Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI2-6260-331/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03633-2022-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.2; 41; 55.1.3

2022 m. gruodžio 20 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius dėl nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinė darbo inspekcija prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Inspekcija) 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ-20586 (toliau – ir Nutarimas) paskyrė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) 200 Eur baudą už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą ir už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą.

2. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu ir prašo: 1) panaikinti VDI Nutarimą ir, esant reikalui, kitus su jo priėmimu susijusius dokumentus; 2) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Pareiškėja ir M. P. 2022 m. birželio 10 d. sudarė darbo sutartį pagal kurią minimas asmuo nuo 2022 m. birželio 13 d. įdarbintas pas pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pareiškėja ir O. K. 2022 m. gegužės 18 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią minimas asmuo nuo 2022 m. gegužės 20 d. įdarbintas pas pareiškėją tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Pranešimai apie Valstybinio socialinio draudimo pradžią 1-SD Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau –ir SODRA) pateikti atitinkamai 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. birželio 2 d. jose tiksliai nurodant valstybinio socialinio draudimo pradžios datas. Pranešimas apie Lietuvos dirbančius užsieniečius (LDU) Sodrai pateiktas 2022 m. liepos 20 d. Pareiškėja 2022 m. liepos 21 d. gavo VDI atstovo el. laišku siųstą paklausimą, kuriuo buvo prašoma pateikti paaiškinimą, dėl kokių priežasčių apie užsieniečių įdarbinimą buvo pranešta vėliau. Pareiškėjos direktorius 2022 m. liepos 21 d. Inspekcijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad M. P. įdarbintas po konsultacijų su Migracijos departamentu, Užimtumo tarnyba bei Inspekcija 90 dienų laikotarpiui, kadangi asmuo turėjo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dokumentą. Pareiškėja 2022 m. rugpjūčio 1 d. gavo VDI 2022 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. SD-1-16225 „Dėl protokolo siuntimo“, prie kurio buvo pridėtas 2022 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 1090-0055 (toliau – ir Protokolas). Minėtame Protokole nurodoma, kad pareiškėja, įdarbindama aukščiau minėtus asmenis, padarė su įdarbinimu susijusius pažeidimus, dėl ko pareiškėja traukiama administracinėn atsakomybėn. Tuo pačiu pranešta apie bylos nagrinėjimą Inspekcijoje 2022 m. rugpjūčio 17 d. 9:00 val. Pareiškėjos 2022 m. rugpjūčio 17 d. direktorius el. paštu gavo VDI 2022 m. rugpjūčio 17 d. raštą Nr. SD-1-17168 „Dėl nutarimo siuntimo (UAB „(duomenys neskelbtini)“)“, prie kurio buvo pridėtas Skundžiamas Nutarimas, kuriuo konstatuojami Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto bei to paties įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimai.

3.1. Paaiškina, kad pareiškėja, prieš įdarbindama M. P., neturėjo jokios informacijos apie M. P. išduotą Lietuvos nacionalinę vizą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo pagrindu, kadangi M. P., prieš jį įdarbinant pas pareiškėją, pateikė Lenkijos (duomenys neskelbtini) išduotą nacionalinę vizą Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad kitos ES šalies išduota viza yra teisėtas ir pagrįstas pagrindas tokį asmenį įdarbinti Lietuvos Respublikos teritorijoje 90 dienų laikotarpiui, nes tokią teisę suteikia įdarbinimą Lietuvoje bei ES reglamentuojantys teisės aktai. Pareiškėjai darbinant M. P. tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, leidimas dirbti šiam asmeniui netgi nebuvo reikalingas, todėl Inspekcija neturėjo teisinio pagrindo susiklosčiusią situaciją traktuoti pareiškėjos nenaudai. Pareiškėja ne kartą buvo kreipusis į kompetentingas institucijas siekdama išsiaiškinti su užsieniečių įdarbinimu susijusius klausimus ir kaskart gaudavo išaiškinimą, jog užsienietis gali būti įdarbinamas Lietuvos Respublikoje, jeigu turi teisėto buvimo Lietuvoje dokumentą. Nors Inspekcija Nutarime nurodė, jog Bendrovės direktoriaus paaiškinimas dėl konsultacijų su institucijomis vertinamas kaip siekis išvengti atsakomybės. Be to, pareiškėja kreipėsi ir konsultacijos telefonu į Inspekciją bei gavo išaiškinimą, kad užsienietis gali būti įdarbinamas Lietuvos Respublikoje, jeigu turi teisėto buvimo Lietuvoje dokumentą ir užsieniečių kvota nėra išnaudota. Taigi atsakovė vienok teikia oficialias konsultacijas telefonu, kurios įrašomos ir gali būti perklausomos, jog užsieniečių įdarbinimas, esant tam tikroms aplinkybėms, yra teisėtas ir galimas, tačiau tuo pačiu ir skiria sankcijas bei finansines baudas priimdama nutarimus dėl su užsieniečių įdarbinimu susijusių teisės aktų pažeidimo. Šiuo atveju atsakovė, neužtikrinusi gero viešojo administravimo pareiškėjos atžvilgiu privalo prisiimti atsakomybę dėl pareiškėjos suklaidinimo, kurio nesant, pareiškėja M. P. netgi nebūtų įdarbinusi. M. P., remiantis pateiktu teisiniu reglamentavimu, bei pareiškėjai žinomomis faktinėmis aplinkybėmis, buvo darbinamas pagal Lenkijos išduotą vizą, visiškai nežinant, kad M. P. dar yra išduota ir Lietuvos nacionalinė viza UAB „(duomenys neskelbtini)” tarpininkavimo pagrindu. Pažymėtina, kad iki Protokolo gavimo, pareiškėja netgi nežinojo, kad apskritai egzistuoja nacionalinė viza UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo pagrindu. Ši informacija nėra viešai prieinama, todėl iš pareiškėjos negali būti reikalaujama žinoti tokią informaciją ir (ar) ją galėti įtakoti. Skundžiamame Nutarime netgi nepateikiamas joks teisės aktas, kuriuo vadovaujantis galima būtų laikyti pareiškėjos vadovą padarius jam inkriminuojamą pažeidimą. Nutarime nepateikiamas konkretus teisės aktas, kurio nesilaikė pareiškėja (jos vadovas), todėl tokia išvestinė atsakomybė, itin nutolusi nuo konktečių teisės aktų yra labiau menamojo pobūdžio, todėl negali užtraukti realios atsakomybės. Nutarimas stokoja aiškumo, tikslumo ir teisinio argumentuotumo, kadangi jame nėra nurodoma, kada M. P. buvo išduota nacionalinė viza UAB „(duomenys neskelbtini)“ arpininkavimo pagrindu, o pareiškėja yra privesta spėlioti ir pati aiškintis finansinės sankcijos paskyrimo svarbias faktines aplinkybes. Nutarime dėl pareiškėjai nesuprantamų priežasčių net dvejose vietose nurodoma, kad pareiškėja M. P. įdarbino „tinkuotoju“, kas visiškai neatitinka tikrovės, kadangi minėtas asmuo buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

3.2. M. P. buvo išduota nacionalinė viza UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo pagrindu, tačiau darbo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip galima suprasti, taip ir nebuvo sudaryta. Kaip galima spėti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktuose nustatytais terminais neinformavo Migracijos departamento apie tai, kad M. P. į darbą neatvyko, ar kad minimas asmuo taip ir nebuvo įdarbintas. Vadinasi, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ netinkamai įvykdytos / neįvykdytos pareigos pranešti Migracijos departamentui apie užsieniečio neįdarbinimą, pareiškėja yra priversta dėl to patirti neigiamas pasekmes, t. y. pareiškėjai taikoma finansinė sankcija dėl trečiųjų asmenų įstatymu nustatytos pareigos neįvykdymo ir (ar) įstatymo spragų, kada užsieniečio per 7 dienas neįdarbinusiam subjektui, kuriam tarpininkaujant yra išduota nacionalinė viza, pastaroji automatiškai turėtų nustoti galioti. Priešingu atveju, naujasis darbdavys, analogiškomis aplinkybėmis, visuomet bus pripažįstamas pažeidusiu įstatymą, o toks traktavimas ir aiškinimas būtų nesąžiningas ir neteisingas naujojo darbdavio atžvilgiu. Pareiškėja įsitikinusi, kad susiklosčiusios situacijos vertinimas Inspekcijoje buvo formalus, nesigilinta į svarbias su užsieniečių įdarbinimu susijusias, šiame skunde nurodytas faktines aplinkybes, todėl buvo priimtas nesąžiningas, neteisingas ir neteisėtas Nutarimas, kuris turi būti panaikintas.

