- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- e2-17811-1093/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09554-2025-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- N. E. D.
- Advokatai
- Renaldas Baliū
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei N. E. D. dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2025 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės N. E. D. 11 901,5 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 635,83 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su draudėja D. D. (toliau – Draudėja) sudarė būsto draudimo sutartį. Būsto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo iki (duomenys neskelbiami) buvo apdraustas Draudėjai priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbiami). 2024 m. sausio 21 d. buvo užlietas šis Draudėjai priklausantis turtas. Užliejimas įvyko iš viršuje esančio atsakovei priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbiami). Ieškovė 2024 m. sausio 21 d. įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl turto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo Draudėjai 12 539,11 Eur (10 039,11 Eur už žalą butui + 2 500 Eur už žalą namų turtui) dydžio draudimo išmoką. Draudimo išmoka buvo atlikta, neatskaičius nusidėvėjimo, kuris buvo 637,61 Eur. Dėl nekilnojamam turtui padarytos žalos yra pateiktos dvi sąmatos - pirmoje sąmatoje nurodyta išmokos suma be nusidėvėjimo (10 039,11 Eur sumai), o antroje su apskaičiuotu nusidėvėjimu (10 039,1 Eur – 189,11 Eur = 9 850 Eur sumai). Taip pat pateiktos dvi lenteles dėl žalos namų turtui – viena be nusidėvėjimo (2 500 Eur), o antroji su išskaičiuotu nusidėvėjimu (2 500 Eur – 448,50 Eur = 2 051,50 Eur). Žalos dydį patvirtina lokalinė sąmata, nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavimo išvada namų turtui, mokėjimo nurodymai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė N. E. D. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad iš dalies sutinka su ieškiniu, ji pripažįsta ir sutinka sumokėti 8 097,87 Eur žalos atlyginimą, tačiau likusioje dalyje prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad ji pripažįsta užliejimo faktą ir savo atsakomybę dėl įvykio, tačiau nesutinka su ieškovės reikalaujamos žalos dydžiu. Ieškovės prašomos priteisti žalos dydį atsakovė ginčija į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertų sąrašą įrašyto eksperto T. M., naudojant „Sistela“ programinę įrangą, parengta „Žalos kainų skaičiavimo ataskaita“ (toliau ir – Ataskaita), kurioje pateikta kiekvienos atskiros atsakovės lokalinės sąmatos pozicijos analizė ir eksperto įvertinimas. Remiantis Ataskaitoje pateikta lokaline sąmata Nr. 240229, remonto darbų kaina (žalos dydis) yra 6 046,37 Eur, su tokiu atlygintinu žalos dydžiu atsakovė ir sutinka. Su namų turtui padarytos žalos dydžiu 2 051,5 Eur atsakovė sutinka, dėl to sutinka sumokėti ieškovei bendrą 8 097,87 Eur žalos atlyginimą. Atsakovė taip pat nesutinka sumokėti 635,83 Eur palūkanas ieškovei, nes šalis sieja ne paskoliniai santykiai. Atsakovė su ieškove dėl žalos atlyginimo bendravo daugiau nei prieš vienerius metus laiko, iš susirašinėjimo elektroniniu paštu matyti, kad ieškovė informavo atsakovę apie reikalavimą atlyginti žalą ir jos dydį, tačiau atsakovė, nesutikdama su žalos dydžiu, savo iniciatyva užsakė nepriklausomą ekspertizę žalos dydžiui paskaičiuoti, 2024 m. kovo 22 d. atsakovė elektroniniu paštu nusiuntė ieškovei ekspertizę ir informavo, jog atsakovė sutinka su žalos atlyginimo dydžiu, kuris pagal Ataskaitą yra 6 046,37 eurai. Nusiuntus šią Ataskaitą ir informavus ieškovę apie atsakovės poziciją, jokio atsakymo iš ieškovės negauta.
