Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2020-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. T-591-1095/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-17
Bylos Nr.
T-591-1095/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31481-2017-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Neringa Girnytė
Kategorijos
Byla Nr. T-591-1095/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31481-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16; 2.5.19 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. birželio 17 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė,sekretoriaujant Zitai Puzinienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. B. pareiškimą dėl G. B. paskirtos baudos bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį galutine 40 MGL dydžio, t. y. 1506,40 Eur baudos bausme, įskaičius laikino sulaikymo laiką, laikyta, jog likusi nesumokėta bauda – 36 MGL, t. y. 1355,76 Eur, kurią nustatyta sumokėti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

Antstolis A. B. kreipėsi į teismą, prašydamas G. B. paskirtą baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme. Antstolis nurodė, kad G. B. niekur nedirba, jo turimas registruotas nekilnojamasis turtas yra areštuotas kitų antstolių, transporto priemonių neturi, kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, sąskaitos areštuotos, tačiau lėšų jose nėra. Antstolio teigimu, skolininkas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pradiniai procesiniai dokumentai (patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, vykdymo išlaidų apskaičiavimas) įteikti, kvietimas atvykti į antstolio kontorą taip pat įteiktas, tačiau kviečiamas skolininkas pas antstolį neatvyko. Antstolio teigimu, nuteistasis vengia mokėti baudą ir nėra galimybės iš jo baudą išieškoti priverstinai.

Prokuroras teismo posėdyje prašo antstolio pareiškimą tenkinti ir pakeisti G. B. skirtą baudą laisvės apribojimu. Prokuroro teigimu, nėra galimybės iš G. B. priverstinai išieškoti baudą, nes jis nedirba, jo turtas areštuotas.

Antstolis A. B. teismo posėdyje nedalyvavo, pareiškime prašoma jį nagrinėti antstoliui nedalyvaujant.

Teismo posėdyje taip pat nedalyvavo ir nuteistasis G. B. Jam adresuoto teismo šaukimo į teismo posėdį nurodytu adresu įteikti nepavyko, į kitą teismo posėdį policijai nepavyko atvesdinti G. B., nes jo gyvenamojoje vietoje nerado, iš pokalbio su nuteistojo mama sužinojo, kad ji su G. B. nebendrauja.

Esant tokioms aplinkybėms, antstolio pareiškimas išnagrinėtas nedalyvaujant antstoliui ir nuteistajam, nes jų neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas netenkintinas.

Teismas baudą gali pakeisti kita bausme BK 47 straipsnyje numatytais atvejais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 47 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Iki 2019 m. liepos 6 d. galiojusioje BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje buvo nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu, tačiau BK 47 straipsnio 8 dalies redakcijoje, galiojančioje nuo 2019 m. liepos 6 d., nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Toks BK 47 straipsnio 8 dalies pakeitimas, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas, nes numatytas baudos pakeitimas į švelnesnę bausmę, nei buvo anksčiau, turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog baudos pakeitimas laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) ar viešųjų darbų bausme yra kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kai išnaudotos visos realios galimybės užtikrinti baudos sumokėjimą ir bausmė negali būti objektyviai įvykdyta. Antstolio teise kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme neturi būti piktnaudžiaujama. Ši teisė neturi tarnauti kaip priemonė, kuria formaliai siekiama kuo greičiau užbaigti vykdymo procesą arba parodyti statistinius duomenis apie aktyvų baudų išieškojimo procesą. Kita vertus, atsakingai ir neformaliai atliekamas priverstinis bausmės vykdymo procesas negali būti begalinis, jis kaip ir bet kuris kitas procesinis veiksmas privalo būti operatyvus, savalaikis ir užtikrinantis bausmės tikslų įgyvendinimą. Tais atvejais, kai antstolis vykdymo procese nustato, kad nuteistasis neišgali sumokėti baudos, vadovaujantis BK 47 straipsnio 7 dalimi, antstolis turi išsiaiškinti, ar nuteistasis sutinka, jog bauda būtų pakeista viešaisiais darbais. Negavus tokio sutikimo, antstolis neturėtų kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo kita bausme, jeigu nenustatoma vengimo mokėti baudą požymių. Tais atvejais, kai vykdymo procese nustatomi vengimo mokėti baudą požymiai, antstolis turi spręsti, ar kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimu (pagal ankstesnę redakciją – areštu) yra proporcingas ir galimas, ar konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į konkrečius vengimo požymius, būtina imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų, išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-112-491/2018).

Nagrinėjamu atveju antstolis kreipėsi į teismą, prašydamas G. B. paskirtą baudą pakeisti laisvės apribojimo bausme.

Baudos pakeitimo laisvės apribojimu aspektu akcentuotina, kad tam būtina sąlyga – nustatymas, kad nuteistasis vengia savu noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti. Pažymėtina, kad antstolis priverstinai baudą iš G. B. bando išieškoti šiek tiek daugiau nei metus. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos duomenų matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. sausio 26 d., antstolis, 2019 m. kovo 15 d. gavęs patvarkymą ir vykdomąjį raštą, ėmėsi tam tikrų veiksmų – siuntė nuteistajam patvarkymus, atliko užklausas, siekdamas išsiaiškinti, ar nuteistasis dirba, turi turto, ėmėsi priemonių faktinei nuteistojo gyvenamajai vietai nustatyti, tačiau G. B. šaukiamas į antstolio A. B. kontorą neatvyko, į siunčiamus dokumentus nereagavo, skolos nesumokėjo, o antstolio nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas nebuvo veiksmingas.

Nepaisant nuteistojo nebendradarbiavimo su antstoliu, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad jam nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors šis nuteistojo nekilnojamasis turtas yra areštuotas ne tik antstolio A. B., tačiau dar ir kitų antstolių (vykdomosios b. l. 25–34), tai savaime nepaneigia galimybės teismo skirtą baudą išieškoti iš nuteistojo vykdymo procese realizuojant vieną iš nuteistojo turimų butų. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad G. B. turi ne vieną priverstinai išieškomą įsiskolinimą, Antstolių informacinės sistemos 2019 m. kovo 25 d. duomenimis, bendra G. B. skolų ir vykdymo išlaidų suma visose vykdomose skolininko bylose – 6277,15 Eur (vykdomosios b. l. 15–17). Taigi G. B. priverstinai išieškomų skolų suma neleidžia vienareikšmiškai tvirtinti, kad net ir realizavus areštuotą nuteistojo turtą, 3 eilės įsiskolinimo nepavyktų išieškoti, juolab, kad 2019 m. gruodžio 4 d. yra priimtas patvarkymas dėl prisijungimo prie antstolio M. A. vykdomo išieškojimo (vykdomosios b. l. 65).

Esant tokioms aplinkybėms, kai nuteistasis turi nekilnojamojo turto, iš kurio nenustatyta akivaizdžių kliūčių vykdyti išieškojimą, teismas sprendžia, kad antstolio A. B. ir prokuroro išvada, jog nėra galimybės iš G. B. baudą išieškoti priverstinai, yra per ankstyva, padaryta išnaudojus ne visas įstatyme nustatytas galimybes priverstinai išieškoti baudą, todėl nėra pagrindo pakeisti jam skirtą baudą laisvės apribojimu.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad net jeigu būtų nustatytos sąlygos pakeisti G. B. skirtą baudą laisvės apribojimu (vengimas savu noru sumokėti baudą ir galimybių ją išieškoti nebuvimas), pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktį jam skirta 36 MGL bauda turėtų būti keičiama į 36 laisvės apribojimo dienas, t. y. pakankamai trumpą (trumpesnį nei BK įtvirtintas laisvės apribojimo bausmės minimalus 3 mėnesių terminas) laisvės apribojimo bausmės laiką, kurį ji turėtų būti vykdoma. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju antstolio kreipimasis į teismą dėl baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme, kol nėra išnaudotos visos galimybės išieškoti iš asmens baudą priverstinai, nėra proporcinga priemonė ir šiuo aspektu. Todėl pareiškimas netenkintinas ir antstolis turėtų imtis atitinkamų papildomų ir aktyvesnių veiksmų išieškant iš nuteistojo jam paskirtą baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362, 364 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti antstolio pareiškimą dėl G. B. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos bausmės pakeitimo laisvės apribojimo bausme.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Girnytė