėjo A. L. dėl to, kad jis buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Ar barnį kas girdėjo, nežino, jam regis, jei ir girdėjo, tai jų duktė. Gal ir galėjo pykčio apimtas sutuoktinei pasakyti, kad ieško kirvio, jog ją užmuš. Bet tikrai neturėjo tikslo susidoroti su nukentėjusiąja ir kirvio jis neieškojo, nes niekada prieš jokį žmogų, taip pat ir A. L., nėra smurtavęs, į konfliktus pats niekuomet nesivelia. Dėl neapgalvotų išsakytų frazių – „užmušiu ir kad ieško kirvio“ jis labai gailisi. Anksčiau niekuomet jo ir sutuoktinės konfliktai iki pareigūnų kvietimo neprieidavo, toks įvykis jų šeimoje buvo pirmą kartą. Po to, kai jis susibarė su A. L., atvažiavo jų duktė, po to nepamena, kas nutiko, bet žino, kad buvo atvykę ir policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė, ir vyko su pareigūnais į komisariatą. Komisariate jam nustatė 2,48 promilių girtumo laipsnį. Žino, kad jis alkoholį gėrė ne vieną dieną, galimai alkoholį vartojo dvi dienas. Dėl įvykio gailisi. Ar buvo dar konfliktas dėl keptuvės, jis jau nepamena, bet tikrai patikina, kad keptuve jis negrasino, jei ją ir naudojo, tai tik maisto paruošimui. (b. l. 28-29)
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. L. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. vakare grįžo namo po savaitės pertraukos, kadangi buvo išvykusi į kelionę. Namie rado savo neblaivų vyrą V. L., jis gulėjo svetainėje ant fotelio. Vyras buvo toks neblaivus, jog gulėjo ir nejudėjo, ji pagalvojo, jog jis negyvas. Priėjo prie vyro ir pradėjo jį žadinti, jis atsibudo, elgėsi neadekvačiai. Dukra L. L.-V. jį nuramino ir palydėjo miegoti į lovą. Jos sutuoktinis 2017 m. rugsėjo 26 d. ryte, apie 08.30 val., jau buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, agresyviai. Ji tuo metu sėdėjo ant sofos svetainėje, jis buvo virtuvėje. Vyras pradėjo ją įžeidinėti. Ji vyro paklausė, ką jis daro, jis elgėsi labai agresyviai, nuėjo į koridorių, rėkė: „Kur kirvis? Užmušiu“. Minėtus žodžius jis kartojo ne kartą, mano, jog tai galėjo būti realus grasinimas, nes vieną kartą yra buvęs atvejis, kai jis jai kirvį prirėmė prie gerklės. Be to, vyras grasina kasdien, nuolat naudoja psichologinį smurtą prieš ją, prieina prie jos, rėkia, apspjauna. Kadangi ji vyro bijojo, todėl, kai jis išėjo į namo vidinį kiemą, ji užrakino jį ten. Vyras pradėjo daužyti kojomis į langą. Ji paskambino savo dukrai S. L.-T., kurios paprašė atvažiuoti, nes ji viena bijojo būti, o jos vyras klauso dukros. Kai dukra atvažiavo, ji atrakino duris ir pati išėjo į kiemą, įsėdo pas dukrą į automobilį ir išvažiavo valandai. Viena apie 12.00 val. grįžo namo. Grįžusi namo savo vyrą rado virtuvėje. V. L. priėjo prie jos su karšta keptuve, pradėjo rėkti ant jos, kad imtų blynus ir valgytų. Ji jo paprašė nelįsti. Tuomet jis dar labiau įsiuto, pradėjo eiti link jos, ji bandė nuo savęs vyrą atstumti, jis ją atgal stumdė, ji pajuto realų pavojų savo sveikatai ir gyvybei, todėl išbėgo į kiemą ir iškvietė policiją. Taip pat paskambino savo dukrai S. L.-T., kurios paprašė grįžti. Atvažiavusiems policijos pareigūnams pasakė situaciją, taip pat parašė pareiškimą dėl šio įvykio. V. L. pareigūnai išvežė į komisariatą. Nori pasakyti, jog prieš ją vyras kasdien naudoja sisteminį psichologinį smurtą. Jos vyras turi problemų dėl alkoholio, geria jau daug dienų, yra neadekvatus. Apie vyro grasinimą kirviu gali paliudyti jos dukra S. L.-T., nes, kuomet jai grasino vyras, jog ieško kirvio, ji skambino savo dukrai ir ji viską girdėjo per telefoną. Vyras ankščiau prieš ją fizinio smurto nenaudojo, tačiau dėl psichologinio smurto yra kviesta policija. (b. l. 13)