Šalies argumentai
4. Ieškovė dublike nurodė, kad turto sunaikinimo, sugadinimo aktas buvo surašytas ieškovės atstovo, realiai apžiūrėjus aplietas patalpas adresu: (duomenys neskelbiami). Apžiūros metu matomi apgadinimai, jų plotai, kiekiai, sugadinimo pobūdis buvo surašyti į apžiūros aktą. Apžiūrą atlikęs asmuo buvo vietoje ir gyvai matė pažeidimus, kuriuos patvirtina nukentėjusios parašas po susipažintu apžiūros aktu. Pagrindo abejoti šiais duomenimis nėra. Atsižvelgiant į tai, atmestini Ataskaitoje nurodyti sumažinti plotai. Atsakovės pateiktos Ataskaitos 2.3 dalyje analizuojama ieškovės pateikta sąmata. Daugumoje pozicijų nurodoma, kad „Lokalinėje sąmatoje yra nepagrįstai padidintas darbo normos koeficientas“. Tačiau koeficientas padidintas dėl (duomenys neskelbiami) kurorto statuso (brangesni darbai), taigi ieškovės nurodyti koeficientai yra pagrįsti ir būtent tokie turi būti naudojami. Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad ieškovės lokalinėje sąmatoje neegzistuoja kai kurie įkainiai. Tačiau įkainio parinkimas reikšmės neturi, nes nurodytos darbų kainos atitinka rinkos kainas, todėl yra pagrįstos. Ataskaitos 12 pozicijoje dėl ąžuolinių palangių nurodoma, kad „išnagrinėjus fotofiksacijas nėra galimybės įžvelgti spalvos pokyčių ar susidariusių dėmių“. Tokie argumentai yra atmestini. Turto sunaikinimo, sugadinimo akto 14 punkte nurodoma, „kad palangės nuo drėgmės pakeitusios spalvą“. Apžiūrą atlikęs asmuo buvo įvykio vietoje, todėl nėra pagrindo abejoti šiuo užfiksuotu pažeidimu. Ataskaitos 2.2 dalyje, 5, 6, 8, 9, 10, 11 pozicijose analizuojami sugadinimai elektriniams prietaisams. Pats ekspertas Ataskaitoje neneigia, kad atsižvelgiant, jog per elektrinius prietaisus bėgo vanduo, tikslingas vertinimas, jų keitimas. Patikros kaštai gali būti didesni nei naujų vertė, taigi remiantis ekonomiškumo principu, elektrinių daiktų patikros nebuvo atliekamos. Tačiau remiantis apliejimo mastu, akivaizdu, jog šie sugadinimai realūs ir pagrįstai įtraukti į ieškovės sąmatą. Taigi visos ieškovės sąmatoje nurodytos medžiagų ir darbų kainos yra pagrįstos, sąmata yra aiški, ja nėra jokio pagrindo abejoti. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) teisės normas ir teismų praktiką, atmestini atsakovės argumentai, kad kreditorių ir skolininką turi sieti paskolos teisiniai santykiai, kad ieškovė galėtų reikalauti palūkanų.
Atsiliepimas
5. Atsakovė triplike nurodė, kad ir toliau laikosi pozicijos, jog ieškovės pateiktas žalos vertinimas nėra tikslus ir objektyvus. Dėl šios priežasties atsakovė ir kreipėsi į nepriklausomą ekspertą, siekdama pagrįstai ir objektyviai nustatyti tikrąjį žalos dydį. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė, rengdama vertinimą, yra šališka ir gina savo bei savo klientų interesus, siekdama suteikti kaip galima didesnę, o, atsakovės manymu, ir perteklinę naudą savo verslo klientams (draudėjams). Atsakovė ginčija ne imperatyviomis įstatymo normomis nustatytą palūkanų skaičiavimo metodiką, tačiau prievolės atsiradimo (ar neatsiradimo) momentą, nuo kurio galėtų būti skaičiuojamos kompensacinės palūkanos. Pagal kasacinio teismo praktiką ir CK, prievolės atsiradimas siejamas su neginčytino reikalavimo atsiradimo (pareikalavimo) momentu. Šioje byloje tarp šalių vyko diskusija dėl pagrindinio reikalavimo dydžio. Atsakovei pateikus savo poziciją ir pagrindus ją rašytiniais įrodymais, ieškovė daugiau jokių veiksmų neatliko. Būtina pažymėti, kad ieškovė yra juridinis asmuo, disponuojantis ženkliais finansiniais ir teisiniais resursais ir kurio pagrindinė veikla apima žalų išieškojimą. Aplinkybė, kad ieškovė neatsakė į atsakovės poziciją ir daugiau nei vienerius metus laiko nesiėmė jokių veiksmų, yra laikytina pačios ieškovės veiksmų (neveikimo) pasekmė ir reikalavimas už šį laikotarpį priteisti iš atsakovės palūkanas prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad atliekant ieškovės lokalinės sąmatos paskaičiavimus, darbų kodai ir tarifai buvo paimti iš „Sistela“ programos.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsikirtimus į ieškinį. Papildomai prašė nepriteisti ieškovei išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes ieškovė turi daug darbuotojų teisininkų, dėl to nebuvo poreikio samdyti advokato teisinėms paslaugoms teikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
8. Byloje nagrinėjamas ieškovės reikalavimas atsakovei dėl atlyginimo žalos, kuri atsirado po to, kai (duomenys neskelbiami) vandeniu buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbiami). Byloje pateiktos užlieto buto fotonuotraukos, kuriose matyti buto apgadinimai, ieškovės atstovo (darbuotojo) sudarytas (duomenys neskelbiami) turto sunaikinimo, sugadinimo aktas. Šis butas buvo apdraustas būsto draudimo sutartimi, draudimo polise nurodyta, kad draudimo laikotarpis yra (duomenys neskelbiami). Ieškovė, pripažinusi įvykį draudžiamuoju, (duomenys neskelbiami) išmokėjo Draudėjai 12 539,11 Eur draudimo išmoką – 10 039,11 Eur už žalą butui ir 2 500 Eur už žalą namų turtui. Draudimo išmoka buvo atlikta, neatskaičius nusidėvėjimo. Tos pačios dienos raštais ieškovė prašė atsakovės per 15 dienų pervesti 12 539,11 Eur žalos atlyginimą ieškovei į jos nurodytą banko sąskaitą. Atsakovė elektroniniu paštu 2024 m. vasario 29 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu patikslinti, kuo pagrįstas nuostolio apskaičiavimas dėl virtuvės baldų ir spintos; 2024 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku atsakovei ieškovės darbuotoja atsakė, kad nuostolio paskaičiavimas atliktas, remiantis baldų vidutine rinkos kaina su atvežimu, sumontavimo ir seno demontavimu; atsakovė 2024 m. kovo 4 d. elektroniniu laišku atsakė ieškovei, kad jai kyla abejonių dėl žalos daiktams dydžio, sutiktų mokėti 1 155 Eur už daiktus, informavo, jog dėl remonto darbų konsultuojasi su statybininkais; ieškovės darbuotoja 2024 m. kovo 6 d. elektroniniu laišku, be kita ko, paaiškino atsakovei, kad žalos dydį nustato ir draudimo išmoką paskaičiuoja turto vertintojai, draudikas nesinaudoja nepriklausomų ekspertų paslaugomis, tačiau atsakovė tokią teisę turi; atsakovė 2024 m. kovo 12 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad užsakė sertifikuotą remonto darbų vertinimą, vertinimo laikas – dvi savaitės, o 2024 m. kovo 22 d. atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad gavo sertifikuoto remonto darbų vertinimo išvadas (priede) ir su ta suma atsakovė sutinka. Iš atsakovės užsakymu atliktos 2024 m. kovo 21 d. „Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitos“ matyti, kad skaičiavimus atlikęs T. M. teikia išvadą, jog butui, esančiam adresu (duomenys neskelbiami), padarytos žalos dydis yra 6 046,37 Eur. Ieškovė 2025 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 11 901,50 Eur žalos atlyginimą subrogacijos tvarka, 635,83 Eur kompensacinių palūkanų, procesines palūkanas. Ieškiniu prašydama atlyginti žalą, jos dydį skaičiuoja atskaičius nusidėvėjimą – 9 850 Eur už žalą butui ir 2 051,50 Eur už žalą turtui. Atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies ir sutinka ieškovei sumokėti 8 097,87 Eur – 6 046,37 už žalą butui ir 2 51,50 Eur už žalą turtui, likusioje dalyje ieškinį prašo atmesti. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių atstovų paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas iš dalies.
9. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
10. Atsakovė savo atsakomybės dėl butui, esančiam (duomenys neskelbiami) padarytos žalos ir jos atlyginimo neginčijo – atsakovė pripažino užliejimo faktą iš jos buto, esančio virš Draudėjos buto, taip pat neginčijo Draudėjos bute buvusiems daiktams padarytos žalos dydžio. Byloje ginčas kilo dėl žalos butui dydžio. Ieškovė žalos butui dydį įrodinėjo jos atstovų sudarytais turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, nuotraukomis ir lokaline sąmata, iš kurios matyti, kad butui padaryta 9 850,57 Eur dydžio žala. Nesutikdama su ieškovės paskaičiuotos žalos butui dydžiu, atsakovė jį ginčija į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ekspertų sąrašą įrašyto eksperto T. M., naudojant „Sistela“ programinę įrangą, parengta „Žalos kainų skaičiavimo ataskaita“, kurioje pateikta kiekvienos atskiros atsakovės lokalinės sąmatos pozicijos analizė ir eksperto įvertinimas. Remiantis Ataskaitoje pateikta lokaline sąmata Nr. 240229, remonto darbų kaina (žalos dydis) yra 6 046,37 Eur.
11. CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė. Įrodinėjimo priemonės civiliniame procese yra šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai ir ekspertų išvados (CPK 177 straipsnis). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016 11 punktas). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, jog tokiu atveju svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014, kt.).
12. Ieškovė žalos butui dydį įrodinėja jos atstovų sudarytais turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, nuotraukomis ir 2025 m. kovo 19 d. lokaline sąmata, iš kurios matyti, kad ieškovės skaičiavimais, butui padaryta 9 850,57 Eur dydžio žala. Iš turto sunaikinimo, sugadinimo akto bei buto po užliejimo nuotraukų matyti, kad užliejimo mastas buvo didelis – Draudėjos butas iš viršaus esančio atsakovės buto buvo užlietas iš esmės visas, matyti ženklūs buto apgadinimai. Lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos iš esmės atitinka turto sunaikinimo, sugadinimo akte užfiksuotus bei užlieto buto nuotraukose matomus buto apgadinimus. Atsakovė žalos butui dydį ginčija 2024 m. kovo 21 d. eksperto T. M. parengta „Žalos kainų skaičiavimo ataskaita“, pagal kurią butui padarytos žalos dydis – 6 046,37 Eur. Iš šios Ataskaitos matyti, kad ekspertas vertino atsakovės jam pateiktus dokumentus – ieškovės sudarytą turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, užlieto buto planą, užlieto buto nuotraukas, taip pat 2024 m. vasario 7 d. ieškovės atstovo (darbuotojo) sudarytą lokalinę sąmatą. Iš Ataskaitos matyti, kad ją sudaręs ekspertas ginčija sienų ir lubų atstatymo kiekius, palangės sugadinimą, grindų plytelių pažeidimus, roletams padarytą žalą. Vis tik teismas, įvertinęs Ataskaitą visų bylos įrodymų kontekste, negali daryti išvados, kad atsakovė įrodė, jog ieškovė neteisingai paskaičiavo žalos butui dydį.
13. Iš Ataskaitos matyti, kad ekspertas T. M., skaičiuodamas užlieto buto atstatymo kaštus, pats patalpų neapžiūrėjo, jis skaičiavimus atliko, vadovaudamasis minėtais užsakovės (atsakovės) pateiktais dokumentais - ieškovės sudarytu turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, užlieto buto nuotraukomis, užlieto buto planu, taip pat 2024 m. vasario 7 d. ieškovės atstovo (darbuotojo) sudaryta lokaline sąmata. Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė žalos butui dydį grindžia ne 2024 m. vasario 7 d., bet 2025 m. kovo 19 d. lokaline sąmata, kuri nuo 2024 m. vasario 7 d. lokalinės sąmatos skiriasi ne tik tuo, kad žalos dydis paskaičiuotas, įvertinus nusidėvėjimą, bet į ją įtraukta ir keraminių plytelių grindų dangos keitimas (senų ardymas, naujų klojimas) už 1 875,91 Eur. Taigi ekspertas T. M., skaičiuodamas užlieto buto atstatymo kaštus, vadovavosi ne ta lokaline sąmata, kuria grindžiamas ieškinio reikalavimas. Iš turto sunaikinimo, sugadinimo akto matyti, kad butą iš karto po užliejimo apžiūrėjęs ieškovės atstovas (darbuotojas), akte fiksavo, jog patalpoje P-1 sugadintos plytelės, iš grindų kilo vanduo, grindys šiltintos vata, pažeista apie 20 kv. m. Iš atsakovės pateiktos Ataskaitos matyti, kad ją sudaręs ekspertas nurodo, kad turto sunaikinimo, sugadinimo akte nėra informacijos, kaip būtent sugadintos grindų plytelės, kaip ir ar apskritai sugadinta vata, iš pateiktų fotofiksacijų matyti, kad dangos paviršius vietomis padengtas nešvarumais, ant paviršiaus buvo vandens, kitų pažeidimų nėra galimybės įžvelgti; pinigine suma įvertintas grindų, kaip dalies visų paviršių, bendras valymas. Teismo vertinimu, Ataskaitą sudariusio eksperto komentaras apie žalos grindų plytelėms patalpoje P-1 nebuvimą, padarytas tik vizualiai apžiūrėjus užlieto buto nuotraukas, nepaneigia netrukus po užliejimo faktiškai patalpas apžiūrėjusio ieškovės darbuotojo nustatytų grindų plytelių pažeidimų, tarp kurių ir aplinkybę, kad iš grindų kilo vanduo, o grindys šiltintos vata. Tas pats pasakytina ir apie žalą buto ąžuolinėms palangėms. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą sudaręs ieškovės atstovas fiksavo, jog ąžuolinės palangės nuo drėgmės pakeitė spalvą, o Ataskaitą sudaręs ekspertas nurodė, kad iš fotofiksacijų nėra galimybės įžvelgti nutikusios joms žalos, spalvos pokyčių ar susidariusių dėmių. Vis tik tiesiogiai neapžiūrėjus palangių, daryti kategoriškos išvados apie tai, kad palangės nebuvo apgadintos, kad jų spalva nėra pakitusi, nėra galimybės.
14. Iš Ataskaitos matyti, jog ekspertas kai kuriose pozicijose mažina apgadintų patalpų plotus, pavyzdžiui, patalpos P-1 sienų (nuo 78,9 kv. m iki 71,88 kv. m), lubų (nuo 30,11 kv. m iki 29,63 kv. m), grindų plytelių (nuo 30,11 kv. m iki 29,63 kv. m). Tačiau šie skaičiavimai padaryti Ataskaitą rengusiam ekspertui nebuvus užlietame bute, todėl laikytini tikėtinais, kas iš esmės ir atsispindi Ataskaitoje, kurioje ekspertas ne tik naudoja sąvokas „tikėtinai, galimai“, bet ir aiškiai nurodo, kad užsakovės pateiktuose dokumentuose nebuvo fiksuotas patalpos aukštis, todėl „galimas patalpoje sienų aukštis tikėtina iki ~2,65 m“, remiantis bendrąja praktika iš analogiškų objektų. Tokiais tikėtinais parametrais ir buvo išskaičiuojami plotai. Turto sunaikinimo, sugadinimo aktas buvo surašytas ieškovės atstovui tiesiogiai apžiūrėjus vandeniu užlietą butą, apžiūros metu buvo nustatyti apgadinimai, jų kiekiai, plotai, pobūdis ir surašyti į apžiūros aktą, dėl to duomenys, įrašyti į turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, teismo vertinami kaip teisingi.
15. Ataskaitoje analizuojami ir sugadinimai elektriniams prietaisams – elektros instaliacijai, signalizacijai, gyvatukui, boileriui, lemputėm, šviestuvui, radiatoriams. Joje pinigine suma įvertinta tik radiatorių, gyvatuko, gaisro daviklių ir lempučių keitimas, o boilerio, elektros instaliacijos ir signalizacijos - patikra. Ataskaitoje pripažįstama, kad per elektrinius prietaisus bėgo vanduo, todėl yra tikimybė, kad jie gali neveikti, tačiau neaišku, kodėl vienus prietaisus siūloma keisti, kitus tik tikrinti. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose paaiškino, kad patikros kaštai gali būti didesni nei naujų vertė, todėl elektrinių daiktų patikros nebuvo atliekamos, remiantis ekonomiškumo principu. Teismas, atsižvelgęs į buto apliejimo mastą, kad tarp šalių ginčo nėra, jog per elektrinius prietaisus bėgo vanduo, sprendžia, kad ieškovės atstovo turto sunaikinimo, sugadinimo akte fiksuoti elektrinių daiktų sugadinimai yra realūs ir pagrįstai įtraukti į ieškovės lokalinę sąmatą, minėtus el. prietaisus keičiant naujais.
16. Ataskaitoje taip pat ginčijami kai kurie koeficientai, parinkti tarifai. Tačiau iš pačios Ataskaitos matyti, kad juos galima keisti, o argumentų, kad ieškovės lokalinėje sąmatoje nurodytos darbų kainos neatitiko 2023 m. spalio mėnesio rinkos kainų, atsakovė nenurodė.
17. Bylos nagrinėjimo metu atsakovės ne kartą buvo akcentuota, kad Ataskaita yra aukštesnio patikimumo įrodymas, nes atlikta teismo eksperto. Teismas negali sutikti su tokiais atsakovės argumentais. Visų pirma atsakovė neginčijo ieškovės atstovo (darbuotojo), sudariusio lokalinę sąmatą, kvalifikacijos. Vien tai, kad Ataskaitą atliko teismo ekspertas, savaime nereiškia, kad ji gali būti prilyginama eksperto išvadai, nes byloje nebuvo paskirta ir atliekama teismo ekspertizė. Dėl to Ataskaita prilyginama privačiam rašytiniam įrodymui (CPK 197 straipsnio 1 dalis), kuris vertinamas visų įrodymų kontekste.
18. Apibendrindamas visa tai, kas paminėta, teismas konstatuoja, kad ieškovė leistinais rašytiniais įrodymais, kurie yra patikimi ir atitinka vienas kitą, įrodė prašomos priteisti žalos butui dydį, kurio atsakovės įrodymai nepaneigė. Atsakovės pateikta Ataskaita turi pirmiau aptartų trūkumų, kurie neleidžia teismui ja vadovautis, kaip teisingesniu dokumentu, pagrindžiančiu Draudėjos butui padarytos žalos dydį. Nekilus byloje ginčo dėl įvykio, dėl atsakovės kaltės, dėl žalos namų turtui dydžio, plačiau dėl šių aplinkybių nepasisakydamas, teismas konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog Draudėjos butui buvo padaryta 9 850 Eur dydžio žala, o bute buvusiam turtui - 2 051,50 Eur žala, už šią žalą yra atsakinga atsakovė, ieškovė Draudėjai draudimo išmoką yra išmokėjusi, dėl to teismas ieškovei iš atsakovės priteisia 11 901,50 Eur žalos atlyginimo.
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
19. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 635,83 Eur dydžio kompensuojamas palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę atlyginti žalą (2024 m. kovo 4 d.) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Atsakovė prašo netenkinti šio reikalavimo, savo prašymą motyvuodama tuo, kad šalis sieja ne sutartiniai santykiai, tarp šalių kilo ginčas dėl žalos dydžio, ji klausimą dėl žalos atlyginimo sprendė, bendraudama su ieškove daugiau nei prieš metus - atsakovei 2024 m. kovo 22 d. elektroniniu paštu nusiuntus ieškovei savo poziciją dėl žalos dydžio, kurį ji sutinka atlyginti, ji nebegavo iš ieškovės jokio atsakymo, todėl mano, kad neturi mokėti palūkanų.
20. CK 6.210 straipsnis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012).
21. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad įstatyme įtvirtintos palūkanos pagal savo prigimtį yra kompensacinės, skirtos atlyginti kreditoriaus minimaliems nuostoliams, kuriuos jis patiria dėl to, jog skolininkas naudojasi jo pinigais. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.210 straipsnyje įtvirtintos palūkanos, kurios mokamos už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, ir praleistą prievolės vykdymo terminą, savo prigimtimi yra kompensacinės palūkanos. Kompensacinės palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016 12 punktas). Taigi, įstatyme įtvirtintų palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra kompensacinė ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti.
22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Toks apibrėžimas bei plėtojama kasacinio teismo praktika dėl įstatyme įtvirtintų palūkanų prigimties ir jų vertinimo kaip minimalių nuostolių leidžia daryti išvadą, kad įstatymo įtvirtintos palūkanos, kurios yra orientuotos į galimybės naudotis kreditoriui priklausančiais pinigais ir gauti iš to ekonominės naudos praradimo kompensavimą, yra sudėtinė patirtos žalos dalis. Lietuvos civilinėje teisėje įtvirtintas kompensacinis žalos (nuostolių) atlyginimo pobūdis, t. y. žala turi būti atlyginama visiškai ir ne daugiau negu patirta žala, todėl kreditorius negali nepagrįstai praturtėti atlyginant jo patirtą žalą. Kadangi įstatyme įtvirtintos kompensuojamosios palūkanos pagal savo pobūdį yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, todėl, kreditoriui reikalaujant nuostolių, kurių dydis viršija minimalius nuostolius, atlyginimo, kompensuojamosios palūkanos turi būti įskaitomos į nuostolių sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-611/2024 36 punktas,.
23. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl 11 901,50 Eur žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, todėl ieškovės prašomos priteisti 635,83 Eur kompensacinės palūkanos įskaitomos į ieškovei priteistos žalos sumą. Atsižvelgus į tai, ieškovės reikalavimas dėl 635,83 Eur palūkanų priteisimo atmetamas. Taisyklės, kad kreditoriui reikalaujant nuostolių, kurių dydis viršija minimalius nuostolius, atlyginimo, kompensuojamosios palūkanos turi būti įskaitomos į nuostolių sumą, laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-292-933/2024)
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
24. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
25. Ieškovei priteisus 11 901,50 Eur žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, jai taip pat priteisiamos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos už 11 901,50 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas laiko, kad buvo patenkinta 95 proc. ieškinio reikalavimų.
27. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė netenkinti prašymo dėl bylinėjimo išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė yra didelė bendrovė, turi darbuotojų teisininkų, dėl to jai nebuvo poreikio naudotis advokato pagalba. Tačiau teismas neturi pagrindo pritarti šiems atsakovės atstovo prašymo motyvams. CPK 55 straipsnyje, reglamentuojančiajame atstovavimą juridiniams asmenims teisme, nenustatyta ribojimų juridiniams asmenims, turintiems teisininkų, naudotis advokato teisine pagalba, atitinkamai prašyti iš priešingos šalies priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Aplinkybė, jog ieškovė, esanti akcine bendrove, turi teisininkų, savaime nelemia jai pareigos naudotis vien tik savo vidiniais žmogiškaisiais ištekliais. Šalys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), todėl kiekvienu atveju pačios savarankiškai sprendžia dėl teisinės gynybos poreikio būtinumo. Dėl šių priežasčių atsakovės atstovo prašymas nepriteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų, ieškovės patirtų advokato pagalbai apmokėti, laikytinas nepagrįstu.
28. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 605 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 282 Eur žyminį mokestį. Teismo vertinimu, ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokato teisinę pagalbą yra protingo dydžio, kadangi advokatas rengė ir ieškinį, ir dubliką, taip pat atstovavo teismo posėdyje. Kartu su prašymu pateikti įrodymai, kad ieškovė iš tiesų patyrė šias išlaidas, dėl to teismas priteisia ieškovei 95 procentus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 842,65 Eur.
29. Byloje buvo patirta 4,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl iš atsakovės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 261 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės N. E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11 901,50 Eur (vienuolika tūkstančių devynis šimtus vieną eurą ir 50 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (11 901,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 842,65 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 65 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.