- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- 1A-462-134-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00032-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Artūras Ridikas, Pranas Šimkus
- Nuteistasis
- D. L.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
Teisėja Silvija Jakštienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.
2014 m. birželio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Bronės Vidzėnienės, teisėjų Artūro Ridiko ir Prano Šimkaus,
nuketėjusiajai G. P.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo D. L., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu ir nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini)) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir D. L. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė sumažinta 1/3 ir D. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi paskirta bausmė, bausmių apėmimo būdu subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-14 nuosprendžiu paskirta bausme ir D. L. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.
Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-01-06 iki 2014-01-07 (2 paros), nuo 2014-02-10 iki 2014-02-12 (2 paros), nuo 2014-02-12 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
E. L. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai, priteisiant iš D. L. 3970 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt litų) E. L..
G. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas pilnai, priteisiant iš D. L. 7370 Lt (septynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt litų) G. P..
Iš D. L. nuspręsta išieškoti 32 Lt pašto išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. L. nuteistas už tai, kad jis, 2013 m. laikotarpyje nuo spalio 13 d. iki spalio 19 d., tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, būdamas E. ir E. L. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagrobė svetimą, E. L. priklausantį turtą bendros 3572 Lt vertės.
Be to, jis nuteistas ir už tai, kad jis 2014 m. sausio 4 d., laikotarpyje nuo 13.30 val. iki 20.00 val. būdamas bute, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje pagrobė svetimą, L. K. priklausantį turtą bendros 1420 Lt vertės.
Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2014 m. sausio 22 d., laikotarpyje nuo 07.05 val. iki 18.00 val., tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžio mieste, atrakindamas duris anksčiau pagrobtu raktu, įsibrovė į G. P. priklausančią gyvenamąją patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, G. P. priklausantį turtą bendros 11612 Lt vertės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. L. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti, skiriant švelnesnę bausmę. Skunde nurodyta, kad skiriant jam bausmę nebuvo atsižvelgta į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, paskirta bausmė yra neracionali, atitolinanti jį nuo visuomenės, šeimos bei galimybės atlyginti padarytą žalą. Jis nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi bei atsiprašė nukentėjusiųjų, be to, yra labai jauno amžiaus, turi mažametį vaiką, nori atlyginti padarytą žalą ir todėl, mano, kad jam turėtų būti paskirta švelnesnė bausmė.
Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras ir nukentėjusioji prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo kaltės ir nusikaltimų kvalifikacijos neginčija, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tvirtindamas kad skiriant jam bausmę nebuvo atsižvelgta į daugelį jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paskirta bausmė yra neracionali, atitolinantį jį nuo visuomenės, šeimos bei galimybės atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose. Tai bendroji taisyklė, nustatanti, kokia bausmės rūšis ir kokio dydžio gali būti skiriama kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką. BK 54 straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį ir nuteistojo apeliacinį skundą sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui bausmę paskyrė teisingai, atsižvelgdamas į visas bausmę skiriant reikšmingas aplinkybes bei išdėstydamas motyvus, kodėl apeliantui paskirta būtent tokia bausmė.
Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamu nuosprendžiu D. L. nuteistas už du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, susijusius su svetimo turto pagrobimu (BK 178 straipsnio 1 dalis ir 178 straipsnio 2 dalis). Už šių nusikaltimų padarymą baudžiamasis įstatymas numato ir laisvės atėmimo bausmes iki 3 metų bei iki 6 metų. Apeliantas praeityje yra teistas penkis kartus, 2010-11-04 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau išvadų iš to nepadarė ir toliau darė nusikalstamas veikas, būdamas itin jauno amžiaus yra recidyvistas, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, o dauguma jo padarytų ankstesnių nusikalstamų veikų yra analogiško pobūdžio, t. y. susijusios su neteisėtu svetimo turto pagrobimu (BK 178 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, BK 180 straipsnio 1 dalis, BK 22 straipsnio 1 dalis 180 straipsnio 1 dalis). Visas šias aplinkybes skirdamas apeliantui bausmę apylinkės teismas įvertino bei į jas atsižvelgė. Kartu pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kitus BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu apeliantas buvo baustas administracine tvarka, charakterizuojamas blogai, nors yra jauno amžiaus ir darbingas, bet paskutiniu metu niekur nedirbo, jau yra atlikęs realią laisvės atėmimo bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, vieną iš ankstesnių nusikaltimų apeliantas padarė būdamas pataisos namuose, kas rodo, kad nusikalstamos veikos padarytos ne atsitiktinai, o yra logiška jo antivisuomeninio elgesio tąsa.
Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus D. L. realią laisvės atėmimo bausmę, yra pagrįsta. Apeliantui už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis mažesnis, nei įstatymo numatytas bausmės vidurkis. Esant tokioms aplinkybėms paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos ir nėra per griežtos. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos bausmės subendrintos taikant palankesnį – dalinio bausmių sudėjimo būdą, o skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies buvo dar sumažinta vienu trečdaliu. Be to, paskirta bausmė buvo subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-14 nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi taikant bausmių apėmimą, dėl ko nuteistajam paskirtos bausmės dydis subendrinus bausmę su šiuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-02-14 nuosprendžiu nepakito. Apylinkės teismas atsižvelgė į visas nustatytas reikšmingas faktines bylos aplinkybės, jas įvertino ir teisingai taikė baudžiamojo kodekso bausmių skyrimą bei jų subendrinimą reglamentuojančias nuostatas, todėl atitinka nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jo asmenybę, yra teisingos ir tinkamos realizuoti bausmės tikslus, todėl skirti švelnesnes bausmes nėra jokio pagrindo.
Apeliaciniame skunde nuteistasis nenurodė aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį bei kurių pagrindu galėtų būti švelninama jam paskirta bausmė. Tokių aplinkybių nenustatė ir nuteistojo skundą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Pirmosios instancijos teismas dėl visų trijų nusikalstamų veikų nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Duomenų apie kitas apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes byloje negauta. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą, skiriant jam švelnesnę bausmę, o į kilsiančias neigiamas pasekmes jo šeimos nariams dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuteistasis turėjo galimybę jas įvertinti prieš jų padarymą..
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu D. L. valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą teikusi gynėja advokatė pateikė pažymą, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 80 Lt ir prašė jas priteisti. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). BPK 51 str. 3 d. numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą. Nuteistasis D. L. neprieštaravo, jog iš jo būtų išieškotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos. Atsižvelgiant į minėtas Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas bei į nuteistojo poziciją sprendžia, kad išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti išieškotos valstybės naudai iš nuteistojo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. L. apeliacinį skundą atmesti.
Iš D. L. išieškoti 80,00 Lt (aštuoniasdešimt litų) į valstybės biudžetą (įmokos kodas 5630) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.