Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-37-547/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-04
Bylos Nr.
1-37-547/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24045-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Civilinis ieškovas
J. V.
Kaltinamasis
R. M.
Advokatai
Angelė Ikasalienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-37-547/2017Teisminio proceso Nr.1-01-1-24045-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3.; 1.2.25.4.1.; 2.1.10.1.;2.3.6.4.2 (S)
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 4 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, dalyvaujant prokurorei Reginai Juškevičienei, nukentėjusiajai – civilinei ieškovei J. V., jos atstovei advokatei Angelei Ikasalienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu sužaloti žmonės: 2016 m. gegužės 22 d. apie 14 val. 49 min. Varėnos r. kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 66 km 560 m , vairuodamas savo vardu registruotą automobilį „Nissan Almera“, v/n (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 117, 136.2, 137, 140.1 punktų, Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 punkto reikalavimus, tai yra, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų, jų turto saugumui ir aplinkai, esant kelio važiuojamosios dalies ištisinei horizontaliojo ženklinimo linijai , skiriančiai priešingų krypčių eismo juostas, nevažiavo dešiniau nuo jos, kelio ruože, paženklintame ištisine linija, kuriame buvo draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta, lenkė sankryžoje J. V. vairuojamą M. V. priklausantį automobilį „Mitsubishi Colt“, v/n (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu, rodydamas kairįjį posūkio signalą ir persirikiavęs posūkiui į kairę, suko į kairėje kelio pusėje esantį šalutinį kelią, su šiuo automobiliu susidūrė, dėl to eismo įvykio metu buvo sužalota jo vairuojamo automobilio „Nissan Almera“ keleivė G. P., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio stipinkaulio distalinio galo ir galvos lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, ir sužalota automobilio „Mitsubishi Colt“ vairuotoja J. V., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, lengvos formos , galvos smegenų sukrėtimo, dešinės pusės intracerebralinės hematomos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Tokiais veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis R. M. kaltę ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme pripažino visiškai ir paaiškino, kad kad 2016-05-22 apie 14 val. 30 min. jis važiavo savo vardu registruotu automobiliu „Nissan Almera“, v/n (duomenys neskelbtini) keliu Vilnius-Varėna-Gardinas iš Varėnos Vilniaus kryptimi. Su juo automobiliu važiavo jo draugė G. P., kuri sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, prisisegusi saugos diržus. Jis taip pat buvo prisisegęs saugos diržais. Automobilį vairavo blaivus. G. važiuojant kurį laiką visą savo dėmesį buvo sutelkusi į mobiliojo ryšio telefoną. Matomumas buvo geras, kelio danga-sausas asfaltas. Nuo Varėnos pavažiavus link Vilniaus apie 20 km , keli automobiliai važiavo priekyje jo nedideliu greičiu apie 60-70 km/h , jis tuo metu galėjo važiuoti iki 80 km/h greičiu. Jis susiruošė tuos automobilius lenkti, įjungė kairįjį posūkio signalą, pasižiūrėjęs per galinio vaizdo veidrodėlį, kad niekas nelenkia jo automobilio, pradėjo lenkimo manevrą. Kai pradėjo lenkimo manevrą, kiek prisimena, toje kelio atkarpoje dar nematė ištisinės linijos, kuri draudžia lenkimą. Jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, aplenkė juodos ar tamsios spalvos automobilį, o už šio važiavo priekyje dar vienas baltos spalvos automobilis „Mitsubishi“. Kai lenkė tamsios spalvos automobilį, matė, kad tarp šio ir važiuojančio priekyje baltos spalvos automobilio buvo nemažas tarpas, galvojo, kad spės sugrįžti į savo važiavimo juostą, įsiterps tarp tų automobilių, tačiau tarpas tarp tamsios spalvos automobilio ir baltos spalvos automobilio pradėjo mažėti, nes sulėtėjo jų važiavimo greitis. Jo vairuojamam automobiliui neliko vietos, kad galėtų sugrįžti į savo važiavimo juostą, pagalvojo, kad tada lenks ir baltos spalvos automobilį „Mitsubishi“, nes neturėjo kitos išeities. Važiuodamas kaire kelio puse, tai yra priešpriešine eismo juosta, jis pamatė, kad sankryžoje baltos spalvos automobilis pradėjo sukti į kairėje pusėje esantį šalutinį kelią. Jo vairuojamam automobiliui nebuvo kur dėtis, trauktis, nespėjo net stabdyti savo automobilio, įjungė garsinį signalą ir staigiai suko automobilio vairą į kairįjį kelkraštį, norėdamas išvengti susidūrimo su baltos spalvos automobiliu, kuris tuo metu suko į kairę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, jo vairuojamas automobilis susidūrė su automobiliu „Mitsubishi“, priekine dalimi trenkėsi į šio automobilio kairės pusės priekinę dalį. Jo automobilis po smūgio keletą kartų vertėsi ir sustojo, tik atsitrenkdamas į kairėje kelio pusėje stovėjusį kažkokį kelio ženklą. Kai jis pradėjo lenkimo manevrą, nematė, kad automobilio „Mitsubishi“ vairuotoja būtų įjungusi kairįjį posūkio signalą, tas automobilis jam išniro staiga. Jis lenkdamas priešpriešiais važiuojančių automobilių nematė, nebuvo jokios kliūties. Eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio „Mitsubishi“ vairuotoja, jo draugė ir jis pats. Jis labai gailisi dėl visko, kas atsitiko. Vairuotojo pažymėjimą jis turi nuo 2015 m. lapkričio mėnesio. Kaltinamasis patvirtino, kad jis susitaikė su nukentėjusiomis, jų atsiprašė, atlygino iš dalies padarytą žalą, dėl likusios dalies susitarė, jog atlygins ateityje ir prašo bylą nutraukti.

Nukentėjusioji G. P. parodė, kad 2016-05-22 apie 15 val. iš Marcinkonių k. Varėnos r. su draugu R. M. važiavo į Vilnių. Automobilyje ji sėdėjo priekyje keleivio pusėje ir naudojosi mobiliuoju telefonu, automobilį vairavo R. Ji į kelią dėmesio nekreipė, tik kai R. pradėjo signalinti, pakėlė akis ir pamatė priešais juos baltos spalvos automobilį, į kurį jie gretai trenkėsi, po to kelis kartus vertėsi. Kokį manevrą darė tas baltos spalvos automobilis, ji pasakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Ir iki įvykio ji kelio nestebėjo. Ją iš automobilio ištraukė R., vėliau atvyko medikai, kurie ją nuvežė į Varėnos ligoninę, nes lūžo ranka. Įvykio metu buvo saulėta , kelio danga sausa, vairavimo sąlygos buvo normalios. Nukentėjusioji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad kaltinamasis jai žalą atlygino, ji jam jokių pretenzijų neturi, jie susitaikė ir ji sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Nukentėjusioji J. V. paaiškino, kad 2016 m. gegužės 22 d., sekmadienį, po pietų apie 15 val. ji automobiliu „Mitsubishi Colt“, kuris priklauso jos vyro broliui M. V., valstybinių numerių neprisimena, važiavo iš Varėnos į (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo ji pati. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjo jos mama J. Č., ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo jos duktė M. V.. Ji važiavo pagrindiniu keliu Vilniaus kryptimi. Nuo Varėnos link Vilniaus pavažiavus apie 20 km , jai reikėjo sukti į kairę, nes važiavo į (duomenys neskelbtini) esantį „(duomenys neskelbtini) ". Gerokai prieš sankryžą ji įjungė kairįjį posūkio signalą, priartėjo prie vidurinės baltos linijos, sumažino savo važiavimo greitį, matė, kad už jos automobilio važiavo gal du tamsios spalvos automobiliai, kurie taip pat sulėtino greitį. Prieš darydama manevrą į kairę , ji pasižiūrėjo per automobilio kairės pusės šoninį veidrodėlį, ar jos vairuojamo automobilio nelenkia kitas automobilis, ir nematydama jokių kliūčių, pradėjo sukti į kairę. Staiga buvo smūgis į jos automobilio kairę pusę, ji daugiau nieko neprisimena. Susidūrimas įvyko jai tik pradėjus sukti į kairę pusę. Su kokiu automobiliu susidūrė, ji nežino. Įvykio metu prarado sąmonę, jai buvo stipriai sutrenkta galva, sąmonę atgavo ligoninėje. Kauno klinikinėje ligoninėje jai buvo nustatytas kraujo išsiliejimas į smegenis. Įvykio dieną eismo sąlygos buvo geros, matomumas geras, kelio danga sausa. Dėl kokių priežasčių įvyko eismo įvykis, ji nežino, iš kur atsirado tas kitas automobilis, nematė. Ji važiuodama elgėsi pagal visas kelių eismo taisykles, buvo prisisegusi saugos diržais, važiavo leistinu greičiu, negreitai. Nukentėjusioji nurodė, kad ji iki šiol yra prastos sveikatos dėl buvusio įvykio, ji nuolat turi lankytis gydymo įstaigoje. J. V. paaiškino, akd ji neturi energijos, negali atlikti net pačių paprasčiausių namų darbų, dėl to jaučiasi blogai. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamasis iš dalies jai žalą atlygino, o dėl kitos dalies jie susitarė, kad atlygins mokėdamas per šiuos metus, su juo susitaikė, todėl sutinka, kad byla būtų nutraukta.

