Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. J. 2014 m. rugsėjo 21 d., apie 1.30 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu su nepilnamečiu G. G., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą peiliu dūrė G. G. į krūtinės sritį, taip padarydamas durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to dėl besiplečiančio širdies tamponado nukentėjęs G. G. neteko sąmonės ir mirė, tokiu būdu jis tyčia nužudė G. G..

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. J. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2014 m. rugsėjo 20 d. vakare kartu su sugyventine G. Š., J. G. ir pastarojo drauge R. Z. išgėrinėjo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, o po to šalia esančiame J. G. garaže. Apie vidurnaktį atėjo G. G., V. B., L. V., E. N. ir L. U.. Jie toliau visi išgėrinėjo. Tarp jo ir V. B. kilo konfliktas. Negali tiksliai prisiminti, dėl ko konfliktas įvyko. Jis tik pamena, kad atsidūrė lauke, jam buvo suduoti smūgiai. Nežino, kas ir kiek smūgių jam sudavė. Vienas smūgis jam buvo suduotas į nosį. G. G. irgi gėrė, buvo užmigęs. Jis (kaltinamasis) buvo išgėręs, bet nebuvo labai girtas. Pamena, kad lauke juos skyrė R. Z. ir jo draugė. Tada jam draugė pasakė, jog reikia eiti namo, įsikibo jam į ranką, ir jie išėjo. Jis nepastebėjo, ar R. Z. ėjo jiems iš paskos. Kai jis įėjo į (duomenys neskelbtini) namo laiptinę ir palipo kelis laiptelius, atbėgo G. G.. Pastarasis jį vadino visokiais žodžiais, sakė, jog duos jam į galvą. Jam pasirodė, kad G. G. buvo ne vienas. Jis pastūmė G. G. nuo laiptų, vienas kitam sudavė po kelis smūgius. Tada jis pamatė atėjusią R. Z., tačiau pastaroji labai greitai dingo iš laiptinės. Tai, kaip jis su G. G. stumdėsi, matė ir R. Z., ir G. Š.. Kadangi jį prie garažo buvo užpuolęs ne vienas vaikinas, tai jis pamanė, kad atbėgęs į laiptinę G. G. irgi bus ne vienas. Tada jis nubėgo į savo butą, kuris buvo antrame aukšte, pasiėmė peilį ir grįžo į laiptinę. G. G. buvo pirmame aukšte, pirmo aukšto aikštelėje stovėjo ir G. Š.. G. G. puolė jį, kvietė ateiti, jie stumdėsi. Jis nesuprato, kodėl G. G. buvo ant jo supykęs. Pradžioje jis stovėjo ant laiptų, po to nusileido į pirmo aukšto aikštelę. G. Š. stovėjo tarp jo ir G. G., bandė pastumti G. G., kai šis jį puolė. Viskas vyko pirmo aukšto aikštelėje. Kai jis grįžo su peiliu, jie dar vienas kitam sudavė smūgius, ir jis nesupranta, kaip įdūrė G. G.. Prisimena, kad G. G. pats išėjo iš laiptinės. Peilį jis turėjo dešinėje rankoje. Tiksliai negali pasakyti, bet jam atrodo, kad tuo metu jis stovėjo laiptinės aikštelėje, o G. G. – žemiau ant laiptelių, kurie veda į lauką. Jis nepajuto, kaip įdūrė G. G.. Gali būti, kad tuo metu jo ranka su peiliu buvo ištiesta. Nukentėjusiajam jis pataikė į krūtinę. Ūgiu G. G. buvo aukštesnis už jį. G. G. puolė jį, puolė G. Š.. Jis negalėjo likti bute, nes jo draugė buvo likusi laiptinėje. Viskas vyko laiptinėje ir tikrai jis galėjo įdurti tik laiptinėje. G. G. laiptinėje nebuvo nugriuvęs. Dėl R. Z. parodymų – pastaroji visus tris kartus davė skirtingus parodymus. L. G. jis iš viso laiptinėje nematė.

Kai jis su G. Š. išėjo į lauką, pamatė, kad G. G. guli ant žemės. Jis net nepagalvojo, kad G. G. negyvas, manė, kad nuo jo smūgių tiesiog „išsijungė“. Jis buvo labai piktas ir įspyrė gulinčiam G. G.. Gulinčiam G. G. jis nedūrė, neturėjo tikslo to daryti. Peilį visą laiką laikė rankoje Jis nėra žiaurus žmogus, kad galėtų nužudyti gulintį žmogų. G. Š. matė, kaip jis spyrė G. G.. G. Š. tikrino G. G. pulsą, ir jis nepamena, kas – ar jis, ar draugė pasakė, kad reikia iškviesti greitąją pagalbą. Kraujo ant G. G. jis nematė, o jam pačiam iš nosies bėgo kraujas. Peilį jis atsinešė siekdamas, kad G. G. išeitų iš laiptinės, manė, kad pagąsdins ir G. G. išeis. Tuo metu nepagalvojo, kad turėdamas peilį gali sužaloti ar nužudyti. Gal girtumas jo elgesiui ir turėjo įtakos. Jis nėra agresyvus žmogus. Mano, kad alkoholis turėjo įtakos konfliktui. Jei nebūtų buvę konflikto garaže, nebūtų taip atsitikę. Nuo konflikto vietos, t. y. laiptinės aikštelės, iki tos vietos, kur gulėjo G. G., gal yra aštuoni žingsniai. Po konflikto su G. G. jis nebuvo grįžęs į butą, su drauge G. Š. pasiėmė cigaretes iš bendros virtuvės ir išėjo į lauką.

Po šio įvykio jis nuėjo į sodo namelį ir tik ryte sužinojo, kad G. G. miręs. Sodo namelyje jis nesislėpė, kitą dieną pats nuėjo į policiją. Už 200 metrų nuo namų buvo blokai, ten jis išmetė peilį, vėliau kriminalistams parodė. Jis pažinojo G. G., nes su pastarojo broliu mokėsi vienoje klasėje. Jų santykiai buvo normalūs, G. G. nieko blogo jam nebuvo padaręs. Mano, kad tą vakarą G. G. padarė įtaką draugai. Garaže su G. G. jis nekonfliktavo.

Savo kaltę jis pripažįsta, bet tikrai nenorėjo nužudyti. Jis norėjo apginti save ir savo draugę. Neprisipažįsta, kad tyčia nužudė. Viskas vyko konflikto metu. Jis nesiekė nužudyti. Dėl neatsargumo nužudė. Labai gailisi, nori atsiprašyti nukentėjusiosios.

Dėl turtinės žalos atlyginimo jis sutinka, o neturtinė žala galėtų būti mažesnė, sutiktų atlyginti pusę sumos. Jis yra jaunas, stengsis atlyginti žalą.

Parodymų patikrinimo vietoje metu A. J. parodė namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto laiptinę, kur jį pasivijo G. G. ir puolė muštis, savo butą, esantį antrame aukšte, ir bute vietą, iš kur pasiėmė peilį. Panaudodamas manekeną parodė, kur ir kaip grumtynių metu peiliu dūrė G. G. į koją, kur namo kieme pamatė gulintį G. G.. Taip pat parodė teritoriją (duomenys neskelbtini) gatvės gale, kur numetė peilį (1 t., 123–128 b. l.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. parodė, kad apie sūnaus nužudymą sužinojo iš policijos pareigūnų. 2014 m. rugsėjo 20 d. vakare jos sūnus paprašė telefono, nes norėjo paskambinti draugui. Ji liepė sūnui niekur neiti, o pati užmigo. Ji negali garantuoti, kad sūnus buvo blaivus, nes tuo metu, kai pastarasis jos paprašė telefono, ji jau snaudė. Apie įvykio aplinkybes ji nieko nežino. Žalos jai niekas neatlygino.

Sūnus kaip vaikas, jai buvo geras. Prašo priteisti 150 000 Lt neturtinės žalos, turtinės – 1665 Lt, taip pat su advokato atstovavimu susijusias išlaidas. Vaikus ji augina viena, vyras miręs. Jos santykiai su sūnumi buvo labai geri, sūnus dirbo kartu su ja, gaudavo algą, kurią atiduodavo jai. Padėdavo jai namuose. Padarytas didelis skausmas.

Negali pasakyti ar dažnai sūnus lankydavosi (duomenys neskelbtini). Pas juos į namus ateidavo J. G., V. B., L. V.. Apie įvykį su pastaraisiais ji nekalbėjo, nes jai labai skaudu. Kaltinamasis jų namuose nesilankydavo. Kaltinamasis buvo jos vyresnio sūnaus bendraklasis.

Liudytoja R. Z. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 20 d. buvo garaže, netoli (duomenys neskelbtini) namo. Garaže taip pat buvo A. J., pastarojo draugė G., J. G.. Jie gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 22–23 val. į garažą atėjo išgėrę V. B., L. V., G. G.. Jie visi trys buvo išgėrę, atsinešė alkoholinių gėrimų. Jie gėrė degtinę. Atėjo ir E. N. su drauge L.. Kaltinamasis susipyko su V. B. dėl taurelės. Pradžioje sukonfliktavo žodžiais, po to pradėjo stumdytis. A. J. draugė ir ji norėjo besistumdančius išskirti. Tada L. V. sudavė A. J. į veidą, pastarajam pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Tada A. J. pasakė, kad eina į namus pasiimti peilio ir visus nusmeigs. Kaltinamasis išėjo, ji pastarąjį nusivijo, sakė, kad nedarytų nesąmonių. A. J. nuėjo į butą ir pasiėmė peilį. Peilis buvo virtuvinis, juoda rankena. Išėjęs iš buto, laiptinėje kaltinamasis susitiko su G. G. ir savo drauge, jie pradėjo stumdytis pirmame aukšte. G. nustūmė G. G. nuo laiptų. A. J. įspyrė G. G. į pilvą, šis nugriuvo. Tuo metu A. J. peilį turėjo rankoje. Daugiau ji nebematė, nes nubėgo pas mamą į butą ir įvykį stebėjo pro langą. Ji matė, kaip A. J. ištempė G. G. į lauką. G. irgi buvo lauke. Kaltinamasis G. G. nutempė ir paguldė lauke prie šulinuko, gulinčiam peiliu dūrė vieną kartą į širdį. G. nematė, kaip dūrė, nes tuo metu buvo nusisukusi. Dar kaltinamasis spyrė G. G. į galvą. G. pradėjo G. G. ranka mušti per veidą, ir tada jie iškvietė greitąją. Ji buvo atsidariusi langą ir visą girdėjo. Kai A. J. tempė G. G., šis nieko nekalbėjo. A. J. irgi nieko nesakė G. G.. Ji matė, kaip atvažiavo greitoji, girdėjo medikus sakant, jog G. G. miręs. J. G. parašė žinutę, kad G. G. miręs.

A. J. buvo labai girtas, bet paėjo, nesvirduliavo. G. G. svirduliavo. Ant laiptų G. G. griuvo nuo smūgio, o ne nuo girtumo. Mano, kad po smūgio G. G. buvo gyvas. Matė, kaip A. J. dūrė peiliu ir pabėgo. Nepamena, kokius parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, to vakaro įvykius geriau pamena dabar. A. J. vienas tempė G. G. apie 5 metrus, tempė abiem rankomis suėmęs už riešų, rankoje turėjo peilį.

G. G. sakė, kad padės draugams, kad nelįstų prie jo draugų. Ji suprato, kad G. G. atbėgo iš paskos dėl draugų. Grėsmė buvo V.. G. G. garaže su niekuo nesimušė. Laiptinėje A. J. bėgo kraujas iš nosies. G. G. nenorėjo išeiti iš laiptinės, dėl to gavo spyrį. Ji laiptinėje stovėjo aukščiau, G. – šalia jos. Vaikinai stovėjo žemiau, šalia vienas kito. G. G. krito nuo keturių pakopų, krito nuo smūgio, dėl to jis nebeatsikėlė. Nežino, ką G. G. ruošėsi daryti atsivijęs į laiptinę A. J.. A. J. nebuvo iškilusi grėsmė, kad G. G. pastarajam ką nors padarys. Nebuvo G. G. užsimojęs suduoti A. J., G. ar jai. Nežino, kodėl G. G. atėjo į laiptinę. A. J. ėjo vienas, o iš paskos ėjo G.. G. G. krito nuo lauko laiptelių, galvą susitrenkė į grindis. Laiptinės lauko durys buvo atidarytos. Ji žiūrėjo pro antro aukšto langą, kuris yra šalia laiptinės. Į laiptinę buvo atėjęs ir J. G., matė, kaip buvo stumdomasi, bet išėjo, smūgio nematė. Lauke J. G. nesimatė.

Išėjusį iš garažo kaltinamąjį ji laikė už rankos, tačiau pastarasis ją stumtelėjo ir nubėgo į butą, pasiėmė peilį. G. G. į laiptinę atėjo vienas ir nieko nesakė. Atėjęs į laiptinę J. G. nieko nesakė ir nieko nedarė A. J.. Gal J. G. išsigando A. J., todėl ir išėjo iš laiptinės. G. G. buvo geras, draugiškas, turėjo daug draugų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. Z., be kita ko, parodė, kad 2014 m. rugsėjo 21 d., apie 1.30 val., būdama bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), išgirdo kieme triukšmą, todėl pasižiūrėjo pro langą ir pamatė, kad ginčijasi G. G. su A. J., o šalia stovi A. J. draugė G.. Iš pažiūros jie visi buvo girti. Ginčo metu A. J. pastūmė G. G., šis nugriuvo ant žemės. Tada A. J. pradėjo spardyti G. G. į galvą. Spyrė daug kartų. Po to A. J. dūrė peiliu G. G. kelis kartus kažkur į krūtinę ir spyrė kelis kartus į galvą. Dar ji matė, kad ginčo metu A. J. įbėgo į savo butą ir išbėgo nešinas peiliu, kuris buvo paprastas virtuvinis, juoda rankena. G. nieko G. G. nedarė, tik bandė sulaikyti A. J., kad šis nemuštų G. G.. G. iš A. J. telefono iškvietė GMP. Po to A. J. ir G. nuėjo link (duomenys neskelbtini) (1 t., 48 b. l.). Papildomos apklausos metu liudytoja R. Z. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 20 d. vakarą kartu su draugais A. J., šio drauge G. ir J. G. gėrė (duomenys neskelbtini) kieme esančiame garaže. Apie vidurnaktį į garažą atėjo L., V. B., G. G. ir atsinešė butelį 0,7 l talpos degtinės. Visi gėrė. Išgertuvių metu A. J. sukonfliktavo su V. B., jie stumdėsi, ir į tą konfliktą įsikišo L.. L. kumščiu trenkė A. J. į veidą, dėl to pastarajam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuo momentu ji ir G. bandė išskirti vaikinus. Po smūgio A. J. tiesiog įsiuto, pasakė, kad eina atsinešti peilio, nusmeigs V. B. ir išbėgo iš garažo link namo. Ji išbėgo paskui A. J. ir matė, kaip A. J. įbėgo į savo butą ir labai greitai išbėgo su peiliu rankoje. Tuo metu, kai A. J. bėgo į butą, G. stumdėsi laiptinėje su G. G. ir taip besistumdydama jį išvedė į kiemą. A. J. nesistumdė su G. G.. Kai jie visi buvo kieme, ji nuėjo į mamos butą, kurio langai į kiemą, ir matė, kaip A. J. dūrė peiliu vieną kartą gulinčiam ant žemės G. G. į krūtinę ir koja apie tris kartus spyrė į galvą. G. tupėjo prie G. G. ir tikrino, ar šis kvėpuoja. Ji parašė J. G. žinutę, kad G. mirė. Mano, kad visi išsigando policijos ir pabėgo iš garažo. Girčiausi kompanijoje buvo A. J. ir V. B.. Pastarieji susipyko dėl per ilgai užlaikytos taurelės. Kai A. J. spardė gulintį G. G. ir pastarajam dūrė peiliu, šis gulėjo ir nesipriešino. G. G. tą vakarą A. J. nesudavė nė vieno smūgio (1 t., 49–51 b. l.).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja R. Z. parodė vietą namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kur 2014 m. rugsėjo 21 d. A. J. dūrė gulinčiam G. G. į krūtinę ir tris kartus spyrė į galvos sritį (1 t., 52–59 b. l.).

Liudytoja G. Š. parodė, kad ji yra kaltinamojo sugyventinė, kartu gyveno daugiau kaip metus, gyveno adresu: (duomenys neskelbtini). G. G. matė tik tą vakarą. 2014 m. rugsėjo 20 d. vakare kartu su A. J., J. G. ir R. Z. ji gėrė alų iš pradžių kieme, o po to J. G. garaže. Vėliau ten atėjo stipriai išgėrę V. B., G. G. ir L. V., atsinešė alkoholio. G. G. išgėrė dvi taureles ir užsiėmęs už galvos atsigulė. Tada kilo konfliktas tarp A. J. ir V. B.. A. J. buvo suduota į veidą ir jam pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Besistumdant vaikinams, G. G. bandė lįsti į tarpą ir smūgiuoti. Ji su R. Z. bandė vaikinus išskirti. Aprimus konfliktui, ji su A. J. išėjo namo. Namo laiptinėje juos atsivijo G. G., tada toliau vyko konfliktas. G. G. puolė ant A. J., sakė, jog yra už draugus, norėjo muštis. Ji stovėjo tarp A. J. ir G. G., pasakė G. G., kad šis eitų namo, ir jį pastūmė. G. G. atsirėmė į sieną ir tada jis vėl puolė ant A. J.. Tada A. J. nubėgo į butą ir atsinešė peilį. Vaikinai vienas kitam sudavė smūgius iki A. J. pasiimant peilį. G. G. nebuvo nugriuvęs. R. Z. tuo metu nebuvo, nes pastaroji pasiliko garaže. A. J. atsinešė virtuvinį peilį, juoda rankena, sakė, kad G. G. eitų namo. A. J. stovėjo už jos, o G. G. – priešais ją. Jie susistumdė. Ji pasakė A. J., kad eitų namo, atsisuko į A. J. ir jie lipdami sugalvojo išeiti į kiemą parūkyti. Išėję į lauką, pamatė, kad G. G. guli ant žemės. Ji priėjo, sužalojimų nematė. Priėjęs prie G. G., A. J. gulinčiajam spyrė į petį. Tada ji A. J. nustūmė ir Iš A. J. telefono paskambino greitajai pagalbai. Jie išsigando ir pasitraukė nuo G. G.. A. J. ir kieme turėjo peilį. Jie nuėjo į apleistas lentpjūves. A. J. nebuvo labai girtas. Kiek kartu pragyveno, jokios agresijos iš kaltinamojo ji nėra patyrusi. Mano, kad A. J. peiliu norėjo pagąsdinti. A. J. buvo jai už nugaros, peilio ji nematė, net nepastebėjo, kuriuo momentu ir kaip kaltinamasis dūrė peiliu. Lauke A. J. tikrai nedūrė. Ji buvo išgėrusi nestipriai ir viską prisimena. Nepamena, kad būtų laikiusi A. J.. Laiptinėje ji buvo atsisukusi į A. J.. Tyrimo metu jos parodymai teisingi. Internete perskaitė apie G. G. mirtį. A. J. megztinis buvo kruvinas. Kai išėjo iš garažo, ji laiptinėje nei R. Z., nei kitų, kurie buvo garaže, ji nematė. Nežino, ar R. Z. galėjo matyti įvykį. Jei R. Z. būtų stovėjusi laiptinėje, ji pastarąją būtų mačiusi.

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja G. Š. parodė namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje vietas, kur įvykio metu stovėjo ji, kur stovėjo A. J. ir kur stovėjo G. G.. Taip pat parodė vietą namo kieme, kur gulėjo G. G., ir kaip A. J. spyrė G. G. į petį (1 t., 72–78 b. l.).

Liudytojas J. G. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 20 d. nuo 19 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme, garaže girtavo su A. J., pastarojo drauge G. ir R. Z.. Garaže jis užmigo, o kai atsibudo, jau buvo atėję G. G., E. N., L. U., V. B., L. V.. Tuo metu jau buvo tamsu. Vartojo alkoholį. Iš pradžių konfliktų nebuvo, po to konfliktas kilo dėl cigaretės. L. V. sudavė A. J.. Tada jis A. J. pastūmė, kad pastarasis išeitų. A. J. buvo girtas. G. G. sakė, kad taip pat miegojo. Išeidamas A. J. nieko nesakė. G. G. pasakė, kad eis už V. B.. Iš garažo išėjo A. J., G. ir R. Z.. Po kurio laiko jis nuėjo į namo laiptinę. A. J. buvo su peiliu, stovėjo tarp pirmo ir antro aukšto. Kaltinamasis veržėsi eiti, o G. pastarąjį laikė, kad neitų. Laiptinėje G. G. jis nepastebėjo. Kai jis buvo laiptinėje, R. Z. buvo šalia, ramino A. J.. Jis pasakė R. Z., kad eitų į namus, nes jai bus blogai. Tada R. Z. jam kažką pasakė, jis supyko ir išėjo. R. Z. paliko antrame aukšte. A. J. sakė, kad užmuš, o ką, jis (J. G.) nežino. Laiptinėje pro A. J. jis praėjo, bet jam kaltinamasis nieko nedarė. Pro antro aukšto langus matosi kiemas. R. Z. sakė, kad viską matė, jam parašė, kad G. nebėra. Kieme jie pamatė policiją, išsigando ir išėjo į namus. R. Z. pasakė, kad nudūrė G. G., nesakė, kur nudūrė, sakė, kad matė.

R. Z. ir G. ramino A. J.. Negali pasakyti, kaip G. stovėjo laiptinėje, pastaroji stovėjo veidu į A. J.. A. J. stovėjo aukščiau už R. Z.. A. J. su G. stovėjo veidas į veidą.

Liudytojas V. B. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 20 d. kartu su L. V. grįžo iš miesto ir jam paskambino G. G., klausė, ar gali pabūti su jais. Jie sužinojo, kad pas J. G. garaže balius, nutarė ten nueiti. Garaže buvo R. Z., J. G., A. J., G.. G. G. buvo gerokai išgėręs. Ten atsigėrė alaus. G. G. ant lovos užmigo. Jis atsinešė degtinės, visi gėrė. Jis su A. J. pasiginčijo, išėjo į lauką, L. V. trenkė A. J., bet nesužalojo. Po to į lauką išėjo G. G., G., R. Z., A. J., vėliau ir J. G.. Tuo metu jau buvo apie vidurnaktį. Po 10–15 minučių parėjo J. G., nieko nesakė. Jie nuėjo pas L. U.. Per (duomenys neskelbtini) namo kiemą jie nėjo.

Negali pasakyti, kodėl ir kas pirmas išėjo iš garažo. Ar išeidamas A. J. ką nors sakė, negali pasakyti. Mama ryte jam pasakė, kad G. G. miręs.

Liudytojas L. V. parodė, kad G. G. buvo jo draugas. 2014 m. rugsėjo 20 d. išgėrinėjo garaže pas J. G.. Ten buvo A. J., J. G., R. Z., G.. A. J. buvo išgėręs, svirduliavo. G. G. taip pat buvo išgėręs pakankamai. Vaikinai pradėjo pyktis, stumdytis. Jis sudavė A. J. į galvą, gal nuo smūgio ir buvo kraujo, jis nematė. Iš garažo išėjo A. J., jo draugė G., R. Z.. Jis į lauką nebuvo išėjęs. J. G. buvo išėjęs ir vėl sugrįžo. J. G. nepasakojo, kas buvo laiptinėje, tik sakė, kad A. J. buvo pasiėmęs peilį. Jie nuėjo pas E. N. į namus. R. Z. parašė žinutę J. G., kad nebėra G. G.. Po to su R. Z. nekalbėjo. Negirdėjo, kad G. G. būtų ką nors kalbėjęs.

Liudytojas E. N. parodė, kad įvykio metu G. G. gan gerai buvo išgėręs, sunkiai pastovėjo. J. G. garaže konfliktas įvyko dėl cigaretės. Kaltinamojo draugė ramino, kai vaikinai garaže stumdėsi. Jam atrodo, kad suduotas smūgis A. J. nuramino. Pasistumdymai buvo rankomis. R. Z. J. G. parašė žinutę, kad nebėra G.. Jis nežiūrėjo, kas ir kur iš garažo išeidinėdavo. Apie peilį negirdėjo.

Liudytoja L. U. parodė, kad 2014 m. rugsėjo 20 d. ją ir E. N. R. Z. pakvietė į garažą. Garaže buvo L., G. G., R. Z., A. J. ir jo draugė G.. Visi gėrė. Tarp A. J. ir V. B. įvyko konfliktas, jie stumdėsi. R. Z. bandė išskirti. Po kurio laiko iš garažo išėjo R. Z., A. J., G.. Jai atrodo, kad buvo išėjęs ir J. G.. Vėliau J. G. parašė žinutę, kad nebėra G.. Tada iš išgąsčio jie išsiskirstė, nėjo pažiūrėti, kas ten nutiko.

Jie buvo išgėrę, G. G. garaže buvo užmigęs. Garaže konfliktas įvyko tarp A. J. ir V. B.. Kas kam sudavė, ji nepamena. G. G. nebuvo agresyviai nusiteikęs.

Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) namo kieme rastas G. G. lavonas su išorinėmis smurto žymėmis, namo pirmo aukšto laiptinėje ant grindų rastos rausvos spalvos dėmės (1 t., 7–15 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), rastas ir paimtas peilis (1 t., 16–20 b. l.).

Daiktų parodymo atpažinti metu A. J. atpažino peilį, paimtą įvykio vietos apžiūros metu, kaip peilį, kuriuo 2014 m. rugsėjo 21 d., apie 2 val., jis dūrė G. G. į koją (1 t., 129–130 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktas peilis prie šaltųjų ginklų nepriskiriamas, tai yra ūkinės–buitinės paskirties, virtuvinis peilis, pagamintas pramoniniu būdu (1 t., 96–97 b. l.).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. G. mirtis įvyko nuo durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinėje su širdies sužalojimu, sukėlusios kraujo susikaupimą širdiplėvės ertmėje ir širdies tamponadą. Į tai nurodo lavono tyrimo metu ties krūtinkaulio kairiu kraštu rasta kiauryminė žaizda lygiais kraštais, atsiverianti į širdiplėvės ertmę, dešinio prieširdžio sienelės kiauryminis sužalojimas, 400 ml kraujo susikaupimas širdiplėvės ertmėje. G. G. mirtis galėjo įvykti apytikriai prieš 1,5–2 paras iki jo kūno tyrimo pradžios 2014 m. rugsėjo 22 d. 14 val. G. G. durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinėje su širdies sužalojimu padaryta netrukus prieš mirtį duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Durtinei-pjautinei žaizdai krūtinėje padaryti reikėjo vieno smūgio duriančiai pjaunančiu daiktu ar įrankiu. Kraujosruvos kaktoje ir dešinės akies viršutiniame voke padarytos kontaktuojant su buku kietu paviršiumi paros laiku iki mirties. Šiems sužalojimams padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu paviršiumi. Nubrozdinimas kairiame dilbyje padarytas kontaktuojant su buku kietu paviršiumi apytikriai prieš 1–2 savaites kontaktuojant su buku kietu paviršiumi. Šiam sužalojimui padaryti reikėjo vieno smūginio kontakto su buku kietu paviršiumi. Kūne rasti sužalojimai gyvam asmeniui atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kiauryminės krūtinės žaizdos su širdies sužalojimu. G. G. sužalojimai padaryti prieš mirtį. Tikėtina, kad G. G. po jam padarytos durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinėje su širdies sužalojimu trumpą laiką galėjo atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti), kol besiplečianti širdies tamponada sukėlė sąmonės netekimą. Kiti kūne rasti sužalojimai neturėjo įtakos nukentėjusiojo fiziniam aktyvumui. Tikėtina, kad kraujosruvos veide ir nubrozdinimas kairiame dilbyje galėjo būti padaryti griuviminių traumų metu. Mirusiojo G. G. kraujyje rasta 2,71 promilių etilo alkoholio gyvam asmeniui atitinka sunkų girtumo laipsnį (1 t., 23–24 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tikėtina, kad G. G. durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės žaizda galėjo būti padaryta apžiūrėti pateiktu peiliu. Į tai nurodo mirusiojo kūne rastas žaizdos matmenų ir apžiūrėjimui pateikto peilio geležtės matmenų panašumas (1 t., 26 b. l.).

Teisiamajame posėdyje ekspertas Jurgis Sakalas patvirtino savo specialisto išvadas ir paaiškino, kad G. G. mirties priežastis buvo durtinė-pjautinė krūtinės žaizda su širdies sužalojimu, sukėlusi širdies kraujo tamponadą. Durtinė-pjautinė žaizda padaryta vienu smūgiu, pateiktu tirti peiliu. Tokiomis aplinkybėmis, kurias teismo posėdyje nurodė kaltinamasis, ir kaltinamojo nurodytu būdu G. G. galėjo būti padarytas toks kūno sužalojimas. Atitinka padarytos žaizdos kanalo kryptis ir aukštis, atitinka ir kaltinamojo bei nukentėjusiojo tarpusavio padėtį.

Nuo odos paviršiaus iki dešiniojo prieširdžio sužalojimo vietos žaizdos kanalo ilgis artimas 6 cm. Žaizdos kanalo kryptis beveik horizontali iš kairės į dešiniąją pusę ir nežymiai žemyn palinkęs kanalas, nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje. Peilio geležtės dydis apie 11 cm. Minkštiesiems audiniams sužaloti nereikia didelės jėgos. Nėra galimybės atsakyti, kokia jėga buvo panaudota. Po tokio sužalojimo, tikėtina, kad asmuo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, t. y. padaryti 8 žingsnius. Ištraukus peilį neturėjo būti didelis išorinis kraujavimas. Pirmiausia kraujas turėjo susikaupti širdiplėvės ertmėje, nutekėti į krūtinplėvės ertmę. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,71 promilės, jis galėjo ir nesuprasti, kad jam padarytas sužalojimas. Atitinka įvykio aplinkybes, kad jam pasidarė silpna ir už kelių žingsnių jis susmuko. Negali tvirtinti, ar žuvusiajam buvo spirta, ar suduota kumščiu.

Po patirto sužalojimo žuvusysis galėjo nueiti tokį atstumą, koks matomas įvykio vietos nuotraukoje, atsižvelgiant į tai, kad einant į lauką lipo žemyn laiptais ir reikėjo mažesnės fizinės jėgos. Galima tvirtinti, kad galėjo savarankiškai nueiti. Nėra galimybės nurodyti konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis buvo padarytas sužalojimas, tačiau šiandien kaltinamojo nurodytas būdas visiškai atitinka nustatytą sužalojimą. Nukentėjusiajam gulint sužalojimo pobūdis gal ir nesiskirtų, buvo galima padaryti bet kuriai esančiai padėčiai.

Kadangi lavono tyrimo metu yra atidaroma kaukolė, galėjo būti pasislinkę kaukolės galvos kaulai, todėl ir matėsi įdubimas ties smilkiniu. Žandikaulių sužalojimų nebuvo.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. nustatyti odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, nosies nugarėlėje, dešinio riešo srityje, padaryti prie 1–3 paras iki apžiūros. Odos nubrozdinimai nosies nugarėlėje ir dešinio riešo srityje padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais. Odos nubrozdinimas galvos plaukuotoje dalyje padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. A. J. nustatyti kūno sužalojimai padaryti trim trauminiais poveikiais, kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., 122 b. l.).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad VTMT prie LR TM (duomenys neskelbtini) skyriaus sanitaras G. Š. pateikė rūbus: sportinę palaidinę, džinsines kelnes, kelnaites, kojines, sportinius batus, bliuzoną (1 t., 30 b. l.), kurių apžiūros metu ant palaidinės ir bliuzono rastas kraujas ir audinio pažeidimai (1 t., 100–102 b. l.).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – nužudė G. G., ir kaltinamojo veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 129 str. 1 d.

Spręsdamas kaltinamojo A. J. kaltės klausimą ir nustatydamas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas remiasi kaltinamojo A. J. parodymais ta apimtimi, kiek jie atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Kaltinamasis A. J. pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje konflikto metu jis dūrė peiliu G. G., ir po jo smūgio pastarasis mirė. Kaltinamojo aiškinimu, jis stovėjo laiptinės aikštelėje, G. G., kuris buvo aukštesnis už jį, – žemiau ant laiptelių, kurie veda į lauką, o G. Š. stovėjo tarp jo ir G. G.. A. J. teigimu, peilį jis turėjo dešinėje rankoje ir nepajuto, kaip įdūrė G. G., pataikydamas į krūtinę, gali būti, kad tuo metu jo ranka su peiliu buvo ištiesta. Šios kaltinamojo nurodytos aplinkybės, apibūdinančios G. G. sužalojimo mechanizmą bei sužalojimo įrankį, sutampa su teismo medicinos specialisto išvadomis ir eksperto J. Sakalo paaiškinimais teisme, kad G. G. mirties priežastis buvo durtinė-pjautinė krūtinės žaizda su širdies sužalojimu, padaryta vienu smūgiu, pateiktu tirti peiliu. Eksperto teigimu, sužalojimas, sukėlęs mirtį, G. G. galėjo būti padarytas kaltinamojo nurodytomis aplinkybėmis šiuo būdu. Be to, ekspertas paaiškino, kad po patirto sužalojimo nukentėjusysis galėjo nueiti tokį atstumą, koks matomas įvykio vietos nuotraukoje.

Kaltinamojo A. J. parodymus apie jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina liudytojos G. Š. parodymai, kad namo laiptinėje A. J., kuris rankoje turėjo peilį, ir G. G. susistumdė, o po to kieme jie rado gulintį G. G.. G. Š. tvirtinimu, kieme A. J. tikrai nedūrė G. G.. Kaltinamojo A. J. parodymai sutampa ir su įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis apie G. G. lavono radimo vietą. Liudytoja R. Z. taip pat nurodė, kad, išėjęs iš buto su peiliu rankoje, kaltinamasis namo laiptinėje susitiko su G. G. ir savo drauge, jie pradėjo stumdytis pirmame aukšte. Tačiau apie tolimesnę įvykio eigą ši liudytoja baudžiamojo proceso metu aiškino skirtingai, dėl to jos parodymai nėra patikimi, ir teismas remiasi jais tik ta apimtimi, kiek jie neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojos R. Z. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jog kieme A. J. dūrė peiliu G. G. kelis kartus kažkur į krūtinę ir spyrė kelis kartus į galvą, paneigia objektyvūs bylos duomenys – specialisto išvada apie nustatytus sužalojimus. Taigi remtis liudytojos R. Z. parodymais, kad G. G. buvo mirtinai sužalotas kieme, o ne laiptinėje, teismas neturi pagrindo. Aplinkybę, kad namo laiptinėje, stovėdamas tarp pirmo ir antro aukšto, kaltinamasis A. J. rankoje turėjo peilį, patvirtino ir liudytojas J. G..

Įvertinęs aptartais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu, nesant jokių prielaidų, jog G. G. galėjo mirtinai sužaloti kitas asmuo ar jis galėjo būti sužalotas kitu metu, galima daryti neabejotiną išvadą, kad G. G. mirtinai sužalojo smogdamas peiliu būtent kaltinamasis A. J., nes tai yra vienintelė objektyviai įmanoma galimybė. Taigi tarp kaltinamojo veikos ir G. G. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad G. G. buvo mirtinai sužalotas gulintis namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), kieme. Kaip jau aptarta anksčiau, teismas nustatė, jog kaltinamasis A. J. sužalojo G. G. minėto namo laiptinėje, todėl kaltinimas tikslinamas (dėl šių kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių galimo pakeitimo BPK 256 str. nustatyta tvarka kaltinamasis A. J. buvo įspėtas teisminio nagrinėjimo metu).

Kaltinamasis A. J., neneigdamas, jog nuo jo padaryto sužalojimo mirė G. G., teigia, kad jis nesiekė nužudyti G. G., norėjo pastarąjį tik pagąsdinti, apginti save ir savo draugę, mano, kad nužudė dėl neatsargumo. Taip tvirtindamas kaltinamasis aiškina, kad konflikto metu G. G. puolė jį, puolė jo draugę G. Š..

Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus ir negali egzistuoti tik besiginančiojo vaizduotėje. Teismo nuomone, kaltinamojo A. J. versiją, kad įvykio metu jam reikėjo gintis nuo puolančio G. G., paneigia byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, įvertinus jų visetą, nustatytų aplinkybių analizė. Pirmiausia, G. G., nors ir buvo konflikto namo laiptinėje iniciatorius, tačiau įvykio vietoje neturėjo jokio įrankio ar daikto, kuriuo būtų galėjęs sužaloti kaltinamąjį ar liudytoją G. Š., be to, kaip matyti iš liudytojų parodymų ir medicininių duomenų, buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio – nustatytas sunkus (2,71 prom.) girtumo laipsnis, ir, liudytojos G. Š. teigimu, jai tik pastūmus G. G., pastarasis atsirėmė į sieną. Taigi, akivaizdu, kad tokio pavojingo kėsinimosi, nuo kurio kaltinamajam būtų reikėję gintis atsinešant iš savo buto peilį ir juo nužudant G. G., nagrinėjamo įvykio metu nebuvo. Kaltinamojo A. J. veiksmus įvykio metu teismas vertina ne kaip teisės į būtinąją gintį įgyvendinimą, numatytą BK 28 str., bet kaip dėl tarpusavio konflikto kilusias muštynes. Kaltinamojo aiškinimai apie jam ir jo draugei kilusį pavojų atmetami kaip gynybos versija, kuria siekiama sušvelninti savo padėtį ar net išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaip jau minėta, kaltinamasis A. J. aiškina, jog jis nesiekė nužudyti G. G. – norėjo pastarąjį tik pagąsdinti, teigia, kad G. G. jis nužudė dėl neatsargumo. Iš tiesų, byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, kad kaltinamasis A. J. būtų siekęs G. G. mirties, tačiau, kaip matyti iš nustatytų įvykio aplinkybių, pasirinkdamas pavojingą kito asmens gyvybei veikimo būdą – grumtynių metu smogdamas peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą (krūtinę), kaltinamasis neabejotinai suprato keliantis pavojų ne tik nukentėjusiojo sveikatai, bet ir gyvybei, numatė gyvybės atėmimo galimybę ir, nors to ir nenorėjo, sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti. Taigi šioje situacijoje atsiradę padariniai dėsningi, ir normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį virtuviniu peiliu kitam žmogui į krūtinę daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir gyvybei. Visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamasis A. J. nužudė G. G. veikdamas netiesiogine tyčia (BK 15 str. 3 d.), ir nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti kaip neatsargų gyvybės atėmimą.

Bausmės skyrimas, civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamasis pripažino, kad nuo jo veiksmų mirė G. G., ir dėl to gailisi, tačiau tai pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo, nes kaltinamasis savo kaltės dėl tyčinio nužudymo nepripažino, o tokia kaltinamojo pozicija eliminuoja prisipažinimą pagal BK 59 str. 1 d. 2 p. Kaltinamojo A. J. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokią išvadą teismas daro remdamasis liudytojų, girtavusių kartu su kaltinamuoju, parodymais, jog įvykio metu kaltinamasis buvo girtas, o ir pats kaltinamasis pripažino, jog girtumas galbūt turėjo įtakos jo elgesiui konflikto metu. Be to, teismo nuomone, iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad alkoholio vartojimas susilpnino A. J. savikontrolę, turėjo įtakos adekvačiam situacijos vertinimui.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikaltimą kaltinamajam A. J. teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Kaltinamasis A. J., veikdamas netiesiogine tyčia padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), kurio pasekmės yra nebepataisomos, nes kėsinimosi objektas buvo žmogaus gyvybė. Parinkdamas bausmės dydį kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis anksčiau neteistas (1 t., 164–167 b. l.), administracine tvarka nebaustas, dėl jo elgesio gyventojų nusiskundimų policijos nuovada nėra gavusi (1 t., 172 b. l.), dėl psichikos ir priklausomybės ligų registre neįrašytas (1 t., 169, 171 b. l.). Šie bylos duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, jog iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo kaltinamojo A. J. antivisuomeninės nuostatos nebuvo susiformavusios ir yra pagrindas laikyti, jog jis nusikalto atsitiktinai.

Įvertinęs visas šias reikšmingas nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1 d., pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kartu atsižvelgęs ir į BK 129 str. 1 d. sankcijos griežtumą (laisvės atėmimas nuo 7 iki 15 metų), teismas sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo A. J. atžvilgiu bus pasiekti ir įgyvendintas teisingumo principas parenkant bausmę paskyrus jam už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią BK 129 str. 1 d. sankcijoje nustatytą tokios bausmės vidurkį.

Remdamasis tais pačiais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančiais bylos duomenimis laisvės atėmimo bausmę teismas kaltinamajam skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1165 Lt (337,41 Eur) turtinės ir 150 000 Lt (43 443 Eur) neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 35–38 b. l.). Nustačius, kad tarp kaltinamojo A. J. nusikalstamo veikimo ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, sprendžiamas klausimas dėl civilinių ieškinių patenkinimo (BPK 115 str.).

Byloje esantys nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. G. pateikti mokėjimo dokumentai pareiškiant civilinį ieškinį pagrindžia prašomos priteisti turtinės žalos sumą, kurią sudaro G. G. laidojimo išlaidos (1 t., 40–41 b. l.). Todėl civilinis ieškinys dėl šių turėtų išlaidų atlyginimo (civilinei ieškovei sumažinus prašomos priteisti sumos dydį atsižvelgiant į gautą laidojimo pašalpą – 1040 Lt) tenkinamas visiškai.

Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, leidžiančiais konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų pusiausvyrą. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Kaltinamasis A. J. iki sulaikymo dirbo, tačiau jokio nekilnojamojo turto neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą yra nurodęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus gyvybės atėmimo atveju yra žalos padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.

Neabejotina ir natūralu, kad nužudytojo motina I. G. dėl sūnaus mirties patyrė psichinį stresą bei dvasinius išgyvenimus, kurie pagal CK 6.250 str. laikomi neturtine žala, išreikšta pinigais. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. paaiškino, kad jos vyras miręs, vaikus ji augina viena, su nužudytu sūnumi ji gyveno ir dirbo kartu, jų santykiai buvo labai geri, sūnus savo darbo užmokestį atiduodavo jai, padėdavo namuose. Teigia, jog sūnaus mirtis jau sukėlė didelį skausmą. Įvertinęs šias aplinkybes ir remdamasis susiklosčiusia teismų praktika tokios kategorijos bylose už analogiškas veikas, taip pat atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, I. G. patirtus dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus teismas vertina 30 000 Eur neturtinės žalos dydžio suma, t. y. civilinį ieškinį tenkina iš dalies.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. G. prašo priteisti iš kaltinamojo atstovavimo išlaidas. Kaip matyti iš pinigų priėmimo kvitų LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini), LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ir LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 39 b. l., 2 t., 57–58 b. l.), I. G. už advokato paslaugas sumokėjo 800 Lt (231,70 Eur) ir 58 Eur. Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., nurodytos nukentėjusiosios išlaidos, turėtos byloje dalyvavusio advokato paslaugoms apmokėti, išieškomos iš kaltinamojo A. J..

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam A. J. buvo skirtas gynėjas – advokatė V. Povilaitienė. Byloje gauta 2015 m. sausio 23 d. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad už kaltinamajam suteiktą teisinę pagalbą teisme antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 92,68 Eur (2 t., 16 b. l.). BPK 106 str. 1 d. nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis A. J. jokio savo turto neturi (1 t., 174 b. l.), be to, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas netenkinamas.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – peilis, kaip nusikaltimo įrankis, G. G. rūbai (džinsinės kelnės, bliuzonas, sportinė palaidinė, apatinės kelnaitės, kojinės, sportiniai batai), tepinėlis ir nuoplovos, kaip menkaverčiai ir negalintys būti sunaudoti, – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 1 p., 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str. į bausmės laiką A. J. įskaityti sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2014 m. rugsėjo 22 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. kovo 17 d.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. J. palikti tą pačią – suėmimą.

Priteisti iš A. J. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. G. 337,41 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 289,70 Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – peilį, G. G. rūbus (džinsines kelnes, bliuzoną, sportinę palaidinę, apatines kelnaites, kojines, sportinius batus), tepinėlį ir nuoplovas,– nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam A. J. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.