- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Data
- 2011-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-149/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marytė Mitkuvienė, Danutė Gasiūnienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- V. S., V. K.
- Trečiasis asmuo
- BTA draudimas, akcinei bendrovei „Hansabankas“
- Kategorijos
- 129.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ilonai Kovger,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-328-212/2010 pagal D. J. individualios įmonės „Asaga“ ieškinį atsakovams antstolei D. K., antstolei V. K., I. M., S. M., J. B., V. S., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei „Hansabankas“, akcinei bendrovei bankas „Snoras“, Alytaus apskrities VMI, VSDFV Alytaus skyriui, Alytaus rajono 1 notarų biuro notarei B. Z., BTA draudimas, J. M., V. M., R. S. dėl turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu (t.1, b. l. 156-170) prašydamas:
1) pripažinti negaliojančiu 2003 m. rugpjūčio 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0096/03/02268, patvirtintą 2003 m. rugpjūčio 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėjo rezoliucija, pagal kurį antstolė D. K. pardavė, o S. M., nupirko D. J. individualiai įmonei „Asaga“ priklausančias gamybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) už 50400 Lt;
2) pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą 2003 m. gruodžio 18 d., pagal kurią S. M. pardavė, o I. M. nupirko patalpas, esančias (duomenys neskelbtini);
3) pripažinti negaliojančiu 2003 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 2207, pagal kurį V. K. pardavė, o V. S. nupirko 5,46 ha miško ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) už 2940 Lt, priklausiusį D. J. individualios įmonės „Asaga“ savininkui D. J.;
4) pripažinti negaliojančiu 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 2207, pagal kurį antstolė V. K. pardavė, o J. B. nupirko 3,8 ha žemės ūkio paskirties sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 5050 Lt, priklausiusį D. J. individualios įmonės „Asaga“ savininkui D. J.. Taip pat prašė taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų parduotą turtą jam, o iš jo ir antstolių sumokėtus pinigus atsakovams, pirkusiems turtą iš varžytynių bei ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad visos jo ginčijamos varžytynės vyko pažeidžiant įstatymų imperatyvius reikalavimus, turtas parduotas už labai mažą kainą. Apie vykusias varžytynes nieko nežinojo, nes nei vienas turto arešto aktas, pranešimas apie varžytynes jam įteikti nebuvo. Jis negalėjo ginčyti antstolių turto arešto aktais nustatytos turto vertės, negalėjo pasiūlyti savo pirkėjo. Kadangi visas jo turtas parduotas už labai mažą kainą, jo neužteko atsiskaityti su išieškotojais. Ieškovo teigimu jeigu varžytynės būtų vykusios nepažeidžiant įstatymo, o turtas būtų teisingai įvertintas, jis neginčytų varžytynių aktų ir parduoto turto pakaktų atsiskaityti su išieškotojais. Apie tai, kad visas jo turtas parduotas sužinojo tik 2005 metais, gavęs laišką iš mokesčių inspekcijos. Ilgą laiką jo Lietuvoje nebuvo, nuo 2003-05-01 dirbo Baltarusijoje ir į Lietuvą grįždavo tik savaitgaliais. Nuo 2004-06-03 Baltarusijoje atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir negalėjo atvykti į Lietuvą. Kol jo nebuvo įmonės reikalus tvarkė verslo partneris M. N., o vėliau įmonės veikla buvo sustabdyta.
Atsiliepimas
Atsakovė D. K. nesutiko su ieškovo reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti.
