Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-06-19 · Byla Nr. 2KT-70-943/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. 2KT-70-658/2015Nutartis · 2015-06-05Kauno apygardos teismas
  2. 2KT-70-943/2015Nutartis · 2015-06-19Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-19
Bylos Nr.
2KT-70-943/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-08399-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Kategorijos
  • 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-70-943/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08399-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 94.4 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-70-658/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismas perdavė Kauno apygardos teismui civilinę bylą Nr. 2-13317-615/2015 pagal pareiškėjo E. R. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų, klausimui dėl bylos perdavimo nagrinėti apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, išspręsti.

Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartyje nurodyta, kad dalyvaujančiu civilinėje byloje Nr. 2-13317-615/2015 asmeniu yra antstolė R. G., kurios sutuoktinis E. G. eina Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis yra Kauno apygardos teismo, t. y. teismo vykdančio visų apylinkės teismų, esančių jo veiklos teritorijoje, procesinės bei administracinės veiklos kontrolę, teisėjas, todėl kilo poreikis spręsti klausimą dėl civilinės bylos Nr. 2-13317-615/2015 perdavimo iš teismo, kuriam byla teisminga, nagrinėti kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Teismas, priimtą savo žinion bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Tai reiškia, kad civilinę bylą iškėlęs teismas, į kurį su ieškiniu kreipėsi ieškovas, paprastai turi iš esmės išnagrinėti prisiimtą bylą. Kartu civilinio proceso teisės normos nustato atvejus, kai byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam tos pačios pakopos teismui. Tokia situacija galima ir tuomet, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas ar jo artimasis giminaitis, o byla teisminga teismui, kuriame šis teisėjas dirba, arba, kai nušalinus teisėjus, jų pakeisti tame teisme negalima (CPK 34 str. 2 d. 3 p., 34 str. 3 d., 34 str. 5 d.). Taigi CPK 34 straipsnio trečioje dalyje nurodyti teisės subjektai turi teisę perduoti bylą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, tačiau tik esant konkretiems faktiniams duomenims, patvirtinantiems bylos perdavimo pagrindo buvimą. Šiais atvejais dėl bylos perdavimo iš apylinkės teismo, kuriam ji teisminga, kitam apylinkės teismui, sprendžia apygardos teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o dėl bylos perdavimo iš apylinkės teismo kitos apygardos teritorijoje esančiam apylinkės teismui, sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.).

Kauno apygardos teismas perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti civilinės bylos, pradėtos Kauno miesto apylinkės teisme, perdavimo kitos apygardos apylinkės teismui klausimą, tuo pagrindu, kad viena iš bylos šalių, t. y. antstolė, dėl kurios veiksmų pateiktas skundas, yra Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sutuoktinė.

Sprendžiant, ar nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti prašymą ir perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui, reikia įvertinti, kad duomenų apie tai, kad Kauno apylinkės teismo teisėjai nusišalino nuo bylos nagrinėjimo ir teisme nebėra teisėjų, galinčių nagrinėti prašomą perduoti bylą nėra. Prašymas grindžiamas išimtinai CPK 34 straipsnio 5 d. pagrindu. Nurodyta teisės norma išskiria, kad bylos, teismingos konkrečiam teismui, perdavimas nagrinėti kitam teismui yra pateisinamas, kai teisėjas yra bylos šalis ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba arba kai teisme, kuriame nagrinėtina byla, teisėju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis ar artimas giminaitis.

Šiuo atveju Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-13317-615/2015 dalyvaujantys asmenys nėra šio teismo teisėjais ar darbuotojais, dalyvaujantys byloje asmenys su Kauno apylinkės teismo teisėjais ar darbuotojais nėra susiję santuoka ar giminystės ryšiais, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 34 straipsnio 5 dalį ir prašymą tenkinti. Tačiau Kauno apygardos teismas mano, jog tai, kad Kauno apylinkės teismas patenka į procesinės ir administracinės veiklos kontrolę atliekančio Kauno apygardos teismo veiklos teritoriją, o šiame teisme teisėju dirba antstolės (byloje dalyvaujančio asmens) sutuoktinis, leidžia taikyti CPK 34 straipsnio 5 dalį ir perduoti bylą nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui. Kauno apygardos teismo nutartyje pažymėta, jog ši išvada grindžiama ankstesne Lietuvos apeliacinio teismo praktika (civilinės bylos: Nr. 2KT 54/2011, Nr. 2KT-8/2010 ir Nr. 2KT-16/2010).

Nurodytose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse buvo formuojama praktika, jog byla iš apylinkės teismo gali būti perduota nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui tik tuomet, kai byloje dalyvaujančiu asmeniu yra aukštesnės instancijos (vykdančio apylinkės teismo, turinčio nagrinėti bylą, procesinės veiklos kontrolę ir (ar) administracinės veiklos priežiūrą) teismo teisėjas. Ši išimtis buvo nustatyta tam, kad bylos, kurios šalimi yra teisėjas, dalyviams būtų pašalinamos abejonės dėl galimo bylą nagrinėjančio teismo patiriamo spaudimo iš aukštesnės instancijos teismo teisėjo, siekiama išvengti nepasitikėjimo teismais ir jų priimamais procesiniais sprendimais. Tačiau nėra pagrindo spręsti, kad šiose nutartyse būtų išaiškinta, jog bylos iš vieno apylinkės teismo turėtų būti perduodamos ir tais atvejais, kai byloje dalyvaujančio asmens sutuoktinis ar artimas giminaitis dirba apylinkės teismo veiklą kontroliuojančio ir prižiūrinčio apygardos teismo teisėju. Toks šios normos aiškinimas ir taikymas iškreiptų CPK 34 straipsnio 5 dalies prasmę, pažeistų kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisę į bylos nagrinėjimą pagal nustatytą teismingumą. Šioje byloje būtina atsižvelgti ir į tą aplinkybę, kad byloje, kurią siekiama perduoti nagrinėti kitos apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui, sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų. Skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises. Neatsitiktinai Lietuvos Respublikoje visa priverstinio vykdymo sistema organizuota taip, kad asmenims, siekiantiems priverstinio teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento įvykdymo, kartu atsižvelgiant į skolininko interesus, būtų sudarytos galimybės pateikti vykdomąjį dokumentą vykdymui pagal skolininko fizinio asmens gyvenamąją vietą arba jo darbo vietą arba juridinio asmens buveinės ar jo turto buvimo vietą (CPK 590 straipsnio 1-2 dalis). Todėl antstolio veiklos teritorija taip pat tapatinama su apylinkės teismo veiklos teritorija (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 1R-33 „Dėl Lietuvos antstolių sąrašo sudarymo“). Kartu reglamentuota ir tai, jog antstolis vykdymo veiksmus atlieka antstolio aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Neatsitiktinai CPK 510 straipsnio 3 dalyje bei Sprendimų vykdymo instrukcijos 29 punkte įtvirtinta ‑ jei antstolis atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su patvarkymu, kuriame nurodomi atsisakymo patenkinti skundą motyvai ir aplinkybės, ir vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama ir vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims užtikrinti teisminės gynybos prieinamumą teritoriniu principu. Šio teisinio reglamentavimo paskirtis negali būti paneigta ir pernelyg formaliai taikant bylos perdavimo nagrinėti kitam teismui institutą (CPK 34 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą, Kauno apygardos teismo prašymas netenkintinas ir civilinė byla Nr. 2-13317-615/2015 pagal pareiškėjo E. R. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų, iš Kauno apylinkės teismo neperduotina nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas nemano, kad atsisakymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui šiuo atveju pažeis bylos šalių teisę į teisingą ir nešališką teismą, kadangi pačios byloje dalyvaujančios šalys, manydamos, kad egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi, gali pareikšti pagrįstą nušalinimą (CPK 64-66 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio trečiąja ir penktąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti prašymo ir civilinės bylos Nr. 2-13317-615/2015 iš Kauno apylinkės teismo neperduoti nagrinėti kitos apygardos apylinkės teismui.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė