Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2019-11-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-2174-890/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-11-21
Bylos Nr.
A6.-2174-890/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01585-2019-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Pažeidėjas
A. S., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-2174-890/2019Proceso Nr. 4-06-3-01585-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 7.11; 21.9.9; 21.9.10 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. lapkričio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Borusevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. S.,

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei Lilijai Gustainytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kuri iškelta uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedusiam, aukštojo išsilavinimo, administracine tvarka nebaustam, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2019 m. spalio 14 d. gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kuriai vadovauja A. S., nesilaikė įstatymais nustatyto atsiskaitymų eiliškumo, taip pat savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus. Pareiškimu prašoma A. S. pripažinti kaltu pagal ANK 120 straipsnio l dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą.

2019 m. spalio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartimi pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą A. S. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnio l dalį už tai, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto atsiskaitymų eiliškumo bei nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu pažeidė valstybės interesus.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. rugpjūčio 8 d. skola valstybės biudžetui buvo 21 899,06 Eur, iš jos ženkliausia - 21 800,66 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) skola ir 94,40 Eur PVM delspinigių. Bendrovės pateiktu 2019 m. birželio 5 d. prašymu, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas periodinių mokėjimų grafikas dėl 4344,19 Eur, pagal kurį įmonei leista iki 2021 m. birželio 28 d. sumokėti nurodytą sumą, t.y. (kas šeši mėnesiai) po 1086,04 Eur. Dėl mokestinės nepriemokos 2019 m. liepos 25 d. surašytas raginimas, o įmonei nepadengus skolos, 2019 m. rugpjūčio 21 d. priimtas nurodymas nurašyti 21 357,66 Eur mokestinę nepriemoką iš skolininkės sąskaitų (pagal banko nurodymą nurašyta 5105,99 Eur). Siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose ir bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų, susijusių su mokesčių sumokėjimu į biudžetą vykdymą, bei nustatyti mokesčių nepriemokos susidarymo priežastis, 2019 rugpjūčio 8 d. buvo atliktas minėtos įmonės operatyvus patikrinimas. Iš 2019 m. rugsėjo 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t.y. įmonė, turėdama įsiskolinimų valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais/paslaugų tiekėjais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, privalo atsiskaityti trečiąja eile.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodoma, kad A. S. vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdama CK nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė šiuos mokėjimus: laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d. į bendrovės banko sąskaitas gauta 68306,45 Eur, išlaidos sudarė 68306,45 Eur. Per tikrinamąjį laikotarpį Bendrovė atsiskaitė su kitais kreditoriais už 45847,18 Eur sumą jau po mokestinės nepriemokos susidarymo. Vien 2019 birželio 25 d. - 1638,62 Eur pinigai iš sąskaitos pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1149,50 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1000,00 Eur - UAB „(duomenys neskelbtini)“, - 474,80 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 135,00 Eur - UAB (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola valstybės biudžetui sudarė 36 041,00 Eur. Taigi A. S., žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį, t. y. tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Iš pateiktų patikrinimui finansinių dokumentų darytina išvada, kad A. S. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriais.

Taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime nurodyta, kad 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso duomenimis įmonė turi turto už 2 049 296,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 155 181,00 Eur, metai baigti nuostolingai - 206 768,00 Eur. Pagal pateiktą preliminarų bendrovės balansą 2019 m. liepos 31 d. įmonė turi turto už 1 672 911,26 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 914106,14 Eur. VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 10 d. duomenimis bendrovės vardu užregistruotas nekilnojamasis turtas: 711/800 žemės sklypo dalis, dalies vertė 217000,00 Eur ir 18 gyvenamųjų namų, kurių vertė 1534700,00 Eur (visam turtui pritaikyta hipoteka). Valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. rugsėjo 11 d. duomenimis bendrovės vardu transporto priemonių neužregistruota. UAB „(duomenys neskelbtini) “ atitinka nemokios įmonės statusą. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrovės vadovas privalėjo nedelsdamas pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. S. teismo posėdžio metu iš esmės pripažino padaręs nusižengimą, patvirtino, kad formaliai pažeidė kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos teises, pirmiau atsiskaitydamas su kitais kreditoriais, tačiau teigė, jog jis taip pasielgė, nes reikėjo užbaigti kotedžų statybą, kurie vėliau buvo parduoti. Objektą užbaigė, sumokėjo rangovams ir, kai gavo pinigus iš pirkėjų, atsiskaitė su Valstybine mokesčių inspekcija. Jeigu būtų pinigus išleidęs pridėtinės vertės mokesčio mokėjimui, nebūtų užbaigęs objekto ir būtų bankrutavęs. Šiais dienai jis neturi mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui. Jo įmonės veikla vyksta normaliai, ji neatitinka nemokios įmonės statuso. Visi atsiskaitymai su kreditoriais vyksta, jokių pretenzijų niekas jo vadovaujamai įmonei neturi. Su Valstybine mokesčių inspekcija pavėlavo atsiskaityti porą mėnesių. Tikėjosi spėti padaryti darbus, gauti pinigus ir atsiskaityti su Valstybine mokesčių inspekcija. Jeigu būtų pavėlavęs atsiskaityti su kitais kreditoriais, jie nebūtų atlikę darbų.

2019 m. rugpjūčio 13 d. A. S. savo paaiškinime nurodė, kad mokestinė nepriemoka bendrovėje susidarė, todėl, kad buvo registruoti nekilnojamojo turto pardavimai, už kuriuos klientai atsiskaitys tik po to, kai bendrovė pabaigs vidaus apdailos darbus, o pridėtinės vertės mokestis buvo priskaičiuotas iš karto, nors dabar bendrovė neturi lėšų jam sumokėti. O kad gautų pinigus iš klientų, reikia užbaigti apdailos darbus, kuriems reikalingos lėšos (b.l. 14-15).

Institucijos, surašiusios pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo, įgaliota atstovė L. G. teismo posėdžio metu nurodė, jog surašant pareiškimą Valstybinė mokesčių inspekcija rėmėsi 2019 m. spalio 10 d. bendrovės balansu, tuo metu įmonė atitiko galimai nemokios įmonės statusą. Aplinkybė, jog įmonė padengė įsiskolinimus valstybei ir toliau vykdo veiklą, turėtų būti laikoma lengvinanti aplinkybė, prašė A. S. paskirti bent nedidelę baudą.

Iš 2019 m. birželio 6 d. periodinių mokėjimų grafiko matyti, kad bendrovei pateikus prašymą, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudarytas periodinių mokėjimų grafikas dėl 4344,19 Eur, pagal kurį įmonei leista iki 2021 m. birželio 28 d. sumokėti nurodytą sumą, t.y. (kas šeši mėnesiai) po 1086,04 Eur (b.l. 51).

2019 m. rugpjūčio 8 d. buvo priimtas sprendimas atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą (b.l. 12-13).

Iš 2019 m. rugsėjo 13 d. operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, t.y. įmonė, turėdama įsiskolinimų valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais/paslaugų tiekėjais (b.l. 6-11).

Iš Swedbank AB sąskaitos išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2019-07-31 į bendrovės sąskaitas gauta 68306,45 Eur, išlaidos sudarė 68306,45 Eur. Kaip matyti iš išrašų, po mokestinės nepriemokos susidarymo, bendrovė atsiskaitė su kitais kreditoriais už 45847,18 Eur. 1638,62 Eur pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1149,50 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1000,00 Eur – UAB „(duomenys neskelbtini)“, 474,80 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 135,00 Eur – UAB (duomenys neskelbtini) (b.l. 20-25).

2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ balanso duomenimis įmonė turi turto už 2 049 296,00 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 1 155 181,00 Eur, metai baigti nuostolingai - 206 768,00 Eur. Pagal pateiktą preliminarų bendrovės balansą 2019 m. liepos 31 d. įmonė turi turto už 1 672 911,26 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 914106,14 Eur. VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 10 d. duomenimis bendrovės vardu užregistruotas nekilnojamasis turtas: 711/800 žemės sklypo dalis, dalies vertė 217000,00 Eur ir 18 gyvenamųjų namų, kurių vertė 1534700,00. Eur (visam turtui pritaikyta hipoteka). Valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. rugsėjo 11 d. duomenimis bendrovės vardu transporto priemonių neužregistruota (b.l. 17-19,26-30, 47-48).

Dėl mokestinės nepriemokos 2019 m. liepos 25 d. surašytas raginimas, o įmonei nepadengus skolos, 2019 m. rugpjūčio 21 d. priimtas nurodymas nurašyti 21 357,66 Eur mokestinę nepriemoką iš skolininkės sąskaitų (pagal banko nurodymą nurašyta 5105,99 Eur) (31-34).

Iš 2019 m. lapkričio 11 d. balanso išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi mokestinių prievolių, kurių mokėjimo terminai būtų suėję.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Kauno apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-485/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-56-468/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017).

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas atsiskaitymų eiliškumas. Numatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad A. S. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtis, nes jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 25 d. iki 2019 m. liepos 31 d. vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams, nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo nesumokėtą mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kuri 2019 m. birželio 25 d. sudarė 36 041,00 Eur. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. S., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, tai yra, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams tenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau jis atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems bendrovės kreditoriams. Be to, A. S. nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto 8 straipsnio 1 dalyje numatytos įmonės vadovo pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai bendrovė atitiko nemokios įmonės statusą. Tokiais savo veiksmais UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas A. S. nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, bei savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, ir taip pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditoriaus, teises. A. S. skirtina administracinė nuobauda.

A. S. savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo iš esmės pripažino ir gailisi, su kreditore Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė, tai laikytina A Stankevičiaus atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai). A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Konstatuotina, kad teisingumas ir protingumas reikalauja, jog administracinė nuobauda atitiktų padaryto administracinio nusižengimo sunkumą, kad būtų realizuoti administracinės nuobaudos tikslai, t. y., kad teisės pažeidėjas suvoktų padaryto pažeidimo esmę ir pasitaisytų.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skirdamas A. S. nuobaudą, teismas atsižvelgia į Institucijos atstovės teismo posėdžio metu išreikštą poziciją dėl švelnesnės nei sankcijoje numatytos baudos paskyrimo, taip pat atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – A. S. nusižengimą padarė pirmą kartą, duomenų, kad anksčiau buvo baustas, byloje nėra, asmuo dirba, su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įmonė atsiskaitė (2019 m. lapkričio 11 d. balanso išrašo duomenys). A. S. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jo vadovaujama bendrovė nebeturi finansinių sunkumų, duomenų, jog šiuo metu įmonė atitinka nemokios įmonės statusą, nėra. Teismo nuomone, administracinis nusižengimas padarytas nepiktybiškai, yra formalus.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti, o proporcingumo ir teisingumo principai nebus pažeisti A. S. pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir jam paskyrus administracinę nuobaudą – piniginę baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijos nustatytas jos minimumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi,-

nutaria:

A. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio l dalyje, ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, jam paskirti 100 Eur (vieno šimto eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant bylos Nr. A6.-2174-890/2019 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė