Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės atstovui ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gintaro energija“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, K. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

8. Byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu tarp ieškovės darbuotojo A. R. ir adresato (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuota, kad ieškovės darbuotojas įsipareigojo paimti krovinį ir pristatyti jį antradienį 8 val. ryte, krovinio gabenimo kaina – 800 Eur+PVM (b. l. 9).

9. Iš Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio Nr. 002 nustatyta, kad vežėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 24 d. priėmė iš siuntėjo Falkon International Sp.z.o.o. krovinį (7 vnt. palečių ir 300 vnt. Euromata, krovinio svoris – 10 500 kg), pristatė jį gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. birželio 25 d., krovinys buvo priimtas trečiojo asmens K. M.. Krovinio priėmimo vieta – M. N. 142, krovinio iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini) (2020 m. vasario 18 d. ieškovės rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 5).

10. 2019 m. birželio 29 d. K. M., nurodydamas, kad jis yra įgaliotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ asmuo, išrašė ieškovei UAB „D. B.“ PVM sąskaitą faktūrą dėl 1694 Eur sumokėjimo už prastovą.

11. 2019 m. liepos 4 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą dėl 968 Eur sumos apmokėjimo, nurodydama, grafoje krovinių sąrašas šiuos duomenis: kiekis – 6, svoris – 2000 kg, pakrovimas – M. N. 142, 37-543 Jaroslaw, Poland, siuntėjas – M. N. 142, 37-543 Jaroslaw, Poland, gavėjas – D. B. UAB, (duomenys neskelbtini) Lithuania, pristatymo data – 2019 m. birželio 25 d. (b. l. 10). Sąskaita faktūra išsiųsta el. paštu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 12). 2019 m. rugsėjo 11 d. ieškovė išsiuntė el. paštu (duomenys neskelbtini) priminimą dėl prievolių įvykdymo bei paragino apmokėti sąskaitą per dvi darbo dienas (b. l. 13-15).

12. 2019 m. rugsėjo 23 d. elektroniniu laišku, išsiųstu elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) ieškovės darbuotojas pareikalavo iš UAB „Gintaro energija“ apmokėti 2019 m. liepos 4 d. išrašytą sąskaitą faktūrą dėl 968 Eur sumos. Iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) atsiųstu elektroniniu laišku 2019 m. rugsėjo 23 d. buvo prašoma apmokėti prastovos dėl ieškovės kaltės sąskaitą. 2019 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu laišku ieškovė atsakė adresatui (duomenys neskelbtini) kad ieškovės teisininkas išsiuntė atsakymą, jog pretenzija atmetama, nes nepateikta jokių įrodymų. Ieškovė prašė kuo skubiau apmokėti sąskaitą už atliktas paslaugas. Iš adresato (duomenys neskelbtini) ieškovei 2019 m. rugsėjo 26 d. buvo atsakyta, kad ieškovės teisininko atsakymas atmetamas kaip nepagrįstas, laikoma, kad ieškovė vengia atsakomybės, nors ir padarė nuostolį.

14. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje esančių duomenų nustatyta, kad tuo metu, kai buvo derėtasi dėl vežimo paslaugų 2019 m. birželio mėn., kai išrašyta sąskaita faktūra, dėl kurios apmokėjimo vyksta ginčas šioje byloje (2019 m. liepos 4 d.), kai atsakovės vardu K. M. išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą dėl prastovos (2019 m. birželio 29 d.), trečiasis asmuo buvo įregistruotas VSDFV kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (b. l. 83, 84). VSDFV duomenimis K. M. įregistruotas kaip gaunantis atlyginimą už darbą UAB „Gintaro energija“ nuo 2020 m. kovo 6 d. Byloje pateikta atsakovės ir K. M. darbo sutartis, iš kurios matyti, kad K. M. įdarbintas atsakovės įmonėje kaip teisininkas nuo 2020 m. sausio 20 d. (b. l. 65-67). Juridinių asmenų registro duomenimis trečiasis asmuo K. M. buvo atsakovės direktoriumi laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2013 m. liepos 19 d. (2020 m. sausio 24 d. ieškovės rašytinių paaiškinimų 7 priedas).

15. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo K. M. patvirtino, kad jis priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atvežtą krovinį 2019 m. birželio 25 d., kad kaip gavėja buvo nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes ten buvo krovinio iškrovimo vieta. Trečiasis asmuo taip pat paaiškino, kad už krovinio pristatymą iki šiol nėra sumokėta.

17. Ieškovė pateikė į bylą Interneto puslapyje: (duomenys neskelbtini) 2020 m. vasario 18 d. buvusią informaciją apie renginio dalyvio K. M. kontaktus, kuriose nurodytas el. paštas (duomenys neskelbtini). Nors trečiasis asmuo iškelia abejones dėl šių duomenų tikrumo, įvertinus tai, kad juos patvirtino ieškovės atstovė advokatė K. Balandytė elektroniniu parašu, teismas sprendžia, kad tokie duomenys iš tikrųjų buvo paviešinti nurodytame Interneto puslapyje.

18. Teismas, įvertinęs trečiojo asmens parodymus (sprendimo 16 punktas, (2020 m. birželio 8 d. teismo posėdžio garso įrašas 1 val. 10 min. 40 sek. – 1 val. 11 min. 12 sek.)) ir rašytinius įrodymus, kuriuose užfiksuota, kad su ieškove dėl atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymų buvo bendrauta elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), konstatuoja, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad elektroniniais paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) su ieškovės darbuotojais bendravo būtent K. M.. Tai, kad trečiasis asmuo nurodo, jog jis neturi savo susirašinėjime byloje esančių elektroninių laiškų, nepaneigia to, kad šie laiškai buvo. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad K. M., siekdamas neteikti į bylą atsakovės nenaudai liudijančių įrodymų, galėjo ištrinti minėtus elektroninius laiškus (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

19. Ieškovė, teigdama, kad trečiasis asmuo K. M. susirašinėdamas elektroniniu paštu su ieškovės darbuotoju dėl krovinio pristatymo, veikė būtent atsakovės vardu, nes atsakovei, atstovaujamai K. M., buvo teikiamos pervežimo paslaugos ir anksčiau (pvz. 2018 m. kovo mėn.), už ieškovės paslaugas, užsakytas K. M. atsakovės vardu, buvo atsiskaitoma iš atsakovės sąskaitos. Be to, aplinkybę, kad K. M. veikė atsakovės vardu 2019 m. birželio mėn. užsakymo metu, patvirtina ir tai, kad jis kaip atsakovės įgaliotas asmuo išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą už prastovą.

20. Atsakovės atstovas ir trečiasis asmuo K. M. neneigė, kad užsakė ieškovei vežimo paslaugas, dėl kurių vyksta ginčas šioje byloje (CPK 182 straipsnio 5 punktas), bet teigia, kad jis taip padarė ne kaip atsakovės atstovas, bet kaip fizinis asmuo.

21. Teismas įvertinęs šalių reikalavimų ir atsikirtimų į juos motyvus, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, mano, kad šioje byloje turi būti atsakyta į klausimą, ar K. M., užsakydamas paslaugas ieškovei 2019 m. birželio mėn., veikė atsakovės vardu, jeigu taip – ar atsakovei kyla pareiga atsiskaityti už ieškovės suteiktas paslaugas pagal 2019 m. liepos 4 d. sąskaitą faktūrą.

Dėl sutartinių santykių (ne)buvimo tarp ieškovės UAB „D. B.“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.808 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 2 dalis).

23. Tarptautinio krovinių vežimo konvencijos (toliau – CMR) 4 straipsnyje nurodyta, kad krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas yra važtaraštis. Važtaraščio nebuvimas, pametimas ar neteisingas užpildymas neturi įtakos nei sutarčiai, nei sutarties veikimui.

24. Krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta sutarties šalims pasiekus susitarimą dėl visų esminių sutarties sąlygų. Taigi, tam, kad būtų konstatuota, jog pervežime dalyvaujantys asmenys yra vienos sutarties šalys, turi būti nustatyta, kad jie yra įsipareigoję vienas kito atžvilgiu ir tarpusavyje suderinę valią (pasiekę konsensusą), t. y. susitarę dėl esminių tarptautinio krovinių vežimo sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 1, 2 dalys, 6.808 straipsnis). Pažymėtina, kad nei CMR konvencija, nei nacionalinė teisė nenustato krovinio vežimo sutarčiai privalomos rašytinės formos, o tik nurodo važtaraštį kaip vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantį dokumentą (CMR konvencijos 4, 9 straipsniai, CK 6.808 straipsnio 2 dalis). Taigi, tokia sutartis gali būti sudaroma surašant vieną abiejų šalių pasirašytą dokumentą, apsikeičiant rašytiniais dokumentais (užsakymais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų įrenginiais perduodama informacija), žodžiu, atliekant veiksmus ar kitokia šalies valios sudaryti sutartį išreiškimo forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012).

25. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kilus šalių ginčui dėl neužfiksuotų sutarties sąlygų, taip pat kai duomenys važtaraštyje skiriasi nuo šalių sutarties sąlygų, teismas, remdamasis įrodymais (rašytinėmis sutartimis, vežimo užsakymais, dalykiniu šalių susirašinėjimu, kt.), turi nustatyti tikruosius sutarties šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-159/2013).

26. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatos suteikia didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, kad, šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi; jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-421/2018, 21 punktas).

27. Tik į CMR važtaraščio blanką šalių įrašyti duomenys gali būti vertinami, sprendžiant, dėl kokių sąlygų susitarė šalys, o CMR važtaraščio blankas (ir jo laukeliuose esančios nuorodos, kur ir kokius duomenis įrašyti) pats savaime jokio šalių susitarimo nepatvirtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-421/2018, 24 punktas).

28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. Faktinis krovinio siuntėjas, nurodomas CMR važtaraštyje, ir siuntėjas, kaip vežimo sutarties šalis, ne visada gali sutapti. Tai priklauso nuo to, kas su vežėju sudarė krovinio vežimo sutartį įsipareigodamas už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį ir kam vežėjas įsipareigojo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (CK 6.808 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 16 punktas).

29. Vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata yra aktuali faktinėse situacijose, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat tada, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu ir kurį kaip vežėją suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 17 punktas).

30. Vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-1075/2018, 18 punktas).

31. Šioje byloje ieškovė teigia, kad tarp jos ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos K. M., buvo sudaryta krovinio vežimo sutartis, patvirtinta CMR važtaraščiu Nr. 002, ieškovė atsakovės užsakymu, pasitelkusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, įvykdė krovinio pervežimą į siuntėjo pagal vežimo sutartį (atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurodytą vietą, tačiau atsakovė neatsiskaitė už pervežimo paslaugas, liko skolinga 968 Eur.

32. Atsakovė , teismo posėdyje atstovaujama trečiojo asmens K. M., nurodo, kad tarp jos ir ieškovės nebuvo sutartinių vežimo santykių pagal pirmiau nurodytą CMR važtaraštį. Atsakovė nurodė, kad CMR važtaraštyje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog vežimo paslaugas užsakė būtent atsakovė, byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių sutartinius santykius tarp šalių.

33. Ieškovė įrodinėja jos sutartinius santykius su atsakove jos darbuotojo ir K. M. susirašinėjimu elektroniniu paštu. Kaip minėta, teismas pripažino įrodyta aplinkybę, kad trečiasis asmuo K. M. tarėsi su ieškove dėl jos teikiamų paslaugų elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) elektroninio laiško, kuriame nurodyta paslaugų kaina (sprendimo 8 punktas), duomenys leidžia daryti išvadą, kad K. M. ir ieškovės darbuotojas susitarė dėl esminių krovinio vežimo sutarties sąlygų: krovinio, esančio M. N. 142, pristatymo į (duomenys neskelbtini), už 968 Eur su PVM (800 Eur be PVM). Trečiasis asmuo patvirtino, kad būtent jis priėmė krovinį, nurodytą CMR važtaraštyje Nr. 002, kad už šio krovinio pervežimą dar nėra atsiskaityta (CPK 182 straipsnio 5 punktas).