3.3. Nutarimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų, o tiksliau, Nutarimas yra itin lakoniškas, atsakovė sąmoningai ar dėl aplaidaus nežinojimo, Nutarime nenurodė visų reikšmingų faktinių aplinkybių, jų neįvertino, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris turi būti panaikintas. Atsakovė netinkamai atliko jai teisės aktais nustatytą administracinę procedūrą, dėl ko buvo priimtas neteisėtas Nutarimas. Atsakovė nesiaiškino ir netyrė, kokiu teisiniu pagrindu pareiškėja įdarbino M. P. ir ar tikrai pareiškėjai kyla teisinė atsakomybė dėl užsieniečių įdarbinimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo. Vien tai, kad pareiškėja pripažino ir gailėjosi dėl padaryto pažeidimo nešalina atsakovės pareigos tinkamai ištirti visų reikšmingų byloje aplinkybių, o sankciją taikyti atsakingai. Atsakovei priimant Nutarimą, visos įmanomos abejonės privalėjo būti pašalintos, tačiau akivaizdu, to padaryta nebuvo.

3.4. Paaiškina, kad Nutarimas turi būti panaikintas dar ir dėl to, kad jame netinkamai nurodytas pažeidimo padarymo teisinis pagrindas, nes Nutarimo priėmimo metu remtasi neaktualiomis teisės aktų nuostatomis. Tokiu būdu pažeidžiamas vienas iš VAĮ 3 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų įstatymo viršenybės principų. Šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, jog Nutarime nėra niekur paminėta, jog pareiškėja, sudariusi darbo sutartis su M. P. ir O. K. apie jų įdarbinimą atitinkamai 2022 m. birželio 2 ir 14 dienomis pranešė Sodrai pateikdama 1-SD formą „Pranešimas apie Valstybinio socialinio draudimo pradžią“, taigi galima sakyti išviešino faktą apie užsieniečio įdarbinimą ir jokiu būdu nesiekė prisidėti prie nelegalaus darbo pateisinimo ir propogavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog 1-SD formos U1.2 laukelyje buvo pažymėta, kad įdarbinamas asmuo yra užsienietis, taigi ši informacija valstybės institucijoms buvo pateikta. Atsakovė, inspektuodama pareiškėją, privalėjo patikrinti Sodros informacinėje duomenų bazėje esančią informaciją apie minėtų asmenų socialinio draudimo pradžią, kadangi būtent per minėtą Sodros sistemą yra teikiami ir kitos formos pranešimai, todėl atsakovei buvo prieinama su įdarbintais užsieniečiais susijusi informaciją. Net jeigu teismas ir laikys, kad pareiškėja galimai nesilaikė pareigos apie užsieniečių įdarbinimą pranešti dar ir kitoms kompetetingoms institucijoms (Inspekcijai, Užimtumo tarnybai) nepateikdama LDU formos pranešimo, tačiau pranešimas apie įdarbintus užsieniečius Sodrai galėjo būti laikomas atsakomybę bent jau lengvinančia aplinkybe, kas, tikėtina, galėjo šalinti patį UĮ 57 str. 2 d. pažeidimo fakto konstatavimą. Kaip matyti iš Nutarimo, aplinkybė dėl 1-SD pranešimo Sodrai pateikimo netgi nebuvo atsakovės vertinta, o pareiškėjos manymu, ji yra teisiškai reikšminga aplinkybė pažeidimo (ne)konstatavimo kontekste.

4. Atsakovė Inspekcija su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Paaiškina, kad vadovaujantis Užimtumo įstatymo 60 str. 1 d. <...> šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu (toliau – ir ANK). ANK 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu.

4.1. VDI tyrimo metu nustatyta, kad su Baltarusijos Respublikos piliečiu M. P. Bendrovė 2022 m. birželio 10 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią asmuo įdarbinamas įmonėje tarptautinio krovininio transporto priemonės vairuotoju. Asmuo pradėjo dirbti 2022 m. birželio 13 d., nes nuo šios dienos jam žymimas darbo laikas pareiškėjos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Pareiškėjos teiginys, kad ji neturėjo jokios informacijos apie M. P. išduotą Lietuvos nacionalinę vizą vertintinas kritiškai, kadangi pareiškėja priimdama į darbą trečiosios šalies pilietį vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 1 p. privalo pareikalauti pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi. M. P. pasas, kuriame įklijuota Lenkijos (duomenys neskelbtini) išduota nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) yra tas pats dokumentas, kuriame įklijuota ir Lietuvos nacionalinė viza išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) tarpininkavimo pagrindu, todėl pareiškėja turėdama M. P. asmens dokumentą ne tik galėjo, bet ir privalėjo įsitikinti, kad asmuo turi ir Lietuvos nacionalinę vizą, išduotą kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu. M. P. Lietuvos nacionalinė viza įklijos Nr. (duomenys neskelbtini) išduota (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo pagrindu (2022 m. gegužės 2 d. tarpininkavimo raštas dėl nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini)). Vizoje nustatytas galiojimo laikas iki (duomenys neskelbtini) Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. birželio 28 d. pranešimą Nr. 2206-PRNŠ-1979, kad šioje įmonėje užsienietis M. P. nebuvo įdarbintas Lietuvos nacionalinė viza 2022 m. liepos 12 d. panaikinta. Taigi Bendrovė 2022 m. birželio 10 d. sudarė darbo sutartį esant galiojančiai Lietuvos nacionalinei vizai išduotai UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo pagrindu.

4.2. Migracijos departamentui prie LR VRM 2022 m. gegužės 19 d. priėmus sprendimą M. P. išduoti Lietuvos nacionalinę vizą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo pagrindu užsieniečio tolesnę darbinę veiklą - galimą darbdavį ir darbo funkciją pradeda reglamentuoti UTPĮ 62 str. 2(2) d. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas pagal UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikoje gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. UTPĮ 44 straipsnio 7 dalyje nustatytas ribojimas reiškia tai, kad laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu užsienietis negali sukurti (individualių) darbo santykių su kitais asmenimis. Šios Įstatymo nuostatos privalo laikytis ne tik užsienietis, bet ir darbdavys. Pažymėtina, kad faktą, jog Bendrovė žinojo apie pareigą tarpininkavimo raštu dėl nacionalinės vizos kreiptis į Migracijos departamentą prie LR VRM įrodo įmonės 2022 m. balandžio 25 d. pateiktas tarpininkavimo raštas dėl O. K. nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini). Be to patikrinimo metu Bendrovė sutikdama su nustatytu pažeidimu ir siekdama jį ištaisyti 2022­ m. liepos 21 d. tarpininkavimo raštu dėl M. P. nacionalinės vizos Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Migracijos departamentą prie LR VRM.

4.3. Pažymi, kad Nutarime nurodyta, kad „M. P. gim. (duomenys neskelbtini) Bendrovėje dirba nuo 2022 m. birželio 13 d., O. K. gim. (duomenys neskelbtini) Bendrovėje dirba nuo 2022 m. gegužės 20 d. Su jais Bendrovėje sudarytos rašytinės darbo sutartys. Asmenys įdarbinti įmonėje tarptautinio krovininio transporto priemonės vairuotojais“, taip pat sutinka jog padaryta techninė, klaida tekste įvardinant, kad jo asmuo įdarbintas tinkuotoju, tačiau techninės klaidos Nutarime padarymas įvardinant profesiją nepaneigia fakto, kad pareiškėjas padarė Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 punkto bei to paties įstatymo 57 str. 2 dalies dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą.

4.4. Akcentuoja, kad inspektavimo ir sprendimo priėmimo metu iš Bendrovės jokių dokumentų apie rašytines konsultacijas dėl M. P. įdarbinimo nebuvo gavusi. Nutarimas priimtas nustačius Bendrovės veikloje Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 punkto bei to paties įstatymo 57 str. 2 dalies dispozicijoje numatytų teisės pažeidimų požymius. Bendrovės argumentais įdarbinti M. P. turintį teisėto buvimo Lietuvoje dokumentą ne ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, galima buvo tik iki Lietuvos nacionalinės vizos jam išdavimo t. y. iki 2022 m. gegužės 19 d. VDI nėra priskirta aiškinti įstatymų ar formuoti praktiką. Kiekvienu atveju konsultacijos yra teikiamos pagal nurodytas aplinkybes, todėl inspektavimo metu išaiškėjus konsultuojantis (sąmoningai, ar dėl nežinojimo) nepateiktoms aplinkybėms situacija gali būti vertinama kitaip.

4.5. Pareiškėjai atsakomybė yra taikyta ne už trečiųjų asmenų padarytą nusižengimą, bet už jos pačios veiksmais padarytus teisės pažeidimus, įdarbinant trečiosios šalies pilietį su Lietuvos nacionaline viza išduota kitos įmonės tarpininkavimo pagrindu ir nesilaikant UTPĮ 62 str. 2(2) d. nuostatų. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 60 str. 1 d. ir ANK 3 str. 1 d. asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu, todėl teisinis ir faktinis pagrindas Nutarime nurodytas tinkamai, o pareiškėja atsakovą dėl gero viešojo administravimo principo pažeidimo skundžia nepagrįstai. Paaiškina, kad inspektavimo metu ir nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka pareiškėja turėjo teisę teikti ir teikė paaiškinimus bei dokumentus. Iš pareiškėjos gauti dokumentai ir paaiškinimai buvo analizuojami ir vertinami tiek iš Migracijos departamento prie LR VRM gautų dokumentų ir paaiškinimų, tiek teisės aktų kontekste, o Nutarime lengvinančia aplinkybe buvo pripažintas Įmonės atstovų kaltės pripažinimas, bendradarbiavimas su Institucija atlikto tyrimo metu ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo. Atsižvelgiantį tai skirta Užimtumo įstatymo 57 str. 3 d. sankcijos dispozicijoje numatyta minimali bauda.

4.6. Pareiškėja, net ir esant prievolei pranešti apie įdarbintus užsieniečius M. P. ir O. K., to nepadarė iki VDI pareikalavimo inspektavimo metu. Pareiškėja savo skunde nepripažįsta, kad buvo padarytas pažeidimas ir teigia, kad nepaisant imperatyvaus UTPĮ 62 straipsnio 7 dalyje nustatyto reikalavimo, nepateikus LDU pranešimo, visiškai pakanka pateikto 1-SD pranešimo apie šių užsieniečių valstybinio socialinio draudimo pradžią (1-SD forma). Darbdavys privalo teikti informaciją apie darbuotojus ir jų darbo sąlygas ar kitus darbo santykių aspektus juose nurodytoms kompetentingoms institucijoms. Byloje esanti medžiaga leido VDI konstatuoti Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui nusižengimo padarymo faktą (vieta, laikas, esmė), pažeidimą padariusį asmenį bei būtinuosius nusižengimo sudėties požymius. Įrodymai byloje surinkti ir įvertinti įstatymo leistinomis priemonėmis. Vertinant aptartas aplinkybes bei atsižvelgiant į išdėstytą, VDI mano, kad nagrinėdama bylą, ją ištyrė ypač kruopščiai, objektyviai, visapusiškai ir nešališkai, bei įvertinusi byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino pareiškėją kaltu padarius nusižengimą įrodytą 2022 m. rugpjūčio 17 d. priimtame VDI Nutarime, bei tinkamai paskyrė baudą (finansinę sankciją) UAB Bendrovei už Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 punkto bei to paties įstatymo 57 str. 2 dalies dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą minimalią 200 Eur baudą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byloje kilo ginčas dėl dalies Nutarimo, kuriuo pareiškėjai už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimą ir už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies pažeidimą buvo skirta 200 Eurų bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Nustatyta, kad Inspekcija Protokolu nustatė, kad Bendrovė, atstovaujama direktoriaus A. Ž., 2022 m. birželio 30 d. sudarydama rašytinę darbo sutartį su M. P., turinčiu nacionalinę vizą išduotą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo pagrindu ir leisdamas dirbti įmonėje tinkuotoju nesilaikė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 stra. 2(2) d. nustatytų sąlygų ir padarė Užimtumo įstatymo 57 str. 1 d. 5 p. numatytą teisės pažeidimą, taip pat pavėluotai – tik 2022 m. liepos 20 d. pateikdamas LDU pranešimą apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius M. P. ir O. K. nesilaikė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 str. 7 d. ir LDU pateikimo tvarkos aprašo (2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymas Nr. V-401/EV-281/V-395) 7 p. nuostatų ir padarė Užimtumo įstatymo 57 str. 2 d. numatytą teisės pažeidimą. Atsakomybė už šiuos pažeidimus numatyta Užimtumo įstatymo 57 str. 3 d.

6.1. Inspekcija Nutarimu už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą ir už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą skyrė 200 Eurų baudą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintas įmonės atstovų kaltės pripažinimas, bendradarbiavimas su institucija atlikto tyrimo metu ir nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, įmonei skirtina Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies sankcijos dispozicijoje numatytos baudos minimalų dydį atitinkanti bauda.

7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymo nuostatos, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos (toliau – ir Įstatymas), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvos dirbančius užsieniečius pateikimo“ (2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija) patvirtintos „Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatos.

7.1. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

7.2. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.

7.3. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 2(2) dalyje nustatytų sąlygų.

7.4. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

7.5. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, jau baustų už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 400 iki 800 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

8. Pareiškėjos teigimu, Bendrovė įdarbindama M. P., neturėjo jokios informacijos apie M. P. išduotą Lietuvos nacionalinę vizą UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpininkavimo pagrindu, kadangi M. P., prieš jį įdarbinant pas pareiškėją, pateikė Lenkijos (duomenys neskelbtini) išduotą nacionalinę vizą, tokia informacija nėra viešai prieinama.

8.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Bendrovė 2022 m. birželio 13 d. įdarbino (duomenys neskelbtini) pilietį M. P., kuriam nacionalinė viza išduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įm. k. (duomenys neskelbtini)) tarpininkavimo pagrindu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtas užsienietis nebuvo įdarbintas, todėl 2022 m. liepos 12 d. nacionalinė viza Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaikinta.

8.2. Įstatymo 62 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

8.3. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos nepareikalauja iš trečiosios šalies piliečio pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jį privaloma turėti.

8.4. Taigi, galiojantis teisinis reguliavimas nustato, jog Bendrovė, įdarbindama užsienietį, turi įsitikinti, ar jis turi leidimą būti ar gyventi Lietuvoje, ar leidimą dirbti Lietuvoje, bei tokią informaciją pateikti Sodrai. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog M. P. turėjo išduotą Lenkijos nacionalinę vizą. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Bendrovė, įdarbindama M. P., turėjo pareikalauti pateikti galiojantį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitą dokumentą, suteikiantį teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Byloje nėra duomenų apie tai, jog Bendrovė minėtų duomenų reikalavo iš M. P.. Vien tai, kad užsienietis pateikė Lenkijos nacionalinę vizą, nesudaro pagrindo pripažinti, jog Bendrovė neturėjo įsitikinti, ar minėtas asmuo turi teisę dirbti Lietuvos Respublikoje. Užimtumo įstatymo nuostatos yra imperatyvios, tiesiogiai taikomos pareiškėjai, todėl nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tokios informacijos nesuteikimo, Bendrovė neatliko neteisėtų veiksmų įdarbindama užsienietį.

8.5. Įstatymo 62 straipsnio 2 (2) dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 arba 4(4) punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44(4) straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49(5) straipsnio 1 dalies 1 punktą.

8.6. Nagrinėjamu atveju M. P. turėjo teisę dirbti tik UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi minėtas užsienietis šioje įmonėje nebuvo įdarbintas, todėl 2022 m. liepos 12 d. nacionalinė viza buvo panaikinta. Bendrovėje nuo 2022 m. birželio 13 d. dirba M. P., tai reiškia, jog užsienietis įdarbintas Bendrovėje nuo tada, kai jis dar turėjo galiojančią nacionalinę vizą dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kas sudaro pagrindą pripažinti, jog Bendrovė pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatas.

9. Pareiškėja ne kartą kreipėsi dėl informacijos, susijusios su užsieniečio įdarbinimu, tačiau gaudavo išaiškinimus, jog užsienietis gali būti įdarbinamas Lietuvos Respublikoje, jeigu turi teisėto buvimo Lietuvoje dokumentą. Šiuo aspektu paminėtina, jog kiekviena situacija yra individuali ir vertinama pagal nustatytas aplinkybes. Nors pareiškėja nurodo, kad Inspekcija pateikdavo išaiškinimus apie tai, jog užsienietis gali būti įdarbinamas įmonėje, jeigu turi teisėto buvimo Lietuvoje dokumentą, tačiau suteikta bendro pobūdžio informacija nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Nutarimą. Šiuo atveju, kaip minėta, pareiškėja turėjo pareigą įsitikinti, ar užsienietis turi ir Lietuvos nacionalinę vizą.

10. Pareiškėjos manymu, Nutarime nepateiktas teisės aktas, kuriuo vadovaujantis galima būtų laikyti pareiškėjos vadovą padarius jam inkriminuojamą pažeidimą. Teismas pažymi, kad Nutarime nurodyti teisės aktai, kuriuos pažeidė Bendrovė įdarbindama užsienietį, o jos direktoriui atsakomybė taikoma kaip Bendrovės atstovui, todėl šie pareiškėjos skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

11. Pareiškėjos teigimu, Nutarime dvejose vietose nurodoma, kad pareiškėja M. P. įdarbino „tinkuotoju“, kas visiškai neatitinka tikrovės, nes minėtas asmuo buvo įdarbintas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Teismas pažymi, kad atsakovė pateiktame atsiliepime pažymėjo, jog Nutarime buvo padaryta techninė klaida ir nurodyta, kad užsienietis įdarbintas tinkuotoju. Teismo vertinimu, šiuo atveju ginčijamame Nutarime nebuvo nagrinėta, kuo būtent dirbo minėtas užsienietis Bendrovėje, nes visai nebuvo svarbu, kokias darbo funkcijas jis atliko. Tai tik viena iš aplinkybių, tačiau tai nebuvo pagrindinė aplinkybė, dėl kurios priimtas ginčijamas Nutarimas. Šiuo atveju vertintinas faktas, kad Bendrovėje buvo įdarbintas užsienietis, o ne jo atliktos darbo funkcijos Bendrovėje. Nurodyta techninė klaida nesudaro pagrindo pripažinti Nutarimo neteisėtumą.

12. Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neinformavo Migracijos departamento apie tai, kad M. P. į darbą neatvyko, ar kad minimas asmuo taip ir nebuvo įdarbintas, teismas atkreipia dėmesį, kad tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes Nutarimo teisėtumas bei pagrįstumas nėra susijęs su tuo, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo Migracijos departamentą apie užsieniečio neatvykimą į darbą.

13. Pareiškėjos teigimu, Nutarimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

13.1. VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

13.2. Iš ginčijamo Nutarimo matyti, jog jame nurodyti visi VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai priimam viešojo administravimo subjekto sprendimui. Nutarime nurodytas Inspekcijos pavadinimas, Nutarimo priėmimo data, numeris, atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, nurodytos faktinės aplinkybės bei teisinis reguliavimas, nurodyti Nutarimo priėmimo motyvai, išaiškinta apskundimo tvarka, Nutarimas pasirašytas Inspekcijos įgalioto asmens. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti pareiškėjos teisių pažeidimą šiuo aspektu.

14. Dėl pareiškėjos skundo teiginių, kad Nutarimo priėmimo metu remtasi neaktualiomis teisės aktų nuostatomis, pažymėtina, jog pagal Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalį ir pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižengimo padarymo metu. Ginčijamas Nutarimas priimtas vadovaujantis Užimtumo įstatymo nuostatomis galiojusiomis nustačius, jog Bendrovė atliko pažeidimą įdarbindama užsienietį neįsitikinusi, ar jis turi leidimą laikinai gyventi ar dirbti, ar jis turi nacionalinę vizą, t. y. tuo metu, kai buvo atliktas pažeidimas.

15. Pareiškėjos teigimu, ji sudariusi darbo sutartis su M. P. ir O. K. apie jų įdarbinimą atitinkamai 2022 m. birželio 2 ir 14 dienomis pranešė Sodrai pateikdama 1-SD formą „Pranešimas apie Valstybinio socialinio draudimo pradžią“, taigi galima sakyti išviešino faktą apie užsieniečio įdarbinimą ir jokiu būdu nesiekė prisidėti prie nelegalaus darbo pateisinimo ir propogavimo.

15.1. Aprašo 7 punkte nustatyta, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

15.2. Įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

15.3. Nors pareiškėja pateikė Sodrai 1-SD formą, tačiau pagal Aprašo 7 punktą ir Įstatymo 62 straipsnio 7 dalį, pareiškėja turėjo pateikti ir LDU pranešimą. Šios nuostatos yra imperatyvios, todėl pareiškėjai tenka pareiga išviešinti faktą apie įdarbintus užsieniečius ne tik pateikus Sodrai 1-SD formą. Be to, pareiškėja turėjo pareigą informuoti ne tik Sodrą, bet ir Inspekciją. Nenustatyta, jog pareiškėja pateikė LDU pranešimą iki VDI pareikalavimo. Pareiga informuoti atsakingas institucijas tenka Bendrovei, kuri šių pareigų neatliko. Pateikimas Sodrai 1-SD formos nelaikytinas tinkamu Aprašo 7 punkto ir Įstatymo 62 straipsnio 7 dalies nuostatų įvykdymas.

16. Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Taigi, kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis ir nesant asmens kaltės negalima ir jo administracinė atsakomybė. Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad, kaltinant asmenį padarius ANK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ANK 7, 8, 9 straipsniai). Būtinumą atskleisti asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltės turinį yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013).

16. 1. Užimtumo įstatymo 60 straipsnyje nurodyta, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Užimtumo įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Bauda išieškoma į valstybės biudžetą. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus.

16.2. Pažymėtina, kad ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o Administracinių nusižengimų kodeksas (ANK) gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Užimtumo įstatymas yra specialusis teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Užimtumo įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu.

16.3. ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

16.4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sunkinančių aplinkybių nėra, kaip lengvinanti aplinkybė Nutarime nurodyta, jog įmonės atstovai pripažino kaltę, bendradarbiavo, bei nuoširdžiai gailėjosi, todėl, teismo vertinimu, VDI pagrįstai sprendė, jog už nustatyto pažeidimo padarymą pirmą kartą pareiškėjai skirtina Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta mažiausio dydžio bauda – 200 Eur.

17. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso nuostatas. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialiosios ar procesinės teisės normos, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

18. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas atmestinas, todėl ji neįgija teisės į išlaidų atlyginimą.

19. Pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo Nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ( EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rūta Miliuvienė Henrikas Sadauskas Indrė Žvaigždinienė