Atsakovė antstolė V. K. prašė ieškinio netenkinti, nes jis nepagrįstas. Atsakovė nurodė, kad skolininko D. J. turėjo 4 vykdomąsias bylas. Gavus banko „Snoras“ vykdomąją bylą raginimą skolininkui išsiuntė tą pačią dieną esamais adresais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Laiškai negrįžo, o pats D. J. kreipėsi į banką, nes bankas sustabdė išieškojimą. D. J. tikrai gyveno adresu (duomenys neskelbtini), ten nuomojo butą ir šią aplinkybę patvirtina tai, kad jis šiuo adresu gavo jos raginimą. Nurodė, kad parduodamus žemės sklypus įvertino pagal esamas rinkos kainas, konsultavosi su M. N., D. J. partneriu, buvo įvertinta tik žemė, o mediena nebuvo vertinama, nes viskas kas galima buvo jau iškirsta. Negalėjo skirti ekspertizės, nes už ją niekas nebūtų sumokėjęs. Su išieškotoju banku „Snoras“ bendravo telefonu, derino kainas, neįvykus varžytynėms, bankui siūlė perimti turtą, tačiau šis atsisakė. Ne visi jos veiksmai atsispindi susirašinėjime, nes lydraščių nerašydavo. Kiek jai žinoma, pirkėjas V. S. prieš pirkdamas žemę, ją apžiūrėjo. Nesutinka su eksperto išvada, kad V. S. parduoto žemės sklypo vertė tuomet buvo 34000 Lt, nes tokių kainų 2003-2004 metais nebuvo. Kitas D. J. priklausantis žemės sklypas parduotas J. B. taip pat tik iš antrų varžytynių. Šis sklypas buvo areštuotas ir įkainuotas kelis kartus. Dokumentus D. J. siųsti buvo netikslinga, nes jo nebuvo. Vykdant varžytynes jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta BTA draudime.
Atsakovas J. B. ir jo atstovas prašė atmesti ieškinį, kaip nepagrįstą. Ieškovas jo įmonei buvo skolingas 11350 Lt ir todėl jo ieškojo su ekskomisarų biuro pagalba. Žinojo, kad D. J. turi turto ir norėjo skolą atgauti. Mano, kad žemės sklypą įsigijo pagrįstai ir teisėtai, kaina yra teisinga. Jei varžytynių aktas būtų panaikintas dėl antstolės padarytų pažeidimų, jis patirtų didelę žalą, nes į sklypą investavo nemažą sumą pinigų ir dabar šis sklypas registruotas kaip turtinis vienetas.
Atsakovas V. S. prašė jo atžvilgiu ieškinį atmesti. Žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pirko teisėtai iš varžytynių. Prieš pirkdamas sklypą apžiūrėjo, matė, kad apie 2 ha miško iškirsta. Mano, kad varžytynės yra teisėtos ir naikinti varžytynių akto nėra pagrindo.
Trečiojo asmens banko „Snoras“ atstovas nesutiko su ieškovo reikalavimais ir prašė ieškinio netenkinti. Jo manymu, antstolė savo funkcijas atliko tinkamai, per priverstinį išieškojimą bankas atgavo 4230,18 Lt skolos ir D. J. įmonė „Asaga“ bankui skolinga apie 6000 Lt ir procesines palūkanas. Ieškovui buvo išduotas 10000 Lt vekselis, skolą jis turėjo grąžinti iki 2003-01-17, tačiau nesulaukus prievolės įvykdymo pradėjo priverstinį išieškojimą. Pateikus vykdomąjį raštą antstolei, atsiliepė D. J. ir tuomet bankas sudarė su juo susitarimą, kad skola bus grąžinama dalimis. Skolininkas ir šio susitarimo nevykdė. Susitarime įrašytą adresą (duomenys neskelbtini), nurodė pats skolininkas, o jo parašas tik patvirtina, kad susitarime įrašyti duomenys yra teisingi.
