Kauno apygardos teismo nutartis

2022-10-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-521-928/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-17
Bylos Nr.
1S-521-928/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis, Odeta Gruodienė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis
T. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-521-928/2022Teisminio proceso numeris 1-97-1-00653-2011-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimą Nr. 61-120 taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. A. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2011 m. rugsėjo 12 d., pabaiga – 2023 m. kovo 12 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nurodė, kad įvertinus socialinio tyrimo išvadą, T. A. taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įgyvendinimo rezultatus, palaikomus glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, turimą gyvenamąją vietą, įgytą vidurinį išsilavinimą bei dvi profesijas, turimus ateities planus, dalyvavimą individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdyme, įgytą darbinę patirtį pataisos įstaigoje ir už jos ribų bei pastaruoju metu teigiamą nuteistojo elgesį yra pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas motyvavo tuo, kad nors T. A. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. 61-120 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Skunde nuteistasis akcentuoja, kad apylinkės teismo nutartis nepagrįsta, neobjektyvi, šališka. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš naujo vertino padarytų nusikaltimų sunkumą, ankstesnį jų kiekį, kadangi šios aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę, o pakartotinis jų vertinimas iš esmės yra laikomas baudimu antrą kartą. Tuo tarpu priklausymas vidutinei pakartotinio nusikalstamumo rizikos grupei pagal OASys metodiką taip pat negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Pabrėžia, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi taikė lygtinį paleidimą du kartus teistam asmeniui, kurio pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo įvertinta 54 balais. Mano, kad teismas turėtų vadovautis precedentu, kuris asmeniui yra palankesnis.

5.2. Nesutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad teigiami apelianto pasikeitimai pastebėti tik pastaruoju metu. Nurodo, kad pataisos įstaigoje pastoviai dirbo, nuo 2014 m. vasario 24 d. nepertraukiamai dirba kirpėju, buvo skatintas už gerbūvio darbus, šie faktai negali būti ignoruojami. Tuo tarpu galiojančių nuobaudų nėra, o vadovautis anksčiau paskirtomis nuobaudomis negalima, tai aiškiai reglamentuota BVK 143 straipsnio 9 dalyje. Mano, kad apylinkės teismas visiškai nevertino apelianto asmenybės, kuri yra susiformavusi šiai dienai, jog laisvės atėmimo bausmė atliekama padalinyje be sargybos, dirbama laisvėje, mokami įsiskolinimai antstoliams, nėra galiojančių nuobaudų, įvykdytos visos priemonės numatytos socialiniame reabilitacijos plane, o likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmė yra tik 5 mėnesiai.

5.3. Atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, įvertino požiūrį į visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacija Rec (2003)22 numato, kad valstybės, Europos Sąjungos narės, įstatymų leidyboje, politikoje ir praktikoje dėl lygtinio paleidimo turi vadovautis tam tikrais principais: 1) Kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs; 2) Darbo po paleidimo neturėjimas nesudaro pagrindo nesuteikti arba atidėti lygtinio paleidimo. Nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimas nesudaro pagrindo nesuteikti arba atidėti lygtinio paleidimo; 3) Lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų. Mano, kad iš skundžiamos nutarties turinio yra visiškai neaišku kokius kriterijus kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti. Be to, jeigu praktikoje yra žinomas bent vienas atvejis, kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, tai jau yra pagrindas kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo.

5.4. Pažymėjo, kad teisminė praktika eina tuo keliu, kad lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 23 d. nutartimi patenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pažymėjo, kad „nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus ir apysunkio nusikaltimo padarymą, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas, kuriam esant nuteistojo atžvilgiu nebūtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos namų (byla Nr. 1S-1006-478/2012)“. Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 24 d. nutartimi patenkinęs skundą dėl lygtinio paleidimo ir panaikinęs apylinkės teismo nutartį pažymėjo, kad „nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, tačiau už tai teismas nuteistajam paskyrė atitinkamą bausmę ir svarstant jo lygtinio paleidimo klausimą tai neturi būti pagrindas daryti išvadą, kad BVK 157 straipsnio nuteistojo atžvilgiu taikyti negalima. Jei įstatymo leidėjas būtų kitos nuomonės, nuteistojo padaryta nusikalstama veika būtų įtraukta į sąrašą tų nusikaltimų, kuriuos padariusiems asmenims lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas (byla Nr. 1S-806-175/2012)“. Be to, atkreipė dėmesį, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. balandžio 25 d. nutartimi lygtinį paleidimą pritaikė 6 kartus teistam asmeniui (byla Nr. 1S-854-133/2012).

