Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-30 · Civilinė byla Nr. 2S-904-569/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-30
Bylos Nr.
2S-904-569/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06445-2017-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Pareiškėjas
P. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-904-569/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06445-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.4.5.11(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 30 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis V. Č., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas P. A. pateiktu skundu prašė: panaikinti antstolio V. Č. patvarkymo dalį, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jei, pagal patvarkyme buvo nurašytos arba areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai grąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodė, kad jam neužtenka uždirbtų pinigų įsigyti būtiniausioms reikmėms, todėl artimieji perveda pareiškėjui pinigus.

2. Antstolis V. Č. 2017 m. vasario 9 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad nėra draudimo nukreipti išieškojimą į lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog dėl arešto buvo pažeistos skolininko teisės pasirūpinti higiena. Neįrodytas didesnių išlaidų būtinumas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 27 d. nutartimi netenkinti pareiškėjo P. A. skundo dėl antstolio V. Č. veiksmų.

4. Teismas vertino, kad pareiškėjas nenurodė jokių motyvų, kodėl jo manymu, šis antstolio patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Įstatymas, atliekantiems bausmę nuteistiesiems, garantuoja ir užtikrina bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimą. Teismas nurodė, kad byloje nėra pateikta jokių duomenų apie skolininko būtiniausius papildomus poreikius, kurie nėra garantuojami ir užtikrinami valstybės lėšomis. Teismas vertino, kad pateiktas skundas nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad antstolis V. Č., vykdydamas vykdomąjį dokumentą dėl skolos išieškojimo, būtų pažeidęs įstatymų reikalavimus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas P. A. prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį; užtikrinti, kad antstolis nedelsiant imtųsi visų priemonių ir panaikintų patvarkymo dalį, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems; tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, atitinkamai grąžinti šias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, neobjektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybės dėl antstolio veiksmų vykdant vykdomąją bylą.

5.2. Atliekant bausmę kai kurias būtiniausias išlaidas laisvės atėmimo vietoje apmoka pats nuteistasis, už sunaudotą elektros energiją apmoka nuteistieji iš savo lėšų. Faktas, jog teisės aktais reglamentuojamas privalomas būtiniausių reikmenų sąrašas, reiškia, jog valstybė nėra pajėgi aprūpinti nuteistųjų būtiniausiais maisto produktais ir būtiniausiais reikmenimis, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Pagal skundžiamą antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininko yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant, viršija ar ne vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), todėl nelieka jokių pajamų, kurias galima būtų naudoti savo reikmėms, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis V. Č. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

6.1. 2016-11-22 priimti antstolio patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede patvirtintą Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje formą. Tokia antstolio taikyta priverstinio vykdymo priemonė yra leistina ir teisiškai reglamentuota.

6.2. Lėšos, patenkančios į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 straipsnio nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pareiškėjui priklausančios pinigų sumos negalima, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl antstolio veiksmai šiuo atveju yra visiškai teisėti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, vykdant išieškojimą iš skolininkui artimųjų pervedamų pinginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. Č. vykdo skolų išieškojimus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-11-29 vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2010-07-26 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš skolininko P. A.. Antstolis nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, todėl 2016-11-22 priėmė patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kuriais areštavo skolininko pinigines lėšas 7 402,36 Eur ir 2 086,02 Eur sumai, esančias (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, nurodydamas areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Vykdomosiose bylose nėra duomenų apie nurašytas lėšas (CPK 178 straipsnis).

9. CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Žemesnės instancijos teismas

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog antstolis, priimdamas patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo skolininkui priklausančias lėšas vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, kuris nustato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

11. Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią MMA. Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.

12. Jeigu yra išieškoma iš sumų, įplaukiančių į nuteistojo sąskaitą CPK LI skyriuje nustatyta tvarka kaip iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų, yra taikomos CPK 736 straipsnio 1 dalyje numatytos taisyklės. CPK LI skyriuje (733 –743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

13.Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia apelianto poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas visiškai nėra galimas, todėl antstolis pagrįstai skundžiamais patvarkymais areštavo skolininko lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje. CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia (be kita ko), pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA. Įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016.

14.Nagrinėjamu atveju antstolis V. Č. 2016-11-22 patvarkymais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo visas skolininkui priklausančias lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, nurodydamas (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijai areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nesivadovaudamas CPK 736 straipsnio nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas pajamas (kai jos neviršija MMA ir viršija MMA). Todėl šioje dalyje antstolio veiksmai pripažintini neteisėtais. Sutiktina su apeliantu, kad areštavus visas apelianto lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, apeliantas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms.

15. Sutiktina su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog bausmę atliekantys asmenys yra aprūpinami apranga ir maistu, kaip galinčia pateisinti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Kaip jau minėta, įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai, nei išieškojimą iš kitų asmenų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).

16. Apeliantas skundu dėl antstolio veiksmų taip pat prašė, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms. Tačiau apeliantas nenurodė, kokia pinigų suma iš jo jau buvo išieškota skundžiamais antstolio patvarkymais, vykdomosiose bylose nėra duomenų apie nurašytas lėšas, todėl ši skundo dalis netenkintina.

17. Dėl išdėstytų motyvų, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjo P. A. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies – panaikinti antstolio V. Č. 2016-11-22 patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausiančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Kitos skundo dalies netenkinti.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo P. A. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies – panaikinti antstolio V. Č. 2016-11-22 patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausiančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitos skundo dalies netenkinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Muchtarovienė