Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. A. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja R. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. P-181 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajai prokurorei R. A.“ (toliau – ir Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos); panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. P-182 „Dėl R. A. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ (toliau – ir Įsakymas dėl atleidimo); įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą atleisti pareiškėją R. A. iš tarnybos prokuratūroje Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 44 str. 1 d. 1 p. pagrindu; iš atsakovės priteisti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką; iš atsakovės priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą pareiškėjos R. A. priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2017 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos.

Skunde nurodo, kad iš ginčijamo Įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos matyti, jog jai drausminė nuobauda paskirta už tai, kad ji tariamai padarė keturis tarnybinius pažeidimus: siekdama būti paskirta į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas ir, nesąžiningai konkuruojant su kitais kandidatais, gauti aukščiausius įvertinimo balus, 2016 m. rugsėjo 6 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje vyksiančioje atrankos procedūroje, per savo draugą A. C. ėmėsi realių priemonių daryti įtaką Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos nariui R. R.; sutiko ir pažadėjo neteisėtai pateikti A. C. informaciją apie ikiteisminiame tyrime Nr. 10-1-31551-15 priimtus sprendimus, kurią pareiškėja galėjo gauti pasinaudodama tarnybinėmis pareigomis; kelių susitikimų su A. C. metu neteisėtai pateikė ir pažadėjo toliau teikti informaciją apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-38885-16 ir apie šio tyrimo perspektyvas, kurią galėjo gauti ir gavo pasinaudodama tarnybinėmis pareigomis, užsiminė apie galimybę paveikti tyrimą kontroliuojantį prokurorą ir atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis be tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimo; siekdama turtinės naudos, 2016 m. rugsėjo-gruodžio mėnesiais vykusių susitikimų su A. C. metu ne kartą aptarinėjo galimybę paveikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau tekste - LAT) teisėją V. A. ir pažadėjo jį paveikti baudžiamojoje byloje Nr.2K-304-976/2016 nuteistojo V. G. naudai, siekiant, jog LAT teisėjų kolegija priimtų galutinį sprendimą, kuriuo apeliacinio teismo nutartis būtų palikta nepakeista. Pareiškėja teigia, jog ji nepadarė nei vieno jai inkriminuoto tarnybinio pažeidimo, todėl tarnybinė nuobauda jai yra paskirta nepagrįstai.

Dėl tariamo siekimo daryti įtaką Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos nariui pareiškėja nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie kokius nors neteisėtus pareiškėjos veiksmus. Be to, Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos narys R. R., kuriam tariamai buvo siekiama padaryti įtaką, apskritai nedalyvavo 2016 m. rugsėjo 6 d. atrankos komisijos posėdyje, todėl net jei ir būtų buvę atlikti pareiškėjos jai inkriminuoti veiksmai, tai nebūtų sukėlę jokių padarinių, o nesant vieno iš privalomų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių negalima konstatuoti ir tarnybinio nusižengimo. Pažymi, kad pareiškėja atrankoje buvo įvertinta aukščiausiais balais, o pateikti dokumentai patvirtina jos itin aukštą kvalifikaciją, atliekamą mokslinę veiklą.

Dėl tariamo neteisėto informacijos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31551-15 teikimo pareiškėja nurodo, kad iš pateikiamų pokalbių ištraukų galima spręsti tik apie tai, jog pareiškėja A. C. pateikė nebent hipotetinius pamąstymus bei nuomonę dėl abstrakčios teisinės situacijos, tačiau jokių konkretaus ikiteisminio tyrimo duomenų neaptarinėjo, neatskleidė ar nežadėjo atskleisti, nes tokių duomenų pati pareiškėja neturėjo, o minima ikiteisminio tyrimo medžiaga pareiškėjai niekada nebuvo pateikta susipažinimui. Priešingai, kai kurią informaciją ji sužinojo būtent iš paties A. C., kuris ją galimai gavo iš B. F.. Pažymi, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta ir tai, kad ginčo ikiteisminį tyrimą kontroliavusi prokurorė R. V. visus veiksmus ikiteisminiame tyrime atliko savarankiškai, be pareiškėjos įtakos, tuo labiau, kad visi procesiniai veiksmai šiame tyrime buvo atlikti ir visi sprendimai priimti pareiškėjai būnant kasmetinėse atostogose. Nurodo, kad ji šiame ikiteisminiame tyrime atliko vienintelį veiksmą - du kartus pratęsė terminą ikiteisminiam tyrimui atlikti. Šiam veiksmui atlikti pareiškėja prisijungė prie IBPS ir joje susipažino su ikiteisminį tyrimą organizuojančios prokurorės R. V. parengtu prašymu dėl termino pratęsimo. Pažymi, jog tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad informacinėse sistemose duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų prisijungusi ir tikrinusi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31551-15 duomenis ar jame priimtus nutarimus, nėra. Taigi šiuo atveju pareiškėja yra kaltinama perdavusi su ikiteisminiu tyrimu nesusijusiems asmenims informaciją apie ikiteisminį tyrimą, kurios pati pareiškėja nežinojo. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju nėra nustatyti nei pareiškėjos neteisėti veiksmai, nei kaltė, nei padariniai.

Dėl tariamo neteisėtos informacijos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-38885-16 teikimo pareiškėja nurodo, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie kokius nors neteisėtus jos veiksmus, teisės aktų, prokuroro etikos kodekso reikalavimų pažeidimus. Pažymi, jog tarnybinio patikrinimo metu nustatyta ir tai, kad ginčo ikiteisminį tyrimą kontroliavęs prokuroras A. G. visus veiksmus ikiteisminiame tyrime atliko savarankiškai, be pareiškėjos įtakos, aptariamo ikiteisminio tyrimo medžiagos pareiškėjai nebuvo pateikęs, kas tik papildomai paneigia atsakovo įsakyme daromą išvadą dėl tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo. Tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad informacinėse sistemose duomenų apie tai, kad pareiškėja būtu prisijungusi ir tikrinusi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38885-16 duomenis ar jame priimtus nutarimus, nėra. Nurodo, kad pareiškėja šiame ikiteisminiame procese apskritai tėra atlikusi vienintelį veiksmą - 2016 m. rugsėjo 30 d. gautą N. P. skundą savo rezoliucija perdavė spręsti iki tol ikiteisminį tyrimą organizavusiam prokurorui A. G., kuris minimą ikiteisminio tyrimo medžiagą išsireikalavo patikrinimui ir priėmė nepalankų N. P. sprendimą. Pareiškėja niekada nesidomėjo (neturėjo pagrindo domėtis) tolesne tyrimo eiga, nėra susipažinusi su jokiu ikiteisminiame tyrime priimtu sprendimu. Pažymi, kad net nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo priimtas jos kasmetinių atostogų metu. Taigi, pareiškėja jokių ikiteisminio tyrimo dokumentų neturėjo ir apie juos nežinojo, todėl objektyviai negalėjo jokios informacijos apie ikiteisminį tyrimą perduoti ar atskleisti. Nurodo, kad jai apie minimą civilinį ginčą tapo žinoma iš jos sūnaus advokato M. A., į kurį, tarpininkaujant A. C., kreipėsi N. P. dėl galimybės atstovauti civiliniame ginče. Pareiškėjos sūnus į pareiškėją kreipėsi norėdamas sužinoti jos nuomonę dėl civilinio ginčo - galimos jo baigties ir perspektyvos. Ir tik rudens pabaigoje M. A. pakalbėjus su pareiškėja ir jai supratus, kad prokuratūroje, kurioje tarnybą atliko pareiškėja, yra kontroliuojamas su N. P. susijęs ikiteisminis tyrimas, pareiškėja patarė M. A. toliau nebendrauti ir atsisakyti atstovauti N. P., siekiant išvengti interesų konflikto. Tokiu būdu susidaro situacija, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta būtent už tai, kad ji (ir jos sūnus) siekė išvengti galimo interesų konflikto.

Dėl tariamo ketinimo paveikti LAT teisėją, pareiškėja teigia, kad tarnybinio patikrinimo išvada dėl jos tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo yra pagrįsta tik prielaidomis ir tarnybinio patikrinimo išvadas rengusių komisijos narių galimai angažuota nuomone, o jokių objektyvių duomenų, įrodančių, jog pareiškėja būtų atlikusi jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, būtų padariusi išvadoje nurodomus veiksmus, surinkta nėra.

Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos neproporcingumo pareiškėja nurodo, kad spręsdamas dėl skirtinos drausminės nuobaudos griežtumo atsakovas apskritai nevertino pareiškėjos asmens, ką atsakovas privalo daryti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei suformuota teismų praktika. Nurodo, kad pareiškėjos nepertraukiamo darbo prokuratūroje stažas buvo 25 metai ir 5 mėnesiai. Pareiškėja vien per pastaruosius 3 metus dalyvavo daugiau kaip 20 įvairių mokymų, kai kuriuose iš jų pati skaitė pranešimus. Nuo 1998 metų pareiškėja dirba pedagoginį darbą Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 2014 m. gegužės 16 d. pareiškėjos tarnyba buvo apsvarstyta atestacijos komisijos posėdyje ir buvo pasiūlyta pareiškėjos tarnybą vertinti labai gerai, palikti turimą kvalifikacinį rangą ir paskatinti pareiškėją PĮ nustatyta tvarka vardine dovana. Be to, iš pareiškėjos asmens bylos duomenų matyti, kad pareiškėja kiekvienu atveju yra charakterizuojama itin teigiamai, iki šiol nėra bausta už tarnybinius pažeidimus. Pažymi, kad pareiškėjos asmens bylos medžiagoje yra pateikta 2016 m. gruodžio 23 d. prokurorų atestacijos komisijos išvada Nr. 6.4.-204, kuria pareiškėjos tarnyba įvertinta labai gerai ir siūloma pareiškėją paskatinti. 2017 m. sausio 17 d. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. įsakymu Nr. P-26 pareiškėjai pareikšta padėka už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, tačiau šie duomenys apskritai nebuvo įvertinti nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei ginčijamuose įsakymuose.

Taip pat pareiškėja skunde teigia, kad atsakovas ginčijamus įsakymus priėmė grubiai pažeisdamas teisės aktuose nustatytą procedūrinę tvarką ir tokie pažeidimai yra esminiai. Pažymi, kad pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl pradėto tarnybinio patikrinimo bei jame nagrinėjamų tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų, patikrinimui svarbių faktinių aplinkybių vertinimo, dėl ko tarnybinis patikrinimas atliktas grubiai pažeidus teisės aktuose įtvirtintus procedūrinius reikalavimus ir yra neteisėtas per se. Pažymi, jog Nuostatų 22 p. imperatyviai draudžia konstatuoti, kad tarnybinis pažeidimas buvo padarytas, jei tiriamam prokurorui bent kartą nebuvo įteiktas pranešimas apie galimai padarytus tarnybinius pažeidimus. Teigia, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai pranešimas apie galimai padarytus tarnybinius pažeidimus niekada nebuvo įteiktas, ką patvirtina tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančio 2017 m. kovo 8 d. pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą įteikimo akto Nr. 1 turinys. Pažymi, kad 2017 m. kovo 8 d. pareiškėja dėl savo itin prastos sveikatos (priešinsultinės būklės), ką tik sugrįžusi namo iš vizito pas medikus, atsisakė priimti jai bandomą įteikti laišką. Paaiškina, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra surinkti pareiškėjos medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad 2017 m. kovo 8 d. 12 val. 39 min. pareiškėja lankėsi VšĮ Centro poliklinikoje, kur jai buvo išrašyta medicininė pažyma dėl negalėjimo atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. kovo 13 d., kadangi pareiškėjos sveikatos būklė tuo metu buvo itin sudėtinga (priešinsultinė būsena). Tą pačią dieną pareiškėjai buvo išduotas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriuo pareiškėja buvo siunčiama gydymui stacionare. Pareiškėja tą pačią dieną į stacionarą nevyko, o tik nuvažiavusi į vaistinę ir 13 val. 21 min. nusipirkusi išrašytų receptinių vaistų (pridedami 2017 m. kovo 8 d. UAB „Eurovaistinė“ pirktų vaistų kvitų nuorašai), nuvyko namo bei vaistus išgėrė. Tą pačią dieną 13 val. 55 min. prie pareiškėjos namų atvyko Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) vairuotojas ir siekė įteikti dokumentus. Nurodo, kad atsisakymo priimti dokumentus metu pareiškėjai apskritai nebuvo žinomas norimos įteikti siuntos turinys - laišką jai pristatė tik vairuotojas, kuris detaliau apie tai, ką bandoma įteikti, nepaaiškino. Be to, esama sveikatos būklė bei suvartoti vaistai (slopinamieji vaistai nervų sistemai) trukdė pareiškėjai tinkamai suvokti ir vertinti šio asmens veiksmus. Tai, kad pareiškėjos sveikatos būklė tuo metu buvo itin sunki, patvirtina ir tai, jog jau kitos dienos paryčiais (apie 5 val. 30 min.) pareiškėja greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę. Pareiškėjai tik vėliau, gavus tarnybinio patikrinimo medžiagos dalį, tapo žinoma, kad kartu su vairuotoju automobilyje taip pat važiavo du STT pareigūnai, kurie vėliau surašė ir Pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą įteikimo aktą Nr. 1. Minėtų STT pareigūnų pareiškėja nematė ir negalėjo matyti, nes jie nebuvo atėję į pareiškėjos namo kiemą ir nedalyvavo bandant įteikti pareiškėjai voką. Tuo pačiu pastebi, kad pareiškėjai iki šiol nėra žinoma, kokiu pagrindu STT pareigūnai važiavo įteikinėti jai dokumentus, kai tarnybinio patikrinimo bylą veda Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, o STT šiame procese niekaip nedalyvauja (neskaitant to, kad patikrinimas pradėtas pagal iš STT gautą informaciją, vėliau STT procese niekaip nedalyvavo ir neturėjo pagrindo dalyvauti).

Pareiškėja taip pat pažymi, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje taip pat yra elektroninio laiško išrašas, kuriuo siekiama patvirtinti, jog pareiškėjai pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo įteiktas elektroniniu paštu, tačiau tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta, kadangi pareiškėja neturi pareigos tikrinti savo asmeninio elektroninio pašto, o pranešimo siuntimas elektroniniu paštu nėra ir negali būti laikomas tinkamu pranešimo įteikimu, kaip to reikalauja teisės aktai. Be to ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pildant anketą apie asmens duomenis, pareiškėja nurodė savo asmeninį elektroninio pašto adresą, tačiau kitoje skiltyje pažymėjo, kad nepageidauja elektroniniu paštu gauti jokių procesinių dokumentų. Pareiškėja pabrėžia ir tai, jog tarnybinio patikrinimo medžiagoje taip pat yra serverio pranešimas, kuris patvirtina, kad nors laiškas pareiškėjai buvo pristatytas, jis nebuvo gautas - „pristatymo informacinis pranešimas iš paskirties serverio neatsiųstas“. Pareiškėja pažymi, kad laiškas jai išsiųstas tik 2017 m. kovo 8 d. 16 val. 41 min., t. y., jau po to, kai pareiškėja buvo išgėrusi slopinamųjų vaistų. Taigi, kaip patvirtina tarnybinio patikrinimo duomenys, pranešimas pareiškėjai įteiktas tik 2017 m. kovo 17 d. registruotu paštu, t. y. jau po ginčo įsakymų dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš tarnybos prokuratūroje priėmimo, taigi - faktiškai pareiškėja neturėjo galimybės pasinaudoti teise pateikti paaiškinimus tarnybinio patikinimo vykdymo metu. Nurodo, kad atsakovas turėjo visas galimybės pranešimą apie galimai padarytus tarnybinius nusižengimus pareiškėjai įteikti ir anksčiau, nei 2017 m. kovo 8 d., kadangi tarnybinis patikrinimas pradėtas dar 2017 m. vasario 23 d., tačiau ir per laikotarpį nuo 2017 m. vasario 23 d. iki 2017 m. kovo 8 d. to nepadarė.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovai advokatai skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais.

Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir Prokuratūra) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl esminių procedūrinių pažeidimų nurodo, kad pareiškėja 2017-02-23 buvo supažindinta su 2017-02-23 įsakymu Nr. P-96 dėl jos nušalinimo nuo pareigų. Šio įsakymo 1 punkte nurodyta, kad nuo pareigų R. A. nušalinama tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 45 dienoms. Be to, pareiškėja 2017-02-23 sudarė atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ ne tik dėl jos atstovavimo ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-17, bet, kaip nurodoma šios sutarties išraše, ir administracinėje byloje dėl atleidimo iš tarnybos prokuratūroje. Taigi, šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjai buvo žinoma apie jos atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą.

Paaiškino, kad siekiant pareiškėjai įteikti tarnybinio patikrinimo dokumentus ir užtikrinti jos teises, tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos pirmininkė 2017-03-08 raštu Nr. 17.9.-1444 kreipėsi į ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00003-17 dėl pareiškėjos galimai padarytos nusikalstamos veikos organizuojantį Generalinės prokuratūros Organizuotą nusikaltimą ir korupcijos tyrimo departamento (toliau - ONKTD) prokurorą T. M. dėl R. A. kontaktinių duomenų, kuriuos ji nurodė ikiteisminiame tyrime, pateikimo. 2017-03-08 gautas T. M. atsakymas Nr. 17.2.-2104, kuriame nurodyti pareiškėjos kontaktai, taip pat pažymėta, kad įtariamoji nurodė, jog nesutinka gauti procesinius dokumentus tik elektroniniu paštu. Atsižvelgiant į šią ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjos išreikštą poziciją, tarnybinio patikrinimo metu pasirinkta 2017-03-08 pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą Nr. 17.2.-2074 (toliau – ir pranešimas) įteikti ne tik elektroniniu paštu, bet ir kitais įmanomais būdais. Dėl to 2017-03-08, t. y. pranešimo surašymo dieną, tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos nurodymu iš tarnybinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) pareiškėjai jos ikiteisminiame tyrime nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas pranešimas, laiške prašant informuoti apie jo gavimą, tačiau jokio atsakymo iš pareiškėjos nebuvo gauta. Taip pat 2017-03-08 tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos nurodymu pranešimas pareiškėjai išsiųstas registruotu paštu su įteikimu, adresu (duomenys neskelbtini). 2017-03-13 pašto kurjeriui nurodytu adresu siuntos įteikti nepavyko, todėl siunta palikta pašte, kur ją buvo galima atsiimti Lietuvos pašto darbo laiku. Be to, 2017-03-08 tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos nurodymu pareiškėjai pranešimą bandyta įteikti tiesiogiai - pristatant į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja jį priimti atsisakė, tai paaiškindama prasta sveikatos būkle (priešinsultine būsena). Atsižvelgiant į tai ir įvertinus aplinkybę, kad prokuratūros darbuotojas tiesiogiai kontaktavo su R. A. (pareiškėja šio fakto neneigia), buvo surašytas 2017-03-08 Pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą įteikimo aktas Nr. 1(Nuostatų 20 p. tvarka). Nuostatų 20 punkte numatyta, kad surašius aktą laikoma, kad pranešimas prokurorui įteiktas tinkamai.

Atsakovės vertinimu, pareiškėjos nurodyti argumentai apie sveikatos būklę ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimą negali būti laikomi objektyviu pagrindu nepriimti atsakovės siunčiamų dokumentų, nes, nors pareiškėja nurodo, kad 2017-03-08 jai buvo išduotas siuntimas gydytis stacionare, tačiau ji tą pačią dieną į stacionarą nevyko, 2017-03-08 13.55 val. buvo namuose ir tiesiogiai bendravo su prokuratūros vyriausiuoju specialistu, ką patvirtina ir pareiškėja, ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantis 2017-03-08 aktas, kuriame nurodyta, kad R. A. pasiūlyta susipažinti ir priimti pranešimą bei patvirtinti savo parašu šio pranešimo gavimą, tačiau ji priimti pranešimą ir pasirašyti atsisakė, paaiškindama tai savo sveikatos būkle. Pažymi, kad nei Nuostatai, nei kiti teisės aktai nereikalauja nedelsiant duoti paaiškinimą dėl pranešime nurodytų aplinkybių, todėl šiuo įteikimo atveju reikšmingas pats dokumento priėmimo ir pasirašymo atitinkamoje grafoje veiksmas, kuris nereikalauja nei didelių fizinių, nei intelekto pastangų.

Atsakovė pažymi ir tai, kad su skundu nepateikta jokių įrodymų, kad pareiškėja 2017-03-08 13.21 val. vaistinėje nusipirkusi receptinių psichotropinių vaistų juos suvartojo iki 13.55 val., kai jai buvo bandoma įteikti pranešimą ir kokį jie sukėlė tiesioginį ar šalutinį poveikį (per 32 min. (įskaitant laiką vykti nuo vaistinės iki namų) nuo įsigijimo parduotuvėje momento iki tada, kai buvo bandoma įteikti pranešimą), dėl kurio pareiškėja negalėjo tinkamai suvokti ir vertinti pranešimą įteikiančio asmens veiksmų. Dėl to atsakovė nurodytus motyvus laiko nepatikimais ir nepatvirtintais objektyviais duomenimis.

Taip pat atsakovė pažymi, kad Nuostatų 23.3 punkte numatyta teisė tikrinamam prokurorui tarnybinio patikrinimo metu turėti įgaliotą atstovą, tačiau pareiškėja, žinodama, kad dėl jos veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas ir ji dėl to nušalinta nuo pareigų, taip pat, kaip pati teigia, dėl ligos ar kitų priežasčių negalėdama dalyvauti tarnybinio patikrinimo procedūroje, priimti jai siunčiamų dokumentų, savo atstovo į tarnybinio patikrinimo procedūrą nedelegavo. Apie tai, kad R. A. klausimais, susijusiais su tarnybiniu patikrinimu, atstovaus advokatas, atsakovei tapo žinoma 2017-03-23 (t. y. po tarnybinės nuobaudos paskyrimo), kai buvo gautas advokato D. P. prašymas dėl tarnybinio patikrinimo medžiagos pateikimo, prie kurio buvo pridėtas 2017-02-23 sudarytos teisinių paslaugų teikimo sutarties išrašas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, turėdama realią teisės aktuose numatytą teisę ir galimybę įgyvendinti savo teises per atstovą, ja nepasinaudojo, manytina, kad ji pati nemanė, jog negali dėl ligos ar kitų priežasčių tinkamai pasinaudoti savo teisėmis ir teisinėmis galimybėmis tarnybinio patikrinimo melu.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus atsakovė laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Nuostatų 20 punktu, numatančiu, jog surašius aktą apie atsisakymą priimti pranešimą laikoma, kad pranešimas prokurorui įteiktas tinkamai.

Dėl siekimo padaryti įtaką Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos nariui R. R. atsakovė pažymi, kad pareiškėja neneigia aptariamo tarnybinio pažeidimo faktinių aplinkybių, t, y. jas pripažįsta, tačiau pateikia kitokį savo atliktų veiksmų vertinimą. Be to, nurodyto tarnybinio pažeidimo faktines aplinkybes patvirtina ir liudytojo A. C. 2017-03-06 parodymai ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00010-16. Atsakovė taip pat pažymi, kad šio tarnybinio patikrinimo dalykas buvo pareiškėjos, o ne kitų asmenų (A. C., R. R. ar kt.) veiksmai. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta ir pažeidimu laikyta tai, kad pareiškėja per savo draugą A. C. ėmėsi realių priemonių padaryti įtaką Atrankos komisijos nartui - tuometiniam Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko sekretoriato vadovui R. R., kelis kartus skambino A. C. tuo klausimu, detalizuodama savo prašymą ir aiškindama jo motyvus. Pabrėžia, jog tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas pažeidimas laikomas padarytu nepriklausomai nuo to, ar kiti asmenys atliko pareiškėjos prašomus neteisėtus veiksmus, ar nuo jų susilaikė, nes šios aplinkybės nuo pareiškėjos valios nepriklausė. Todėl A. C. veiksmai, atlikti vykdant R. A. prašymą, nėra reikšmingi tarnybiniam pažeidimui konstatuoti, kaip ir faktas, jog R. R. nedalyvavo Atrankos komisijos posėdyje.

Pareiškėja bando gintis aptariamą tarnybinį pažeidimą pateisindama tuo, kad keletą dienų iki atrankos komisijos posėdžio ji girdėjo kalbas, kad ši atranka yra tik formalumas, nes atrankos komisijos pirmininkas Ž. R. imsis visų pastangų, kad į aptariamas pareigas būtų paskirti prokurorai A. M. ir D. K., o šias aplinkybes patvirtina ir tarnybinio patikrinimo dokumentai, parodantys, kad būtent prokuratūroje dirbantys atrankos komisijos nariai sąmoningai tendencingai vertino pareiškėją. Tačiau šie teiginiai niekuo nepatvirtinti ir neturi teisinės galios, apie juos pareiškėja iki atrankos procedūros pradžios prokuratūros vadovo neinformavo, niekam iš atrankos komisijos narių ir pirmininkui nušalinimų nepareiškė, atrankos rezultatų, taip pat ir prokuratūroje dirbančių atrankos komisijos narių neva tendencingų vertinimų neskundė.

Dėl tarnybinio pažeidimo susijusio su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-31551-15 atsakovė pažymi, kad pareiškėja pripažįsta kriminalinės žvalgybos veiksmais užfiksuoto 2016-10-19 pokalbio su A. C. faktines aplinkybes, bet kitaip jas vertina. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31551-15 ilgiau kaip metus laiko buvo pareiškėjos vadovaujamo Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. V. kompetencijoje (pradėtas 2015-06-05, baigtas 2016-07-01); pareiškėja du kartus (2016-02-23 ir 2016-05-25) pratęsė šio ikiteisminio tyrimo terminą, šis faktas patvirtintas ne tik objektyviais duomenimis (dokumentais), bet ir yra pripažįstamas pačios pareiškėjos. Tęsiant ikiteisminio tyrimo terminą, aukštesniajam prokurorui (šiuo atveju - R. A.) buvo pateiktas prašymas, kuriame buvo aprašoma ne tik tiriama galimai padaryta nusikalstama veika, bet ir nurodyti atlikti bei ateityje planuojami atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai. 2016-02-23 prokurorės R. V. prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31551-15 terminą yra tarnybinio patikrinimo medžiagoje. Šie duomenys patvirtina, jog pareiškėja žinojo aptariamo ikiteisminio tyrimo esmę ir kitas aplinkybes. Be to, tarnybinio patikrinimo metu ikiteisminį tyrimą atlikusi prokurorė R. V. paaiškino, kad R. A. užrašydavo rezoliucijas ant tyrimo metu gaunamų dokumentų, taip pat ir skundų ar prašymų. Iš IBPS esančių duomenų (tarnybinio patikrinimo medžiagos 2 t., 196, b. 1.) matyti ir tai, kad pareiškėja informacinėje sistemoje 2016-07-07 susipažino su prokurorės R. V. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Taigi, pareiškėjos teiginiai, kad ji nežinojusi apie nurodytą ikiteisminį tyrimą, yra neteisingi.

Atsakovė taip pat pabrėžia, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta ne už šio ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą, o už tai, kad ji sutiko ir pažadėjo neteisėtai pateikti A. C. informaciją apie ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31551-15 priimtus sprendimus, kurią aiškino galinti gauti iš prokuratūros informacinės sistemos naudodamasi tarnybinėmis pareigomis. Tam prašė A. C. pasakyti jai bylos numerį ir tikino galinti „prispausti“ tyrimą kontroliuojančią prokurorę.

Dėl tarnybinio pažeidimo, susijusio su ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-1-38885-16 atsakovė nurodo, jog pareiškėja skunde nepagrįstai teigia, kad ji niekada nesidomėjo (neturėjo pagrindo domėtis) tolesne ikiteisminio tyrimo eiga, nėra susipažinusi su jokiu ikiteisminiame tyrime priimtu sprendimu, ir, kad net nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, buvo priimtas pareiškėjos kasmetinių atostogų metu. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38885-16 pradėjimo faktas pareiškėjos atostogų metu neturi jokios reikšmės, nes nurodytas ikiteisminis tyrimas R. A. vadovaujamo skyriaus žinioje buvo ilgą laiką (nuo 2016-08-17 iki 2017-03-09), kai tarnybinio patikrinimo metu buvo perduotas kontroliuoti kitam Vilniaus apygardos prokuratūros skyriui, o R. A. ir A. C. pokalbiai apie šį tyrimą užfiksuoti 2016-10-03, 2016-12-12, 2016-12-19, 2016-12-21. Nors skunde paaiškina, kad pareiškėja dar iki 2016-10-03 pokalbio iš A. C. ir savo sūnaus - advokato M. A., kuris bendravo su N. P. dėl galimo jo atstovavimo sprendžiant civilinius ginčus, sužinojo, kad N. P. pardavė akcijas savo motinai, tačiau šie teiginiai paneigiami tarnybinio patikrinimo metu gautais duomenimis. Pareiškėjos žinojimą apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38885-16 duomenis įrodo ne tik jos kompetencija (buvo skyriaus, kuriam nuo 2016-08-17 priskirta nurodytos bylos kontrolė, vadovė), bet ir jos 2016-09-30 rašytinė rezoliucija ant N. P. prašymo (skundo) Nr. 2AP-7405 dėl ikiteisminio tyrimo N r. 01-1-38885-16 nutraukimo, kuriame rašoma:“ <..> Šis tyrimas pradėtas 2016 m. rugpjūčio 8 d. gavus <,.,> pareiškimų apie tai, kad 2016 m. gegužės 20 d. aš, N. P., neteisėtai perleidau savo motinai O. P. 11842 vnt. paprastųjų <,.,> akcijų, kurias 2012 m. liepos 30 d. yra areštavęs Vilniaus apygardos teismas“. Be to, šį faktą objektyviai patvirtina 2016-10-03 ir vėlesnių užfiksuotų pareiškėjos ir A. C. pokalbių turinys, kuris atskleidžia pareiškėjos žinojimą apie byloje tiriamas aplinkybes, jos siekį padėti M. žentui, ne kartą akcentuojant, kad byla yra pas ją, t. y. jos vadovaujamame skyriuje. Pažymi, kad pareiškėja neginčija nurodytų pokalbių su A. C. faktinių aplinkybių, tik kitaip jas vertina siekdama pateisinti savo veiksmus.

