Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-11-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3458-667/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-11-21
Bylos Nr.
1-3458-667/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40066-2023-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
T. V.
Advokatai
Vitalija Smolenskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3458-667/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40066-2023-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.3.4.3; 2.3.4.13; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 21 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant prokurorui Aliui Juodviršiui,kaltinamajam T. V., jo gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „A.“ (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. 2023 m. spalio 17 d. apie 21.50 val. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo K. T. priklausančią transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0204, jam buvo nustatytas 1,64 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis T. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. spalio 17 d. jis po darbo nutarė važiuoti į savo asmeninį garažą. Nurodo, kad nenorėjo važiuoti namo, nes šeimoje buvo susiklosčiusios tokios aplinkybės. Vakare, apie 18.30 val., būdamas garaže, išgėrė alkoholio. Nurodė, kad ėjo išmesti šiukšlių, ir tuo metu žmogus jo paklausė, ar jis girtas. Po to važiavo automobiliu, (duomenys neskelbtini) jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie paklausė, ar vartojo alkoholį. Iš pradžių pareigūnams pasakė, kad ne, po to buvo paprašyta pūsti į alkotesterį, po ko pareigūnai jį sulaikė. Vairuotas automobilis priklausė draugei, iš kurios jį buvo pasiskolinęs tam, kad galėtų juo naudotis savaitgaliais, ir paruoštų žiemai. Bagažinėje buvo padėta draugei dovana, kurią būtų jai padavęs grąžinant automobilį. Kaltinamasis nurodo, kad automobilį vairuoja nuo 1997 metų, per šį laikotarpį jam nebuvo atimtas vairuotojo pažymėjimas. Kaltinamasis gailisi savo poelgio. Kaltinamasis turi dvi dukras, suaugusias, su žmona santykiai nelabai geri. Prašo tenkinti jo prašymą dėl laidavimo, nurodo, kad galimas laiduotojas – jo brolis.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

Įtariamuoju apklaustas T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. spalio 16 d. iš savo draugės K. T. pasiskolino jai priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su K. buvo sutarę, kad jį grąžins 2023 m. spalio 20 d. Iš K. automobilį pasiskolino, nes jo automobiliu važinėjo jo žmona, N. V., be to, K. automobilį reikėjo patikrinti ir paruošti žiemai. Jis nuo 2023 m. spalio 2 d. dirba UAB „A.“ (duomenys neskelbtini). K. automobilį ir ruošė žiemai, ir juo važinėjo. K. automobilio viduje buvo automobilio dokumentai, t.y. registracijos liudijimas, automobilio draudimas ir techninės apžiūros kortelė. Kai K. davė automobilį, jis registracijos liudijimą įsidėjo pas save į rankinę. 2023 m. spalio 17 d., nuo 8.00 val. iki 18.00 val. jis buvo darbe, kuris yra (duomenys neskelbtini). Po darbo su K. automobiliu nuvažiavo į garažą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso pasakyti negali. Į garažą važiavo pasiimti padangų bei susitvarkyti daiktų, susijusių su darbu. Dar viena priežastis, dėl ko važiavo į garažą, kad nevažiuoti namo, kadangi su savo žmona nesutaria ir ruošiasi skirtis. Kitaip tariant dėl šeimoje esančių problemų. Būnant garaže, pasidarė šalta ir dar dėl to, kad prasti santykiai šeimoje, jis išgėrė dvi „pleškutes“ po 200 ml degtinės. Degtinę išgėrė maždaug laikotarpiu nuo 18.30 val. iki 20.15 val. po 21.00 val., tiksliai laiko nurodyti negali, jis išvažiavo iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo iki savo darbo, esančio (duomenys neskelbtini). Iki darbo važiavo pažiūrėti, ar yra užrakinęs vieną automobilį. Gali įvažiuoti į darbo teritoriją. Atvažiavęs patikrino ir iš darbo važiavo namo, t.y. į (duomenys neskelbtini). Namo važiavo (duomenys neskelbtini). Važiuojant (duomenys neskelbtini), už sankryžos (duomenys neskelbtini), jis sustojo, nes jau stovint prie sankryžos ir laukiant, kol užsidegs žalios spalvos šviesoforo signalas, už jo stovėjo policijos pareigūnai įjungę švyturėlius. Sustojus už sankryžos ir sėdint automobilio viduje už vairo, prie jo priėjo pareigūnai. Jis vairavo K. priklausantį automobilį. Policijos pareigūnas, priėjęs prie jo, prisistatė, paklausė, ar yra vartojęs alkoholio, kada vartojęs ir ką. Pareigūnui iš pradžių sakė, kad nėra vartojęs alkoholio, nes bijojo ir buvo gėda. Pareigūnas atnešė alkoholio matuoklį, kad pasitikrintų savo blaivumą. Tikrintis sutiko ir pasitikrino, kiek tiksliai įpūtė, pasakyti negali iš streso. Kai įpūtė suprato, kad prisidirbo ir prisipažino pareigūnams, kad yra gėręs degtinės. Ar pareigūnai klausė, kada vartojo alkoholį, jis pasakyti negali, nes tuo metu labai susinervino. Praėjus kuriam laikui, davė pūsti antrą kartą, tačiau taip pat negali pasakyti, kiek įpūtė ir kokį girtumą nustatė. Pareigūnai tada leido susirinkti savo asmeninius daiktus iš automobilio, davė išrašytą šaukimą ir jį paleido. Apie tai, kad vairavo K. priklausantį automobilį neblaivus, jis pats K. iš pradžių nepasisakė, nes buvo gėda ir baisu, ir nežinomybė, ką pasakyti. Pasisakė tik tada, kai pati K. jam parašė, kad pasakotų. Tada K. ir pasisakė, ką padarė. Supranta, kad pasielgė netinkamai, supranta jo laukiančias pasekmes ir supranta, kad stipriai suklydo sėsdamas už automobilio vairo neblaivus ir jį vairuodamas. Nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką. Yra neteistas, jam išaiškinta, kad ikiteisminis tyrimas gali būti pabaigtas laidavimu. Mano, kad laiduotoju galėtų būti jo brolis P. G. (pavardė skiriasi, nes jie nuo skirtingų tėvų) arba jo draugė K. T. (b. 1. 94-97).

Papildomos apklausos metu T. V. paaiškino, kad važiuodamas iš garažo, esančio (duomenys neskelbtini), jis buvo atvažiavęs iki (duomenys neskelbtini)., esančio namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur gyvena K., tačiau pas K. nenuėjo, ir su ja nesusitiko. Buvo išlipęs iš automobilio, jį buvo palikęs užvestą. Išlipęs išmetė į konteinerį tuščius butelius nuo degtinės. Sėdo į automobilį, ruošėsi važiuoti, tačiau negali pasakyti ar buvo pajudėjęs iš vietos. Jam nespėjus išvažiuoti priešais automobilį priėjo žmogus, po to priėjo prie vairuotojo pusės durų, pabeldė į stiklą, jis atidarė langą. Jis jam pasakė, kad niekur nevažiuotų, nes jis yra neblaivus, tačiau jis to žmogaus nepaklausė, užsidarė langą ir nuvažiavo. Kaip jau minėjo pirminės apklausos metu, nuvažiavo iki darbo, kuris yra (duomenys neskelbtini), tada važiavo namo (duomenys neskelbtini) ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrino blaivumą, nustatė girtumą. Su tikrinimo rezultatais sutiko. Dėl ko nepaklausė to žmogaus ir dėl ko nepaminėjo šios aplinkybės pirminės apklausos metu, jis paaiškinti negali. Pasikartojo, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio. (b. 1. 106-109).

Liudytoja K. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad T. V. pažįsta apie 4-5 metus. Su T. yra seni draugai. T. užsiima automobilių remontu, jis yra (duomenys neskelbtini). Kai reikia jai padeda ir suremontuoja jos automobilį. Ji turi automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šis automobilis yra registruotas jos vardu ir jai priklauso, ji juo naudojasi ir važinėja. 2023 m. spalio 16 d. ji T. V. davė savo automobiliu pasinaudoti ir tuo pačiu jį suremontuoti. Jam automobilį davė laikotarpiui nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. spalio 20 d. Tuo metu T. savo automobilio neturėjo, jis savo remontavo. Automobilį davė su dokumentais, t. y. registracijos liudijimu, automobilio draudimu ir techninės apžiūros ataskaita. Šie dokumentai buvo automobilio viduje. Jų su savimi neturi. Kai perdavė automobilį T., jis buvo tvarkingas, tačiau ant automobilio buvo keli įbrėžimai, t.y. automobilio priekinėje dalyje, dešinėje pusėje, apačioje ant bamperio ir toje pačioje pusėje įbrėžimas gale, tačiau tiksliai vietos nurodyti negali. Šie apgadinimai, ty. įbrėžimai buvo, kai pirko automobilį. Su T. taip pat buvo aptarę, kad tuos įbrėžimus reikės papoliruoti ir sutvarkyti. Šį automobilį pirko 2023 m. birželio 16 d. už 1700 eurų. Ši kaina yra nurodyta pirkimo pardavimo sutartyje. Pirkimo - pardavimo sutartį yra pateikusi į VĮ Regitra. Jeigu ras jos kopiją namuose, atsiųs el. paštu. 2023 m. spalio 18 d. ji iš policijos sulaukė skambučio dėl minėto automobilio, t.y. "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir buvo iškviesta apklausai. Iš policijos sužinojo, kad jos automobilį vairavo neblaivus asmuo, kaip suprato T. V. Po pokalbio, susisiekė su T. ir SMS žinute parašė „pasakok“. Susirašinėjimo metu, T. parašė, kad jis prisidirbo ir padarė nesąmonę. Taip pat jo SMS žinute paklausė, kur dokumentai, jis atrašė, kad pas jį. Po to vakare, dar susirašė SMS žinutėmis. Ji paklausė kiek jis įpūtė ir jis parašė, kad 1,5 ir, kad buvo garaže, tvarkėsi, išgėrė ir važiavo namo. T. garažas yra (duomenys neskelbtini), tačiau, kur tiksliai yra nežino. T. dar paminėjo, kad turi šiandien, t.y. 2023 m. spalio 19 d. atvykti į policiją, ji pasakė, kad pasiimtų dokumentus automobilio ir atsineštų su savimi. Daugiau su T. nesusirašinėjo ir nebendravo. Ji buvo nustebusi ir sunkiai patikėjo, kad jis išgėrė alkoholio ir sėdo važiuoti, nes T. pakankamai gerai pažįsta. Žino, kad jis yra darboholikas ir bet kada jį pakvietus atvažiuoti, jis bet kada galėdavo taip padaryti. Ir kai atvažiuodavo, niekada neužuosdavo nieko panašaus. Ji yra jautri alkoholio kvapui. Susidarė įspūdį, kad T. arba iš vis nevartoja alkoholio, arba, jeigu ir vartoja, tai labai retai ir saikingai. Ji tikisi, kad T. suprato, ką padarė, įsivertino pasekmes ir, kad jam tai bus didžiulė pamoka. Kaip jau minėjo, nesitikėjo ir tikrai nežinojo, kol nesulaukė skambučio iš policijos, kad T. vairavo jai priklausantį automobilį neblaivus, todėl norėtų, kad automobilis jai būtų grąžintas. (b. 1. 59-62).

Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 21.40 val. vedžiojo šunį ir ties namais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pastebėjo stovintį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su įjungtu varikliu bei iš jo išlipantį vyrą, kuris nuėjo prie konteinerių ir išmetė stiklinę tarą. Kad išmetė stiklinę tarą, girdėjosi iš garso. Išmetus stiklinę tarą, vyras ėjo atgal į automobilį, atsisėdo už vairo ir įsijungė atbulinę pavarą ir pavažiavo atgal. Vyras iš eisenos jam pasirodė neblaivus, lyg svirduliavo į šonus ir tokie nekoordinuoti judesiai pas jį buvo. Kai vyras pradėjo važiuoti į priekį, jis atėjo prie automobilio iš priekio ir jį tokiu būdu susistabdė. Pabeldė į priekinį vairuotojo pusės langą, vyras jį atidarė ir jis jo paklausė ar jis yra blaivus. Jis atsakė, kad yra blaivus. Vyrui pasiūlė sustoti ir išsikviesti pareigūnus ir pasitikrinti ar tikrai yra blaivus. Vyras tiesiog uždarė langą ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini). Ar sklido alkoholio kvapas nuo jo ar tai iš automobilio, jis pasakyti negali, nes stovėjo per atstumą ir į automobilio vidų galvos nekišo. Vyras automobilyje buvo vienas, Jam nuvažiavus, jis 21.44 val. paskambino 112 ir pranešė, kad sutiko neblaivu vairuotoją ir, kad jis važiuoja link PC „S.“ nuo (duomenys neskelbtini) pusės, taip pat pasakė, koks automobilis ir kokie valstybiniai numeriai. Pranešęs, pokalbį baigė ir pavedžiojęs šunį grįžo namo. To asmens jis nepažįsta, matė jį pirmą kartą. Gali pasakyti, kad asmuo buvo su akiniais, skirtais matymui ir trumpai kirptų plaukų. Apsirengęs buvo tamsiai. Daugiau apie tą asmenį nieko pasakyti negali ir jo daugiau apibūdinti negali. Matė, kad jis buvo vienas, kol vedžiojo šunį, nematė, kad kas išliptų ar įliptų į automobilį. Tuo metu lauke buvo tamsu ir toje vietoje, kur jį susistabdė, apšvietimo nebuvo, tačiau, kai jis ėjo, jo judesius galėjo įžvelgti ir įžvelgė (b. 1. 65-68).

Iš 2023 m. spalio 17 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Justinos Revinskės tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. spalio 17 d., apie 21.50 val. adresu (duomenys neskelbtini), pilietis T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai alkotesteriu „Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0204“, metrologinės patikros Nr. 1938305 2023 m. spalio 17 d. 21.53 val. pirmuoju tikrinimu jam nustatytas 1,64 prom. neblaivumo laipsnis, o 2023 m. spalio 17 d. 22.10 val., antruoju tikrinimu nustatytas 1,74 prom. neblaivumo laipsnis. Po įvykio vietos ir automobilio apžiūros, „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). T. V. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK apklausai (b. 1. 6-11).

Iš 2023 m. spalio 18 d. Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos Justinos Revinskės tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo nurodyta, kad 2023 m. spalio 17 d. dirbo kartu su Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyresniuoju tyrėju A. Lenkausku, radijo šaukiniu „1746“. 2023 m. spalio 17 d., 21.46 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) „Neblaivus važiuoja link PC „S.“ nuo „(duomenys neskelbtini)“, sutiko neblaivų vairuotoją su automobiliu „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), praneša praeivis, matė, kaip buvo išlipęs, svirduliavo“. Minėtas automobilis pastebėtas netoli (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo stabdomas panaudojus mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius bei specialiuosius garso signalus ir sustojo ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu. Priėjus prie automobilio, vairuotojas pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Kaip vėliau paaiškėjo, automobili "VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo pil. T. V.. Vairuotojo pasiteiravus, ar jis nėra vartojęs alkoholio, šis kelis kartus atsakė, kad ne. 2023 m. spalio 17 d., 21.53 val. patikrinus asmenį alkotesteriu "Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0204", metrologinės patikros Nr. 1938305, 21.53 val. pirmuoju tikrinimu jam nustatytas 1,64 prom. neblaivumo laipsnis, o 2023 m. spalio 17 d. 22.10 val., antruoju tikrinimu nustatytas 1,74 prom. neblaivumo laipsnis. Vėliau asmuo prisipažino, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą. Nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pil. K. T.. Atlikus pirminius būtinuosius proceso veiksmus, automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). T. V. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK apklausai. Filmuota BODY (b. 1. 69-70).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti prie adreso (duomenys neskelbtini), ir stovintis automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tyrimui reikšmingų duomenų negauta, apžiūros metu paimta: automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuris nutransportuotas į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), automobilio užvedimo raktas su signalizacijos pulteliu ir durų raktas (grąžinti) ir vairuotojo pažymėjimas, (duomenys neskelbtini), įdėtas į popierinį voką (b. 1. 13-35).

Iš VšĮ „E.“ pateiktos pažymos matyti, kad automobilio „VW Passat“ Variant 2.0 TDI DPF, 2009 metų vidutinė kaina Lietuvoje yra 4230eurų su PVM (3341,70 eurų be PVM) (b. 1. 49).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad T. V. 2023 m. spalio 17 d. 21.53 val. nustatyta 1,64 promilių neblaivumas, o 22.10 val. nustatytas 1,74 promilės alkoholio koncentracija. (b. 1. 72).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad T. V. 2023 m. spalio 17 d. apie 21.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0204, jam buvo nustatytas 1,74 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, parodė, kad vartojo alkoholį, o po to vairavo jam priklausantį automobilį. Kaltinamojo kaltę patvirtina policijos pareigūno parodymai, kad, 2023 m. spalio 17 d., 21.46 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) „Neblaivus važiuoja link PC „S.“ nuo „(duomenys neskelbtini)“, sutiko neblaivų vairuotoją su automobiliu „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), praneša praeivis, matė, kaip buvo išlipęs, svirduliavo“. Minėtas automobilis pastebėtas netoli (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo stabdomas panaudojus mėlynos bei raudonos spalvos švyturėlius bei specialiuosius garso signalus ir sustojo ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu. Priėjus prie automobilio, vairuotojas pateikė savo vairuotojo pažymėjimą. Kaip vėliau paaiškėjo, automobili "VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo pil. T. V.. Vairuotojo pasiteiravus, ar jis nėra vartojęs alkoholio, šis kelis kartus atsakė, kad ne. 2023 m. spalio 17 d., 21.53 val. patikrinus asmenį alkotesteriu "Alcotest 6810 Nr. ARZJ-0204", metrologinės patikros Nr. 1938305, 21.53 val. pirmuoju tikrinimu jam nustatytas 1,64 prom. neblaivumo laipsnis, o 2023 m. spalio 17 d. 22.10 val., antruoju tikrinimu nustatytas 1,74 prom. neblaivumo laipsnis. Vėliau asmuo prisipažino, kad alkoholį vartojo prieš vieną valandą. Nustatyta, kad automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pil. K. T.. Atlikus pirminius būtinuosius proceso veiksmus, automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini). T. V. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK apklausai. Filmuota BODY. (b. b. 1. 69-70, t. 1) Alkotesterio duomenys užfiksuoti neblaivumo akte. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas ir kita bylos medžiaga.

Bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, todėl jo veika pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai.

Dėl prašymo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Sprendžiant kaltinamojo T. V. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje teisiamojo posėdžio pareikštas kaltinamojo brolio P. G. prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. P. G. parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. Teisiamojo posėdžio metu P. G. nurodė, kad labai kritiškai vertina savo brolio elgesį vairuoti transporto priemonę neblaiviam. P. G. netikėjo, kad brolis gali taip padaryti, kadangi alkoholiu jis nepiktnaudžiauja. Spalio 17 d. sulaukė brolio skambučio, kurio metu jis jam pasakė, kad jį sustabdė policija vairuojant automobilį, esant neblaiviam. Brolis pasakė, kad šeimoje turėjo problemų ir išgėrė. Brolis dirba autoservise ir remontuoja P. G. įmonės automobilius. Su broliu susitinka per šeimos šventes, vaikų gimtadienius, dabar su juo matysis dažniau, jis tiki, kad kaltinamasis daugiau nenusikals. Prašo atleisti T. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 75), baustas administracine tvarka (b. l. 76), pakaltinamas, dirbantis, turintis aukštąjį išsilavinimą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Bylos duomenys patvirtina, jog P. G., kaltinamojo brolis, yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi individualią įmonę, charakterizuojamas teigiamai. Jis su kaltinamuoju sutaria gerai, bendrauja, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad P. G. yra tikrai vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo broliui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant P. G. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį T. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 2 metams be užstato brolio P. G. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad T. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad T. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, tai yra vidutinis girtumo laipsnis. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, dirba.

Įvertinus kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. spalio 19 d.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudotam turtui. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Byloje nustatyta, kad T. V. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas ne jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

Iš VšĮ „E.“ pateiktos pažymos matyti, kad automobilio „VW Passat“ Variant 2.0 TDI DPF, 2009 metų vidutinė kaina Lietuvoje yra 4230 eurų su PVM (3341,70 eurų be PVM) (b. l. 49).

Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymo priemonė priklauso K. T., nesant duomenų, kad transporto priemonės valdytoja būtų žinojusi apie kaltinamojo daromą nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. V. priteisiama „VW Passat“ Variant 2.0 TDI DPF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma.

Taip pat, įvertinus nusikaltimo pavojingumą, bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, kaltinamakam skirtina ir BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam T. V. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su vairuotojo pažymėjimu, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųstinas VĮ „Regitra“.

2023 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam T. V. priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisminio nagrinėjimo metu parinko advokatę Vitaliją Smolenskienę kaltinamojo gynėja. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 106,67 eurų.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba paskyrė kaltinamąjį ginti advokatę Vitaliją Smolenskienę. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo advokato pagalbai apmokėti iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 p

nusprendžia:

T. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.

T. V. perduoti laiduotojo P. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68, 71 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 2, 5 dalimi, paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti T. V. naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 19 d.;

- paskirti 10 MGL (500 eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- konfiskuoti automobilio „VW Passat“ 2009 metų, vertę atitinkančią sumą – 4220 eurų.

Kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voke esantį vairuotojo pažymėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti į VĮ „Regitra“.

Išaiškinti T. V., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti T. V., kad dalį konfiskuotino turto vertės atitinkanti pinigų suma (4220 eurų), nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti sumokėta į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 111) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Savanoriškai nesumokėta konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma bus išieškoma priverstinai.

Išaiškinti T. V., kad įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, SWIFT BIC kodas: MFRLLT22, mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą.

Išaiškinti laiduotojui P. G., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius