Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Drekar“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Drekar“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Drekar“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Inspekcija, atsakovas) 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ-20586 (toliau – ir Nutarimas) ir, esant reikalui, kitus su jo priėmimu susijusius dokumentus. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Pareiškėjas ir M. P. 2022 m. birželio 10 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią minimas asmuo nuo 2022 m. birželio 13 d. įdarbintas pas pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėjas ir O. K. 2022 m. gegužės 18 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią minimas asmuo nuo 2022 m. gegužės 20 d. įdarbintas pas pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pranešimai apie Valstybinio socialinio draudimo pradžią 1-SD Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) pateikti atitinkamai 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. birželio 2 d. jose tiksliai nurodant valstybinio socialinio draudimo pradžios datas. Pranešimas apie Lietuvos Respublikoje dirbančius užsieniečius (toliau – ir LDU pranešimas) VSDFV pateiktas 2022 m. liepos 20 d. Pareiškėjas 2022 m. liepos 21 d. gavo VDI atstovo el. laišku siųstą paklausimą, kuriuo buvo prašoma pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių apie užsieniečių įdarbinimą buvo pranešta vėliau. Pareiškėjo direktorius 2022 m. liepos 21 d. Inspekcijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad M. P. įdarbintas po konsultacijų su Migracijos departamentu prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) bei Inspekcija 90 dienų laikotarpiui, kadangi asmuo turėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dokumentą. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 1 d. gavo VDI 2022 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. SD-1-16225 „Dėl protokolo siuntimo“, prie kurio buvo pridėtas 2022 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1090-0055 (toliau – ir Protokolas). Protokole nurodoma, jog pareiškėjas, įdarbindamas aukščiau minėtus asmenis, padarė su įdarbinimu susijusius pažeidimus, dėl ko pareiškėjas traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tuo pačiu pranešta apie bylos nagrinėjimą Inspekcijoje 2022 m. rugpjūčio 17 d. 9:00 val. Pareiškėjo direktorius 2022 m. rugpjūčio 17 d. el. paštu gavo VDI 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. SD-1-17168 „Dėl nutarimo siuntimo (UAB „Drekar“)“, prie kurio buvo pridėtas Nutarimas, kuriuo konstatuojami Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei to paties įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimai.

2.2. Pareiškėjas, prieš įdarbindamas M. P., neturėjo jokios informacijos apie M. P. išduotą Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą UAB „Hegelmann Special Transporte“ tarpininkavimo pagrindu, kadangi M. P., prieš jį įdarbinant pas pareiškėją, pateikė Lenkijos Respublikoje 2022 m. balandžio 7 d. išduotą nacionalinę vizą Nr. 102418448. Kitos Europos Sąjungos šalies išduota viza yra teisėtas ir pagrįstas pagrindas tokį asmenį įdarbinti Lietuvos Respublikos teritorijoje 90 dienų laikotarpiui, nes tokią teisę suteikia įdarbinimą Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėjui darbinant M. P. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, leidimas dirbti šiam asmeniui netgi nebuvo reikalingas, todėl Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo susiklosčiusią situaciją traktuoti pareiškėjo nenaudai. Pareiškėjas ne kartą buvo kreipęsis į kompetentingas institucijas, siekdamas išsiaiškinti su užsieniečių įdarbinimu susijusius klausimus ir kaskart gaudavo išaiškinimą, jog užsienietis gali būti įdarbinamas Lietuvos Respublikoje, jeigu turi teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dokumentą. Atsakovas teikia oficialias konsultacijas telefonu, kurios įrašomos ir gali būti perklausomos, jog užsieniečių įdarbinimas, esant tam tikroms aplinkybėms, yra teisėtas ir galimas, tačiau tuo pačiu ir skiria sankcijas bei finansines baudas priimdamas nutarimus dėl su užsieniečių įdarbinimu susijusių teisės aktų pažeidimo. Iki Protokolo gavimo, pareiškėjas netgi nežinojo, kad egzistuoja nacionalinė viza UAB „Hegelmann Special Transporte“ tarpininkavimo pagrindu. Ši informacija nėra viešai prieinama, todėl iš pareiškėjo negali būti reikalaujama žinoti tokią informaciją ir (ar) ją galėti įtakoti. Nutarime nepateikiamas joks teisės aktas, kuriuo vadovaujantis galima būtų laikyti pareiškėjo vadovą padarius jam inkriminuojamą pažeidimą. Nutarime nepateikiamas konkretus teisės aktas, kurio nesilaikė pareiškėjas (jo vadovas), todėl tokia išvestinė atsakomybė, itin nutolusi nuo konkrečių teisės aktų yra labiau menamojo pobūdžio, todėl negali užtraukti realios atsakomybės. Nutarime dėl pareiškėjui nesuprantamų priežasčių net dvejose vietose nurodoma, kad pareiškėjas M. P. įdarbino „tinkuotoju“, kas visiškai neatitinka tikrovės, kadangi minėtas asmuo buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

2.3. M. P. buvo išduota nacionalinė viza UAB „Hegelmann Special Transporte“ tarpininkavimo pagrindu, tačiau darbo sutartis su UAB „Hegelmann Special Transporte“, kaip galima suprasti, nebuvo sudaryta. Kaip galima spėti, UAB „Hegelmann Special Transporte“ teisės aktuose nustatytais terminais neinformavo Migracijos departamento apie tai, jog M. P. į darbą neatvyko, ar kad minimas asmuo nebuvo įdarbintas. Vadinasi, dėl UAB „Hegelmann Special Transporte“ netinkamai įvykdytos / neįvykdytos pareigos pranešti Migracijos departamentui apie užsieniečio neįdarbinimą, pareiškėjas yra priverstas patirti neigiamas pasekmes. Priešingu atveju, naujasis darbdavys, analogiškomis aplinkybėmis, visuomet bus pripažįstamas pažeidusiu įstatymą, o toks traktavimas ir aiškinimas būtų nesąžiningas ir neteisingas naujojo darbdavio atžvilgiu. Susiklosčiusios situacijos vertinimas Inspekcijoje buvo formalus, nesigilinta į svarbias su užsieniečių įdarbinimu susijusias, šiame skunde nurodytas faktines aplinkybes, todėl buvo priimtas nesąžiningas, neteisingas ir neteisėtas Nutarimas.

2.4. Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Nutarimas yra itin lakoniškas, atsakovas sąmoningai ar dėl aplaidaus nežinojimo, Nutarime nenurodė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, jų neįvertino, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Atsakovas netinkamai atliko jam teisės aktais nustatytą administracinę procedūrą, dėl ko buvo priimtas neteisėtas Nutarimas. Atsakovas nesiaiškino ir netyrė, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjas įdarbino M. P. ir ar tikrai pareiškėjui kyla teisinė atsakomybė dėl užsieniečių įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Vien tai, kad pareiškėjas pripažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo nešalina atsakovo pareigos tinkamai ištirti visų reikšmingų byloje aplinkybių, o sankciją taikyti atsakingai.

2.5. Nutarimas turi būti panaikintas dar ir dėl to, kad jame netinkamai nurodytas pažeidimo padarymo teisinis pagrindas, nes Nutarimo priėmimo metu remtasi neaktualiomis teisės aktų nuostatomis. Tokiu būdu pažeidžiamas vienas iš VAĮ 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų įstatymo viršenybės principų. Nutarime nėra niekur paminėta, jog pareiškėjas, sudaręs darbo sutartis su M. P. ir O. K. apie jų įdarbinimą atitinkamai 2022 m. birželio 2 ir 14 dienomis pranešė VSDFV pateikdamas 1-SD formą „Pranešimas apie Valstybinio socialinio draudimo pradžią“, taigi galima sakyti išviešino faktą apie užsieniečio įdarbinimą ir jokiu būdu nesiekė prisidėti prie nelegalaus darbo pateisinimo ir propogavimo. 1-SD formos U1.2 laukelyje buvo pažymėta, kad įdarbinamas asmuo yra užsienietis, taigi ši informacija valstybės institucijoms buvo pateikta. Atsakovui buvo prieinama su įdarbintais užsieniečiais susijusi informacija. Pranešimas apie įdarbintus užsieniečius VSDFV galėjo būti laikomas atsakomybę bent jau lengvinančia aplinkybe, kas, tikėtina, galėjo šalinti Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimo fakto konstatavimą. Kaip matyti iš Nutarimo, aplinkybė dėl 1-SD pranešimo VSDFV pateikimo netgi nebuvo atsakovo vertinta.

3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.1. VDI tyrimo metu nustatė, kad su Baltarusijos Respublikos piliečiu M. P. pareiškėjas 2022 m. birželio 10 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią asmuo įdarbinamas įmonėje tarptautinio krovininio transporto priemonės vairuotoju. Asmuo pradėjo dirbti 2022 m. birželio 13 d., nes nuo šios dienos jam žymimas darbo laikas pareiškėjo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Pareiškėjo teiginys, kad jis neturėjo jokios informacijos apie M. P. išduotą Lietuvos nacionalinę vizą, vertintinas kritiškai, kadangi pareiškėjas priimdamas į darbą trečiosios šalies pilietį vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu privalo pareikalauti pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi. M. P. pasas, kuriame įklijuota Lenkijos Respublikos 2022 m. balandžio 7 d. išduota nacionalinė viza Nr. 102418448 yra tas pats dokumentas, kuriame įklijuota ir Lietuvos Respublikos nacionalinė viza išduota UAB „Hegelmann Special Transporte“ tarpininkavimo pagrindu, todėl pareiškėjas turėdamas M. P. asmens dokumentą ne tik galėjo, bet ir privalėjo įsitikinti, kad asmuo turi ir Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, išduotą kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu. M. P. Lietuvos Respublikos nacionalinė viza Nr. 004564884 išduota 2022 m. gegužės 19 d. UAB „Hegelmann Special Transporte“ tarpininkavimo pagrindu. Vizoje nustatytas galiojimo laikas iki 2022 m. spalio 2 d. Pagal UAB „Hegelmann Special Transporte“ 2022 m. birželio 28 d. pranešimą Nr. 2206-PRNŠ-1979, kadangi šioje įmonėje užsienietis M. P. nebuvo įdarbintas – Lietuvos nacionalinė viza 2022 m. liepos 12 d. panaikinta. Taigi pareiškėjas 2022 m. birželio 10 d. sudarė darbo sutartį esant galiojančiai Lietuvos nacionalinei vizai išduotai UAB „Hegelmann Special Transporte“ tarpininkavimo pagrindu.

4.2. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikoje gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. UTPĮ 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Šios UTPĮ nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys. Faktą, jog pareiškėjas žinojo apie pareigą tarpininkavimo raštu dėl nacionalinės vizos kreiptis į Migracijos departamentą įrodo pareiškėjo 2022 m. balandžio 25 d. pateiktas tarpininkavimo raštas dėl O. K. nacionalinės vizos Nr. 20220425-054421. Be to, patikrinimo metu pareiškėjas sutikdamas su nustatytu pažeidimu ir siekdamas jį ištaisyti 2022­ m. liepos 21 d. tarpininkavimo raštu dėl M. P. nacionalinės vizos Nr. 20220721-104386 kreipėsi į Migracijos departamentą. Techninės klaidos Nutarime padarymas įvardinant profesiją nepaneigia fakto, kad pareiškėjas padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei to paties įstatymo 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą.

4.3. Atsakovas inspektavimo ir sprendimo priėmimo metu iš pareiškėjo jokių dokumentų apie rašytines konsultacijas dėl M. P. įdarbinimo nebuvo gavęs. Nutarimas priimtas nustačius pareiškėjo veikloje Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei to paties įstatymo 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytų teisės pažeidimų požymius. VDI nėra priskirta aiškinti įstatymų ar formuoti praktiką. Kiekvienu atveju konsultacijos yra teikiamos pagal nurodytas aplinkybes, todėl inspektavimo metu išaiškėjus konsultuojantis (sąmoningai, ar dėl nežinojimo) nepateiktoms aplinkybėms situacija gali būti vertinama kitaip.

4.4. Pareiškėjui atsakomybė yra taikyta ne už trečiųjų asmenų padarytą nusižengimą, bet už jo pačio veiksmais padarytus teisės pažeidimus, įdarbinant trečiosios šalies pilietį su Lietuvos Respublikos nacionaline viza išduota kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu ir nesilaikant UTPĮ nuostatų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 3 straipsnio 1 dalimi asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, todėl teisinis ir faktinis pagrindas Nutarime nurodytas tinkamai. Inspektavimo metu ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka pareiškėjas turėjo teisę teikti ir teikė paaiškinimus bei dokumentus. Iš pareiškėjo gauti dokumentai ir paaiškinimai buvo analizuojami ir vertinami tiek iš Migracijos departamento gautų dokumentų ir paaiškinimų, tiek teisės aktų kontekste, o Nutarime lengvinančia aplinkybe buvo pripažintas pareiškėjo atstovų kaltės pripažinimas, bendradarbiavimas su institucija atlikto tyrimo metu ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai skirta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies sankcijos dispozicijoje numatyta minimali bauda.

4.5. Pareiškėjas, net ir esant prievolei pranešti apie įdarbintus užsieniečius M. P. ir O. K., to nepadarė iki VDI pareikalavimo inspektavimo metu. Darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms. Byloje esanti medžiaga leido VDI konstatuoti Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui nusižengimo padarymo faktą (vieta, laikas, esmė), pažeidimą padariusį asmenį bei būtinuosius nusižengimo sudėties požymius. Įrodymai byloje surinkti ir įvertinti įstatymo leistinomis priemonėmis. Inspekcija nagrinėdama bylą, ją ištyrė ypač kruopščiai, objektyviai, visapusiškai ir nešališkai, bei įvertinusi byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino pareiškėją kaltu padarius nusižengimą įrodytą 2022 m. rugpjūčio 17 d. priimtame Nutarime, bei tinkamai paskyrė baudą (finansinę sankciją) pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei to paties įstatymo 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą minimalią 200 Eur baudą.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, jog byloje kilo ginčas dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą ir už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą buvo skirta 200 Eurų bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas nustatė, kad Inspekcija Protokolu nustatė, jog pareiškėjas, atstovaujamas direktoriaus A. Ž., 2022 m. birželio 30 d. sudarydamas rašytinę darbo sutartį su M. P., turinčiu nacionalinę vizą išduotą UAB ,,Hegelmann Special Transporte“ tarpininkavimo pagrindu ir leisdamas dirbti įmonėje tinkuotoju nesilaikė UTPĮ nustatytų sąlygų ir padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą teisės pažeidimą, taip pat pavėluotai – tik 2022 m. liepos 20 d. pateikdamas pranešimą apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius M. P. bei O. K. nesilaikė UTPĮ 62 straipsnio 7 dalies ir kitų teisės aktų nuostatų bei padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą.

8. Inspekcija Nutarimu už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą ir už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą skyrė 200 Eurų baudą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas pareiškėjo atstovų kaltės pripažinimas, bendradarbiavimas su institucija atlikto tyrimo metu ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui skirta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies sankcijos dispozicijoje numatytos baudos minimalų dydį atitinkanti bauda.

9. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2022 m. birželio 13 d. įdarbino Baltarusijos Respublikos pilietį M. P., kuriam nacionalinė viza išduota UAB „Hegelmann Special Transporte“ tarpininkavimo pagrindu. UAB „Hegelmann Special Transporte“ minėtas užsienietis nebuvo įdarbintas, todėl 2022 m. liepos 12 d. nacionalinė viza buvo panaikinta.

10. Galiojantis teisinis reguliavimas nustato, jog pareiškėjas, įdarbindamas užsienietį, turi įsitikinti, ar jis turi leidimą būti ar gyventi Lietuvoje, ar leidimą dirbti Lietuvoje, bei tokią informaciją pateikti VSDFV. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. P. turėjo išduotą Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas, įdarbindamas M. P., turėjo pareikalauti pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas minėtų duomenų reikalavo iš M. P.Vien tai, kad užsienietis pateikė Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo neturėjo įsitikinti, ar minėtas asmuo turi teisę dirbti Lietuvos Respublikoje. Užimtumo įstatymo nuostatos yra imperatyvios, tiesiogiai taikomos pareiškėjai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tokios informacijos nesuteikimo, pareiškėjas neatliko neteisėtų veiksmų įdarbindamas užsienietį.

11. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju M. P. turėjo teisę dirbti tik UAB „Hegelmann Special Transporte“. Kadangi minėtas užsienietis šioje įmonėje nebuvo įdarbintas, todėl 2022 m. liepos 12 d. nacionalinė viza buvo panaikinta. Pareiškėjo įmonėje nuo 2022 m. birželio 13 d. dirba M. P., tai reiškia, jog užsienietis įdarbintas pas pareiškėją nuo tada, kai jis dar turėjo galiojančią nacionalinę vizą dirbti UAB „Hegelmann Special Transporte“, kas sudaro pagrindą pripažinti, jog pareiškėjas pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas.

12. Teismas pažymėjo, jog kiekviena situacija yra individuali ir vertinama pagal nustatytas aplinkybes. Nors pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija pateikdavo išaiškinimus apie tai, jog užsienietis gali būti įdarbinamas įmonėje, jeigu turi teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dokumentą, tačiau suteikta bendro pobūdžio informacija nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Nutarimą. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo pareigą įsitikinti, ar užsienietis turi ir Lietuvos nacionalinę vizą. Nutarime nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidė pareiškėjas įdarbindamas užsienietį, o jo direktoriui atsakomybė taikoma kaip pareiškėjo atstovui.

13. Teismas akcentavo, kad atsakovas pateiktame atsiliepime pažymėjo, jog Nutarime buvo padaryta techninė klaida ir nurodyta, kad užsienietis įdarbintas tinkuotoju. Teismo vertinimu, šiuo atveju ginčijamame Nutarime nebuvo nagrinėta, kuo būtent dirbo minėtas užsienietis pas pareiškėją, nes visai nebuvo svarbu, kokias darbo funkcijas jis atliko. Tai tik viena iš aplinkybių, tačiau tai nebuvo pagrindinė aplinkybė, dėl kurios priimtas ginčijamas Nutarimas. Šiuo atveju vertintinas faktas, kad pas pareiškėją buvo įdarbintas užsienietis, o ne jo atliktos darbo funkcijos. Nurodyta techninė klaida nesudaro pagrindo pripažinti Nutarimo neteisėtumą. Nutarimo teisėtumas bei pagrįstumas nėra susijęs su tuo, ar UAB „Hegelmann Special Transporte“ informavo Migracijos departamentą apie užsieniečio neatvykimą į darbą.

14. Iš ginčijamo Nutarimo matyti, jog jame nurodyti visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai priimamam viešojo administravimo subjekto sprendimui. Nutarime nurodytas Inspekcijos pavadinimas, Nutarimo priėmimo data, numeris, atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, nurodytos faktinės aplinkybės bei teisinis reguliavimas, nurodyti Nutarimo priėmimo motyvai, išaiškinta apskundimo tvarka, Nutarimas pasirašytas Inspekcijos įgalioto asmens. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimą šiuo aspektu.

15. Ginčijamas Nutarimas priimtas vadovaujantis Užimtumo įstatymo nuostatomis galiojusiomis nustačius, jog pareiškėjas atliko pažeidimą įdarbindamas užsienietį neįsitikinęs, ar jis turi leidimą laikinai gyventi ar dirbti, ar jis turi nacionalinę vizą, t. y. tuo metu, kai buvo atliktas pažeidimas.

16. Nors pareiškėjas pateikė VSDFV 1-SD formą, tačiau pagal VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus, Užimtumo tarnybos 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymo Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ (toliau – ir Aprašas) 7 punktą ir Užimtumo statymo 62 straipsnio 7 dalį, pareiškėjas turėjo pateikti ir LDU pranešimą. Šios nuostatos yra imperatyvios, todėl pareiškėjui tenka pareiga išviešinti faktą apie įdarbintus užsieniečius ne tik pateikus VSDFV 1-SD formą. Be to, pareiškėjas turėjo pareigą informuoti ne tik VSDFV, bet ir Inspekciją. Nenustatyta, jog pareiškėjas pateikė LDU pranešimą iki VDI pareikalavimo. Pareiga informuoti atsakingas institucijas tenka pareiškėjui, kuris šių pareigų neatliko. Pateikimas VSDFV 1-SD formos nelaikytinas tinkamu Aprašo 7 punkto ir Užimtumo įstatymo 62 straipsnio 7 dalies nuostatų įvykdymas.

17. Teismas pažymėjo, kad ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK nuostatos gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Užimtumo įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu.

18. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad sunkinančių aplinkybių nėra, kaip lengvinanti aplinkybė Nutarime nurodyta, jog pareiškėjo atstovai pripažino kaltę, bendradarbiavo, bei nuoširdžiai gailėjosi, todėl, teismo vertinimu, VDI pagrįstai sprendė, jog už nustatyto pažeidimo padarymą pirmą kartą pareiškėjui skirtina Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta mažiausio dydžio bauda – 200 Eur.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, atitinka Užimtumo įstatymo ir ANK nuostatas. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialiosios ar procesinės teisės normos, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.

20. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestinas, todėl jis neįgijo teisės į išlaidų atlyginimą.

III.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

22.1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjui netiesiogiai, ir to neargumentuodamas teisės aktų nuostatomis, perkėlė pareigą tikrinti faktines aplinkybes – teisę užsieniečiui laikinai gyventi Lietuvoje – kai tokią teisę įsidarbinti siekiančiam asmeniui 90 dienų laikotarpiui suteikia pati turima Lenkijos viza per se (pati savaime). Pareiškėjas, prieš įdarbindamas M. P., neturėjo jokios informacijos apie M. P. išduotos Lietuvos nacionalinės vizos UAB „Hegelmann Special Transporte“ tarpininkavimo pagrindu (ne)galiojimą, kadangi Lietuvoje viešai nėra prieinamas toks registras / galimybė patikrinti tokią informaciją, tačiau tai buvo tik šalutinė aplinkybė, kadangi M. P., prieš jį įdarbinant pas pareiškėją, jam pateikė Lenkijos Respublikoje 2022 m. balandžio 7 d. išduotą nacionalinę vizą. Kitos Europos Sąjungos valstybės išduota viza yra teisėtas ir pagrįstas pagrindas tokį asmenį įdarbinti ir jam laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje 90 dienų laikotarpiui, nes tokią teisę suteikia įdarbinimą Lietuvoje bei Europos Sąjungoje reglamentuojantys teisės aktai. Tuo pačiu M. P. turėta Lenkijos Respublikos viza suteikė teisę jam ne tik laikinai dirbti, bet ir laikinai gyventi Lietuvoje. Sistemiškai aiškinant teisės aktų nuostatas darytina išvada, kad pareiškėjui darbinant M. P. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, leidimas dirbti šiam asmeniui netgi nebuvo reikalingas, o leidimą gyventi Lietuvoje jam suteikė turima Lenkijos Respublikos nacionalinė viza, todėl Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo susiklosčiusią situaciją traktuoti pareiškėjo nenaudai, o pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas teisinis pagrindimas yra teisiškai neaktualus.

22.2. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, jog ne kartą buvo kreipęsis į kompetentingas institucijas, siekdamas išsiaiškinti su užsieniečių įdarbinimu susijusius klausimus ir kaskart gaudavo išaiškinimą, jog užsienietis gali būti įdarbinamas Lietuvos Respublikoje, jeigu turi teisėto buvimo Lietuvoje dokumentą. Pareiškėjas buvo tikras, jog toks užsieniečių įdarbinimas yra galimas, leistinas ir teisėtas pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas, siekdamas patvirtinti savo teiginius, dar kartą telefonu konsultacijos kreipėsi į Inspekciją. Inspekcijoje teikiamos oficialios konsultacijos telefonu, jų metu daromas garso įrašas, kuris yra saugojamas ir todėl pareiškėjas jį laikė būtinu išreikalautinu įrodymu nagrinėtoje byloje. Pirmosios instancijos teismui buvo suformuluotas ir pateiktas toks procesinis prašymas. Skunde pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo atstovas 2022 m. rugpjūčio 30 d. 14:29 skambino atsakovo oficialiai nurodytu konsultacijų telefonu (duomenys neskelbtini) (skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir dar kartą gavo išaiškinimą, kad užsienietis gali būti įdarbinamas Lietuvos Respublikoje, jeigu turi teisėto buvimo Lietuvoje dokumentą ir užsieniečių kvota nėra išnaudota. Pareiškėjas, suformavęs procesinį prašymą skunde pirmosios instancijos teismui, būtent ir siekė, kad jo atvejis / situacija būtų įvertinta kitaip, t. y. kad kompetentinga institucija buvo pareiškėjui suformavusi pagrįstą ir teisėtą lūkestį, kad pareiškėjas, įdarbindamas užsieniečius tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, elgiasi teisėtai. Pirmosios instancijos teismas telefoninio įrašo iš atsakovo neišsireikalavo, argumentai, kodėl to nebuvo padaryta, pirmosios instancijos teismo sprendime taip pat nenurodyti. Vadinasi, svarbūs faktiniai įrodymai byloje neištirti, dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad dėl to, galimai, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas.

22.3. VAĮ 15 straipsnyje numatyta administracinio sprendimo klaidų ištaisymo procedūra, tačiau iki šio momento Inspekcija nėra atlikusi jokių veiksmų klaidai ištaisyti, o tai tik patvirtina pareiškėjo išsakytą poziciją, kad administracinė procedūra pareiškėjo atžvilgiu Inspekcijoje buvo atlikta atmestinai ir netinkamai, sankcija paskirta neatsižvelgus į galiojančius teisės aktus, bei leidžiamas išlygas susidariusioje situacijoje.

22.4. UTPĮ 21¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog darbdavys, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo informuoti Migracijos departamentą apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu nacionalinę vizą, nutraukimą, apie užsieniečio neatvykimą ar neįdarbinimą, jeigu nuo darbdavio nurodytos dienos, kai užsienietis turėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, praėjo daugiau kaip 10 dienų. M. P. buvo išduota nacionalinė viza UAB „Hegelmann Special Transporte“ tarpininkavimo pagrindu, tačiau darbo sutartis su UAB „Hegelmann Special Transporte“, taip ir nebuvo sudaryta. UAB „Hegelmann Special Transporte“ teisės aktuose nustatytais terminais neinformavo Migracijos departamento apie tai, kad M. P. į darbą neatvyko, ar kad minimas asmuo taip ir nebuvo įdarbintas. Vadinasi, dėl UAB „Hegelmann Special Transporte“ netinkamai įvykdytos / neįvykdytos pareigos pranešti Migracijos departamentui apie užsieniečio neįdarbinimą, pareiškėjas yra priverstas dėl to patirti neigiamas pasekmes, t. y. pareiškėjui taikoma finansinė sankcija dėl trečiųjų asmenų įstatymu nustatytos pareigos neįvykdymo ir (ar) įstatymo spragų, kada užsieniečio per 7 dienas neįdarbinusiam subjektui, kuriam tarpininkaujant yra išduota nacionalinė viza, pastaroji automatiškai turėtų nustoti galioti arba tai neturėtų būti laikoma formalia kliūtimi įdarbinti užsienietį. Priešingu atveju, naujasis darbdavys, analogiškomis aplinkybėmis, visuomet bus pripažįstamas pažeidusiu įstatymą, o toks traktavimas ir aiškinimas būtų nesąžiningas ir neteisingas naujojo darbdavio atžvilgiu.

22.5. Nutarimas buvo surašytas ir priimtas 2022 m. rugpjūčio 17 d., todėl jame privalu remtis tokio sprendimo priėmimo dieną galiojančiais teisės aktais. Nutarime nėra pateikiami argumentai, kodėl atsakovas remiasi neaktualiu, t. y. iki 2022 m. liepos 31 d. galiojusiu teisiniu reglamentavimu ir nėra vadovaujamasi Nutarimo priėmimo dieną aktualiu teisiniu reglamentavimu. Tokiu būdu pažeidžiamas vienas iš VAĮ 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų įstatymo viršenybės principų. Atsakovas, Sprendime padaręs akivaizdžių klaidų, taikęs ne Sprendimo priėmimo metu galiojusią teisės akto redakciją, nesivadovavo gero viešojo administravimo principu, nors turėjo veikti atidžiai ir rūpestingai, dėl ko pirmosios instancijos teismas privalėjo tokį Nutarimą panaikinti.

23. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą.

24.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai išanalizuotas situacijos teisinis reglamentavimas ir pagrįstai nurodyta, kad galiojantis teisinis reguliavimas nustato, jog pareiškėjas, įdarbindamas užsienietį, turi įsitikinti, ar jis turi leidimą būti ar gyventi Lietuvoje, ar leidimą dirbti Lietuvoje, bei tokią informaciją pateikti VSDFV. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. P. turėjo išduotą Lenkijos Respublikos nacionalinę vizą. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjas, įdarbindamas M. P., turėjo pareikalauti pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas minėtų duomenų reikalavo iš M. P. Vien tai, kad užsienietis pateikė Lenkijos nacionalinę vizą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog pareiškėjas neturėjo įsitikinti, ar minėtas asmuo turi teisę dirbti Lietuvos Respublikoje. Užimtumo įstatymo nuostatos yra imperatyvios, tiesiogiai taikomos pareiškėjai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tokios informacijos nesuteikimo, pareiškėjas neatliko neteisėtų veiksmų įdarbindamas užsienietį.

24.2. Pareiškėjo teiginys, kad jis neturėjo jokios informacijos apie M. P. išduotą Lietuvos nacionalinę vizą vertintinas kritiškai, kadangi pareiškėjas priimdamas į darbą trečiosios šalies pilietį vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu privalo pareikalauti pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi. M. P. pasas, kuriame įklijuota Lenkijos Respublikoje 2022 m. balandžio 7 d. išduota nacionalinė viza yra tas pats dokumentas, kuriame įklijuota ir Lietuvos nacionalinė viza išduota UAB „Hegelmann Special Transporte“ tarpininkavimo pagrindu, todėl pareiškėjas turėdamas M. P. asmens dokumentą ne tik galėjo, bet ir privalėjo įsitikinti, kad asmuo turi ir Lietuvos nacionalinę vizą, išduotą kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu.

24.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai konstatavo, kad kiekviena situacija yra individuali ir vertinama pagal nustatytas aplinkybes. Nors pareiškėjas nurodė, kad Inspekcija pateikdavo išaiškinimus apie tai, jog užsienietis gali būti įdarbinamas įmonėje, jeigu turi teisėto buvimo Lietuvoje dokumentą, tačiau suteikta bendro pobūdžio informacija nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Nutarimą. Šiuo atveju pareiškėjas turėjo pareigą įsitikinti, ar užsienietis turi ir Lietuvos nacionalinę vizą.

24.4. Pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai išnagrinėti pareiškėjo teiginiai dėl neaktualių teisės aktų nuostatų ir pažymėta, jog pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį ir pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Ginčijamas Nutarimas priimtas vadovaujantis Užimtumo įstatymo nuostatomis galiojusiomis nustačius, jog pareiškėjas atliko pažeidimą įdarbindamas užsienietį neįsitikinęs, ar jis turi leidimą laikinai gyventi ar dirbti, ar jis turi nacionalinę vizą, t. y. tuo metu, kai buvo atliktas pažeidimas.

24.5. Nutarimo priėmimo metu buvo analizuojami ir vertinami iš pareiškėjo gauti dokumentai ir paaiškinimai tiek iš Migracijos departamento gautų dokumentų ir paaiškinimų, tiek teisės aktų kontekste, o Nutarime lengvinančia aplinkybe buvo pripažintas pareiškėjo atstovų kaltės pripažinimas, bendradarbiavimas su Inspekcija atlikto tyrimo metu ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai skirta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies sankcijos dispozicijoje numatyta minimali bauda.

24.6. Vilniaus apygardos administracinis teismas tinkamai ištyrė bylos faktus bei atliko jų teisinį vertinimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja abejonių dėl sprendime pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjas apeliaciniu skundu naujų esminių motyvų, apie kuriuos nepasisakyta, arba kurie nebuvo akcentuoti, nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

25. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Nutarimo, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta 200 Eur bauda už nusižengimų, numatytų Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir 57 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalis nustato, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 592 straipsnyje nurodytas bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI ar Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI, o šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK.

27. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) buvo nustatyta, jog užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas UTPĮ 62 straipsnio 2² dalyje nustatytų sąlygų.

28. UTPĮ 62 straipsnio 2² dalis (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) nustatė, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 41 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą.

29. Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, nurodė, jog jis neturėjo jokios informacijos apie M. P. išduotą Lietuvos nacionalinę vizą UAB „Hegelmann Special Transporte“ tarpininkavimo pagrindu, o M. P., jam pateikė Lenkijos 2022 m. balandžio 7 d. išduotą nacionalinę vizą Nr. 102418448, kuri, pareiškėjo nuomone, yra teisėtas ir pagrįstas pagrindas tokį asmenį įdarbinti Lietuvos Respublikoje 90 dienų laikotarpiui.

30. ANK 566 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais. ANK 567 straipsnio 1 dalis numato, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal ANK 567 straipsnio 3 dalį tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui.

31. VDI Nutarime nustatė, kad M. P. įdarbinimo atveju buvo padarytas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) numatytas pažeidimas. Bylos duomenys (2022 m. birželio 10 d. darbo sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir M. P.) patvirtina, jog M. P. buvo priimtas į tarptautinio krovininio transporto priemonės vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas. VDI buvo žinoma aplinkybė apie Lenkijos Respublikos išduotą vizą M. P..

32. Šiuo atveju atsakovas neatsižvelgė į tai, kad M. P. turėjo Lenkijos Respublikos išduotą vizą, netyrė ir nevertino, ar pagal Lenkijos Respublikos vizą, išduotą M. P., pareiškėjas turėjo teisę, vadovaudamasis užsieniečių įdarbinimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, įdarbinti šį užsienietį, t. y. visapusiškai, objektyviai neištyrė visų šios pareiškėjo veikos aplinkybių, o neįvertinęs tai, ar pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes M. P. įdarbinimas buvo teisėtas (neteisėtas), nepagrindė, kad pareiškėjas padarė užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.). Todėl Nutarimo dalis, kuria pripažinta, jog pareiškėjas padarė užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.), panaikinama.

33. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) buvo nustatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma UTPĮ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

34. UTPĮ 62 straipsnio 7 dalyje (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) buvo numatyta, jog darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia VDI ir Užimtumo tarnybai per VSDFV informacinę sistemą VSDFV direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

35. Aprašo 4.1 papunktyje numatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją teikia VDI ir Užimtumo tarnybai per EDAS, užpildydamas LDU pranešimą apie įdarbintą užsienietį.

36. Aprašo 7 punkte nustatyta, jog darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

37. VDI Nutarimu pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas padarė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) numatytą pažeidimą, nes pranešimai apie užsieniečių M. P. ir O. K. įdarbinimą įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nebuvo pateikti VDI ir Užimtumo tarnybai. Bylos duomenys patvirtina, kad M. P. pas pareiškėją pradėjo dirbti nuo 2022 m. birželio 13 d., o O. K. pradėjo dirbti nuo 2022 m. gegužės 20 d., tačiau Pareiškėjas LDU pranešimą. apie Lietuvos Respublikoje dirbančius M. P. ir O. K. pateikė tik 2022 m. liepos 20 d.

38. Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) VDI, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą; tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

39. Nutarimu pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) numatyto pažeidimo padarymą buvo skirta minimali 200 Eur bauda. Skiriant baudą VDI pareiškėjo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad pareiškėjas pripažino padaręs nusižengimą. Pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) numatyto pažeidimo padarymą skirta bauda yra proporcinga, dydis buvo nustatytas laikantis Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 3 dalyje išdėstytų taisyklių.

40. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Nutarimo dalį, kuria pareiškėjui už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.) numatyto nusižengimo padarymą buvo skirta 200 Eur bauda.

41. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjo skundas dėl Nutarimo dalies pripažinti pareiškėją padarius nusižengimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.), buvo atmestas, panaikinama ir pareiškėjo skundas šioje dalyje tenkinamas. Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo dalis paliekama nepakeista.

42. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

43. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nėra pateikęs motyvuoto prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstomas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Drekar“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Drekar“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. NUĮPBJ-20586 dalį, kuria pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Drekar“ pripažinta padariusi nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija, galiojusi iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.).

Kitą pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Drekar“ skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.