Pažymi, jog pareiškėja kartu su skundu nepateikė teismui M. A. ir A. C. susitarimo dėl teisinių paslaugų teikimo, nenurodė M. A. atstovavimo N. P. laikotarpio. Pareiškėja teigia, kad tik rudens pabaigoje M. A. pakalbėjus su ja ir jai supratus, kad prokuratūroje, kurioje ji dirba, kontroliuojamas su N. P. susijęs ikiteisminis tyrimas, pareiškėja patarė M. A. toliau nebendrauti ir atsisakyti atstovauti N. P., siekiant išvengti interesų konflikto. Tačiau pagal BPK, Prokuratūros įstatymo ir Prokurorų etikos kodekso galiojančias normas ji privalėjo apie šias paaiškėjusias aplinkybes informuoti prokuratūros vadovybę, nedelsiant nusišalinti nuo ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38885-16 ir / ar siekti, kad byla būtų perduota kito prokuratūros skyriaus kontrolei.

Be to, nurodo, kad 2016-10-03 pokalbio metu užfiksuoti R. A. ir A. C. pasisakymai (čia vat jisai rašo, paskaityk; nenorėčiau duoti, reikia atšviest, peršviest ir pan.) įrodo, jog pareiškėja rodė A. C. rašytinį dokumentų. Atsakovės manymu, tai N. P. prašymas (skundas) Nr. 2AP-7405 (pokalbyje apibūdinamas kaip nekvalifikuotai surašytas pareiškimas). Visi proceso dalyvių skundai ir dėl jų priimami sprendimai yra ikiteisminio tyrimo duomenys, todėl aptariamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad rodydama A. C. proceso dalyvio skundų pareiškėja neteisėtai atskleidė R. C. ikiteisminio tyrimo duomenis.

Atsakovė pabrėžia, kad R. A. pažadas A. C. sužinoti apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38885-16 terminus, perspektyvų buvimą ir apie tai jį informuoti sutartu būdu buvo įvykdytas 2016-12-21, ir tai atitinka prokuroro A. G. paaiškinimą, kad jis 2016 m. gruodžio mėn. informavo skyriaus vadovę R. A. apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38885-16 eigą (žr. prokuroro A. G. paaiškinimas).

Dėl tarnybinio pažeidimo susijusio su galima prekyba poveikiu atsakovė nurodo, jog susipažinusi su ikiteisminio tyrimo Nr. 02-7-00003-17 medžiaga, nepažeisdama pareiškėjos nekaltumo prezumpcijos, atsakovė nesprendžia dėl R. A. kaltumo padarius Baudžiamajame kodekse numatytą nusikalstamą veiką, tačiau turi teisę ir pagrindą konstatuoti jos padarytą šiurkštių tarnybinį pažeidimą. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantis 203 7-02-23 pranešimas apie įtarimą R. A. yra oficialus baudžiamojo proceso dokumentas, parengtas vadovaujantis BPK 187 straipsniu, Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu, patvirtintų Generalinio prokuroro 2014-07-24 įsakymu Nr. 1-153, 5 ir kitais punktais, t. y. laikantis ne tik įtarimo teisėtumo, individualumo ir konkretumo principų, bet ir pagrįstumo principo. Ikiteisminio tyrimo byloje esantis 2017-02-09 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-25 ir kiti duomenys visiškai patvirtina neleistiną, neteisėtą, neetišką pareiškėjos bendravimą su A. C., prokuroro priesaikos sulaužymą.

Dėl paskirtos nuobaudos neproporcingumo atsakovė pažymi, kad priešingai nei teigiama skunde, tiek tarnybinio patikrinimo išvadoje, tiek teikime yra įvertinta pareiškėjos tarnyba ir jos asmuo, t. y. atsižvelgta į tai, kad pareiškėja dirbo prokuratūroje daugiau kaip 25 metus, charakterizuojama teigiamai, niekada nebuvo bausta už tarnybinius pažeidimus, todėl pareiškėjos teiginiai, kad atsakovė nevertino jos asmens ir sąmoningai nepridėjo prie tarnybinio patikrinimo medžiagos kai kurių dokumentų, yra visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad einant prokuroro (ypač vadovo) pareigas, nepakanka vien tinkamai atlikti savo tiesiogines funkcijas. Privalu ir savo pavyzdžiu kurti garbingo, sąžiningo, nešališko valstybės pareigūno įvaizdį. Prokurorui, kaip valstybės pareigūnui, keliami ypač aukšti nepriekaištingo elgesio standartai, nes prieš pradėdamas eiti pareigas jis įstatymo nustatyta tvarka prisiekia tarnauti Lietuvos valstybei, t. y. būti ištikimas Lietuvos Respublikai, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, savo pareigas atlikti garbingai, visada būti nešališkas ir sąžiningas, saugoti gerą prokuroro vardą. Todėl ir valstybė, ir visuomenė turi teisėtų lūkesčių, kad prokuratūros pareigūnai laikysis valstybei duotos priesaikos, sąžiningai atliks jiems pavestas funkcijas, laikysis visų jiems nustatytų teisės aktų reikalavimų ir jų elgesys bus nepriekaištingas. Taigi, turimas autoritetas, įvertinimas ir užimamos pareigos yra ne tik privilegija, bet ir didelė atsakomybė ir lūkesčiai, neabejotinai leidžiantys suvokti, kad veikimas priešingai tarnybos interesams sukels reikšmingus padarinius institucijai ir valstybei.

Pažymi, kad skiriant pareiškėjai griežčiausių tarnybinę nuobaudų, motyvuotai (tarnybinio patikrinimo išvadoje ir teikime) atsižvelgta ir į prokurorės padarytų tarnybinių pažeidimų skaičių, mastą bei jų pasekmes (kurios vertintinos kaip pakankamai reikšmingos), šio tarnybinio patikrinimo reikšmę tarnybinių pažeidimų prevencijai, aplinkybę, kad pareiškėja yra įtariama sunkaus nusikaltimo padarymu, kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. P-181 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajai prokurorei R. A.“ Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (toliau – ir Prokuratūros įstatymas) 39¹ straipsnio 1, 2 dalimis, 40 straipsnio 5 punktu, 41 straipsniu, 42 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą, 2017 m. kovo 16 d. teikimą, pripažino, kad pareiškėja R. A., Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausioji prokurorė, padarė tarnybinį pažeidimą ir skyrė jai tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. P-182 „Dėl R. A. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ 1 punktu, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras R. A., 2017 m. vasario 23 d. nušalintą nuo pareigų tarnybinio patikrinimo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 45 dienoms, atleido iš tarnybos prokuratūroje pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą (paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos).

Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėja atleista iš tarnybos prokuratūroje pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Prokurorai tarnybinėn atsakomybėn traukiami ir jiems tarnybinės nuobaudos skiriamos už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus (Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 2 dalis, 40 straipsnis).

Iš Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. P-181 matyti, kad pareiškėjai griežčiausia tarnybinė nuobauda paskirta konstatavus, kad ji, eidama Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiosios prokurorės pareigas, laikotarpiu nuo 2016-09-05 iki 2016-12-21 savo veiksmais sulaužė prokuroro priesaiką Lietuvos valstybei, pažemino ir diskreditavo prokuroro gerą vardą, šiurkščiai pažeidė baudžiamajame procese ir Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus prokuroro veiklos teisėtumo, teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo, konfidencialumo, atsakomybės ir sąžiningumo principus bei reikalavimus.

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 16 d. įsakyme Nr. P-181, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro 2017 m. kovo 16 d. teikime Nr. 17-9.-1618 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus prokuroro 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 17.9.-5294 buvo konstatuota, kad neteisėtas ir prokuroro vardą žeminantis elgesys pasireiškė tuo, kad R. A.:

1. Siekdama būti paskirta į Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas ir, nesąžiningai konkuruojant su kitais kandidatais, gauti aukščiausius įvertinimo balus 2016-09-06 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje vyksiančioje atrankos procedūroje, per savo draugą A. C. ėmėsi realių priemonių padaryti įtaką Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos (toliau - ir Atrankos komisija) nariui - tuometiniam Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko sekretoriato vadovui R. R., būtent: 2016-09-05 17.50 val. ir 18.35 val. telefonu paaiškino A. C., kad rytoj 9 val. ryto dalyvaus atrankoje, kurioje yra devyni kandidatai, ir prašė A. C. per žmogų, kurį jis pažįsta, arba tiesiogiai pakalbėti su R. R., kad pastarasis atrankoje įvertintų ją maksimaliai aukštais balais, o kitus vertintų neigiamai; reikalavo tai padaryti būtent 2016-09-05, t. y. prieš Atrankos komisijos posėdį; telefonu tikslino A. C. komisijos pavadinimą ir 2016-09-05 telefonu gavo A. C. patikinimą, jog „<...>su juo viskas tvarkoj“, o 2016-09-06 12.18 val. pranešė A. C., kad „tas veikėjas net neatėjo į komisiją“.

2. Sutiko ir pažadėjo neteisėtai pateikti A. C. informaciją apie ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31551-15 priimtus sprendimus (tyrimas vyko pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalyje, požymius dėl galimai B. F. padaryto pasikėsinimo apgaule įgyti A. P. didelės vertės turtą), kurią galėjo gauti pasinaudodama tarnybinėmis pareigomis, būtent: susitikimo, 2016-10-19 12 val. vykusio prekybos centro „Iki Minskas“ (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje, metu A. C. pasakius, kad buvo apskųstas sprendimas dėl F. bylos nutraukimo ir paklausus, ar galima dabar pažiūrėti, pasiteiravo šios bylos numerio, nurodė, kad bylą kontroliavo prokurorė R. V., paaiškino A. C., kad ji (R. A.) yra R. V. aukštesnioji prokurorė, tačiau skundas galėjo būti pateiktas prokurorui R. Š., kuris laikinai ėjo R. A. pareigas, arba teismui; pažadėjo A. C., kad, žinodama bylos numerį, galės viską greitai ir nesudėtingai pasižiūrėti (Nu, tai pasižiūrėsim, ko ten nori, kas ten ko nori ir kaip ten ko nori) ir pasakyti, kokie buvo judesiai, t. y. neteisėtai perduoti A. C. jį dominančią informaciją apie nurodytą ikiteisminį tyrimą, taip pat į A. C. klausimą, o galima V. prispausti?, atsakė: o galiu...galėti tai galima <...>, o šio pokalbio pabaigoje A. C. pažadėjo: tai po to mes gi atsiskaitysim, vat.

3. Kelių susitikimų su A. C. metu neteisėtai pateikė ir pažadėjo toliau teikti informaciją apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-38885-16 (šis tyrimas nuo 2016-08-17 atliekamas pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 246 straipsnio 2 dalyje, požymius dėl galimai nusikalstamų N. P. veiksmų) ir apie šio tyrimo perspektyvas, kurią galėjo gauti ir gavo pasinaudodama tarnybinėmis pareigomis; užsiminė apie galimybę paveikti tyrimą kontroliuojantį prokurorą ir atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis be tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimo, būtent: 2016-10-03 11.43 val. susitikusi su A. C. prekybos centre „VCUP“ (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „Manami“, pokalbio metu su juo aptarė nurodytą ikiteisminį tyrimą, susijusį su A. C. draugo J. M. žentu N. P., informuodama A. C., kad N. P. akcijos buvo areštuotos, jis negalėjo jomis disponuoti, tačiau vienuolika iš jų perdavė savo mamai, todėl jis šiame ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip specialusis liudytojas ir jo veiksmai galimai bus kvalifikuojami ne tik pagal BK 246 straipsnį, kaip areštuoto turto iššvaistymas, bet dar ir kaip sukčiavimas, dokumentų klastojimas bei kitos nusikalstamos veikos (parduoda vienuolika <...>savo akcijų, <...>, vat, perdavė savo mamai <...>, matyt, bus dar sukčiavimas, čia yra...bus krūva straipsnių, buhalterinės, dokumentų klastojimas ir visa kita) ir parodė jam, t. y. A. C., su šiuo ikiteisminiu tyrimu susijusius dokumentus; A. C. paklausus: Ką nors duosi?, atsakė, kad atiduoti ...nenorėčiau <...>, ...reikėtų atšviest, peršviest..., bet pasiūlė su tais dokumentais susipažinti, juos rodydama (Nu tai matai, vot, dabar, vot, Čia jau jisai rašo šitam pareiškime <..>; <...> nu va ir paskaityk, ką jis čia atrašė). Taip pat informavo, kad N. P. yra aptariamos nusikalstamos veikos organizatorius, kuris nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžiamas (...bet organizatorius tai jis, nes čia jo interesas šitas dalykas yra...), ir tarėsi su A. C. dėl pagalbos N. P. šiame baudžiamajame procese, pasakydama: Nu tai jo žentui pagelbėsim tada čia ar ne? <...>... žentą tai gelbėt galima.

Tęsdama šį tarnybinį pažeidimą, 2016-10-19 12 val. susitiko su A. C. prekybos centre „Iki Minskas“ (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „Čili kaimas“ ir vėl kalbėjo apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-38885-16, domėjosi, ar A. C. pranešė J. M., kad būtent ji turi J. M. žento N. P. baudžiamąją bylą, pasakydama: Tai tu jam pasakei apie jo žentelį? Kad byla pas mane?

Tęsdama šį tarnybinį pažeidimą, 2016-12-12 11.55 val. susitiko su A. C. prekybos centre „VCUP“ (duomenys neskelbtini) esančiame restorane „Manami“ ir, pokalbio metu A. C. paprašius vėl pasidomėti N. P. ikiteisminiu tyrimu, pažadėjo tai padaryti, pasakydama: Aš pažiūrėsiu, aš, žinok, pamiršau.

Tęsdama šį tarnybinį pažeidimą, 2016-12-21 12.26 val. susitiko su A. C. prekybos centre „Akropolis“ (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje „Picca Jazz“ ir pokalbio metu į A. C. klausimą: Tai tu gali pasikviesi savo prokurorą ir paklausti dėl M. žento? Ir pasakyt, kad man, va, tiesiog nu... užuominom taip, <...> Man, žinai, vienas yra įdomu, ar tas visas jo failas eina į teismą, ar neina, žinai, į teismą?, atsakė: <...> jam iki ėjimo į teismą tai dar toli, nes ten reikės...<..> Nu tai jau čia sprendžiam mes, ar siųst ją į teismą, ar ne.<...>Aš tau nepasakysiu dabar. Aš, aš galiu... aš nueinu, pasižiūriu bylos numerį, susirandu, įsijungiu IBPS'ą ir peržiūriu, kokie dokumentai yra sukurti, va. <...> Tai tau reikia, kol neužbaigtas tas tyrimas - kas ten dabar daroma, kokia ten yra situacija? Gal gali būt tokia situacija, kad aš negaliu dar pasakyt, supranti, nu kad kažko tai... Aš tau realiai sakau, kokia jinai gali būt, bet... aš tau galiu pasakyt ir terminus, ir jos perspektyvas iš karto. Bet aš tau telefonu šito negaliu pasakyt.

Be to, 2016-12-21 pokalbio metu A. C. pasiteiravus dėl ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro nuomonės apie bylos perspektyvą, pareiškė: Aš matymą pati turiu. Aš įsijungiu, jeigu visi dokumentai sukelti į elektroninį, aš pati perskaitau viską. Visi matymai būna taip, kaip aš pasakau. Vat, ir, ir baigiasi matymai. Šio pokalbio metu su A. C. taip pat suderino, kad ateityje bendraujant telefonu naudos sutartas (užšifruotas) frazes: kad A. C. norėdamas gauti informaciją apie aptariamo ikiteisminio tyrimo perspektyvą, užšifruotai paklaustų, ar ji važiuos per Kalėdas į Dzūkiją.

Laikydamasi susitarimo R. A., 2016-12-21 15.30 val. gavusi iš A. C. SMS žinutę Ar lėksi per šventes į Varėną?, 17.40 val. telefonu jam atsakė: Tai, žinok, į Dzūkiją važiuoju ir visu frontu, ir, žinok ilgai dar aš važinėsiu. Kelias tai, žinok, blogas. Nu, žinai, nu ką daryt, žinai, kaip Dzūkijoj, šiomis frazėmis apibūdindama nepalankią N. P. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38885-16 eigą.

4. Siekdama turtinės naudos, 2016 m. rugsėjo-gruodžio mėn. vykusių susitikimų su A. C. metu ne kartą aptarinėjo galimybę paveikti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - ir LAT) teisėją V. A., t. y. nagrinėjančios baudžiamąją bylą Nr. 2K-304-976/2016 teisėjų kolegijos pirmininką, ir pažadėjo jį paveikti nuteistojo šioje byloje V. G. naudai, kad V. A. 2016-12-23 numatytame LAT kolegijos pasitarime pareikštų nuomonę V. G. naudai ir paveiktų nurodytą LAT kolegiją, jog ši iki 2016-12-30 priimtų galutinį LAT sprendimą (nutartį) - palikti galioti 2016-02-01 Lietuvos apeliacinio teismo nutartį; o 2016-12-21 susitikimo metu susitarė su A. C. netiesiogiai, t. y. per A. C., reikalauti iš V. G. ne mažesnės nei 15000 eurų vertės kyšio (dėl šių R. A. veiksmų atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-7-00003-17, kuriame R. A. 2017-02-23 įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje).

Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras tokius pareiškėjos veiksmus įvertino kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies, Baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio, 170 straipsnio 5 dalies, 177 straipsnio 1 dalies; Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 2-4 dalių, 20 straipsnio 1 dalies 1-3, 5, 6 ir 7 punktų, 39l straipsnio 1 dalies, Prokurorų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1-68 (2012-01-09 įsakymo Nr. 1-15 redakcija), 5.1.1, 5.2.1, 5.2.3, 5.4.1, 5.6, 5.9.1 papunkčių ir 6 punkto reikalavimų ir nuostatų pažeidimus, kuriais buvo padaryta žala prokuratūrai ir valstybei, nes šie veiksmai prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš prokurorų.

Ginčo teisinius santykius šiuo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas, Prokurorų etikos kodeksas, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004-04-30 įsakymu Nr. I-68, Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012-04-17 įsakymu Nr. I-141, Rekomendacijos dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015-06-02 įsakymu Nr. I-139, Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-11-13 įsakymu Nr. I-286, Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014-12-30 įsakymu Nr. I-293, Lietuvos Respublikos prokuratūros informacijos saugumo politikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-12-20 įsakymu Nr. I-325, Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo prokurorams nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-18, Lietuvos Respublikos prokuratūros vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. I-207, bei kiti su jų įgyvendinimu susiję teisės aktai.

Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos buvo priimtas remiantis 2017 m. kovo 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 17.9.-1594 (toliau – ir Išvada), kurioje yra aprašyti pareiškėjos padaryti tarnybiniai nusižengimai, nurodyti įrodymai, kuriais remiantis buvo konstatuotas šių tarnybinių nusižengimų padarymo faktas, bei pateiktas šių nusižengimų kvalifikavimas. Pasisakydamas dėl Išvados reikšmės nagrinėjamai bylai, teismas pirmiausia pažymi, kad pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką, tarnybinio patikrinimo išvada yra atitinkamo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis ir turi būti teismo vertinama kartu su jos pagrindu priimtu įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo kaip vientisas individualus teisės aktas. Tai reiškia, kad Išvadoje nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais remiantis šios aplinkybės buvo laikomos nustatytomis, teismo turi būti patikrintos tiek fakto nustatymo požiūriu (tokį patikrinimą teismas turi atlikti pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles), tiek teisės taikymo požiūriu (teismas turi patikrinti, ar Išvadoje nurodyti teisės pažeidimai yra kvalifikuoti teisingai ir gali būti pagrindu patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-259/2013).

Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi nustatyti, ar atitinkamuose valstybės (statutinio) tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5209-968/2019).

Pareiškėja savo skunde ir teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovė atlikdama tarnybinių nusižengimų tyrimą nei vienu iš Įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos nurodytų atvejų nenustatė visų tarnybinio nužengimo sudėties požymių, todėl neturėjo pagrindo konstatuoti, jog ji padarė kokį nors tarnybinį nusižengimą.

Prieš vertindamas pareiškėjai inkriminuotus tarnybinius nusižengimus, teismas atkreipia dėmesį į ta, kad pareiškėja R. A. yra viena iš apygardos prokuratūros vadovų (t. y. skyriaus, kuriame tarnauja 12 prokurorų ir 2 valstybės tarnautojai, vyriausioji prokurorė), turinti žymiai platesnę kompetenciją, negu kiti šiame skyriuje ir apylinkės prokuratūrose dirbantys prokurorai. Ši kompetencija siejama su aukštesniojo prokuroro funkcijų atlikimu baudžiamajame procese, t. y. su pagrindine baudžiamojo proceso paskirtimi - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Todėl veika, priešinga nurodytiems tikslams, laikoma nesuderinama su prokuroro statusu. Be to, tikrinamai prokurorei suteikta teisė duoti pavedimus skyriaus prokurorams, kontroliuoti jų veiklą, jos žodiniai ir rašytiniai pavedimai darbo organizavimo bei darbo drausmės klausimais yra privalomi visiems skyriaus prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis (Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nuostatų, patvirtintų Generalinio prokuroro 2014-12-30 įsakymu Nr. 1-293, 28 punktas). Atsižvelgiant į nurodytą kompetenciją, aukštesniam prokurorui taikomi didesni kvalifikacijos, reputacijos bei atsakomybės reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kelia ginčą, nesutikdama su Išvadoje konstatuotais jai inkriminuotais tarnybiniais nusižengimais, ir teigia, kad dėl tariamo siekimo daryti įtaką Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos nariui tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie kokius nors neteisėtus pareiškėjos veiksmus, be to Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos narys R. R., kuriam tariamai buvo siekiama padaryti įtaką, apskritai nedalyvavo 2016 m. rugsėjo 6 d. atrankos komisijos posėdyje, todėl net jei ji ir būtų atlikusi jai inkriminuotus veiksmus, tai nebūtų sukėlę jokių padarinių.

Teismas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu kriminalinės žvalgybos protokolu nustatyta, kad pareiškėja per savo draugą A. C. ėmėsi realių priemonių padaryti įtaką Atrankos komisijos nariui - tuometiniam Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko sekretoriato vadovui R. R., nes kelis kartus skambino A. C. ir prašė jo per žmogų, kurį jis pažįsta, arba tiesiogiai pakalbėti su R. R., kad pastarasis atrankoje įvertintų ją maksimaliai aukštais balais, o kitus vertintų neigiamai. Šio nurodyto tarnybinio pažeidimo faktinių aplinkybių neneigia ir pati pareiškėja, o jas patvirtina ir liudytojo A. C. 2017-03-06 parodymai duoti ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00010-16, kur jis nurodė, kad „2016 m. rugsėjo pradžioje, tiksliau datų nepamenu, ji (R. A.) tiek telefonu, tiek susitikimų metu kreipėsi į mane su prašymu, kad kreipčiausi į savo draugą V. G., jog šis paprašytų „Darbo partijos“ narės, tuo metu Lietuvos Respublikos Seimo pirmininke buvusios L. G., kad ši perduotų jos deleguotam Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos nariui pavarde „R.“ ar „R.“, kad šis R. A. konkurse į vyriausiojo prokuroro pareigas, skirtų daugiausia vertinimo balų“. Minėtas aplinkybes patvirtina ir atsakovės į bylą pateiktas liudytojos L. G. apklausos 2017-04-20 protokolas, iš kurio matyti, kad liudytoja patvirtino, jog 2016 m. rugsėjo mėnesį į ją kreipėsi V. G., kuris sakė, kad vyks atrankos Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje ir kad jose kandidatuos viena ar dvi moterys. Tiksliai V. G. išreikšto prašymo liudytoja neprisiminė, tačiau nurodė, kad jis prašė jos „ar ji galėtų pasižiūrėti“. Dėl šio prašymo liudytoja nurodė skambinusi R. R. ir jo klaususi, ar jis dalyvaus atrankos komisijoje, nes tuo metu jis atostogavo.

Teismo vertinimu, šiam nusižengimui konstatuoti pakanka fakto, kad pareiškėja atliko neteisėtus veiksmus bandydama per kitą asmenį paveikti Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos narį ir nurodytas nusižengimas laikomas padarytu nepriklausomai nuo to, ar kiti asmenys atliko pareiškėjos prašomus neteisėtus veiksmus, ar nuo jų susilaikė, nes šios aplinkybės nuo pareiškėjos valios nepriklausė. Todėl A. C. veiksmai, atlikti vykdant pareiškėjos prašymą, nėra reikšmingi tarnybiniam pažeidimui konstatuoti, kaip ir faktas, jog R. R. nedalyvavo Atrankos komisijos posėdyje. Atsižvelgęs į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos argumentą, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta objektyvių duomenų, patvirtinančių jos siekimą daryti įtaką Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos nariui.

Nors liudytoju apklaustas A. J. patvirtino R. A. nurodytą versiją dėl iš anksto žinomų atrankos rezultatų, jog jam iš tam tikrų šaltinių, kurių jis būdamas žurnalistu negali atskleisti, buvo žinoma, jog R. A. dalyvaudama atrankoje „bus palikta ant ledo“, kad į aptariamas pareigas bus paskirti prokurorai A. M. ir D. K., tačiau teismo vertinimu ši nurodyta versija savaime nepaneigia pareiškėjai inkriminuotų veiksmų. Be to, minėto liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip patikimi, kadangi jo nurodyta informacija yra gauta iš vieno anoniminio šaltinio, pateikta informacija yra išreikšta subjektyvi nuomonė. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja, turėdama duomenų apie galimai neskaidrią atranką, turėjo galimybę imtis teisinių veiksmų siekiant ją užkardyti, tačiau iki atrankos procedūros pradžios apie tai prokuratūros vadovo neinformavo, atrankos metu nei Atrankos komisijos nariams nei Atrankos komisijos pirmininkui nušalinimų nepareiškė, atrankos rezultatų neskundė.

Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos atstovo argumentą, jog dėl šios pareiškėjai inkriminuotos veikos nekilo jokie padariniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra vieno iš privalomų tarnybinio nusižengimo požymių. Tarnybinio patikrinimo išvadoje aiškiai nurodyta, jog tokie prokurorės veiksmai pažeidžia Etikos kodekso reikalavimus, dėl šio pažeidimo kilo neigiami padariniai prokuratūrai kaip institucijai (nusivylimas institucija, nepasitikėjimas aukštesniaisiais prokurorais, abejonės dėl atrankos procedūrų skaidrumo ir prokurorų rotacijos) ir prokuratūros reputacijai visuomenėje (atsiranda pagrindas manyti, kad aukštesniojo prokuroro veikloje vadovaujamasi ne įstatymo viršenybe, o privačiais interesais).

Dėl neteisėto informacijos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31551-15 teikimo pareiškėja nurodo, kad ji šiame ikiteisminiame tyrime atliko vienintelį veiksmą - du kartus pratęsė terminą ikiteisminiam tyrimui atlikti. Pažymi, jog tarnybinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad informacinėse sistemose duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų prisijungusi ir tikrinusi ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31551-15 duomenis ar jame priimtus nutarimus, nėra. Taigi teigia, kad šiuo atveju pareiškėja yra kaltinama perdavusi su ikiteisminiu tyrimu nesusijusiems asmenims informaciją apie ikiteisminį tyrimą, kurios pati pareiškėja nežinojo. Todėl nagrinėjamu atveju nėra nustatyti nei pareiškėjos neteisėti veiksmai, nei kaltė, nei padariniai.

Teismas pažymi, jog tarnybinio patikrinimo metu iš kriminalinės žvalgybos protokolo nustatyta, jog 2016-10-19 vykusio pokalbio metu pareiškėja sutiko ir pažadėjo neteisėtai pateikti A. C. informaciją apie ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31551-15 priimtus sprendimus. Tai patvirtina ir bylos medžiaga iš kurios matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-31551-15 buvo pradėtas 2015-06-05, baigtas 2016-07-01, t. y. ikiteisminis tyrimas ilgiau kaip metus laiko buvo pareiškėjos vadovaujamo Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės R. V. kompetencijoje. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja du kartus (2016-02-23 ir 2016-05-25) pratęsė šio ikiteisminio tyrimo terminą. Kadangi tęsiant ikiteisminio tyrimo terminą, aukštesniajam prokurorui pateikiamas prašymas, kuriame aprašoma ne tik tiriama galimai padaryta nusikalstama veika, bet ir atlikti bei ateityje planuojami atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, o toks 2016-02-23 prokurorės R. V. prašymas pratęsti ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-31551-15 terminą yra tarnybinio patikrinimo medžiagoje (tarnybinio patikrinimo medžiagos 2 t., b. l. 182), o 2016-05-25 prokurorės R. V. prašymas su prokurorės R. A. rezoliucija ir metaduomenimis yra pateiktas į bylą, konstatuotina, jog pareiškėja žinojo aptariamo ikiteisminio tyrimo esmę ir kitas aplinkybes. Tai patvirtino ir ikiteisminį tyrimą atlikusi prokurorė R. V., kuri paaiškino, kad R. A. užrašydavo rezoliucijas ant tyrimo metu gaunamų dokumentų, taip pat ir skundų ar prašymų. Be to, ir iš IBPS esančių duomenų (tarnybinio patikrinimo medžiagos 2 t., b. l. 196) matyti tai, kad pareiškėja informacinėje sistemoje 2016-07-07 susipažino su prokurorės R. V. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Taigi, įvertinęs minėtus įrodymus, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos nurodyta argumentą, jog ji pati su ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo susipažinusi, todėl negalėjo pažadėti pateikti informaciją, kurios pati nežinojo.

Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad prokuroras privalo nesinaudoti ir neleisti kitiems asmenims naudotis tarnybine ar kita konfidencialia informacija kitaip, negu nustato įstatymai, todėl akivaizdu, kad tokie prokurorės veiksmai pažeidžia Prokuratūros įstatyme ir Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus nepiktnaudžiavimo, konfidencialumo, pagarbos proceso dalyviams principus. Atsižvelgęs į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyti nei pareiškėjos neteisėti veiksmai, nei kaltė, nei padariniai.

Dėl neteisėtos informacijos ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-38885-16 teikimo pareiškėja nurodo, kad ji šiame ikiteisminiame procese apskritai tėra atlikusi vienintelį veiksmą - 2016 m. rugsėjo 30 d. gautą N. P. skundą savo rezoliucija perdavė spręsti iki tol ikiteisminį tyrimą organizuojančiam prokurorui A. G., kuris minimą ikiteisminio tyrimo medžiagą išsireikalavo patikrinimui ir priėmė nepalankų N. P. sprendimą. Nurodo, kad jai apie minimą civilinį ginčą tapo žinoma iš jos sūnaus advokato M. A., į kurį, tarpininkaujant A. C., kreipėsi N. P. dėl galimybės atstovauti civiliniame ginče. Pareiškėjos sūnus į pareiškėją kreipėsi norėdamas sužinoti jos nuomonę dėl civilinio ginčo - galimos jo baigties ir perspektyvos. Ir tik rudens pabaigoje M. A. pakalbėjus su pareiškėja ir jai supratus, kad prokuratūroje, kurioje tarnybą atliko pareiškėja, yra kontroliuojamas su N. P. susijęs ikiteisminis tyrimas, pareiškėja patarė M. A. toliau nebendrauti su N. P. ir atsisakyti atstovauti N. P., siekiant išvengti interesų konflikto.

Teismas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, remiantis kriminalinės žvalgybos protokolu, nustatyta, jog R. A. neteisėtai pateikė ir pažadėjo toliau teikti informaciją A. C. apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-38885-16 ir apie šio tyrimo perspektyvas, kurią galėjo gauti ir gavo pasinaudodama tarnybinėmis pareigomis, užsiminė apie galimybę paveikti tyrimą kontroliuojantį prokurorą ir atskleidė ikiteisminio tyrimo duomenis be tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimo.

Teismas, remdamasis bylos medžiaga nustatė, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-38885-16 R. A. vadovaujamo skyriaus žinioje buvo nuo 2016-08-17 iki 2017-03-09, o R. A. ir A. C. pokalbiai apie šį tyrimą užfiksuoti 2016-10-03, 2016-12-12, 2016-12-19, 2016-12-21, todėl konstatuoja, jog pareiškėjos skunde nurodytas argumentas, kad minėtas ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas jos atostogų metu, neturi jokios teisinės reikšmės. Be to, teismas pažymi, kad pareiškėjos žinojimą apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38885-16 duomenis įrodo ne tik tai, kad ji buvo skyriaus, kuriam nuo 2016-08-17 priskirta nurodytos bylos kontrolė, vadovė, bet ir jos 2016-09-30 rašytinė rezoliucija ant N. P. prašymo (skundo) Nr. 2AP-7405 dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38885-16 nutraukimo, bei užfiksuotų pareiškėjos ir A. C. pokalbių turinys, kuris atskleidžia pareiškėjos žinojimą apie ikiteisminio tyrimo medžiagoje tiriamas aplinkybes, pareiškėjos pokalbių metu išsakytos frazės, kad „byla yra pas ją“, t. y. jos vadovaujame skyriuje, pokalbio metu užfiksuoti R. A. ir A. C. pasisakymai (čia vat jisai rašo, paskaityk; nenorėčiau duoti, reikia atšviest, peršviest), kas kartu įrodo, jog pareiškėja rodė A. C. rašytinį dokumentą - prašymą (skundą), kuris pokalbyje apibūdinamas kaip nekvalifikuotai surašytas pareiškimas. Teismo vertinimu, visi proceso dalyvių skundai ir dėl jų priimami sprendimai yra ikiteisminio tyrimo duomenys, todėl aptariamu atveju yra neginčijamai nustatyta, kad rodydama A. C. proceso dalyvio skundą pareiškėja neteisėtai atskleidė R. C. ikiteisminio tyrimo duomenis. Be to, tai, kad pareiškėja domėjosi minėtu ikiteisminiu tyrimu siekdama pateikti apie jį informaciją A. C. patvirtina ir prokuroro A. G. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad 2016 m. gruodžio mėn. jis informavo skyriaus vadovę R. A. apie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-38885-16 eigą.

Nors liudytoju apklaustas pareiškėjos sūnus M. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis kaip advokatas 2016 m. rudenį 5-6 kartus konsultavo dėl civilinės bylos J. M. žentą N. P., tarp jų 2016-05-20 buvo sudaryta teisinės pagalbos sutartis, ir kad jis užsiminė M. A., jog jis turi pradėtą ikiteisminį tyrimą, todėl M. A. rudens pabaigoje pakalbėjo apie tai su mama – pareiškėja, kuri supratusi, kad prokuratūroje, kurioje ji dirba, kontroliuojamas su N. P. susijęs ikiteisminis tyrimas, patarė M. A. toliau nebendrauti ir atsisakyti atstovauti N. P., siekiant išvengti interesų konflikto, tačiau tai nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad pareiškėja minimo ikiteisminio tyrimo duomenis sužinojo vykdydama savo tarnybines pareigas ir nepaneigia pareiškėjai inkriminuotų veiksmų dėl informacijos A. C. teikimo ir pažadėjimo ją teikti apie ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-38885-16. Taigi, teismo vertinimu ir šiame bylos epizode yra įrodyti pareiškėjos padaryto tarnybinio nusižengimo sudėtis.

Nors dėl kaltinimo ketinimu paveikti LAT teisėją pareiškėja nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvada dėl jos tariamai padaryto tarnybinio nusižengimo yra pagrįsta tik prielaidomis, o jokių objektyvių duomenų, jog pareiškėja būtų atlikusi jai inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, būtų padariusi išvadoje nurodomus veiksmus, surinkta nėra, tačiau teismas pažymi, kad tiek ikiteisminio tyrimo byloje esantis 2017-02-09 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-14-25, tiek kiti duomenys visiškai patvirtina ir šį jai inkriminuotą tarnybinį nusižengimą.

Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 02-7-0003-17 (teismo Nr. 1A-304-197/2018) pripažino R. A. kalta ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 21 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį dėl rengimosi prekiauti poveikiu, o būtent dėl to, kad ji pasitelkusi A. C. ir su juo veikdama bendrininkų grupe, pasinaudodama savo pažintimis su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) teisėju V. A. ir deklaruodama A. C. tariamą įtaką jam, sudarydama A. C. įspūdį, jog veikia V. A. vardu, susitarė su A. C. ir pažadėjo per jį (A. C.), o A. C., pasinaudodamas savo pažintimi su V. G. ir tariama R. A. įtaka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjui V. A., pažadėjo R. A. pareikalauti iš V. G. kyšį neva V. A. naudai už tai, kad šis, būdamas baudžiamąją bylą Nr. 2K-304-976/2016 kasacine tvarka nagrinėjančios teisėjų kolegijos pirmininkas, paveiktų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegiją ir jos priimamą sprendimą taip, kad jis būtų palankus nuteistajam tos baudžiamosios bylos proceso metu V. G.. Taip pat R. A. susitarė su A. C. pareikalauti iš V. G. didesnės negu 250 MGL vertės dydžio kyšio už jųdviejų pastangas paveikiant V. A.. Vykdydami nusikalstamus veiksmus, R. A. ir A. C., ne vėliau kaip nuo 2016 m. spalio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 22 d. naudodamiesi elektroninių ryšių tinklais (mobiliuoju telefonu) ir susitikinėdami įvairiose Vilniaus miesto viešojo maitinimo įstaigose, t. y. 2016 m. spalio 3 d. ir 2016 m. gruodžio 12 d. kavinėje „Manami“, 2016 m. spalio 19 d. kavinėje „Čili kaimas“, 2016 m. gruodžio 21 d. kavinėje „Pizza Jazz“, aptarinėjo, kada ir kiek pinigų V. A. ir jų pačių (R. A. ir A. C.) naudai paprašyti iš sprendimu baudžiamojoje byloje suinteresuoto V. G., V. A. pastangas paveikti likusią teisėjų kolegiją taip, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016 būtų palikta galioti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis. 2016 m. gruodžio 21 d. Vilniuje, prekybos centre „Akropolis“ esančioje maitinimo įstaigoje „Pizza Jazz“, nuo 12.19 val. iki 13.00 val. vykusio susitikimo metu R. A. įvardijo A. C. kyšio V. A. sumą ir jie susitarė, kad A. C. pareikalaus iš V. G. ne mažiau kaip 15 000 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu nurodytą Klaipėdos apygardos teismo nuosprendį pakeitė - R. A. nusikalstamą veiką perkvalifikavo į baigtą nusikaltimą, numatytą BK 226 straipsnio 4 dalyje (prekyba poveikiu). Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nuosprendį pakeitė ir R. A. nusikalstamą veiką iš BK 226 straipsnio 4 dalį perkvalifikavo į BK 21 straipsnio 1 dalį ir 226 straipsnio 4 dalį.

Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai inkriminuoto nusikaltimo objektyvioji pusė reikšmingais apsektais ir aplinkybėmis sutampa su tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta pareiškėjos veika, sudarančia tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Šiuo atveju administracinę bylą dėl pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo nagrinėjantis teismas neturi pagrindo kitaip vertinti faktinių duomenų dėl pareiškėjos veiksmų susijusių su galimu poveikiu LAT teisėjui V. A., nei tai padarė baudžiamąją bylą nagrinėję teismai. Taigi, teismas vertina, kad atsakovė tarnybinio patikrinimo metu pagrįstai nustatė, kad pareiškėja padarė jai inkriminuotus aukščiau aptartus veiksmus, sudarančius tarnybinio nusižengimo sudėtį.

Be to, teismas pažymi, jog nei tarnybinio patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu R. A. neginčijo kriminalinės žvalgybos veiksmų teisėtumo, neneigė tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytų faktinių aplinkybių dėl savo susitikimų ir pokalbių su A. C. turinio, ji tik kitaip šiuos pokalbius interpretavo, todėl nepagrįstai vertino, jog tarnybinio patikrinimo išvada dėl šio pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo yra pagrįsta tik prielaidomis.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors proceso šalys turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jų reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios (ABTĮ 53 str. 2 d., 57 str. 4 d.), tačiau vertinti įrodymus – teismo prerogatyva. Tam, kad būtų įsitikinta egzistuojant vieną ar kitą faktą, teismas privalo patikrinti įrodymų liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą ir tarpusavio ryšį, laikantis lygiateisiškumo principo, bet neprivalo, vertindamas vieną ar kitą įrodymą, besąlygiškai vadovautis vienos iš šalių akcentuotu įrodymo pranašumu ir būtinybe teismui vertinti šį įrodymą būtent tokiu aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-557/2003, Administracinių teismų praktika Nr. 4). ABTĮ 57 straipsnyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas, o nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (2011 m. lapkričio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 22, p. 213?241).

Teismas, atsižvelgęs į byloje įvertintų įrodymų visumą, taip pat atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos atstovo argumentą, jog atsakovo ginčijami įsakymai ir tarnybinio patikrinimo išvada grindžiami išimtinai vien tik Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) pagrindu surinktais duomenimis, kurie apskritai negalėjo būti naudojami vykdant tarnybinį patikrinimą.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarime Nr. KT13-N5/2019 dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Nutarimas) pateikta konstitucinė doktrina apie kriminalinės žvalgybos veiksmų metu surinktų duomenų panaudojimo tiriant tarnybinius nusižengimus sąlygas ir tvarką. Šiame Nutarime konstatuota, <...> „kad iš Konstitucijos, inter alia (liet. be kita ko) jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylanti valstybės tarnautojo (pareigūno) teisė kreiptis į teismą dėl taikant tarnybinę atsakomybę pažeistų savo teisių gynimo turi būti reali, t. y. minėtas asmuo turi turėti realias galimybes veiksmingai apginti savo pažeistas teises teismine tvarka nuo, jo manymu, neteisėtų valstybės (savivaldybių) institucijų veiksmų ir (ar) piktnaudžiavimo joms suteiktais įgaliojimais taikant valstybės prievartos priemones, inter alia tiek slapta renkant informaciją (duomenis) apie asmenį, tiek panaudojant šią informaciją tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais; toks asmuo turi teisę veiksmingai ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje.“ <...> „teisme nagrinėjant ginčą dėl inter alia tarnybinės nuobaudos paskyrimo, užtikrinti valstybės tarnautojo (pareigūno) teisę į tinkamą teismo procesą, kuri apima inter alia jo teisę išsamiai susipažinti su visa tiriant jo tarnybinį nusižengimą panaudota medžiaga, duomenimis ar informacija, inter alia taikant valstybės prievartos priemones slapta surinkta apie jį išslaptinta informacija, kuri įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis buvo perduota naudoti tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais; be to, valstybės tarnautojas (pareigūnas) turi teisę susipažinti su jo byloje naudojamais įrodymais, teikti paaiškinimus, ginčyti naudotų įrodymų ar kitos tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagos priimtinumą, teisėtumą, autentiškumą, tokio naudojimo būtinumą ir proporcingumą; valstybės tarnautojas (pareigūnas) teismo procese turi turėti teisę veiksmingai gintis, inter alia turėti pakankamai laiko susipažinti su tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga ir pasirengti gynybai, turėti savo atstovą.“ <...> „teismas (teisėjas), vykdydamas teisingumą ir spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, privalo kiekvienu atveju visapusiškai įvertinti visą tarnybinio nusižengimo bylos medžiagą, duomenis ar informaciją, kuri naudota tiriant tarnybinį nusižengimą, ir nuspręsti, ar inter alia slapta įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka apie asmenį surinkta informacija, kuri buvo išslaptinta teisės aktų nustatyta tvarka ir perduota naudoti jo korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo tyrimo tikslais, gali būti laikoma įrodymu konkrečioje byloje, ar ji atitinka įrodymų teisėtumui ir patikimumui keliamus reikalavimus, ar jos panaudojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje valstybei siekiant tam tikrų teisėtų tikslų, kaip antai užtikrinti valstybės tarnybos skaidrumą ir viešumą, užkardyti korupciją ir korupcinio pobūdžio veikas valstybės tarnyboje; teismas (teisėjas) privalo kiekvienu atveju įvertinti ir tai, ar minėtos informacijos panaudojimas korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų tyrimo tikslais atitinka proporcingumo principą ir ar minėtų teisėtų tikslų konkrečiu atveju nebuvo galima pasiekti kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis.“ (žr. Nutarimo 86.3, 86.3.1 p.).

Pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalį, kriminalinės žvalgybos informacija apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką, prokurorui sutikus, kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos vadovo sprendimu gali būti išslaptinama ir panaudojama tiriant drausminius ir (ar) tarnybinius nusižengimus. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas atskiras kriminalinės žvalgybos informacijos apie korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčią veiką panaudojimo atvejis, t. y. šios informacijos panaudojimas tik specialiu tikslu – korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių turinčių tarnybinių nusižengimų tyrimui (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 74 p.).

Valstybės tarnautojas (pareigūnas), apie kurį Kriminalinės žvalgybos įstatymo nustatyta tvarka slapta buvo renkama informacija, panaudojus tokią informaciją tiriant jo korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 9 dalį (2013 m. gruodžio 23 d., 2018 m. rugsėjo 27 d. redakcijos) turi teisę kreiptis į šioje dalyje nurodytą teismą (teisėją) ir kelti tokio šios išslaptintos informacijos panaudojimo teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo klausimus ir ginčyti tokios informacijos kaip įrodymo priimtinumą (Konstitucinio Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarimo Nr. KT13-N5/2019 86.7 p.).

Vertinant, ar atsakovas turėjo teisėtą pagrindą kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindu surinktą informaciją panaudoti tarnybinių nusižengimų procedūrose ir ją vertinti priimant ginčijamą įsakymą, svarbu ir tai, ar ši informacija buvo išslaptinta ir pareiškėjas turėjo galimybę su ja susipažinti bei teikti dėl jos savo argumentus.

Į bylą pateikti atsakovo įrodymai – Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2017-04-10 Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktas Nr. 17.9-2058 ir 2018-12-05 Įslaptintų dokumentų išslaptinimo aktas Nr. 17.9-16948 patvirtina, kad duomenys, kurie buvo naudoti tarnybinio patikrinimo metu, kurių pagrindu R. A. ir A. C. atžvilgiu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, t. y. Šiaulių apygardos teismo 2016-09-02 nutartis Nr. ĮS4-240RN, kuria laikotarpiu nuo 2016-09-02 iki 2016-12-02 sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka A. C. atžvilgiu, ir atitinkamas prokuroro teikimas; Šiaulių apygardos teismo 2016-11-17 nutartis Nr. ĮS4-331RN, kuria laikotarpiu nuo 2016-11-17 iki 2017-02-17 sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka R. A. atžvilgiu, ir atitinkamas prokuroro teikimas; Šiaulių apygardos teismo 2016-11-17 nutartis Nr. ĮS4-328RN, kuria laikotarpiu nuo 2016-11-17 iki 2017-02-17 sankcionuotas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas ir techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka A. C. atžvilgiu, ir atitinkamas prokuroro teikimas, buvo išslaptinti.

Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkti duomenys apie pareiškėjos padarytas veikas buvo išslaptinti ir panaudoti tarnybinių nusižengimų procedūrose nepažeidžiant Kriminalinės žvalgybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų nuostatų. Be to, kaip paminėta aukščiau sprendime, atsakovės ginčijami įsakymai ir tarnybinio patikrinimo išvada grindžiami įrodymų visumą (liudytojų parodymais, pareiškėjos parodymais, rašytiniai dokumentais, rezoliucijomis, ikiteisminio tyrimo duomenimis, IBPS duomenimis ir kt.), o ne vien tik išimtinai kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinktais duomenimis, kaip klaidingai nurodo pareiškėjos atstovas.

Kaip pažymėjo LVAT savo suformuotoje praktikoje, vertinimus, ar šios bylos kontekste proporcinga buvo remtis kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo metu surinkta informacija ir jos pagrindu konstatuoti, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, lemia neteisėtų veiksmų pobūdis. Akivaizdu, kad statutinio pareigūno neteisėti veiksmai, daromi dėl trečiųjų asmenų įtakos, siekiant asmeninės naudos, veiksmai, kurie naudingi kitiems asmenims ir statutinio pareigūno daromi be teisėto pagrindo, neteisėti veiksmai, kurie sudarė sąlygas tretiesiems asmenims nusikalstamai veikti, tarnybos paslaptį sudarančios informacijos perdavimas tretiesiems asmenims, nerūpestingas pareigų atlikimas visų anksčiau nurodytų veikų kontekste griauna pasitikėjimą vidaus reikalų statutine įstaiga, ją kompromituoja. Tokie veiksmai yra priešingi vidaus reikalų sistemos statutinių įstaigų ir pareigūnų veiklos tikslams, teisėtumo užtikrinimo imperatyvams, todėl kriminalinės žvalgybos priemonėmis ir būdais surinktos informacijos apie statutinio pareigūno atliekamus teisės pažeidimus panaudojimas persekiojant teisę pažeidusį pareigūną (taikant tarnybinę atsakomybę) yra proporcinga priemonė užtikrinant efektyvią šių teisėtvarkos institucijų veiklą (LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4180-415/2020).

Teismas taip pat pažymi, kad Prokuratūros įstatymo 39¹ straipsnio 1 dalis įpareigoja prokurorą tarnybos ir ne tarnybos metu laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir Prokurorų etikos kodekso, kurį tvirtina Generalinis prokuroras kolegijos patarimu; 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktai nustato prokuroro pareigas būti ištikimam Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos konstitucinei santvarkai; gerbti ir ginti asmens teises ir laisves; nešališkai atlikti savo funkcijas; laikytis Prokurorų etikos kodekso.

Pradėdamas eiti pareigas prokuroras prisiekia valstybei. Prisiekdamas, prokuroras įsipareigoja inter alia būti ištikimas Lietuvos valstybei, vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti gerą prokuroro vardą (Prokuratūros įstatymo 30 str. 1 d.). Prokuroro priesaika nėra deklaratyvaus pobūdžio formalus aktas, nes ją sulaužęs prokuroras atsako kaip padaręs tarnybinį pažeidimą ar prokuroro vardą žeminantį poelgį (Prokuratūros įstatymo 30 str. 6 d.). Prokuroro vardą žeminančiu poelgiu pripažįstamas prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą ja menkinantis elgesys ar kitoks šiurkštus Etikos kodekso pažeidimas (Prokuratūros įstatymo 39¹ str. 3 d.)

Prokurorų etikos kodekse įtvirtinti pagrindiniai, prokurorui privalomi tarnybos ir ne tarnybos metu veiklos principai: teisingumo principas (5.1.1 p.: visada veikti protingai ir teisingai); padorumo principas (5.2.1.p.: iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai, savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, neatidėliojant pripažinti, atsiprašyti ir ištaisyti padarytas klaidas; 5.2.3. p.: vengti arogancijos ir nepagarbos pavaldiniams, tačiau reikliai juos kontroliuoti <...>); nepiktnaudžiavimo principas (5.4.1.p.: neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų; 5.4.2. p.: nesinaudoti tarnybine valdžia, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, kai jie gali sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą); konfidencialumo principas (5.6.1.p.: nekomentuoti prokuratūroje turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo nepatikrintos ar kitų prokurorų turimos tarnybinės informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios; 5.6.2.p.: neskelbti be teisinio ir moralinio pagrindo <...> ikiteisminio tyrimo ar prokurorinio patikrinimo duomenų visuomenei arba suinteresuotiems asmenims; 5.6.3 p.:, neteikti, vykdant tarnybines pareigas, gautų duomenų išorinės aplinkos subjektams, jų ar kitų asmenų neteisėtiems interesams tenkinti); solidarumo principas (5.7.2.: susilaikyti nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbą); atsakomybės principas (5.9.1p.: vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareiginio, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą; 5.9.3.: nepiktnaudžiauti ir nemanipuliuoti įstatymo suteikta veiksmų laisve ir kolegų pasitikėjimu <...>); 6 punktas: Siekdamas teisingumo ir baudžiamųjų priemonių veiksmingumo, prokuroras sąžiningai vykdo proceso įstatymus, generalinio prokuroro įsakymus, Kodekso nuostatas, bendradarbiauja su tarptautinėmis teisėsaugos institucijomis ir ikiteisminio tyrimo specialistais, padeda užtikrinti teisėtumą ir įgyvendinti bausmės neišvengiamumą.

Taigi, apibendrindamas padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad prokurorė R. A., eidama Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro pareigas, laikotarpiu nuo 2016-09-04 iki 2016-12-21 jai inkriminuotais veiksmais padarė 4 tarnybinius nusižengimus, kuriais sulaužė prokuroro priesaiką Lietuvos valstybei, pažemino bei diskreditavo prokuroro gerą vardą, šiurkščiai pažeidė baudžiamajame procese bei Prokurorų etikos kodekse įtvirtintus prokuroro veiklos teisėtumo, teisingumo, padorumo, nepiktnaudžiavimo, konfidencialumo, atsakomybės ir sąžiningumo principus bei reikalavimus. Visais nustatytais tarnybiniais nusižengimais buvo padaryta žala prokuratūrai ir valstybei, nes šie veiksmai prieštarauja visuomenėje galiojančioms moralės nuostatoms bei nepateisina teisėtų visuomenės lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš prokurorų, buvo sulaužyta prokuroro priesaika, pažemintas prokuroro kaip valstybės pareigūno vardas bei prokuratūros, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą padėti užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą, autoritetas. Konstatuoti tarnybiniai pažeidimai padarė didelę žalą prokuratūrai kaip institucijai viduje ir kaip institucijai visuomenėje.

Taigi, teismas konstatuoja, jog tarnybinėje išvadoje R. A. inkriminuoti veiksmai atitinka tarnybinių nusižengimų sudėtį, nes jie aiškiai pažeidžia prokuroro statusą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir jų kontekste vertinami kaip prokuroro priesaikos sulaužymas, žeminantis poelgis bei šiurkštus Etikos kodekso pažeidimas.

Pareiškėja, be kita ko, teigia, kad buvo padarytas esminis procedūrinis pažeidimas, kadangi jai nebuvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį pažeidimą. Pažymi, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl pradėto tarnybinio patikrinimo bei jame nagrinėjamų tariamai padarytų tarnybinių nusižengimų, patikrinimui svarbių faktinių aplinkybių vertinimo, dėl ko tarnybinis patikrinimas atliktas grubiai pažeidus teisės aktuose įtvirtintus procedūrinius reikalavimus ir yra neteisėtas per se. Pažymi, kad 2017 m. kovo 8 d. pareiškėja dėl savo itin prastos sveikatos (priešinsultinės būklės), ką tik sugrįžusi namo iš vizito pas medikus, atsisakė priimti jai bandomą įteikti laišką. Paaiškina, kad į bylą yra pateikti medicininiai dokumentai, patvirtinantys, kad 2017 m. kovo 8 d. 12 val. 39 min. pareiškėja lankėsi VšĮ Centro poliklinikoje, kur jai buvo išrašyta medicininė pažyma dėl negalėjimo atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. kovo 13 d., kadangi pareiškėjos sveikatos būklė tuo metu buvo itin sudėtinga (priešinsultinė būsena). Tą pačią dieną pareiškėjai buvo išduotas medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriuo pareiškėja buvo siunčiama gydymui stacionare. Pareiškėja tą pačią dieną į stacionarą nevyko, o tik nuvažiavusi į vaistinę ir 13 val. 21 min. nusipirkusi išrašytų receptinių vaistų (2017 m. kovo 8 d. UAB „Eurovaistinė“ pirktų vaistų kvitų nuorašai), nuvyko namo bei vaistus išgėrė. Tą pačią dieną 13 val. 55 min. prie pareiškėjos namų atvyko Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (ONKTD) vairuotojas ir siekė įteikti dokumentus. Nurodo, kad atsisakymo priimti dokumentus metu pareiškėjai apskritai nebuvo žinomas norimos įteikti siuntos turinys - laišką jai pristatė tik vairuotojas, kuris detaliau apie tai, ką bandoma įteikti, nepaaiškino. Be to, esama sveikatos būklė bei suvartoti vaistai (slopinamieji vaistai nervų sistemai) trukdė pareiškėjai tinkamai suvokti ir vertinti šio asmens veiksmus. Tai, kad pareiškėjos sveikatos būklė tuo metu buvo itin sunki, patvirtina ir tai, jog jau kitos dienos paryčiais (apie 5 val. 30 min.) ji greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo išvežta į ligoninę. Pareiškėjai tik vėliau, gavus tarnybinio patikrinimo medžiagos dalį, tapo žinoma, kad kartu su vairuotoju automobilyje taip pat važiavo du STT pareigūnai, kurie vėliau surašė ir pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą įteikimo aktą Nr. 1. Minėtų STT pareigūnų ji nematė ir negalėjo matyti, nes jie nebuvo atėję į pareiškėjos namo kiemą ir nedalyvavo bandant įteikti pareiškėjai voką.

Pareiškėja taip pat pažymi, kad tarnybinio patikrinimo medžiagoje taip pat yra elektroninio laiško išrašas, kuriuo siekiama patvirtinti, jog pareiškėjai pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo įteiktas elektroniniu paštu, tačiau pranešimo siuntimas elektroniniu paštu nėra ir negali būti laikomas tinkamu pranešimo įteikimu, kaip to reikalauja teisės aktai. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje, pildant anketą apie asmens duomenis, pareiškėja nurodė savo asmeninį elektroninio pašto adresą, tačiau kitoje skiltyje pažymėjo, kad nepageidauja elektroniniu paštu gauti jokių procesinių dokumentų. Pareiškėja pabrėžia ir tai, jog tarnybinio patikrinimo medžiagoje taip pat yra serverio pranešimas, kuris patvirtina, kad nors laiškas pareiškėjai buvo pristatytas, jis nebuvo gautas - „pristatymo informacinis pranešimas iš paskirties serverio neatsiųstas“. Pareiškėja pažymi, kad laiškas jai išsiųstas tik 2017 m. kovo 8 d. 16 val. 41 min., t. y. jau po to, kai pareiškėja buvo išgėrusi slopinamųjų vaistų. Taigi, kaip patvirtina tarnybinio patikrinimo duomenys, pranešimas pareiškėjai įteiktas tik 2017 m. kovo 17 d. registruotu paštu, t. y. jau po ginčo įsakymų dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš tarnybos prokuratūroje priėmimo, taigi - faktiškai pareiškėja neturėjo galimybės pasinaudoti teise pateikti paaiškinimus tarnybinio patikinimo vykdymo metu.

Pažymėtina, jog Nuostatų 22 p. įtvirtinta, jog konstatuoti, kad tarnybinis pažeidimas buvo padarytas, galima tik tokiu atveju, kai tarnybinio patikrinimo metu pranešimas apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą bent kartą buvo įteiktas. Asmens informavimas apie jam keliamus įtarimus yra svarbi procedūrinė garantija, sudaranti galimybę pateikti tinkamą paaiškinimą ir apginti savo teisėtus interesus. Asmens informavimo realumas vertintinas atsižvelgiant į tai, ar sudarytos realios, o ne fiktyvios prielaidos šio asmens teisės įgyvendinimui. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, ar nebuvo suvaržyta pareiškėjos teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jai pateikiamų įtarimų.

Teismas pažymi, kad pareiškėja teismo posėdžio metu neneigė, kad jai buvo žinoma apie jos atžvilgiu pradėtą tarnybinį patikrinimą, nes ji 2017-02-23 buvo supažindinta su 2017-02-23 įsakymu Nr. P-96 dėl jos nušalinimo nuo pareigų, taip pat žinojo apie jos atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Šio įsakymo 1 punkte nurodyta, kad nuo pareigų R. A. nušalinama tarnybinio patikrinimo atlikimo laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 45 dienoms. Taigi, pareiškėja išmanydama prokuratūros veiklą reglamentuojančius teisės aktus, neabejotinai suvokė, kad tarnybinio patikrinimo metu su ja bus siekiama atlikti tam tikrus tarnybinio patikrinimo veiksmus, kad jai iš darbovietės bus įteikiami, siunčiami dokumentai ir pan.

Iš bylos medžiagos nustatyta, tai patvirtino posėdžio metu ir atsakovės atstovė, kad siekiant pareiškėjai įteikti tarnybinio patikrinimo dokumentus ir užtikrinti jos teises, tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos pirmininkė 2017-03-08 raštu Nr. 17.9.-1444 kreipėsi į ikiteisminį tyrimą Nr. 02-7-00003-17 dėl pareiškėjos galimai padarytos nusikalstamos veikos organizuojantį Generalinės prokuratūros Organizuotą nusikaltimą ir korupcijos tyrimo departamento (toliau - ONKTD) prokurorą T. M. dėl R. A. kontaktinių duomenų, kuriuos ji nurodė ikiteisminiame tyrime, pateikimo. 2017-03-08 buvo gautas T. M. atsakymas Nr. 17.2.-2104, kuriame nurodyti pareiškėjos kontaktai, taip pat pažymėta, kad įtariamoji nurodė, jog nesutinka gauti procesinius dokumentus tik elektroniniu paštu.

Gavusi pareiškėjos kontaktinius duomenis atsakovės darbuotoja 2017-03-08, t. y. pranešimo surašymo dieną, tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos nurodymu iš tarnybinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) pareiškėjai jos ikiteisminiame tyrime nurodytu el. pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą, laiške prašydama informuoti apie jo gavimą, tačiau jokio atsakymo iš pareiškėjos negavo. Taip pat 2017-03-08, t. y. pranešimo surašymo dieną, tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos nurodymu pranešimas pareiškėjai buvo išsiųstas registruotu paštu su įteikimu, adresu (duomenys neskelbtini). 2017-03-13 pašto kurjeriui nurodytu adresu siuntos įteikti nepavyko, todėl siunta buvo palikta pašte, kur ją buvo galima atsiimti Lietuvos pašto darbo laiku. Be to, 2017-03-08, t. y. pranešimo surašymo dieną, tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos nurodymu, pareiškėjai pranešimą bandyta įteikti tiesiogiai - pristatant į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja jį priimti atsisakė, tai paaiškindama prasta sveikatos būkle (priešinsultine būsena). Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis Nuostatų 20 p., kuriame numatyta, kad surašius aktą laikoma, kad pranešimas prokurorui įteiktas tinkamai, buvo surašytas 2017-03-08 Pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą įteikimo aktas Nr. 1.

Pareiškėja savo skunde ir posėdžio metu nesutiko su aukščiau nurodytomis pranešimo dėl galimai padaryto tarnybinio pažeidimo įteikimo aplinkybėmis, argumentuodama savo prasta sveikatos būkle ir psichiką veikiančių medžiagų vartojimu.

Teismas pažymi, kad aplinkybę, jog R. A. 2017-03-08 13.55 val. buvo namuose ir tiesiogiai bendravo su prokuratūros vyriausiuoju specialistu P. C., teismo posėdžio metu patvirtino ir pati pareiškėja, ir liudytojais apklausti P. C., V. B. ir A. M. (A. M.). Šią aplinkybę patvirtina ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje esantis 2017-03-08 Pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą įteikimo aktas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad R. A. atsisakė priimti ir pasirašyti 2017-03-08 pranešimą Nr. 17.2-2074 apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, paaiškindama tai savo prasta sveikatos būkle (priešinsultine būsena). Pranešimą buvo bandoma įteikti jai jos namuose adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 8 d. 13.55 val.

Teismas įvertinęs pačios pareiškėjos ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojais P. C., V. B. ir A. M. nurodytas bandymo įteikti R. A. pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą aplinkybes, konstatuoja, jog įvertinus tai, kad

pareiškėja žinojo apie jos atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą ir dėl to neabejotinai suprato, kad iš prokuratūros jai gali būti siunčiami su atliekamu tyrimu susiję dokumentai, pati tiesiogiai savo namuose priėmė dokumentus atvežusį prokuratūros darbuotoją P. C., kurį, kaip patvirtino posėdžio metu, pažinojo jau 20 m. ir suprato, kad tai prokuratūros darbuotojas, su juo bendravo, sugebėjo jam nurodyti dokumentų nepriėmimo motyvą, laiko nepagrįstais pareiškėjos teiginius, kad dėl sveikatos būklės ir psichotropinių vaistų vartojimo ji negalėjo priimti dokumentų ir pasirašyti apie jų gavimą, ar negalėjo suvokti, kad jai bandoma įteikti dokumentus iš prokuratūros. Minėtas aplinkybes, t. y. tai, kad pareiškėja suprato, kad prokuratūros darbuotojas jai siekia įteikti pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį nusižengimą įrodo ir pačios R. A. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kur ji patvirtino, jog 2017-03-08 apie 14.00 val. atvykęs pas ją į namus prokuratūros darbuotojas P. C. nurodė: „Prokurore, man prašė iš Generalinės prokuratūros perduot šitą voką. Nežinau, kas tame voke. Prašė, kad paimtumėte ir pasirašytumėte, kad gavot.“, o ji jam atsakiusi: „Man priešinsultinė būklė. Aš nežinau, kas tame voke. Gal Jūs man organizuojate dar vieną provokaciją. Aš turiu nedarbingumo lapelį. Man po pietų reikia važiuot į ligoninę“ bei jo pasiteiravusi: “Nuo kada Jūs dirbate Vidaus tyrimų ir personalo skyriuj. Gal jis pasakė, kad liepė perduot voką P. (jis Vidaus tyrimų tarnybos skyriaus viršininkas tuo metu buvo)“ (2019-08-27 teismo posėdžio garso įrašo 48:05:01 min.). Taigi, pati pareiškėja teismo posėdžio nurodydama, jog 2017-03-08 apie 14.00 val. atvykus pas ją į namus P. C., ji paklausdama jo, nuo kada jis dirba Vidaus tyrimų ir personalo skyriuje, pripažino, jog suprato, kad jai siekiami perduoti dokumentai yra susiję su atliekamu jos atžvilgiu tarnybiniu tyrimu. Tai, kad pareiškėja suprato, jog bandomi jai įteikti dokumentai yra pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, o ne tik vokas su dokumentais, patvirtina ir liudytoju apklausto P. C. parodymai, kur jis nurodė, kad 2017-03-08 atvykęs pas pareiškėją į namus jai pasakė: „Aš iš Generalinės prokuratūros. Mane atsiuntė R. P. įteikt pranešimą“. Tuomet pareiškėja jam atsakiusi, kad ji blogai jaučiasi ir kad neims jokio pranešimo (ne voko) ir jokių dokumentų (2020-03-04 posėdžio graso įrašo15:07:01 min., 40:47:02 min).

Nors pareiškėjos į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2017-03-08 13.21 val. vaistinėje nusipirko receptinių psichotropinių vaistų, tačiau, tai kad ji juos suvartojo iki 13.55 val., kai jai buvo bandoma įteikti pranešimą, įrodo tik pačios pareiškėjos parodymai. Be to, ir iš pateiktų į bylą vaistų įsigijimo kvitų matyti, kad pareiškėja vaistus įsigijo UAB „Eurovaistinėje“ 2017-03-08 13.21 val., pranešimą buvo bandoma įteikti jai jos namuose adresu (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 8 d. 13.55 val., todėl abejotina, kad net ir suvartoti nervų sistemą slopinantys vaistai galėjo sukelti tiesioginį ar šalutinį poveikį per 34 min. (įskaitant laiką nuo vaistų įsigijimo parduotuvėje momento, vykimo nuo vaistinės iki namų laiką, galimą vaistų suvartojimo laiką ir laiką iki tada, kai buvo bandoma įteikti pranešimą), dėl kurio pareiškėja negalėjo tinkamai suvokti ir vertinti pranešimą įteikiančio asmens veiksmų. Tuo labiau, kad ir pačios pareiškėjos į bylą pateiktame vaisto – Ksanaks (Xanax) informaciniame lapelyje nurodyta, jog išgėrus ksanakso tabletę, didžiausia vaisto koncentracija plazmoje susidaro po 1-2 val. Nors pareiškėja teismo posėdžio metu teigė, kad ji vaistus suvartojo juos iš karto įsigijusi, dar būdama vaistinėje, tačiau teismas šiuos pareiškėjos parodymus vertina kritiškai, kadangi iš pareiškėjos pateikto teismui 2017 m. balandžio 14 d. skundo matyti, kad ji skundo 7 lape (I tomas, b. l. 8) teigė, jog ji „tik nuvažiavusi į vaistinę ir 13 val. 21 min. nusipirkusi išrašytų receptinių vaistų <...>, nuvyko namo bei vaistus išgėrė.“ Taigi, pareiškėja pati savo skunde teismui teigė, kad vaistus išgėrė grįžusi iš vaistinės namo, todėl teismo vertinimu abejotina, kad suvartoti nervų sistemą slopinantys vaistai galėjo sukelti pareiškėjai tokį stiprų tiesioginį ar šalutinį poveikį per tokį trumpą laiką nuo jų suvartojimo.

Tai, kad pareiškėjos sveikatos būklė aptariamu momentu nebuvo kritinė patvirtina ir tolimesni pareiškėjos 2019-08-27 posėdžio metu duoti parodymai, kur ji nurodė, kad planavo važiuoti į ligoninę, bet kai vyras užtruko darbe ir grįžo tik apie 16.00 val., ji jau pasijautė geriau, todėl nusprendė į ligoninę nuvažiuoti ryt ar poryt (2019-08-27 teismo posėdžio garso įrašo 47:26:02 min.). Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjos nurodytą versiją, jog ji dėl sveikatos būklės ir suvartotų vaistų poveikio objektyviai nesuvokė situacijos ir negalėjo priimti jai teikiamų dokumentų vertina tik kaip pareiškėjos gynybinę versiją.

Be to, tai, kad pareiškėja bandymo įteikti jai pranešimą metu buvo sąmoninga patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėja itin gerai prisimena ir teismo posėdžio metu teismui detaliai papasakojo bandymo įteikti pranešimą aplinkybes, kas paneigia, kad dėl sveikatos būklės ir psichotropinių vaistų vartojimo ji dėl savo sveikatos būklės ir suvartotų vaistų buvo nesąmoninga ir negalėjo suvokti, kad jai bandoma įteikti dokumentus iš prokuratūros, negalėjo priimti dokumentų ar pasirašyti apie jų gavimą, kas nereikalauja nei didelių fizinių, nei psichinių pastangų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Nuostatų 23.3 punkte numatyta teisė tikrinamam prokurorui tarnybinio patikrinimo metu turėti įgaliotą atstovą. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja dar 2017-02-23 sudarė atstovavimo sutartį su advokatų profesine bendrija „Markevičius, Gerasičkinas ir partneriai“ ne tik dėl jos atstovavimo ikiteisminiame tyrime Nr. 02-7-00003-17, bet ir administracinėje byloje dėl atleidimo iš tarnybos prokuratūroje. Taigi, pareiškėja, žinodama, kad dėl jos veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas ir ji dėl to nušalinta nuo pareigų, taip pat, kaip pati teigia, dėl ligos ar kitų priežasčių negalėdama dalyvauti tarnybinio patikrinimo procedūroje, priimti jai siunčiamų dokumentų, turėjo teisės aktuose numatytą teisę ir galimybę įgyvendinti savo teises per atstovą, tačiau ja nepagrįstai nepasinaudojo.

Pažymėtina, kad Nuostatų 20 p. nurodyta, jog jeigu prokuroras atsisako pasirašyti pranešimą, surašomas aktas. Surašius aktą laikoma, kad pranešimas prokurorui įteiktas tinkamai. Atsižvelgdamas į paminėtą teisinį reglamentavimą ir nustatytas pranešimo įteikimo aplinkybes, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja žinodama apie jos atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą ir suprasdama, kad iš prokuratūros jai gali būti siunčiami su atliekamu tyrimu susiję dokumentai, pati tiesiogiai savo namuose priėmusi dokumentus atvežusį prokuratūros darbuotoją P. C., ir supratusi, kad tai prokuratūros darbuotojas, bendravusi su juo ir suvokusi, kad prokuratūros darbuotojas atvyko ir siekia jai įteikti su atliekamų tarnybiniu patikrinimu susijusius dokumentus, sugebėjusi jam nurodyti dokumentų nepriėmimo motyvą, tokiais savo veiksmais sąmoningai atsisakė priimti pranešimą ir pasirašyti, taip patvirtindama jo gavimą, todėl nagrinėjamu atveju teisėtai ir pagrįstai buvo surašytas 2017-03-08 Pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą įteikimo aktas Nr. 1, kas laikoma, kad pranešimas pareiškėjai buvo įteiktas tinkamai. Teismo vertinimu tai, kad Pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą įteikimo aktas Nr. 1 buvo surašytas ne bandymo įteikti pranešimą vietoje, o tik grįžus į prokuratūros pastatą, savaime nedaro akto neteisėtu ir nepažeidžia Nuostatų reikalavimų, kadangi Nuostatų 20 punkte nėra tiksliai reglamentuota tokio akto surašymo vieta ir laikas, jame yra reglamentuota tik akto forma, kuri yra pateikta Nuostatų 2 priede ir kuri nagrinėjamu atvejus sutampa su Pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą įteikimo akto Nr. 1 forma. Atsižvelgęs į tai, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos atstovo argumentus, jog minėtas aktas buvo surašytas atgaliniu laiku, P. C. atvykdamas pas pareiškėją į namus neturėjo su savimi įteikimo ar neįteikimo akto formos, dėl ko buvo pažeisti Nuostatų 20 punkto reikalavimai. Pastebėtina ir tai, kad, kaip klaidingai nurodo pareiškėjos atstovas, Nuostatų 2 priede yra įtvirtinta tik neįteikimo akto forma, kadangi Nuostatų 20 p. yra aiškiai nurodyta, jog aktas (2 priedas) surašomas tik jei prokuroras atsisako pasirašyti pranešimą. Tuo tarpu įteikus pranešimą, jį gavęs asmuo pasirašo pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą (1 priedas) dokumento gale po žodelio „Susipažinau“ parašydamas vardą, pavardę, parašą ir datą.