5.5. Apelianto nuomone, jo atžvilgiu nėra jokių svarių aplinkybių patvirtinančių būtinumą jam ir toliau tęsti bausmę pataisos įstaigoje, priešingai, jis savo elgesiu ir požiūriu į visuomenę įrodė, jog bausmės paskirti ir bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. A. skundas atmetamas

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 157 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tam, kad nuteisto asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant probaciją.

8. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis T. A. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu bei, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apylinkės teismo motyvai, kuriais atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra. Nuteistasis skunde nesutinka su priimtu sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo ir mano, kad toks sprendimas yra neobjektyvus, nemotyvuotas, priimtas visapusiškai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Įvertinus nuteistojo skundo turinį, skundžiamos nutarties, o taip pat ir Komisijos nutarimo turinį, aukštesnysis teismas daro priešingą išvadą, t. y. sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pateiktą Socialinio tyrimo išvadą ir nuteistojo asmens bylos medžiagą. Nors toks sprendimas ir neatitinka nuteistojo asmeninių lūkesčių, tačiau jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo jį panaikinti.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Be to, skunde dėstomos aplinkybės, jog nuteistajam faktiškai liko atlikti tik 5 mėnesius laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindas konstatuoti, kad nuteistojo pataisos procesas yra baigtas ir pasiekti paskirtos bausmės tikslai, kadangi nagrinėjamu atveju sprendžiama, ar bausmės atlikimo metu asmuo iš esmės tikslingai koreguoja savo nusikalstamą elgesį ir mąstyseną.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais tiek skundžiamoje nutartyje, tiek ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla: nuteistasis turi patvirtintą gyvenamąją vietą, mokosi, įgijo staliaus ir siuvinių gamintojo specialybes, nuo 2021 m. rugsėjo mėn. mokėsi plytelių klojėjo-padėjėjo specialybės, dirba, motyvuotas realizuoti save darbinėje veikloje, dengia įsiskolinimus iš gaunamo atlyginimo, sulaukia artimųjų palaikymo bei paramos, padarytus nusikaltimus vertina itin neigiamai, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, yra linkęs atsakomybę už savo nusikaltimus prisiimti sau, 12 kartų skatintas, stebimas nuteistojo įgūdžių stiprėjimas sprendžiant konfliktines situacijas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos paskirtas rekomendacijas. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas visiškai ignoravo teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgė į Komisijos nutarime nurodomas aplinkybes dėl jo galimybės būti neizoliuotam ir daugiau nenusikalsti. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, T. A. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apylinkės teismo nutartyje nurodytiems motyvams iš esmės pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija.

11. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, jei nuteistasis yra vertas tokio teismo pasitikėjimo ir teismas pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis gebės šį pasitikėjimą pateisinti. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama jo socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

12. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai daryti išvadą, jog T. A. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien tik teigiama linkme. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis 10 kartų baustas drausmine tvarka, 2 kartus baustas už pareigūnų įžeidinėjimą, 4 kartus baustas už pareigūnų nurodymų nevykdymą, 2 kartus už fizinio smurto naudojimą prieš kitą nuteistąjį, 1 kartą už bandymą permesti nuteistiesiems, esantiems karantino patalpoje neleistinus daiktus, paskutinį kartą baustas 2021 m. kovo 19 d. už tai, kad laiku negrįžo iš darbo į pusiaukelės namus, pažeidė judėjimo maršrutą, tuo pačiu metu nustatyta, kad nuteistasis vartojęs psichiką veikiančias medžiagas (surašytas Administracinio nusižengimo protokolas dėl narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo). Sutiktina su apelianto skundo argumentais, kad galiojančių nuobaudų šiuo metu jis neturi, tačiau akivaizdu, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Itin svarbu atkreipti dėmesį į nuteistojo elgesio pokyčių niuansus atliekant laisvės atėmimo bausmę, kurie nebuvo itin nuoseklūs. Socialinio tyrimo išvados duomenimis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose nuteistasis T. A. buvo paskirtas į paprastąją grupę, laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 26 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo“, T. A. buvo perkeltas 8 mėnesiams į drausmės grupę, kadangi panaudojo fizinį smurtą kito nuteistojo atžvilgiu. Nuo 2017 m. sausio 31 d. laisvės atėmimo bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis. Nuo 2019 m. liepos 18 d. Vilniaus pataisos namuose nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo 2020 m. birželio 12 d. nuteistasis atliko laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namuose. 2021 m. kovo 19 d. T. A. padarius drausmės režimo reikalavimų pažeidimą, 2021 m. balandžio 2 d. direktoriaus įsakymu buvo grąžintas iš lengvosios grupės į paprastąją. 2021 m. balandžio 8 d. Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu grąžintas iš Vilniaus pataisos namų pusiaukelės namų į Vilniaus pataisos namus. 2021 m. balandžio 16 d. Kalėjimo departamento direktoriaus nutarimu, nutarta T. A. perkelti į Kauno tardymo izoliatorių tęsti bausmės atlikimo, buvo paskirtas į paprastąją grupę, 2021 m. gruodžio 6 d. perkeltas į lengvąją grupę. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus, tuo tarpu aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad būdamas mažiau prižiūrimoje aplinkoje, savo pozityvaus elgesio nuteistasis negebėjo išlaikyti ilgesnį laiką. Atsižvelgiant į tai, kad T. A. teistas 6 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka 3 kartą, asmeniui buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, lygtinis paleidimas, kurio sąlygos buvo pažeistos padarant naują nusikalstamą veiką, matyti, kad jo atžvilgiu parodytas humanizmas jokių poveikio priemonių nedavė, nuteistasis teigiamo elgesio ilgesnį laiką išlaikyti nesugebėjo ir pakartotinai nusikalto. Šiuo metu atlieka bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių viena labai sunkus nusikaltimas, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), už ką šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti. Be to, stebimas nusikaltimų sunkėjimas. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

13. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesnės instancijos teismas sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrįstai grindė ir aplinkybėmis, apibūdinančiomis jo padaryto nusikaltimo sunkumą ir pobūdį. Ši aplinkybė, priešingai nei teigiama skunde, yra svarbi, kadangi neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, reikalauja vertinti itin atidžiai. Nors nusikaltimų sunkumas ir pobūdis buvo įvertinti skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, paminėtos aplinkybės taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta.

14. Pažymėtina, kad nuteistojo atžvilgiu buvo atlikti 7 nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai pagal OASYS vertinimo metodiką, tačiau nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išliko nepakitusi – vidutinė, nors ir stebima kriminogeninių veiksnių valdymo dinamika: 2019 m. vasario 21 d. (mažėjanti skaitinė išraiška, stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką). 2019 m. liepos 11 d. skaitinė išraiška nežymiai mažėjanti. 2019 m. gruodžio 13 skaitinė išraiška nežymiai didėjo. 2020 m. balandžio 6 d. nustatyta nepakitusi – vidutinė rizika. Pagal 2020 m. spalio 26 d. atliktą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (skaitinė išraiška mažėjanti). Nors pastaruoju metu yra stebimos tam tikros nuteistojo pastangos struktūruotoje aplinkoje laikytis nustatytų taisyklių bei valdyti tam tikrų kriminogeninių poreikių raišką, tačiau tai nesąlygojo rizikos taškų įverčių pokyčio. Perkėlus nuteistąjį į Kauno tardymo izoliatorių, 2021 m. gegužės 21 d. buvo atliktas pakartotinis vertinimas pagal OASys vertinimo metodiką, nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2021 m. lapkričio 18 d. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo duomenimis išliko vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Pažymėta mąstymo, problemų sprendimo lankstumo stoka, neigiamų pasekmių nenumatymas, savikontrolės, agresyvaus elgesio, impulsyvumo problemos praeityje daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui ateityje, sukelia galimos rimtos žalos riziką. Jų nekoregavimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nors teisės pažeidėjas ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, tačiau yra linkęs atsakomybę už savo nusikaltimus perkelti išoriniams veiksniams (vagystės – pinigų nebuvimas, galimybių įsidarbinti nebuvimas, nužudymas – alkoholis, auka išprovokavo). T. A. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu pasižymėjo tam tikrais sunkumais, negebėjimu laikytis nustatytų taisyklių. Nors ir stebima tam tikra teigiama nuteistojo elgesio dinamika, tačiau jo atžvilgiu visgi dar išskiriami 6 kriminogeniniai veiksniai, t. y. 1) teisės pažeidimai (teistas 6 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieką 3 kartą, už paskutiniu nuosprendžiu skirtas nusikalstamas veikas, probacijos sąlygų nesilaikymas, stebimas nusikaltimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas; 2) mąstymo ir elgesio problemos (impulsyvumas, agresyvus/kontroliuojantis elgesys, savitvarda, sugebėjimas atpažinti problemas, problemų sprendimo įgūdžiai, pasekmių suvokimo stoka, asmeniui labiau būdingas konkretus mąstymas); 3) gyvenimo stilius ir draugai (nužudymas ir vagystė po 5 metų nusikaltimų vykdymo pertraukos, anksčiau teistas 5 kartus, teistumai išnykę, laisvės atėmimo vietoje drausmine tvarka baustas 9 kartus, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi; 4) piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis (smurtinis nusikaltimas pasvaigus nuo alkoholio ir paskutinio drausmės pažeidimo metu nuteistojo šlapime rasta narkotinių medžiagų); 5) savęs žalojimosi istorija (psichiatrinio gydymo istorija, elgesio problemos vaikystėje, praeityje – savęs žalojimas); 6) finansinės problemos, susijusios su nusikalstama veika (turi teismo priteistų vykdomųjų ieškinių). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį pataisos namuose teisėjų kolegija abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Dėl šių priežasčių aukštesnysis teismas pritaria žemesniojo teismo vertinimui, jog nagrinėjamu atveju nėra abejonių nekeliančio pagrindo manyti, kad T. A. jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai, taigi nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą nėra teisinio pagrindo.

16. Nuteistasis skunde cituoja Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoji rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų būti išimtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad, paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas. Nagrinėjamu atveju teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savo sprendimą aiškiai ir detaliai argumentavo, argumentus pagrįsdamas išanalizuotomis ir įvertintomis aplinkybėmis.

17. Nuteistojo teigimu, vien tai, kad apkaltinamuoju nuosprendžiu jam buvo paskirta bausmė, savaime reiškia, jog yra įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai. Su šiuo teiginiu neįmanoma sutikti, kadangi vien bausmės paskyrimas nuosprendyje, neužtikrinus tinkamo bei rezultatyvaus jos vykdymo, savaime neužtikrins minėtų tikslų pasiekimo. Vien tai, kad aptariamu atveju T. A. nėra lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos, nereiškia, kad tokį sprendimą priėmę subjektai kažkokiu būdu revizuoja nuteistojo atžvilgiu priimtą teismo sprendimą ar, kad atkreipiant dėmesį į nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumą, jis baudžiamas antrą kartą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog skundžiamoje nutartyje ši aplinkybė yra vertinama visų kitų nagrinėjamam klausimui reikšmingų duomenų visumoje ir tai leidžia daryti išvadas dėl nuteistojo asmenybės. Jokiais objektyviais duomenimis neparemti nuteistojo samprotavimai bei subjektyvi nuomonė nėra pagrindas laikyti, kad apylinkės teismas pažeidė įstatymų nuostatas ar priėmė nepagrįstą, neteisingą ir neteisėtą sprendimą aptariamu klausimu.

18. Skunde nuteistasis pabrėžia ir tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė teismų praktika ir panašiose bylose priimtais sprendimais, t. y. nekreipė dėmesio į teismų precedentų privalomumą. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, kad vien tai, jog teismas priėmė priešingą nuteistojo lūkesčiams sprendimą nereiškia, kad priimta nutartis yra neteisinga, nepagrįsta arba prieštarauja teismų praktikai. Kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių.

19. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus aktualius duomenis apie T. A. asmenybę ir jo pataisos procesą charakterizuojančią medžiagą. Nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad, būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje, T. A. sugebės tinkamai valdyti minėtus kriminogeninius veiksnius bei savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

atmesti nuteistojo T. A. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Giedrius EndriukaitisOdeta GruodienėVaidas Vasiliauskas