Atsiliepime į ieškinį BTA draudimas nurodė, kad antstolė D. K. draustis bendrovėje pradėjo tik 2003-12-19, o antstolė V. K. ginčijamų varžytynių aktų metu buvo apdraudusi savo profesinę civilinę atsakomybę. Ieškinį laiko nepagrįstu ir prašo jį atmesti. Draudiko atsakomybė yra pasibaigusi 2005-01-01, t. y. praėjus 1 metams nuo draudimo poliso galiojimo pabaigos, o ieškinys teismui pateiktas 2006-03-21.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. kovo 19 d. sprendimu D. J. individualios įmonės „Asaga“ ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiu 2003 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 2207, pagal kurį V. K. pardavė, o V. S. nupirko 5,46 ha žemės sklypą ( 4,88 ha miškas, 0,58 ha kitos žemės plotas), esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 2940 Lt, priklausiusį D. J. individualios įmonės „Asaga“ savininkui D. J.; Pripažino negaliojančiu 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 2207, pagal kurį antstolė V. K. pardavė o J. B. nupirko 3,80 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 5050 Lt, priklausiusį D. J. individualios įmonės „Asaga“ savininkui D. J.. Grąžino D. J. individualios įmonės „Asaga“ savininkui D. J. 5,46 ha žemės sklypą (4,88 ha miškas, 0,58 ha kitos žemės plotas), esantį (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 3,80 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); Priteisė V. S., 2539 Lt iš D. J. ir 401 Lt iš V. K.; Priteisė J. B., 4516,68 Lt iš D. J., ir 533,32 Lt iš V. K.; Priteisė iš V. K., 239,70 Lt žyminio mokesčio, 35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei; 6700 Lt turto vertinimo ekspertizės išlaidų D. J., 4750 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti V. S.; Priteisė iš D. J., 397 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo išvados, kad pagrindų pripažinti 2003-08-12 turto pardavimo iš varžytynių aktą, nėra. Antstolė D. K. nepažeidė įstatymo reikalavimų, reglamentuojančių turto realizavimo iš varžytynių tvarką. Teismas taip pat nurodė, kad nėra pagrindo naikinti ieškovo ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2003 m. gruodžio 18 d. tarp atsakovių S. M. ir I. M., nes byloje esami duomenys nepatvirtina, kad šis sandoris buvo apsimestinis.
Teismas nurodė, kad antstolė V. K. parduodama 5,46 ha ir 3,80 ha žemės sklypus pažeidė CPK 679, 681, 706 straipsnių reikalavimus. Antstolei vykdant priverstinį skolininko turto realizavimą, 2003-12-02 ir 2004-07-07 varžytynes, buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, todėl teismas nusprendė, kad yra pagrindas pripažinti ginčijamus varžytynių aktus negaliojančiais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys yra patenkintas, šioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti ir iš jo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepaisė specialių teisės normų, tik kurių pagrindu turto pardavimo iš varžytynių aktas galėtų būti pripažintas negaliojančiu (CPK 602 str.).
2. Teismas priimtą sprendimą grindžia tuo, kas D. J. nebuvo informuotas apie pradėtą išieškojimo procesą, tačiau pats ieškovas nesilaikė CPK 644 str. numatytų skolininko pareigų. Apie vykdomą išieškojimą buvo informuotas ieškovo partneris M. N., su kuriuo ir buvo aptarta nekilnojamojo turto vertė.
3. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo parduotas už 5050,00 Lt, t. y. už didesnę kainą negu nustatė ekspertas, todėl šio sklypo pardavimas atitiko rinkos vertę.
4. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ekspertizės metu buvo įvertintas 34000 Lt, o varžytynėse parduotas už 2940 Lt. Tačiau šiuo atveju sklypas buvo parduotas iš antrų varžytynių ir tik varžytynių dalyviai, kaip rinkos atstovai gali nustatyti realią vertę, už kurią ekonomiškai naudinga įsigyti daiktą. Šiuo atveju, kaina buvo nustatyta, atsižvelgiant į iškertamo miško vertę, minusuojant miško atkūrimo sąnaudas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas J. B. nurodo, kad palaiko apeliacinį skundą ir sutinka, kad būtų dalinai panaikintas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimas dalyje, kuria ieškinys yra patenkintas t.y. panaikintas 2004-07-12 turto pardavimo iš varžytynių aktas. Atsiliepimą atsakovas grindžia apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo „BTA Draudimas“ prašo antstolės V. K. apeliacinį skundą tenkinti ir panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys yra patenkintas. Tretysis asmuo nurodo, kad turto pardavimo iš varžytynių aktai gali būti panaikinti tik CPK 602 str. numatytais pagrindais, tačiau faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad nebuvo pagrindo teigti, kad turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. S. nurodo, kad palaiko apeliacinį skundą ir sutinka, kad būtų dalinai panaikintas Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimas dalyje, kuria ieškinys yra patenkintas, t.y. panaikintas 2003-12-02 turto pardavimo iš varžytynių aktas. Atsakovas taip pat prašo ieškovo ieškinį atmesti, netaikyti restitucijos natūra, įsigytam 5,46 ha miško ūkio paskirties žemės sklypui bei priteisti visas su miško tvarkymo bei palaikymu susijusias išlaidas, t. y. 6598 Lt. Atsiliepimą atsakovas grindžia apeliaciniame skunde nurodytais bei šiais argumentais:
1. Turto vertinimo ekspertizė neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytų reikalavimų turto vertinimo ataskaitai.
2. Teismo metu nebuvo išsiaiškinta, kokią pinigų sumą sumokėjo D. J. pirkdamas žemės sklypą (5.46 ha) iš Č. A. G. pagal 2001-10-02 sutartį, todėl išsiaiškinus, kad pagal minėtą sutartį buvo sumokėta 2500 Lt darytina išvada, kad sumokėta pinigų suma už šį turtą varžytynių metu (2940 Lt) buvo didesnė, nei šis turtas buvo vertas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str.).
Byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Apeliacinis skundas pateiktas tik dėl teismo sprendimo dalies, kuria panaikinti 2003 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas, pagal kurį V. S. nusipirko 5,46 ha žemės (miško) sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas, pagal kurį J. B. nusipirko 3,8 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Dėl 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo ir varžytynių akto
Ieškovas 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą prašė pripažinti negaliojančiu dėl imperatyvių įstatymo normų pažeidimo (CPK 681 str. 1 d., 718 str.) t. y. turtas parduotas už mažesnę nei rinkos kaina, taip pat dėl CPK 706 str. 2 d., 722 str. 2 d. pažeidimų, t. y. nebuvo turto savininkui pranešta apie jo turto pardavimą iš varžytynių.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad antstolė, vykdydama išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, nepranešė nei išieškotojui, nei skolininkui apie turto areštą bei jo įkainavimą, nėra duomenų kokiu būdu buvo nustatyta parduodamo žemės sklypo kaina. Skolininkui nebuvo pranešta apie varžytynes. Nurodytus pažeidimus pirmosios instancijos teismas laikė pagrindu pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančius.
Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos sprendimu, nurodo, kad areštuoto žemės sklypo kaina buvo aptarta su D. J. įmonę atstovaujančiu verslo partneriu M. N. D. J. tuo metu buvo išvykęs į Baltarusiją. Apie varžytynes taip pat buvo informuotas M. N., nes D. J. Lietuvoje nebuvo. Žemės sklypas buvo parduotas už 5050 Lt, t. y. už didesnę kainą, negu nustatė ekspertas. Mano, kad vykdydama turto pardavimą iš varžytynių įstatymų nepažeidė.
Iš pateiktų į bylą įrodymų matyti, kad apeliantė pagal AB bankas ,,Snoras“ pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdė išieškojimą iš D. J. turto. 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu buvo parduotas atsakovui J. B. žemės sklypas 3,80 ha, esantis (duomenys neskelbtini) už 5050 Lt (vykd. byla Nr. 0094/03/02207 b. l. 10). Eksperto nustatyta šio žemės sklypo rinkos vertė 5000 Lt (t. 3, voke). Įvertinant tai, kad minėtas žemės sklypas parduotas už didesnę kainą nei eksperto nustatyta rinkos vertė, ieškovas dėl šio žemės sklypo pardavimo iš varžytynių jokių materialinių nuostolių nepatyrė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad žemės sklypas parduotas už aiškiai per mažą kainą.
Byloje nėra konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantė informavo ieškovą apie vykdomą šio žemės sklypo pardavimą iš varžytynių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad tuo metu ieškovo nebuvo Lietuvoje, jis (bylos duomenimis) nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2004 m. birželio 6 d. dirbo Baltarusijoje, o nuo 2004 m. birželio 3 d. iki 2005 m. liepos 15 d. atlikinėjo bausmę, apeliantė negalėdama jam pranešti apie varžytynes, apie tai informavo jo partnerį M. N.. Kad M. N. žinojo apie vykdomą ieškovo turto pardavimą iš varžytynių patvirtina ir tai, kad pats M. N. 2003 m. gruodžio 2 d. dalyvavo varžytynėse parduodant ieškovui priklausančius žemės sklypus ir vieną iš jų nusipirko (vykd. byla b. l. 88-90, 94). Be to, ieškovui buvo žinoma apie jo turimas skolas bankams, tačiau jis elgėsi nesąžiningai, nemokėjo įsiskolinimo, nesidomėjo priverstinio vykdymo procesu (CPK 644 str.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad antstolės (apeliantės) padaryti pažeidimai, t. y. skolininko asmeniškai neinformavimas apie vykdomą jo turto pardavimą iš varžytynių, esminės reikšmės parduodamo turto kainai neturėjo, todėl vien dėl nurodytų pažeidimų nėra pagrindo pripažinti 2007 m. liepos 12 d. turto pardavimo aktą negaliojančiu.
Dėl 2003 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių
Pagal 2003 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą atsakovas V. S. nusipirko 5,46 ha žemės sklypą (4,88 miškas, 0,58 ha kita žemė), esantį (duomenys neskelbtini) už 2940 Lt (vykd. byla Nr. 0094/03/02207, b. l. 91-93, 95).
Šį turto pardavimo iš varžytynių aktą ieškovas ginčija nurodydamas, kad buvo pažeista imperatyvi norma CPK 681 str. 1 d., t. y. dėl žemės sklypo kainos nustatymo. Antstolė (apeliantė) nustatė mažesnę sklypo kainą negu rinkos vertė. Taip pat nurodo, kad antstolė areštuodama žemės sklypą nepranešė apie tai skolininkui (ieškovas) (CPK 679 str.). Dėl to ieškovas negalėjo skųsti antstolės veiksmų. Nebuvo pranešta ieškovui ir apie varžytynių vietą ir laiką. Iš patiektų į bylą įrodymų matyti, kad tiesiogiai ieškovas nebuvo informuotas apie žemės sklypo areštą bei varžytynes.
Tačiau nėra paneigta, kad ieškovas nežinojo apie vykdomus išieškojimus iš jo turto. Ieškovas žinojo apie savo turimas skolas bankams, apie kreditorių reikalavimus vykdyti įsipareigojimus. Nevykdydamas įsipareigojimų ieškovas elgėsi nesąžiningai. Visiškai nesidomėjo priverstinio vykdymo procesu (CPK 644 str.).
Be to, kaip jau buvo minėta, ieškovas laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2005 m. liepos 15 d. buvo išvykęs į Baltarusiją. Antstolė, negalėdama surasti paties ieškovo, apie jo turto areštą bei varžytynes informavo ieškovo partnerį M. N., kuris ir pats dalyvavo (vykd. byla b. l. 88-90, 94). Todėl vien šie pažeidimai nesudaro pagrindo pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Tačiau be nurodytų pažeidimų, apeliantė, areštuodama ginčo žemės sklypą bei vykdydama varžytynes nesilaikė įstatymo normų reglamentuojančių areštuoto turto pardavimo iš varžytynių kainos nustatymą (CPK 681 str.). Minėtą žemės sklypą apeliantė įkainavo 8000 Lt (vykd. b. b.l. 20-32). Nagrinėjant bylą teisme buvo atlikta ekspertizė ir ekspertas nustatė, kad ginčo žemės sklypo vertė 34000 Lt (t. 3, voke). Žemės sklypas V. S. buvo parduotas už 2940 Lt. Tokio didelio kainų skirtumo apeliantė nepaaiškino, nenurodė kuo remiantis ji ginčo sklypą įkainavo 8000 Lt.
Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis nurodyto žemės sklypo indeksuota vertė – 21018 Lt (1999 m. įkainavimas). Ieškovas šį sklypą 2001 m. spalio 2 d. nusipirko iš Č. A. G. už 2500 Lt. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta indeksuota žemės sklypo vertė – 22830 Lt (t. 6, b. l. 73).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas buvo parduotas už mažesnę kainą, negu ji turėjo būti nustatyta (CPK 681 str., 713 str. 4 d., 718 str., 722 str. 1 d.). Todėl yra pagrindas 2003 m. gruodžio 2 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinti negaliojančiu vadovaujantis CPK 602 str. 6 p. Pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu spręstinas restitucijos klausimas.
Dėl restitucijos taikymo
Įstatymai nenustato specialiųjų restitucijos taikymo taisyklių pripažinus turto perdavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu. Todėl taikytinos bendrosios restitucijos taisyklės, nustatytos CK šeštosios knygos X skyriuje. Teismas, spręsdamas vadovaujantis CK 6.14 str., 6.146 str. taikyti restituciją ar jos netaikyti, bei ar taikyti restituciją natūra, ar jos būdą pakeisti, privalo siekti išlaikyti restitucijos šalių interesų pusiausvyrą (CK 6.145 str. 2 d.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl restitucijos taikymo, jos būdo, teismas turi įvertinti ar turto išreikalavimas yra vienintelė priemonė pažeistoms teisėms apginti ir ar jos negali būti apgintos taikant restituciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007 ir 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis 3K-3-525/2007).
Pirmosios instancijos teismas taikė restituciją natūra, t. y. ieškovui sugrąžino žemės sklypą, o atsakovui sumokėtą už tą sklypą pinigų sumą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl restitucijos natūra taikymo.
Atsakovas žemės sklypą įsigijo 2003 m. gruodžio 2 d. ir juo naudojasi iki šiol. Byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovas įsigijo mišką, kurio didelė dalis buvo iškirsta. Todėl vykdant įstatymų reikalavimus, atsakovas turėjo atsodinti iškirstą mišką bei tinkamai jį prižiūrėti. Nuo pat žemės sklypo (miško) įsigijimo iki šiol t. y. septynis metus atsakovas vykdo atitinkamus miško priežiūros darbus. Taikant restituciją natūra, kaip ją pritaikė pirmosios instancijos teismas būtų pažeista šalių interesų pusiausvyra, t. y. buvo parduotas ieškovo iškirstas miškas, o grąžintinas atsakovo atsodintas ir sutvarkytas miškas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju, nesant atsakovo kaltės dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu dėl per mažos kainos sumokėjimo, restitucija tarp šalių (ieškovo ir atsakovo) taikytina piniginiu ekvivalentu, t. y. negrąžinant ieškovui žemės sklypo, o proporcingai priteisiant iš atsakovo ieškovui atitinkamą pinigų sumą, atsižvelgiant į žemės sklypo vertę, buvusią varžytynių įvykdymo metu.
Byloje yra trys ginčo sklypo vertės: indeksuota vertė 1999 m.– 21018 Lt, 2001 m.– 22830 Lt ir eksperto atkuriamosios vertės metodais nustatyta vertinimo dienai 2003 m. gruodžio 20 d. rinkos vertė -34000 Lt. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ekspertas neįvertino kokia būtų ginčo sklypo vertė jį parduodant iš varžytynių, bei tai, jog nėra nustatytas atsakovo nesąžiningumas, laiko labiausiai tinkama verte, nuo kurios paskaičiuotina restitucija pinigais, nustatyta indeksuota vertė - 22830 Lt. Įvertinus, kad ginčo sklypas nebuvo parduotas iš pirmųjų varžytynių, todėl jo kaina realiai sumažintina iki 60 %, kas sudaro – 13690 Lt, iš šios sumos minusavus atsakovo sumokėtą sumą 2940 Lt, ieškovui iš atsakovo priteistina 10758 Lt.
Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keistinas: panaikintina sprendimo dalis, kuria pripažintas negaliojančiu 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas, pagal kurį antstolė V. K. pardavė o J. B. nupirko 3,80 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir šioje dalyje ieškinys atmestinas. Sprendimo dalis, kuria D. J. individualios įmonės ,,Asaga“ savininkui D. J. grąžintas 5,46 ha žemės sklypas (4,88 ha miškas, o 0,58 ha kitos žemės), esantis (duomenys neskelbtini) ir 0,38 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) panaikintina. Taikant restituciją iš V. S. priteistina D. J. 10758 Lt suma.
Atitinkamai keistinas lėšų paskirstymas už vykdymą. Iš antstolės V. K. priteistina 401 Lt V. S..
CPK 93 str. pagrindu paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Iš antstolės V. K. priteistina 120 Lt žyminio mokesčio ir 24,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės biudžetą, 5500 Lt už ekspertizę – D. J., 4700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti – V. S.. Iš D. J. į valstybės biudžetą priteistina 421 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. sprendimą iš dalies pakeisti:
sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu 2004 m. liepos 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. 2207, pagal kurį antstolė V. K. pardavė, o J. B. nupirko 3,80 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 5050 Lt, priklausantį D. J. individualios įmonės ,,Asaga“ savininkui D. J., panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti;
sprendimo dalį, kuria grąžinta D. J. individualios įmonės ,,Asaga“ savininkui D. J. 5,46 ha žemės sklypas (4,88 ha miškas, 0,58 ha kitos žemės plotas), esantis (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)ir 3,80 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 3830/0001:74, panaikinti;
sprendimo dalį, kuria priteista V. S. a/k (duomenys neskelbtini) 2539 Lt (du tūkstančiai penki šimtai trisdešimt devyni litai) iš D. J. a/k (duomenys neskelbtini) panaikinti;
sprendimo dalį, kuria priteista J. B. a/k (duomenys neskelbtini) 4516,68 Lt (keturi tūkstančiai penki šimtai šešiolika litų ir šešiasdešimt aštuoni centai) iš D. J. a/k (duomenys neskelbtini) ir 533,32 Lt (penki šimtai trisdešimt trys litai ir trisdešimt du centai) iš V. K. a/k (duomenys neskelbtini) panaikinti;
Priteistą iš V. K. į valstybės biudžetą 239,70 Lt (dviejų šimtų trisdešimt devynių litų ir septyniasdešimt centų) žyminio mokesčio sumą sumažinti iki 120 Lt (vieno šimto dvidešimties litų), o išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu iki 24,70 Lt (dvidešimt keturių litų ir septyniasdešimties centų), D. J. priteistą 6700 Lt (šešių tūkstančių septynių šimtų litų) turto vertinimo išlaidų sumą sumažinti iki 5500 Lt (penkių tūkstančių penkių šimtų litų).
Priteistą iš D. J. į valstybės biudžetą 397 Lt (trijų šimtų devyniasdešimt septynių litų) sumą išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu padidinti iki 421 Lt (keturių šimtų dvidešimt vieno lito).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. S. D. J. 10758 Lt (dešimt tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis litus) už nupirktą 5,46 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).