Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. (A. B.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ir antstolis V. Č.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas prašė pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 96 straipsnį nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0116/13/03914 ir Nr. 0116/13/03065, kadangi yra suėję administracinių baudų išieškojimo senaties terminai. Nurodė, jog pareiškėjas (skolininkas) šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nors pareiškėjui įkalinimo įstaigoje pavyko įsidarbinti, tačiau gaunamas darbo užmokestis sudaro tik 42 Eur, daugiau jokio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi. Tuo tarpu jo atžvilgiu yra vykdoma daugiau kaip 80 vykdomųjų bylų. Pareiškėjas yra nemokus, todėl įstatymas negali reikalauti iš jo neįmanomo. Antstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog išieškotoja SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. rugpjūčio 21 d., nepraleidusi įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino, pateikė antstoliui 2013 m. birželio 19 d. nutarimą dėl 17,38 Eur baudos išieškojimo iš skolininko. Antstolis 2013 m. rugpjūčio 21 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, atliko užklausas dėl skolininko sąskaitų. Patikrinus VSDFV duomenis, buvo nustatyta, kad skolininkas nedirba, todėl 2013 m. spalio 1 d. patvarkymu antstolis areštavo skolininkui priklausančius 99,63 Eur, kuriuos sudaro 17,38 Eur skola ir 82,25 Eur vykdymo išlaidos. Išieškotoja SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2013 m. lapkričio 25 d., nepraleidusi įstatymo nustatyto trijų mėnesių termino, pateikė antstoliui kitą 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimą dėl 23,17 Eur baudos išieškojimo iš skolininko. Antstolis 2013 m. lapkričio 25 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, atliko užklausas. Antstolis 2014 m. sausio 6 d. patvarkymu areštavo skolininkui priklausančius 65,45 Eur, kuriuos sudaro 23,17 Eur skola ir 42,28 Eur vykdymo išlaidos. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2016 m. lapkričio 8 d., 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. lapkričio 6 d., 2017 m. lapkričio 9 d., 2018 m. kovo 23 d., 2018 m. gegužės 9 d. pakartotinai tikrino skolininko turtinę padėtį, siųsdamas užklausą VSDFV dėl skolininko galimos darbovietės nustatymo. Pareiškėjas dalyvavo jam surašant nutarimus, kuriais paskirtų baudų išieškojimą vykdo antstolis, minėtų nutarimų neginčijo, todėl pareiškėjas privalėjo aktyviai domėtis tolimesniu baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su antstoliu ir vykdyti kitas CPK 644 straipsnyje nustatytas skolininko pareigas, o ne siekti išvengti baudos sumokėjimo. Skolos išieškojimas užsitęsė dėl pareiškėjo vengimo sumokėti baudas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 11 d. nutartimi atmetė pareiškėjo A. B. skundą dėl antstolio V. Č. veiksmų.Teismas pažymėjo, jog CPK nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų; tokių senaties terminų nenustatyta ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK), todėl šiuo atveju reikia vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą, ar nėra suėjęs vykdomojo dokumento vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpyje nėra 2 (dvejų) metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007). Be to, būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-04 nutartis Nr. N18-1653/2007, 2007-05-31 nutartis Nr. N(9)-1105/2007).Teismas nustatė, kad administracinių teisės pažeidimų bylose priimti nutarimai buvo perduoti antstoliui vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje numatytų terminų: 2013 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 14064431 perduotas vykdyti 2013 m. rugpjūčio 21 d.; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimas Nr. 14135686 perduotas vykdyti 2013 m. lapkričio 25 d. (CPK 606 straipsnio 3 dalis). Šiuo metu minėti nutarimai yra vykdymo stadijoje, nutarimai juos išdavusiai institucijai grąžinti nebuvo, juos vykdydamas antstolis rinko iš bankų, VSDFV duomenis apie skolininko (pareiškėjo) turtinę padėtį. Vykdymo veiksmai buvo atliekami periodiškai, siekiant nustatyti visas baudų išieškojimo iš skolininko galimybes, atnaujinti duomenis apie skolininko turtinę padėtį. Skolininko duomenys VSDFV bazėje tikrinti 2015 m. spalio 21 d., 2015 m. lapkričio 5 d., 2016 m. lapkričio 8 d., 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. lapkričio 6 d., 2017 m. lapkričio 9 d., 2018 m. kovo 23 d., 2018 m. gegužės 9 d. Teismas nustatė, jog skolininkas žinojo apie jam paskirtas baudas, bet vengė jų sumokėjimo, todėl pripažino, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo spręsti, kad ginčijamas baudų išieškojimas yra negalimas dėl pasibaigusio administracinių nuobaudų vykdymo senaties termino. Teismas iš pateiktų vykdomųjų bylų medžiagos nenustatė duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog yra suėję pateiktų antstoliui vykdyti vykdomųjų dokumentų senaties terminai ar kitų teisiškai reikšmingų aplinkybių ar duomenų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad antstolis neteisėtai priėmė vykdyti išieškotojos vykdomuosius dokumentus (nutarimus).

Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti ir taikyti senaties terminą vykdomosioms byloms. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas vengė mokėti skolą. Pareiškėjas dėl asmeninių priežasčių niekur nedirba, neturi jokio turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą. Pareiškėjo nemokumas ar nebendradarbiavimas su antstoliu nėra pagrindas pripažinti, kad jis vengia mokėti paskirtas baudas. Be to, teismas nesprendė klausimo, ar pareiškėjas vengė sumokėti baudą, ar ne. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog išieškojimo proceso juridinis pagrįstumas nesustabdo senaties termino eigos. Teismo aptartu atveju, jeigu antstolis periodiškai vykdytų išieškojimo veiksmus, tuomet išieškojimo procesas galėtų būti vykdomas neribotą laiką. Tačiau CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir analogiškai BK 96 straipsnis numato 2 metų vykdymo senaties terminą. Teismas nutartyje bando įteisinti iš esmės neteisėtai vykdomą išieškojimo procesą, nes nagrinėjo ne pareiškėjo skunde keltą klausimą, ar yra suėjęs vykdymo senaties terminas, bet vertino, ar nebuvo pažeistas išieškojimo procesas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, kuriais jis atsisakė taikyti išieškojimo senatį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnis nustato senaties terminų ir teisenos taikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais administracinį teisės pažeidimą perkvalifikavus pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, taikomi Administracinių teisės pažeidimų kodekso 35 straipsnyje nustatyti terminai (5 straipsnio 1 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 2 dalis). Administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (5 straipsnio 3 dalis). Kitais šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (5 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje nutarimai, pagal kuriuos pradėtos vykdomosios bylos, buvo priimti 2013 m. birželio 19 d. ir 2013 m. rugsėjo 18 d., t. y. iki įsigaliojant Administracinių nusižengimų kodeksui, baudos nebuvo perkvalifikuotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, teisena nagrinėjamu atveju vykta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį Administracinių teisės pažeidimų kodeksą.Nuo 2015 m. liepos 1 d. galiojusio Administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalies (šiuo metu galiojančio Administracinių nusižengimų kodekso 672 straipsnio 3 dalies) redakcijoje nustatyta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 2571, 260, 272, 288, 292, 294, 299, 302, 3025, 3028, 306, 308, 309, 312, 313, 314 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir kodekso papildymo 2572 straipsniu įstatyme Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015 m. liepos 1 d.) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka.Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), ir ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi. Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010).Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas kaip tik ir rėmėsi nurodytu kasacinio teismo išaiškinimu ir atliko detalią tiek nutarimų pateikimo antstoliui vykdyti terminų, tiek antstolio vykdomosiose bylose atliktų veiksmų analizę. Byloje buvo tinkamai konstatuota, jog abu 2013 m. birželio 19 d. ir 2013 m. rugsėjo 18 d. nutarimai antstoliui buvo pateikti vykdyti laiku, nepraėjus trijų mėnesių terminui, taip pat vykdymo metu antstolis visą laiką periodiškai tikrino viešuosiuose registruose ir finansinėse įstaigose esančius duomenis apie pareiškėjo gaunamas pajamas ar turimas lėšas, iš kurių galima būtų išieškoti paskirtas baudas. Pareiškėjas per visą išieškojimo laikotarpį vengė gera valia sumokėti paskirtas baudas, kurios nėra didelės, nepateikė teismui jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti, jog dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas negalėjo įsidarbinti ar buvo nedarbingas. Todėl, atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimą, pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, jog baudų išieškojimo senaties terminas nėra suėjęs.Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių aplinkybių bei teisinių motyvų, kurie galėtų patvirtinti pirmos instancijos teismo išvadų nepagrįstumą ar neteisėtumą. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.