Liudytoja J. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-22 apie 14 val. 45 min. ji su savo dukterimi J. ir anūke M. važiavo iš Varėnos į (duomenys neskelbtini). Automobilį, priklausantį J. vyro broliui, vairavo J. Prie posūkio į (duomenys neskelbtini) J. parodė posūkį ir ruošėsi sukti į kairę, staiga pajuto smūgį, nesuprato, kas atsitiko, pamatė, kad J. sužalota galva, bėgo kraujas. Pačiai jai ir anūkei jokie sužalojimai nebuvo padaryti. Kada ir kaip į jų automobilį atsitrenkė kitas automobilis, ji pasakyti negali (t. 1, b. l. 135-136).

Liudytoja M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-22 , tai buvo sekmadienis, apie 15 val. ji kartu su mama J. V. ir močiute J. Č. automobiliu „Mitsubishi“ baltos spalvos važiavo keliu Vilnius -Varėna – Gardinas Vilniaus kryptimi link (duomenys neskelbtini) į „(duomenys neskelbtini) “. Mama vairavo automobilį, močiutė sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o ji sėdėjo ant galinės automobilio sėdynės, visos buvo prisisegusios saugos diržus. Automobilis, kuriuo važiavo, yra registruotas tėtės brolio M. vardu, tačiau visą laiką tuo automobiliu naudojasi jos mama. Važiuojant pagrindiniu keliu link Vilniaus, joms reikėjo sukti į kairę, į (duomenys neskelbtini). Mama, dar neprivažiavus sankryžos, pradėjo kiek iš toliau rodyti kairįjį posūkio signalą, sulėtino greitį, priartėjo kuo arčiau vidurinės kelio linijos, kelis kartus pasižiūrėjo į kairės pusės šoninį veidrodėlį ir pradėjo sukti į kairę. Tik pradėjus sukti, į mamos vairuojamą automobilį trenkėsi kitas baltos spalvos automobilis, kaip ji suprato, tas automobilis iš kairės pusės lenkė mamos vairuojamą automobilį. Automobiliai susidūrė pačioje sankryžoje. Jų automobiliui smūgis teko į automobilio kairės pusės priekinį ratą, o tas kitas automobilis vertėsi kelis kartus. Eismo įvykio metu buvo sužalota jos mama, o ji pati ir jos močiutė nebuvo sužalotos. Mama buvo praradusi sąmonę. Ji matė, kad tą automobilį, kuris lenkė mamos vairuojamą automobilį, vairavo vaikinas, kartu važiavo ir mergina, jie abu buvo sužaloti. Ji negirdėjo, kad tas automobilis, kuris lenkė mamos automobilį, būtų įjungęs garsinį signalą. Ji mano, kad tas automobilis važiavo dideliu greičiu. Kai išlipo iš automobilio, prie jos ir močiutės buvo priėję kiti žmonės, kaip suprato, važiavę iš paskos jų automobilio, jie matė eismo įvykį. Moteris ir vyras pasakojo, kad vaikino vairuojamas automobilis lenkė iškart tris automobilius. Ar toje vietoje, kur tas vaikinas lenkė, yra ištisinė linija, ji nežino. Močiutė su mama bendravo ligoninėje, sakė, kad mama avarijos momento neprisimena, nes mama po smūgio iškart prarado sąmonę (t. 1, b. l. 138-139).

Liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 m. gegužės 22 d. apie 14 val. kartu su seserimi V. A. iš Varėnos važiavo automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kurį vairavo jos sesuo V., pagrindiniu keliu Vilnius-Varėna - Gardinas Vilniaus kryptimi. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Pavažiavus nuo Varėnos apie 20 km , priekyje jų automobilio važiavo baltos spalvos automobilis „Mitsubishi“. Šis automobilis įjungė kairįjį posūkio rodiklį, priartėjo prie vidurinės linijos, sumažino važiavimo greitį. Ji suprato, kad minėtas automobilis ruošiasi sukti į kairę, į šalutinį kelią. Koks automobilis važiavo už jų automobilio, ji nepastebėjo. Kai automobilio „Mitsubishi“ vairuotoja pradėjo rodyti posūkį ir sumažino važiavimo greitį, privažiavo prie vidurinės linijos, tuo metu ji pastebėjo, kad jų automobilį pradėjo lenkti baltos spalvos automobilis „Nissan“. Kai tik automobilis „Mitsubishi“ pradėjo sukti į kairę, pastebėjo, kad automobilis „Nissan“, aplenkęs jų automobilį, važiavo dar kaire kelio puse. Automobilio „Nissan“ vairuotojas dar bandė sukti į kairįjį kelkraštį, kad išvengti susidūrimo su automobiliu „Mitsubishi“, tačiau išvengti jau nepavyko, abu automobiliai susidūrė sankryžoje, o automobilis „Nissan“ po smūgio dar keletą kartų vertėsi, užkliudęs kelio ženklą. Ji tikrai negirdėjo, kad automobilio „Nissan“ vairuotojas būtų įjungęs garsinį signalą. Kai automobilio „Mitsubishi“ vairuotoja suko į kairę, priešpriešiais važiuojančių automobilių nebuvo. Ar toje kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, buvo kelio ženklų, draudžiančių lenkimą, ji nežino. Automobilio „Mitsubishi“ vairuotoja dar gerokai prieš sankryžą rodė kairįjį posūkio signalą, bet automobilio „Nissan” vairuotojas, kaip supranta, to nepastebėjo. Eismo įvykio metu buvo sužaloti abiejų automobilių vairuotojai ir automobilio „Nissan“ keleivė. Ar automobilio „Nissan“ vairuotojas lenkimo manevrą pradėjo leistinoje zonoje ar per ištisinę liniją, ji nežino ( t.1, b. l. 145-146).

Liudytoja V. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016-05-22 apie 14 val. ji automobiliu BMW, v/n (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kartu su seserimi V. A. iš Varėnos išvažiavo į Vilnių. Automobilį vairavo ji, sesuo V. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jos važiavo keliu Vilnius - Varėna-Gardinas, matomumas buvo geras, kelio danga - asfaltas, buvo sausa. Pavažiavus Vilniaus kryptimi apie 20 km nuo Varėnos, priekyje jos vairuojamo automobilio važiavęs baltos spalvos automobilis „Mitsubishi“, valstybinių numerių neįsidėmėjo, dar neprivažiavus sankryžos, įjungė kairiojo posūkio žibintą, sulėtino važiavimo greitį ir priartėjo prie vidurinės kelio linijos. Ji pamatė, kad jos vairuojamą automobilį pradėjo lenkti kitas baltos spalvos automobilis „Nissan“. Kai automobilis „Nissan“ susilygino su jos automobiliu ir dar šiek tiek pavažiavo kairiąja kelio puse, ji suprato, kad automobilis „Nissan“ jau ruošėsi lenkti baltos spalvos automobilį, kuris rodė kairįjį posūkio signalą. Automobilis „Mitsubishi“ pradėjo sukimo manevrą į kairę, o tuo tarpu automobilis „Nissan“ metėsi į kairįjį kelkraštį, kaip suprato, norėdamas išvengti susidūrimo su automobiliu „Mitsubishi“, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko, automobiliai susidūrė pačioje sankryžoje, automobilis „Nissan“ po smūgio vertėsi. Automobilio „Nissan“ vairuotojas gal nežinojo, kad toje kelio atkarpoje yra sankryža ir galvojo, kad aplenks kelis automobilius iškart. Ji negirdėjo, kad automobilio „Nissan“ vairuotojas būtų įjungęs garsinį signalą. Ar automobilio „Nissan“ vairuotojas pradėjo lenkimo manevrą leistinoje zonoje ar lenkė jau per ištisinę kelio liniją, ji to neužfiksavo. Priešpriešiais važiuojančių automobilių tuo metu nebuvo. Ar automobilio „Mitsubishi“ vairuotoja, prieš sukdama į kairę, pasižiūrėjo per kairės pusės šoninį veidrodėlį, ji to nežino, nes nematė. Eismo įvykio metu buvo sužaloti abiejų automobilių vairuotojai ir keleivė. Koks galėjo būti lenkiančio automobilio „Nissan“ greitis, ji nežino. Šiam automobiliui, kai aplenkė jos automobilį, dar buvo vietos sugrįžti į savo važiavimo juostą (t.1, b. l. 148-149).

Liudytojas M. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jo vardu yra registruotas automobilis „Mitsubichi Colt“, v/n (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, tačiau tuo automobiliu nuolat važinėja ir juo naudojasi brolio žmona J. V.. 2016 m. gegužės mėn. pabaigoje J. V. su minėtu automobiliu pateko į avariją, kas dėl to kaltas, jis nežino. Dėl automobilio sugadinimo jis pretenzijų jokių neturi (t.1, b. l. 141-143).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė be jo visiško savo kaltės pripažinimo patvirtinama kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Tarnybiniu pranešimu apie autoįvykį, kur pažymėta, kad 2016-05-22 Varėnos rajone, kelyje Vilnius- Varėna – Gardinas 66 km įvyko eismo įvykis, yra sužalotų asmenų (t. 1, b. l. 12).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame 2016-05-22 užfiksuota vieta po eismo įvykio Varėnos r. kelio Vilnius-Varėna-Gardinas 66 km 560 m (t. 1, b. l. 14-24).

Specialisto, atlikusio eismo įvykio tyrimą, išvada Nr. 11-1567 (16), kurioje nurodyta, kad automobilio „Nissan Almera“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo R. M. veiksmai - keldamas grėsmę eismo saugumo, lenkė kelio Varėna-Vilnius ruože paženklintame linija 1.1, kuriame buvo draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta, dėl ko jo vairuojamas automobilis susidūrė su sankryžoje į kairę sukusiu automobiliu "Mitsubishi Colt", v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. V. - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu sudarė pagrindinę sąlygą šiam eismo įvykiui kilti. Automobilio „Nissan Almera“ vairuotojui R. M. nepradėjus lenkimo kelio ruože, paženklintame linija 1.6, atveju, jeigu pradėjo lenkimą ruože, paženklintame KET 2 priedo linija 1.5, tai priartėjus prie kelio ruožo paženklinto linija 1.6 - nedelsiant sumažinus greitį ir grįžus į važiuojamosios dalies dešinę pusę, vairuotojas būtų turėjęs techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo. Jeigu automobilio „Mitsubishi Colt“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. V., prieš sankryžoje pasukdama į kairę, turėjo objektyvią galimybę pamatyti, kad jos ir vairuotojai iš paskos važiavusį automobilį BMV lenkia automobilis „Nissan Almera“, tai vairuotojos veiksmai - sankryžoje suko į kairę, kada tai daryti buvo nesaugu - buvo nepriimtini ir techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu. Tokiu atveju, vairuotojai J. V. nepradėjus posūkio ir praleidus neleistinoje vietoje lenkusį ir grėsmę eismo saugumui kėlusį automobilį „Nissan Almera“, vairuotoja turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo (t. 1, b. l. 157-166).

Automobilio „Nissan Almera“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 175-186). Automobilis priklauso R. M.(t. 1, b. l. 171-172), draustas AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b. l. 173), techninė apžiūra atlikta 2015-11-21 (t. 1, b. l. 174).

Automobilio „Mitsubishi Colt“, v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 190-199). Automobilis priklauso M. V. ( t. 1, b. l. 187-188), draustas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale ( t. 1, b. l. 189).

Specialisto išvada Nr. T-A 3708/2016(01), kurioje nurodyta, kad po eismo įvykio R. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 17).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 622/2016 (06), kurioje nurodyta, kad G. P. dešinio stipinkaulio distalinio galo ir galvos lūžiai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikyje galimai prie nurodyto laiko ir aplinkybių. Sužalojimai padaryti vienmomentiškai. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio stipinkaulio distalinio galo ir galvos lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t.1, b. l. 37-38).

Žemesnės instancijos teismas

Specialisto išvada Nr. T-A 3707/2016(01), kurioje nurodyta, kad po eismo įvykio J. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t.1, b. l. 50).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 621/2016 (06), kurioje nurodyta, kad J. V. galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės pusės intracerebralinė hematoma galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytu laiku prie nurodytų aplinkybių vienmomentiškai. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, lengvos formos , galvos smegenų sukrėtimo, dešinės pusės intracerebralinės hematomos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (t.1, b. l. 65-66).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. pG 1107/2016 (06), kurioje nurodyta, kad J. V. nustatyta galvos smegenų trauminė liga, ūmus periodas, lengva forma, galvos smegenų sukrėtimas, dešinės pusės intracerebralinė hematoma. Tolimesnis ilgalaikis nukentėjusiosios gydymas yra susijęs su 2016-05-22 eismo įvykio metu patirtais kūno sužalojimais. Sveikatos sutrikdymo mastas, nustatytas specialisto išvadoje Nr. G 621/2016 (06), nesikeis. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl galvos smegenų trauminės ligos, ūmaus periodo, lengvos formos, galvos smegenų sukrėtimo, dešinės pusės intracerebralinės hematomos sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui ( t. 1, b. l. 74-75).

Byloje yra dokumentai, patvirtinantys, jog civilinis atsakovas AB ,,Lietuvos draudimas“ išmokėjo nukentėjusiajai G. P. 2541,40 Eur žalos atlyginimą: 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 489,77 Eur negautų pajamų ir 51,63 Eur dėl gydymo išlaidų. J. V. išmokėjo 3272,90 Eur, tame tarpe 3000 Eur neturtinė žala, 114 Eur kelionių į gydymo išlaidas, 158,90 Eur gydymo išlaidos, 737,59 Eur už negautas pajamas, 23,64 papildomai už medikamentus, 350 Eur už sugadintus batus, rūbus ir laikrodį, iš viso 4384,13 Eur.

Kaltinamojo veika kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį teisingai, nes jis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir jo metu buvo nesunkiai sutrikdyta dviejų žmonių sveikata.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino dalį padarytos žalos.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji J. V. susitarė, kad kaltinamasis įsipareigoja atlyginti 2400 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš kurios 1000 Eur sumoka 2017-04-18, o likusią sumą – 1400 Eur dalimis per šešis mėnesius nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. lapkričio 1 d., kas mėnesį sumokant ne mažiau 200 Eur. Toks kaltinamojo ir nukentėjusiosios susitarimas patvirtintinas.

Atsižvelgiant į tai, kad R. M. savo kaltę pripažino pilnai, anksčiau teismo neteistas, su nukentėjusiomis susitaikė, atlygino joms padarytą žalą, padarė neatsargų nusikaltimą ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra visos įstatymo numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiomis.

Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu. Sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumą, taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias privalu atsižvelgti, skiriant bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Nusikaltimo, už kurį teisiamas R. M., sankcija nenumato baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo kartu su bausme, tačiau BK 67 straipsnio 2 dalis ir 68 straipsnio 1 dalis suteikia teismui galimybę uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismų praktikoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011). Todėl teismas daro išvadą, jog R. M. neatimtina teisės vairuoti transporto priemones, nes jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, įvykio metu jis buvo blaivus. Jis nurodė, kad vairuotojo pažymėjimas jam yra labai reikalingas, nes jis važinėja į darbą. Ankstesnių administracinių nuobaudų galiojimas jau yra pasibaigęs. Po įvykio jau praėjo beveik metai ir kaltinamasis daugiau nebuvo baustas administracinėmis nuobaudomis, tad laikytina, kad jis padarė išvadas iš buvusio skaudaus įvykio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297-308 straipsniais

nusprendžia:

Atleisti R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, kaltinamajam ir nukentėjusiosioms susitaikius.

Patvirtinti 2017-04-18 susitarimą tarp kaltinamojo R. M. ir nukentėjusiosios J. V. dėl žalos atlyginimo, kad likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 1400 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų) R. M. sumokės dalimis per šešis mėnesius nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. lapkričio 1 d., kas mėnesį sumokėdamas į J. V. banko sąskaitą ne mažiau 200 Eur.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 20 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.

Teisėja Silvana Girdenienė