Papildomai ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. L. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 8.30 val., jos vyras V. L., būdamas girtas, jai būnant namuose vienai jų buto, esančio (duomenys neskelbtini), salono kambaryje, pradėjo ieškoti kirvio ir pasakė, kad ją užmuš. Tai ją išgąsdino ir sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti, kadangi anksčiau buvo toks įvykis, kad jis, rankoje laikydamas kirvį ir jį pridėjęs prie jos kaklo, stovėdamas šonu, sakė: „Matai, kaip kine būna, va taip čirkšt ir viskas“. Vyro elgesys ją tuo metu labai įbaugino, bet vyras nebuvo nei jos sužeidęs, nei sumušęs ar grasinęs. Šiuo atveju išsigando, kadangi vyras buvo įpykęs, įsiutęs, tai matė iš jo judesių ir akių, be to, jis žino, kad ji padavė jį skyryboms, ir dėl to ant jos pyksta. Kai vyras gauna pensiją, tai tris dienas geria, kol prageria savo gautą 400 Eur pensiją. Šį kartą jis taip pat gėrė jau ne pirmą parą. Dar pareiškime ji minėjo, kad jis stumdėsi, tačiau stumdymosi metu jis jos nesužalojo ir jokio fizinio skausmo nesukėlė. Nukentėjusioji teigė, kad vyrui turi pretenzijų dėl to, jog jis ieškojo kirvio ir pasakė, kad ją užmuš, tai jai realiai sukėlė baimę, kad jo išsakyta frazė gali būti įvykdyta. Jis alkoholiniais gėrimais piktnaudžiauja ir nuolat naudoja prieš ją psichologinį smurtą. (b. l. 17-18)
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. 12.23 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog pranešėją A. L. namuose skriaudžia neblaivus vyras, puola, grasina. Iš papildomos informacijos apie patikrinimą matyti, kad vyras V. L. grasino savo žmonai A. L., kad užmuš. Įvykį matė dukra S. L.-T.. Vyras sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą. (b. l. 3)
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 12.24 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), pranešėją skriaudžia neblaivus vyras, kuris puola, grasina. Nuvykus į nurodytą vietą paaiškėjo, kad policiją kvietė A. L.. Buvo nustatyta, jog 2017 m. rugsėjo 26 d., nuo 08.00 val., A. L. vyras V. L., būdamas stipriai neblaivus, ieškojo kirvio, grasino, kad užmuš, stumdė, keikė, naudojo psichologinį smurtą. A. L. paaiškino, kad vyras grasino ją užmušti, ieškojo kirvio, stumdėsi. Sumušimų ant A. L. nesimatė, baldai nesulaužyti. Anksčiau V. L. irgi yra smurtavęs. Pats V. L. nurodė, jog žmona prie jo lenda, jau 17 parų vartoja alkoholį. (b. l. 8-9)
Iš A. L. pareiškimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., nuo 08.00 val. ryto, jos vyras V. L., būdamas girtas, ieškojo kirvio, sakė užmuš, stumdė, keikė, vartojo psichologinį smurtą. Tokį smurtą kenčia kiekvieną dieną, kadangi vyksta skyrybų procesas. Tokį vyro elgesį gali paliudyti jos trys dukros – S. L.-T., L. L.-V., R. L.. (b. l. 5)
Iš A. L. pareiškimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 08.30 val., (duomenys neskelbtini), jos neblaivus vyras V. L. grasino jai, jog ieško kirvio, užmuš ją, stumdė, daužė namus. Tai ne pirmas grasinimo atvejis, todėl jaučia realų pavojų savo gyvybei ir sveikatai. (b. l. 12)
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus butą nustatyta, kad jis yra dviejų aukštų. Patekus į butą matomas prieškambaris, kuriame bendra daiktų tvarka nepažeista. Iš prieškambario patenkama į svetainės patalpą, šioje patalpoje yra laiptai į antrą aukštą. Svetainėje yra televizorius, stalas, sofa, fotelis, ant grindų matomi įvairūs namų apyvokos daiktai, saldainiai, vaikiškas dviratis, bendra daiktų tvarka pažeista. Svetainėje yra balkono praėjimas į vidinį kiemą. Iš svetainės yra bendras praėjimas į virtuvės patalpą, kurioje matomas stalas, aplink jį 6 kėdės, ant virtuvės baldų stalviršio matomi namų apyvokos daiktai, lėkštės. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nerasta. (b. l. 12-15)
Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. 13.24 val. V. L. buvo nustatytas 2,48 promilių neblaivumas. (b. l. 23)
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Byloje nekilo ginčo dėl fakto, kad 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 08.30 val., tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo kilo konfliktas. Šį faktą patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, duoti teisiamajame posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojos S. L.-T. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu, iš dalies policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys.
Nukentėjusioji A. L. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad kilusio konflikto metu V. L. sakė, jog ją užmuš, tuo pačiu klausė, kur yra kirvis, jo ieškojo. Paminėtas aplinkybes nukentėjusioji nurodė teisiamojo posėdžio metu, taip pat apklausiama ikiteisminio tyrimo metu bei savo pareiškimuose. Šiuos nukentėjusiosios teiginius patvirtina ir liudytojos S. L.-T. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. Ši liudytoja nurodė, jog ji pati konflikto tarp A. L. ir V. L. nematė, tačiau telefonu girdėjo, kaip V. L. rėkauja, liudytoja girdėjo, jog kaltinamasis vartojo žodžius „užmušiu“, „kirvis“, „kur kirvis“. Liudytoja S. L.-T. taip pat nurodė, kad po įvykio mama jai pasakojo, jog V. L. grasino ją užmušti, ieškojo kirvio. Faktą, kad kaltinamasis grasino nukentėjusiąją užmušti ir tuo pačiu klausė, kur kirvis, iš dalies patvirtina policijos pareigūno E. S. tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Liudytojas E. S. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji jam pasakojo apie ankstesnį įvykį, susijusį su kirviu, tačiau jis neprisiminė, ar nukentėjusioji jam ką nors pasakojo apie tai, kaip įvykio dieną jai buvo grasinama. Tuo pačiu liudytojas nurodė, jog jis pats rašė tarnybinį pranešimą ir jame buvo užfiksuotos teisingos aplinkybės. E. S. rašytame tarnybiniame pranešime yra užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodė, jog kaltinamasis grasino ją užmušti, ieškojo kirvio. Taigi aptartų duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog V. L. iš tikrųjų 2017 m. rugsėjo 26 d., apie 08.30 val., vykusio konflikto metu grasino užmušti A. L. ir tuo pačiu klausė, kur yra kirvis.
Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas grasino nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Taigi taikant baudžiamąją atsakomybę pagal paminėtą Lietuvos Respublikos BK normą, būtina nustatyti ne tik tai, jog buvo grasinama atimti gyvybę, bet ir pakankamą pagrindą bijoti tokio grasinimo įgyvendinimo (realumą). Teismų praktikoje pripažįstama, jog tokiais atvejais svarbu įvertinti, kaip grasinančiojo žodžius ir elgesį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo objektyvų pagrindą bijoti dėl savo gyvybės, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys 2K-347/2014, 2K-410-693/2015, 2K-238-699/2016 ir kt.). Čia taip pat pažymėtina, kad grasinimo realumui konstatuoti nėra būtina, jog grasinantysis realiai ketintų įgyvendinti grasinimą.
Iš A. L. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog ji kaltinamajam išgąsčio įvykio metu nedemonstravo, tačiau po to, kai jis išsakė grasinimus, kelis kartus paklausė, kur yra kirvis, išėjo į lauką, ji užrakino duris, nes buvo išsigandusi. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji taip pat teigė, kad vyrui išėjus į lauką, ji užrakino namo duris, kadangi išsigando jo grasinimų. Iš liudytojos S. L.-T. parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad ji išgirdusi, jog tarp tėvų vyksta konfliktas, nuvyko pas juos. Tuo metu, kai atvyko pas tėvus, kaltinamasis buvo lauke. Nurodyta liudytojos aplinkybė sutampa su nukentėjusiosios teiginiu, kad tuo metu, kai V. L., ieškodamas kirvio, išėjo į lauką, ji užrakino namų duris ir kaltinamasis negalėjo pakliūti atgal. Tuo pačiu faktas, jog nukentėjusioji po jai išsakytų grasinimų užsirakino namuose, rodo tai, kad ji kaltinamojo grasinimus, kartu su juos lydinčiais veiksmais, t. y., kirvio ieškojimu, vertino kaip realius. Teismo vertinimu, faktą, kad nukentėjusioji kaltinamojo grasinimus vertino kaip realius, iš dalies patvirtina ir S. L.-T. teiginys, jog jai atvykus į įvykio vietą mama buvo susijaudinusi, stresinėje būsenoje. Čia pažymėtina, jog nukentėjusiosios ir liudytojos S. L.-T. parodymai leidžia daryti išvadą, kad V. L., būdamas neblaivus, elgiasi neadekvačiai. Taigi ši aplinkybė, vertinant ją su anksčiau aptartomis aplinkybėmis, taip pat leidžia daryti išvadą, jog A. L. turėjo pagrindo manyti, kad jai išsakytas grasnimas yra realus. Teismas konstatuoja, jog V. L. turėjo suvokti ir suvokė, kad grasindamas nužudyti savo sutuoktinę, tuo pačiu metu klausdamas, kur yra kirvis, kelė nukentėjusiajai mirties baimę ir siekė tokios jos būsenos. Akivaizdu, jog kaltinamasis, nurodydamas objektą (įrankį), kuris gali būti pritaikytas išsakytų grasinimų įgyvendinimui, iš tikrųjų siekė sudaryti nukentėjusiajai įspūdį, kad grasinimas gali būti įvykdytas realiai. Pats V. L. neneigė, jog jis galėjo grasinti nukentėjusiajai, tuo pačiu jis teigė, kad įvykio aplinkybių neatsimena. Vis tik tokie V. L. teiginiai yra vertintini tik kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį arba sumažinti savo gėdos jausmą dėl padarytų nusikalstamų veiksmų. Kaltinamojo teiginiai, jog jis nepamena, kas iš tikrųjų vyko įvykio metu, iš esmės verčia abejoti liudytojos S. L.-T. parodymai, iš kurių matyti, kad konflikto metu ji su kaltinamuoju bendravo telefonu, su juo buvo įmanoma susikalbėti, jis suprato, su kuo kalba, buvo nepatenkintas tuo, kas buvo pasakyta. Taip pat paties V. L. parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis iš tikrųjų atsimena įvykio aplinkybes, tačiau jas paprasčiausiai nurodo selektyviai, pavyzdžiui, jis pats teigė, jog įvykio metu elgėsi neadekvačiai, tačiau jokių konkrečių neadekvataus savo elgesio atvejų nenurodė, aiškino, jog į kiemą buvo išėjęs, kadangi iš šiltnamio norėjo pasiimti jame paliktą butelį degtinės.
Teismas, įvertinęs visa, kas buvo aptarta, konstatuoja, kad V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.
V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). V. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad V. L. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai ir gyvybei, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, šią nusikalstamą veiką padarė savo sutuoktinei, kurios teisiamojo posėdžio metu atsiprašė. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog V. L. anksčiau nėra teistas, yra baustas administracine tvarka, yra senatvės pensininkas. Įvertinus aptartas aplinkybes, V. L. yra skirtina švelniausia Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė, t. y., viešieji darbai. Atsižvelgus į V. L. asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, skiriamos bausmės dydis yra nustatytinas neviršijantis baudžiamajame įstatyme numatyto šios bausmės vidurkio. Būtent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka V. L. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Į bausmės laiką įskaitytinas V. L. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (dvi dienos).
Kaltinamajam V. L. teisinę pagalbą teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta advokatė. Šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, buvo būtinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo būtų nesuderinamas su jo teise į gynybą. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios, išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteisiamos (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, 432 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. L. skirti viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. iki 2017 m. rugsėjo 28 d. (dvi dienas) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.