34. Aplinkybę, kad krovinio pervežimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovės ir būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos K. M., patvirtina tai, kad trečiasis asmuo, gavęs iš ieškovės 2019 m. liepos 4 d. sąskaitą faktūrą, pateikė ieškovei jo kaip atsakovės įgaliotinio išrašytą sąskaitą faktūrą dėl 1694 Eur sumokėjimo už prastovą (sprendimo 10, 12 punktai). Pažymėtina, kad trečiasis asmuo K. M., gavęs iš ieškovės 2019 m. liepos 4 d. sąskaitą faktūrą, elektroniniame laiške nebuvo nurodęs, jog atsakovė neapmokės sąskaitos dėl to, jog nebuvo užsakiusi tokių paslaugų. Atsakovė, atstovaujama K. M., taip pat nenurodė atsakyme dėl sąskaitos apmokėjimo, kad sąskaitoje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, jog ji išrašyta už kitas ar neatliktas ieškovės paslaugas.

35. Sprendimo 33, 34 punktuose nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad K. M., atstovaudamas atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“, sudarė vežimo sutartį su ieškove žodžiu ir susirašinėdamas elektroniniu paštu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnio 1 dalis). Tokia vežimo sutarties forma yra galima pagal galiojantį teisinį reguliavimą (sprendimo 23, 24 punktai).

36. Teismas, konstatavęs sutartinių santykių pagal CMR važtaraštį Nr. 002 tarp ginčo šalių buvimą, pažymi, kad tai, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinių sutarčių dėl krovinio vežimo, kad CMR važtaraštyje kaip krovinio siuntėjas ir krovinio vežėjas nurodytos ne ginčo šalys, nepaneigia šalių sutartinių santykių. Tokia išvada daroma, vadovaujantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika (žr. sprendimo 24-30 punktai), nustačius, kad ginčo šalys žodžiu ir raštu (susirašinėdami elektroniniu paštu) pasiekė susitarimą dėl visų esminių krovinio vežimo sutarties sąlygų. Būtent atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama trečiojo asmens K. M., būdama siuntėja pagal vežimo sutartį, sudarė krovinio vežimo sutartį su vežėja UAB „D. B.“, įsipareigodama už krovinio vežimą sumokėti 800 Eur (be PVM), o ieškovė kaip krovinio vežėja pagal vežimo sutartį įsipareigojo atsakovei perduotą krovinį nugabenti į sutartą paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui – K. M. (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

37. Aplinkybę, kad atsakovė suprato, jog ieškovė buvo vežėja pagal žodžiu ir raštu sudarytą krovinio vežimo sutartį, patvirtina tai, jog atsakovė, atstovaujama K. M., po krovinio atvežimo į paskirties vietą, išrašė sąskaitą faktūrą dėl prastovos būtent ieškovei, o ne faktinei vežėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“.

38. Teismas, apibendrindamas tai, kas pirmiau pasakyta, konstatuoja, kad ieškovė įrodė buvus tarp šalių žodiniam-rašytiniam susitarimui dėl krovinio pervežimo iš M. N. 142 į siuntėjos nurodytą krovinio iškrovimo vietą, už 968 Eur (su PVM) (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Krovinys buvo pervežtas, išrašyta sąskaita faktūra dėl jo pervežimo paslaugų. Atsakovės procesiniuose dokumentuose (atsiliepime, rašytiniuose paaiškinimuose) nebuvo nurodyta, kad atsakovė turėjo pretenzijų ieškovei dėl krovinio pristatymo sutartu laiku. Todėl darytina išvada, kad ieškovė suteikė atsakovei paslauga tinkamai.

Dėl atsakovės pareigos sumokėti už trečiojo asmens K. M. užsakytas vežimo paslaugas

39. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.133 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atstovo teisės taip pat gali būti suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėje prekyboje, kasininkas ir pan.). Jeigu asmuo savo elgesiu davė rimtą pagrindą tretiesiems asmenims manyti, kad jis paskyrė kitą asmenį savo atstovu, tai tokio asmens atstovaujamojo vardu sudaryti sandoriai yra privalomi atstovaujamajam.

41. Teismų praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo santykiai tam tikromis sąlygomis gali atsirasti ne tik tada, kai atstovui suteikiamos teisės veikti atstovaujamojo vardu, bet ir kai atstovas veikia, tokių teisių neturėdamas ar jas viršydamas. Teisės doktrinoje tokie santykiai, kai trečiasis asmuo turi rimtą pagrindą manyti sudarąs sandorį su kito asmens atstovu, turinčiu teisę veikti jo vardu, nors iš tiesų tas asmuo tokios teisės neturi, vadinami tariamu atstovavimu (CK 2.133 straipsnio 9 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

42. Tariamas atstovavimas yra bendrosios taisyklės, kad atstovaujamajam teisinių padarinių sukelia tik įgalioto ir įgaliojimų neviršijusio atstovo atlikti veiksmai, išimtis, kuri grindžiama atstovaujamojo elgesio aplinkybėmis – tokiais atvejais turi būti tikrinama, ar atstovaujamojo veiksmai buvo tokie, kad protingas žmogus analogiškomis aplinkybėmis patikėtų esant atstovavimo santykius, t. y. turi būti aiškinamasi, ar buvo objektyvių aplinkybių, kurios sudarė rimtą pagrindą asmenį laikyti kito asmens atstovu. Taigi tariamam atstovavimui nustatyti turi būti konstatuoti būtent atstovaujamojo veiksmai, suteikę rimtą pagrindą trečiajam asmeniui manyti, kad sandorį jis sudarė su tokią teise turinčiu atstovu. Kitu atveju (kai tokį pagrindą suteikia tik atstovu prisistatančio asmens veiksmai), sandoris atstovaujamajam teisinių padarinių nesukelia, nebent jis tokį sandorį vėliau patvirtina (CK 2.133 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad turi būti vertinama situacija, buvusi sandorio sudarymo metu. Aplinkybės, kurias trečiasis asmuo sužinojo vėliau, po sandorio sudarymo, negali turėti įtakos jo įsitikinimui, kad sandorį sudarė tam teisę turintis asmuo, todėl jos nevertintinos sprendžiant, ar buvo pagrindas laikyti asmenį kito asmens atstovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2012).

43. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad 2019 m. birželio-liepos mėn. trečiasis asmuo K. M. turėjo įgaliojimus veikti atsakovės vardu. Atsakovės direktorė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nedavė K. M. įgaliojimo išrašyti ieškovei 2019 m. birželio 29 d. sąskaitą faktūrą dėl baudos už prastovą sumokėjimo.

44. Iš ieškovės pateikto Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad trečiasis asmuo K. M. tam tikru laikotarpiu (nuo 2011 m. rugpjūčio 2 d. iki 2013 m. liepos 19 d.) buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Teismo posėdžio metu atsakovės direktorė paaiškino, kad K. M. yra jos sutuoktinis.

45. Byloje pateikti du 2018 m. kovo mėn. CMR važtaraščiai, kuriuose UAB „Gintaro energija“ nurodyta siuntėja, kaip krovinio siuntėjas pasirašė K. M.. 2018 m. kovo mėn. ieškovės išrašytų sąskaitų faktūrų duomenimis būtent ieškovė suteikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas pagal minėtus CMR važtaraščius, sąskaitose nurodydama, kad atsakovė turi sumokėti ieškovei 544,50 Eur, 810,70 Eur, 605 Eur. Šios sąskaitos buvo išsiųstos K. M. naudojamu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad būtent atsakovė apmokėjo ieškovės 2018 m. kovo mėn. išrašytas sąskaitas 2018 m. kovo 16, 26 d. pavedimais (2020 m. vasario 18 d. ieškovės rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 1, 2).

46. Ieškovei suteikus atsakovei paslaugas, nurodytas 2019 m. liepos 4 d. sąskaitoje faktūroje, K. M. išrašė ieškovei sąskaitą faktūrą dėl 1694 Eur sumokėjimo už prastovą būtent atsakovės UAB“ (duomenys neskelbtini) vardu, nekvestionuodamas savo įgaliojimų atstovauti atsakovę. Ginčo sąskaitos išrašymo metu K. M. buvo įregistruotas kaip asmuo, besiverčiantis individualia veikla. Byloje pateikti įrodymai, kad jis įdarbintas atsakovės bendrovėje teisininku nuo 2020 m. sausio 20 d. (sprendimo 14 punktas).

47. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad trečiasis asmuo K. M. ginčijamų paslaugų atlikimo ir 2019 m. sąskaitų faktūrų išrašymo metu nors ir galėjo nebūti oficialiu atsakovės atstovu santykiuose su trečiaisiais asmenimis (galimais atsakovės kontrahentais), tačiau buvo tampriai susijęs su šia įmone. Jo ir atsakovės konkliudentiniai veiksmai (susirašinėjimas su ieškovės darbuotojais iš K. M. elektroninio pašto, atsiskaitymas už K. M. sutartas atsakovei suteiktas paslaugas iš atsakovės sąskaitos, K. M. nurodymas savęs kaip atsakovės įgaliotinio 2019 m. birželio 29 d. sąskaitoje faktūroje) leido ieškovei manyti, kad trečiasis asmuo yra atsakovės (duomenys neskelbtini) savo elgesiu (atsiskaitymu 2018 m. už K. M. elektroniniu paštu užsakytas jai paslaugas 2018 m. kovo mėn.) davė rimtą pagrindą ieškovei manyti, kad atsakovė paskyrė K. M. savo atstovu. Todėl teismas sprendžia, kad K. M. sudaryta 2019 m. birželio krovinio vežimo sutartis UAB (duomenys neskelbtini) vardu yra privaloma atsakovei (CK 2.133 straipsnio 2 dalis).

48. Teismas, nustatęs, kad ieškovė tinkamai įvykdė trečiojo asmens K. M. pateiktą atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) vardu krovinio pervežimo paslaugų užsakymą, sąžiningai manydama, jog K. M. turi teisę atstovauti atsakovę, tenkina ieškinį visiškai. Iš atsakovės ieškovės naudai, vadovaujantis CK 6.808 straipsnio 1 dalimi, 2.133 straipsnio 2 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2, 9 dalimis, priteisiama 968 Eur skolos, 6 proc. dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (968 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49. Patenkinus ieškinį visiškai, vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktais, iš atsakovės ieškovei priteisiama 22 Eur žyminio mokesčio (b. l. 5), 850 Eur už advokatės teisines paslaugas (b. l. 16, 17, 2020 m. sausio 24 d. rašytinių paaiškinimų priedas Nr. 8; 2020 m. kovo 6 d. prašymo priedai), 7,50 Eur už procesinių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (2020 m. sausio 27 d. rašytinių paaiškinimų priedas), iš viso - 879,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

50. Valstybė šioje byloje turėjo 8,72 Eur teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Patenkinus ieškinį, šių išlaidų atlyginimas priteisiamas iš atsakovės, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, 92 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio dalimi, 259, 268-270, 279 straipsniais

nusprendžia:

patenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D. B.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 968 (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių) Eur skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos (968 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 879,50 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimt devynių Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 8,72 Eur (aštuonių Eur 72 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą, kuris turi būti sumokėtas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660). Mokėjimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.