Teismas pažymi, jog ir paties pareiškėjo atstovo baigiamojoje kalboje pateiktas bandymo įteikti pareiškėjai pranešimą įrodymų vertinimas yra prieštaringas. Nors pareiškėjos atstovas teigia, jog visų dalyvavusių bandyme įteikti pareiškėjai dokumentus liudytojų parodymai yra nenuoseklūs ir nepatikimi, tačiau jais remiasi įrodinėdamas aplinkybes apie STT pareigūnų nedalyvavimą dokumentų įteikimo procese. Be to nurodo, jog nors liudytojai STT pareigūnai V. B. ir A. M. nedalyvavo dokumentų įteikime, nes negirdėjo pareiškėjos ir P. C. pokalbio, nematė jokių konkrečių dokumentų įteikimo judesių, tačiau prieina prie išvados, kad dokumentų įteikimą pareiškėjai organizavo STT pareigūnai, o ne atsakovė.

Teismo vertinimu, bylos nagrinėjamo metu liudytoju apklaustas P. C. aiškiai nurodė, jog R. P., suderinęs su jo vadovu, paprašė įteikti R. A. pranešimą; kad neužklijuotame voke, kuris jam buvo įduotas, buvo pranešimas dėl galimai tarnybinio nusižengimo. Liudytojais apklausti STT pareigūnai V. B. ir A. M. patvirtinto, jog jie P. C. buvo informuoti, jog veža pareiškėjai įteikti pranešimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Nurodė, kad dokumentus pareiškėjai bandė įteikti P. C., kad jie tuo metu buvo automobilyje, kad vykusio pokalbio tarp pareiškėjos ir P. C. negirdėjo, tačiau grįžęs į automobilį P. C. juos informavęs, jog pranešimo įteikti nepavyko, kadangi R. A. atsisakė priimti pranešimą, skundėsi sveikata. Pažymėjo, kad grįžus į prokuratūrą buvo surašytas dokumentas dėl nepavykusio pranešimo įteikimo, kurį jie pasirašė. Minėti liudytojų parodymai, teismo vertinimu, yra nuoseklūs, aiškūs, dėl esminių bylos aplinkybių tapatūs, o juose pasitaikantys neatitikimai (kada pareigūnai sužinojo apie tai, kad reiks įteikti pareiškėjai dokumentus, koks atstumas buvo nuo automobilio iki namų kiemo vartų, kas vairavo automobilį) yra tik dėl neesminių bylos aplinkybių, todėl vertinami kaip neturintys lemiamos reikšmės. Pažymėtina, kad minėtas liudytojų nurodytas aplinkybes patvirtina ir jų pasirašytas 2017-03-08 Pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą įteikimo aktas Nr. 1, kuriame pažymėta, kad „prokurorė R. A. atsisakė priimti ir pasirašyti pranešimą Nr. 17.2-2074, paaiškindama tai savo prasta sveikatos būkle (priešinsultine būsena). Pranešimą buvo jai bandoma įteikti jos namuose adresu (duomenys neskelbtini). 2017 m. kovo 08 d. 13.55 val.“ Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi pagrindo abejoti minėtų liudytojų STT pareigūnų parodymais, nors, kaip teisingai nurodo pareiškėjos atstovas, liudytojai negirdėjo pareiškėjos ir P. C. pokalbio, nematė dokumentų įteikimo judesių, todėl vadovavosi ne objektyviai girdėtu faktiniu P. C. ir pareiškėjos pokalbiu, bet P. C. pasakytais žodžiais dėl pareiškėjos atsisakymo priimti pranešimą. Tačiau įvertinęs tai, kad minėti liudytojai žinojo, kad P. C. veža pareiškėjai pranešimą dėl tarnybinio pažeidimo, kurį turi įteikti, matė, jog P. C. nuėjo su dokumentais prie pareiškėjos namo durų, kalbėjo su pareiškėja ir po kelių minučių grįžo nešinas tais pačiais dokumentais, teismas prieina prie išvados, kad šių veiksmų visuma pagrįstai leido minėtiems liudytojams suvokti, jog pareiškėjai buvo bandoma įteikti dokumentus, tačiau jie nebuvo įteikti. Ir nors minėti liudytojai pripažino negirdėję P. C. ir R. A. pokalbio, todėl negalėjo girdėti priežasties, kodėl dokumentai nebuvo įteikti, tačiau jie neturėjo pagrindo netikėti iš karto po pokalbio P. C. nurodyta versija, jog pareiškėja dokumentus atsisakė priimti. Įvertinęs minėtų liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjos atstovo argumentą, jog liudytojai V. B. ir A. M. nedalyvavo dokumentų įteikimo pareiškėjai procese, o Pranešimo apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą įteikimo akto Nr. 1 turinys neatitinka tikrovės. Juo labiau, kad minėtas aplinkybes, jog dokumentai į namus 2017-03-08 pareiškėjai buvo atvežti, tačiau ji juos atsisakė priimti, teismo posėdžio metu duodama parodymus patvirtino ir pati pareiškėja.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs tai, kad nei Nuostatuose, nei kituose teisės aktuose nenustatyta, kokiu būdu turi būti įteikiamas pranešimas, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju atsakovė ėmėsi visų įmanomų priemonių (siuntė registruotu paštu pareiškėjos gyvenamosios vietos adresu, siuntė pareiškėjos nurodytu el. paštu, bandė įteikti tiesiogiai pristatant pranešimą į pareiškėjai į namus) siekdama įteikti pranešimą apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą ir išsiaiškinti pareiškėjos poziciją dėl pažeidimų, kad pareiškėjai nebūtų suvaržyta teisė dalyvauti tarnybinio tyrimo procedūroje ir gintis nuo jai pateiktų įtarimų. Pažymėtina, kad pranešimo turinys pareiškėjai netapo žinomas tik dėl jos pasirinktos gynybinės taktikos nepriimti atsakovės jai siunčiamų ar bandomų įteikti dokumentų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sprendimas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo buvo priimtas suėjus terminui gauti R. A. paaiškinimą dėl pranešime nurodytų aplinkybių, todėl darytina išvada, kad pranešimo įteikimo ir paaiškinimo gavimo procedūra tarnybinio patikrinimo metu pažeista nebuvo.

Taigi, bylos medžiaga patvirtina, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo laikomasi Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo prokurorams nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. I-18 reikalavimų, o tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi faktines aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė, atlikdama tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos veiksmų, pažeidė pagrindines procedūras ir taisykles. Pareiškėja nepateikė teismui patikimų įrodymų, kad jos teisės tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procese buvo pažeistos.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo įvertintos R. A. inkriminuotų tarnybinių nusižengimų padarymo aplinkybės, nustatyta nusižengimų sudėtis, pateiktas tarnybinių nusižengimų teisinis vertinimas, pasiūlyta tarnybinė nuobauda, o pareiškėjai buvo suteikta galimybė pasinaudoti visomis Nuostatų 22 punkte suteiktomis teisėmis – teikti paaiškinimus, prašymus ir dokumentus, turėti įgaliotą atstovą bei susipažinti su tarnybinio patikrinimo išvada ir tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga.

Teismas laiko nepagrįstu pareiškėjos skundo motyvą, jog nors pareiškėja 2017-03-02 pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui prašymą atleisti ją iš tarnybos nuo 2017-03-06, atsakovas nepagrįstai šio jos prašymo neišsprendė ir neatleido pareiškėjos iš tarnybos Prokuratūros įstatymo 44 str. 1 d. 1 p., 46 str. pagrindu. Pažymėtina, kad iš bylos duomenų matyti, jog 2017-03-02 gavęs pareiškėjos prašymą atleisti ją iš tarnybos prokuratūroje nuo 2017-03-06 Prokuratūros įstatymo 44 str. 1 d. 1 p. pagrindu, Generalinis prokuroras 2017-03-03 sprendimu Nr. 17.2.-1930 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir nurodė, kad pagal Prokuratūros įstatymo 46 straipsnio 1 ir 2 dalis prokuroras turi teisę atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų paduodamas generaliniam prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos. Jeigu generalinis prokuroras sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo prašymo atleisti iš tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms. Sprendime pažymėta, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjos atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, jos prašymas atleisti ją iš tarnybos prokuratūroje praėjus 3 kalendorinėms dienoms nuo prašymo pateikimo, t. y. nuo 2017-03-06, netenkinamas ir pareiškėjai pasiūlyta pateikti kitą prašymą, nurodant kitą pageidaujamą atleidimo dieną, praėjus 14 kalendorinių dienų nuo prašymo pateikimo dienos. Taigi, pareiškėjos prašymas buvo išspręstas. Pažymėtina, kad minėto Generalinio prokuroro sprendimo pareiškėja nagrinėjamojoje byloje neginčija, todėl teismas dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos neproporcingumo pareiškėja nurodo, kad spręsdama dėl skirtinos drausminės nuobaudos griežtumo atsakovė apskritai nevertino pareiškėjos asmens, ką atsakovė privalo daryti vadovaujantis teisės aktų nuostatomis bei suformuota teismų praktika. Nurodo, kad pareiškėjos nepertraukiamo darbo prokuratūroje stažas buvo 25 metai ir 5 mėnesiai. Pareiškėja vien per pastaruosius 3 metus dalyvavo daugiau kaip 20 įvairių mokymų, kai kuriuose iš jų pati skaitė pranešimus. Nuo 1998 metų pareiškėja dirba pedagoginį darbą Vilniaus universiteto Teisės fakultete. 2014 m. gegužės 16 d. pareiškėjos tarnyba apsvarstyta atestacijos komisijos posėdyje ir pasiūlyta pareiškėjos tarnybą vertinti labai gerai, palikti turimą kvalifikacinį rangą ir paskatinti pareiškėją PĮ nustatyta tvarka vardine dovana. Be to, iš pareiškėjos asmens bylos duomenų matyti, kad pareiškėja kiekvienu atveju yra charakterizuojama itin teigiamai, iki šiol nėra bausta už tarnybinius pažeidimus. Pareiškėja dar 2017 m. sausio mėnesį buvo teigiamai įvertinta ir jai buvo išreikšta oficiali padėka už pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą, o jau po mėnesio pareiškėjos atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas ir ji Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro įsakymu jau atleista iš tarnybos prokuratūroje už tariamus itin šiurkščius tarnybinius nusižengimus.

Pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. I-181 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės atsakomybės taikymo prokurorams nuostatų 6.2 punktą, parenkant tarnybinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo priežastis, kaltės formą, pažeidimo sukeltus neigiamus padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad tarnybinė nuobauda skiriama laikantis teisingumo ir proporcingumo reikalavimų, atsižvelgiant į konkretaus tarnybinio pažeidimo aplinkybių visumų, jį lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, sukeltas pasekmes, pažeidimų padariusio asmens charakterizuojančius ir kitus reikšmingus duomenis.

Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atsakovė skirdama tarnybinę nuobaudą neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, kad pareiškėja yra charakterizuojama teigiamai, be to, prokuratūroje ilgai ir sąžiningai dirbo daug metų. Priešingai, tarnybinio patikrinimo išvadoje yra išsamiai apibūdintos visos aplinkybės, reikšmingos individualizuojant tarnybinę atsakomybę, t. y. atsižvelgta į tai, kad pareiškėja dirbo prokuratūroje daugiau kaip 25 metus, buvo charakterizuojama teigiamai, niekada nebuvo bausta už tarnybinius pažeidimus. Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju pareiškėjai tarnybinė nuobauda skirta ne už tarnybinių funkcijų netinkamą atlikimą, o už priesaikos sulaužymų, prokuroro gero vardo diskreditavimą ir pažeminimą ir pan. Trys pareiškėjos padaryti tarnybiniai pažeidimai yra šiurkštūs, visi pažeidimai yra tyčiniai, padaryti aktyviais veiksmais ir sukėlę neigiamus padarinius – diskredituotas prokuroro, kaip pareigūno, vardas bei prokuratūros, kaip institucijos autoritetas, todėl pareiškėjai paskirta nuobauda savo griežtumu atitinka padarytus pažeidimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos tarnybinę atsakomybę lengvinančių ar ją šalinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintos savanaudiškos paskatos, siekiant gauti aukščiausių įvertinimų atrankos į Generalinės prokuratūros departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas metu.

Teismo vertinimu, skiriant pareiškėjai griežčiausią tarnybinę nuobaudą, atsižvelgta į prokurorės padarytų tarnybinių pažeidimų skaičių, mastą, jų pasekmes, kitas reikšmingas aplinkybes, todėl pareiškėja nepagrįstai teigia, kad paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – šiuo atveju yra akivaizdžiai neproporcinga ir neprotinga.

Teismo nuomone, atsakovė teisingai įvertino pareiškėjos padarytus tarnybinius nusižengimus ir paskyrė jai adekvačią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos - bei teisėtai ir pagrįstai ją atleido pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pagrindo naikinti skundžiamą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. P-181 „Dėl tarnybinės nuobaudos Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiajai prokurorei R. A.“ ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2017 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. P-182 „Dėl R. A. atleidimo iš tarnybos prokuratūroje“ pagrindo nėra.

Kiti pareiškėjos skundo reikalavimai: įpareigoti atsakovę Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą atleisti pareiškėją R. A. iš tarnybos prokuratūroje Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 44 str. 1 d. 1 p. pagrindu; iš atsakovės priteisti 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką; iš atsakovės priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą pareiškėjos R. A. priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2017 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos, yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti skundžiamus įsakymus, todėl, nepanaikinus skundžiamų įsakymų, negali būti tenkinami.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.