Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2019-12-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1-153-211/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-18
Bylos Nr.
1-153-211/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-32955-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis
Nukentėjusysis
A. V., A. J.
Kaltinamasis
T.
Advokatai
Loreta Guižauskienė, Vytenis Dzie
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-153-511/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32955-2018-8Procesinio sprendimo kategorija : (S) 1.1.7.2.7;1.2.3.2.6;2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2;2.3.6.4;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 18 dVilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Lauretos Ulbienės ( pirmininkė ir pranešėja), N. Ž.,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei, Linai Butkuvienei,prokurorui Nikolajui Kozliakui,nukentėjusiajai A. V. ir jos atstovui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,nukentėjusiajai A. J.,gynėjams advokatams Loretai Guižauskienei, Stasiui Lileikiui,kaltinamiesiems T. (T.) B., I. (I.) L. ,vertėjai Ingridai Petrulienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. B., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nedirbantis, turi neįgalumą, darbingumas 40 procentų, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), gyvena ten pat, išsilavinimas pradinis, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą;

I. L., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nedirbantis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) išsilavinimas pagrindinis, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą .

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. B. ir I. L., kankindami, itin žiauriai nužudė kitą žmogų, o būtent:

2018-07-10, laikotarpiu nuo 18 val. iki 20 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, eidami (duomenys neskelbtini) gatve iš po išgertuvių S. B. namo kieme adresu (duomenys neskelbtini), kilus asmeniniam konfliktui su kartu po išgertuvių einančia T. J., gim. (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, kartu nutempė T. J. nuo kelio už (duomenys neskelbtini) esančio pastato, kur nuogai ją nurengė ir sumušė: tyčia abu rankomis, kojomis bei paimtu įvykio vietoje pagaliu sudavė nukentėjusiajai mažiausiai 11 smūgių į galvą, mažiausiai 30 smūgių į liemenį (krūtinę, pilvą, nugarą), mažiausiai 25 smūgius į rankas, mažiausiai 25 smūgius į kojas ir sėdmenis, o taip pat ją smaugė, tuo padarydami T. J. daugines poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas galvos ir veido srityse, kraujosruvas ir žaizdeles abiejų lūpų gleivinėse ir lūpų raudonyje, kraujosruvą liežuvio raumenyse; daugines poodines kraujosruvas kakle, minkštųjų audinių kraujosruvas skydinės kremzlės projekcijoje, paliežuvinio kaulo didžiojo kairiojo rago lūžį; daugines poodines ir minkštųjų audinių kraujosruvas krūtinės ląstos visuose paviršiuose, pilvo ir juosmens srityse, odos nubrozdinimus krūtinės ląstos srityje, krūtinkaulio lūžį, dauginius abipusius šonkaulių lūžius su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais dešinėje, dešinio plaučio pažeidimais ir sumušimo židiniais, kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, kepenų plyšimą su negausiu kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę; žaizdeles išangės srityje; daugines poodines kraujosruvas abipus pečių srityse, abipus rankose, abipus kojose, dauginius odos nubrozdinimus abipus rankose, abipus sėdmenų srityse, kairio klubo srityje, dešinėje kojoje. Po sumušimo T. B. ir I. L. sunkiai sužalotą T. J. paliko įvykio vietoje, po ko ji sugebėjo grįžti į S. B. namus, kur nuo patirto krūtinės ląstos sumušimo, kuris komplikavosi ūmine pohemoragine mažakraujyste, ūminiu potrauminiu šoku, ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu, mirė. Tokiu būdu, T. B. ir I. L. bendrais veiksmais tyčia sudavę T. J. mažiausiai 91 smūgį ir smaugiant ją, padarė daugybę sužalojimų visame kūne, tame tarpe sukėlusį mirtį krūtinės ląstos sumušimą ir taip, sukeldami jai didelį fizinį skausmą bei tyčiodamiesi, elgdamiesi itin žiauriai ir kankindami, nužudė .Judiną.

Motyvuojamoji dalis

Tai, kad kaltinamieji T. B. ir I. L. padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra pilnai įrodyta liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, iš dalies jų paaiškinimais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamasis T. B., apklaustas teisme, kaltu neprisipažino, jis paaiškino, kad įvykio dieną kartu su I. L. ir jo broliu V. L. S. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme gėrė alkoholinius gėrimus kartu su buvusia jo sugyventine V., su ja buvusiomis moterimis T. J. ir A. P.. Pas jas atvažiavo jau išgėrę, todėl vienu tarpu jis dėl girtumo užmigo ir kurį laiką miegojo. Kiek pamena, jokių konfliktų S. B. kieme nebuvo. Jis nepamena, kaip jie išėjo iš išgertuvių vietos ir atsidūrė miške. Pamena tik, kad miške buvo užmigęs ir kad T. J. jį stumdė. Jam prabudus, matė, kad T. J. yra pusnuogė, ji buvo tik su liemenėle ir kelnaitėmis, jos akis buvo pamušta, iš burnos bėgo kraujas. Broliai L. norėjo su ja oralinio sekso, nes L. klausė jos, kas ne taip ir jai spyrė koja du kartus į šonkaulių sritį. I. L. siūlė T. J. „pačiulpti“ jam ir broliui V., sakė, kad tada jos nemuš ir niekas prie jos nesikabinės. Jis pasiūlė broliams su T. J. atlikti normalų lytinį aktą, tačiau V. pasakė, kad ji yra pasituštinusi. Tada jis pastebėjo, kad yra išsitepęs išmatomis, matyt, tada, kai T. J. gulėjo šalia, todėl supykęs dėl to, be to ir dėl pačios situacijos, nes tuo metu galvojo, kad dėl to kalta T. J., ją ranka stumtelėjo per šoną, taip pat du kartus sudavė-spyrė jai į kojos, gal į dešinės, šlaunį. Tuo metu T. J. gulėjo. Išeinant iš tos vietos, jie paliko T. J. gulinčią. I. L. grįžo atgal prie T. J., netrukus grįžęs pasakė, kad ji „gatava“, kad jai spyrė į galvą ir kad kažkas jai tuo metu trakštelėjo. Jis įkalbėjo L. pažiūrėti, ar T. J. dar gyva, pažiūrėjus matėsi, kad ji gyva, nes kažką tai niurnėjo. Po to jie nuėjo prie parduotuvės, kur dar gėrė, po to tą patį vakarą išvažiavo namo. Į tą vietą , kur jie buvo su T. J., jie galėjo ateiti iki 20 val. Jie paliko T. J. gulinčią su kelnaitėmis ir liemenėle. Kas jai sudavė tiek smūgių, kurie buvo vėliau nustatyti, nežino, jie tikrai jai tiek smūgių nesudavė, jos nesmaugė, pagalio jai į išeinamąją angą nekišo. V. iš vis T. J. nesudavė nei vieno smūgio. Ikiteisminio tyrimo metu jis apkalbėjo save ir I. L., tokius parodymus, kurie buvo užrašyti, liepė duoti kriminalistai. Iš tos vietos, kur jie sudavė po kelis smūgius T. J., jų metu I. L. niekur nebuvo nuėjęs.

Ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūno 2018-07-12, kaltinamasis T. B. kaltu neprisipažino, jis tik patvirtino išgertuvių, vykusių įvykio dieną, aplinkybes. 2018-07-10 naktį pas jį į namus atvažiavo J. (I. L.), o paryčiais atvažiavo V. L.. Jie trise gėrė pas jį namuose. Išgėrė vieną butelį degtinės ir 1 litro talpos butelį alaus. Dabar jau tiksliai laiko nepasakys, tačiau kažkur apie pietus, į jo mobiliojo ryšio telefoną paskambino V., ankstesnė jos pavardė buvo M.. Ji pakvietė atvažiuoti į svečius pas S.. Jis jį pažįsta ir kiek girdėjo, kiti vadina B.. V. pasakė, kad ji ne viena. Jis pasakė, kad jis irgi ne vienas, kas su juo kartu yra J. ir V.. Dar pasakė, kad gali paimti mėsos iškeps šašlykus, galės išgerti alaus ir išsipagirioti. V. sutiko, kad jie atvažiuotų. S. namas yra (duomenys neskelbtini), konkretaus adreso nežino, tik žino vizualiai kaip ten nuvažiuoti. Kai važiavo pas S., užėjo į parduotuvę nupirko mėsos, degtinės 0,7 litro talpos butelį. Kai atėjo pas S., ten kartu su V. buvo dvi moteriškės. Kaip tų moteriškių vardai jis nežino, jas matė pirmą kartą. Tik kiek jam sakė, viena buvo invalidė, nes ji vaikščioti negalėjo, o kita buvo normali. Kažko daugiau apie jas papasakoti negali, kadangi buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl neatkreipė dėmesio. Pas S. namuose gėrė alkoholį. Gėrė visi šešiese. V. turėjo dar alaus, tai jie gėrė alų ir degtinę. Kol gėrė, visi draugiškai kalbėjo, jokio konflikto nebuvo, niekas nesipyko. Apie 17 val. namo grižo S.. Jam užėjus ir pamačius , kad jie geria, jis pradėjo sakyti, kad gana gerti ir kad eitų visi iš jo namų, nors, kiek žino, S. prieš tai žinojo ir leido, kad jie pas jį namuose gertų. Iš S. namų išėjo jis, J. ir V.. V. ir tos dvi moteriškės liko namuose pas S.. Po to jie trise nuėjo į parduotuvė, kuri yra nuo S. namų apie 20 metrų. Parduotuvėje nupirko alaus, ten dar sutiko pažįstamus, vieno vardas E., kito pravardė "A." (jo vardo ir pavardės nežino). Prie parduotuvės visą tą laiką gėrė. Kažkur apie 21 -21.30 val., jie susiruošė ir trise nuvažiavo pas jį į namus. Nežino kas sumušė T., nematė tą dieną jokių muštynių. Niekas nesimušė iš jų kompanijos, jie visi laiką leido draugiškai, kalbėjo. ( t.2, b. l. 155-156)

Papildomos apklausos 2018-07-25 metu kaltinamasis T. B., savo kaltę pripažinęs pilnai, parodė, kad 2018-07-10 apie 01 val., jis buvo savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), kai pas jį atėjo jo giminaitis I. I.. Jis buvo neblaivus, sakė kažkur su draugais gėrė alkoholį. Jis pasiliko pas jį nakvoti, nes neturėjo kaip nusigauti namo į Vilniaus rajoną. Apie 06 val. pas jį atėjo I. L. brolis V. L., kuris irgi buvo neblaivus. Kaip paaiškėjo, abu broliai kažkur kartu išgėrinėjo, o paskui kažkaip išsiskirstė. Kažkur už pusvalandžio atvažiavo jų trečias brolis vardu M., pavardės nežino. Jis atvežė V. L. banko mokėjimo kortelę ir 20 eurų. Gavę tuos pinigus, jie nuėjo į visą parą prekiaujančią parduotuvę, nusipirko 1 l talpos butelį alaus ir 0.5 l talpos butelį degtinės. Tą alkoholį jie visi gėrė jo namuose. Nuo išgerto alkoholio jie apgirto ir tada jis sugalvojo paskambinti savo buvusiai sugyventinei V. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Jie jau seniai nebegyveno kartu, tačiau palaikė ryšį, jų santykiai draugiški. Jis jai paskambino apie 10 val., paklausė ką ji veikia, pasakė, kad pas jį atvažiavę giminaičiai, I. ir V., kad jie išgėrinėja. V. pasakė, kad ji yra pas S. B. namuose, (kaip dabar žino adresą (duomenys neskelbtini)). Ji sakė, kad ten yra atėjusi pas savo pažįstamą vardu A., ir kad dar yra viena moteris vardu T.. V. pasakė, kad joms visoms pagirios ir kad jos geria alkoholį. Tada jis paklausė ar jie gali su jo giminaičiais prisijungti prie jų. V. sutiko. Tuomet jis, I. ir V. nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, neatsimena kiek, 0.7 l talpos butelį degtinės ir šašlykų, o to autobusu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kadangi jis kažkada gyveno (duomenys neskelbtini), tai žinojo, kur yra B. namas. Atėję prie to namo, pamatė, kad name yra V., A. ir T.. Pamatęs T., suprato, kad ją pažįsta iš matymo, ją pažinojo iš tų laikų, kai gyveno (duomenys neskelbtini). A. nepažinojo, tą dieną matė pirmą kartą, atkreipė dėmesį į tai, kad ji neįgali, ji negalėjo vaikščioti. Jie visi bendrai pradėjo vartoti alkoholį ir netrukus jis labai stipriai pasigėrė ir matyt kažkur name užmigo. Kai pabudo, jis miegojo ne tame kambaryje kur vyko išgertuvės, o kitame. Jam pabudus, jie tęsė išgertuves bendrai, gėrė degtinę, alų. Kol išgertuvės vyko tame name, jokių konfliktų tarp jų nebuvo, jis neatsimena, kad kažkas kažką įžeidinėtų, ar kažką negražaus sakytų, iš viso buvimą tame name labai miglotai atsimena. Pamena, kad dar lyg tai vienu momentu buvo atėjęs S. B., paskui jis išėjo, jie lyg tai visi liko, kiek buvo valandų jis nepamena. Paskui jam dėl suvartoto alkoholio buvo atminties sutrikimai, nes dalies vakaro nepamena. Pamena, kad kažkaip jis, I., V. ir T. atsidūrė kažkokiame miškelyje, krūmuose. Kelinta tai buvo valanda nežino, kaip jie išėjo iš S. B. namo, nežino, kodėl buvo tuose krūmuose nežino, šito nieko neatsimena. Jam atsigavus, pamena, kad jie keturiese buvo krūmuose. T. tuo metu gulėjo ant žemės, o jis paeiliui su I. ją mušė. Kiek atsimena, V. jos nemušė, bent jis to nematė. Jis jai sudavė ne mažiau 10 smūgių kumščiais į galvą ir per šonus, kiek sudavė I., negali pasakyti, jis mušė rankomis ir kojomis. Dėl ko jis jai sudavinėjo smūgius nežino, ar buvo koks konfliktas nežino. I., mušdamas T., vis jai sakė , kad ji patenkintų jį patį ir brolį V. oraliniu būdu, ir kad daugiau jos niekas nebemuš. Jis sakė :" davai nučiulpk man ir broliui ir nieks tavęs nemuš". I. ją tampė kažkaip už rankų, už galvos ir vis reikalavo oralinio sekso. Tiek I. , tiek V. buvo apsinuoginę savo lytinius organus ir tiek vienas, tiek kitas bandė įkišti savo lytinius organus T. į burną, lietė ir vedžiojo per lūpas. Jis nežino, ar T. atsisakė pasakydama tą, ar tiesiog nepravėrė burnos. V., jam dar būnant apnuogintu savo lytiniu organu, sakė, kad nežino ką daryti, nes ji neima į burną. Dar prieš tai, kai I. ir V. T. pradėjo kišti savo lytinius organus į burną, kažkodėl, dėl kokių priežasčių neatsimena, jis kartu su I. nuplėšė nuo T. drabužius. Jie ją nurenginėjo abu, ką nurengė jis, t.y. kokius rūbus, neatsimena. Kodėl jie taip padarė nežino. T. liko visiškai nuoga. Jis nebandė priversti T. patenkinti jį oraliniu būdu, savo lytinio organo jai nekišo. Po to kai V. jam pasakė, kad ji neima jo lytinio organo į burną, jis jo klausė“ ką daryt“. Jis pasakė, kad jeigu jam labai reikia pasitenkinimo, o oraliniu ji netenkina, tai tegu santykiauja natūraliu būdu. V. pasakė, kad neįmanoma, nes T. pasituštino ir išsipurvino išmatose. Kaip tik tuo momentu jis kažkaip apsižiūrėjo ir pamatė, kad matomai, kai jai sudavinėjo, buvo kažkaip prisėdęs ir išsipurvino savo kelnes išmatose. Jis neatsimena, kad būtų paėmęs pagalį ir kištų jį T. tarp kojų, į lytinius organus ar išangę, bet taip galėjo būti, galėjo būti piktas, kad išsipurvino išmatose. Po to jie kažkaip su V. iš ten išėjo link kelio. I. liko su T. vienas. Jis išėjęs iš ten, dar nusiskynė žolę ir bandė valyti kelnes. Netrukus atėjo I. ir pasakė-"gatava". Jie paklausė, ką tai reiškia, ką jis padarė. Jis pasakė, kad T. jau negyva, kad jis kažkaip spyrė jai koja į šoną ir kažkas sutraškėjo, kaip suprato kaulai. Tada jie visi trys nuėjo dar į tą vietą, kur buvo likusi T. ir atėję pamatė, kad ji gyva, kvėpuoja. Įsitikinę, kad ji gyva, jie nuėjo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur tęsė išgertuves su vietiniais. Gėrė alų. Išgertuvėse dalyvavo vietiniai gyventojai vardu E., kitas pravarde A. ir dar vienas, jam nepažįstamas. Išgertuvių metu įvyko kažkoks žodinis konfliktas su tuo jam nepažįstamu ir jis jam kelis kartus sudavė į veidą, po to jis išėjo. Pabaigę išgertuves, jie autobusu išvažiavo pas jį į namus. I. su V. liko nakvoti pas jį, o paskui kitą dieną išvažiavo pas save namo. Apie tai, kad T. negyva, kad ji nužudyta, jis sužinojo iš policijos pareigūnų, kai buvo sulaikytas. Savo kaltę pripažįsta visiškai, pripažįsta, kad mušė T. kartu su I., dėl ko taip atsitiko, kokia buvo priežastis, ar jos nebuvo, nieko paaiškinti negali, nes neatsimena. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi. ( t.2, b. l. 157-159)

Šiuos savo parodymus T. B. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu-įvykio dienos išgertuvių vieta nurodydamas S. B. gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietos, kur buvo sumušta T. J., jis nenurodė, paaiškindamas, kad tai buvo miškelyje, kur ta vieta, dėl tuometinio apgirtimo, nepamena. 2018-07-25 duotus parodymus dėl savo paties suduotų smūgių, dėl I. L. suduotų smūgių T. J. jis patvirtino, tai parodydamas ant manekeno ( t.2, b. l. 161-170)

Tokius savo parodymus kaltinamasis T. B. patvirtino 2019 m. lapkričio 19d. papildomai apklaustas teisme, jis nurodė, kad mušė T. J. taip, kaip buvo nurodęs aukščiau nurodytoje apklausoje, tą patį darė I. L., jis (I. L.) buvo aktyvesnis, nei jis, sudavė daugiau smūgių. Jis- T. B. mušė T. J., suduodamas smūgius rankomis, tačiau jos nespardė, nes dėl sveikatos sutrikimo , jis negali to daryti.

2018-08-09, apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kaltinamasis T. B. kaltu dėl T. J. nužudymo neprisipažino, neneigė, kad jai sudavė smūgius. Jis savo parodymuose patvirtino išgertuvių, vykusių 2018 m. liepos 10 d. S. B. gyvenamojo namo kieme (duomenys neskelbtini), aplinkybes, parodė, kad jis dėl girtumo ten buvo užmigęs, trumpam prabudus, jis matė parėjusį S. B., kuris netrukus išėjo, po to jis vėl užmigo. Kai atsipeikėjo, buvo miške prie gamyklos, jau buvo vakaras, nes buvo prietema, pamatė, kad T. J. sumušta. Kaip atsirado toje vietoje, nieko nepamena. Matė, kad I. L. mušė T. J. rankomis ir kojomis, kažko reikalavo, ją mušė stovinčią. Jis irgi mušė T. J., bet ne tiek, kiek I. L.. Kai I. L. T. J. tampė, ji užkliuvo už jo ir tada jis jai sudavė kumščiu, tris kartus į šonus, vieną kartą į pilvą, į žandikaulį du kartus. Pasakė, atsibodo, kad jį tampo. Tuo metu, kai smūgiavo T. J., tiek I. tiek V. L. reikalavo, kad T. J. juos patenkintų oraliniu būdu. Su V. L. išėjus prie kelio, I. L. pasiliko ten su T. J.. Pasakė, kad tuoj ateis. Gal po 10-15 minučių I. L. atėjo ir pasakė „viskas, mirė“. Pasakė, kad koja ant T. J. galvos užlipo ir girdėjo, kad kažkas lūžo. Jie su V. jam pasakė:“ kvailas, nereikėjo jos žudyti“. Kai jie nuėjo pažiūrėti, girdėjosi T. J. švokštimas. Po to nuėjo prie parduotuvės, ten yra baras, ten gėrė alų gal apie valandą laiko, gėrė su E., asmeniu pravarde „A“, buvo dar vienas asmuo, kurio nei vardo nei pavardės nežino. Gal apie 22 val. išvažiavo į Vilnių, tuo pačiu maršrutu. Nematė, kad V. L. muštų T. J., jis tik rėkė, kad jį patenkintų. Broliai L. nesakė jam, kaip jie atsidūrė toje vietoje prie miško, gamyklos. Po įvykio su broliais L. nekalbėjo, kaip atsidūrė prie gamyklos. Matė, kad T. J. buvo stipriai sumušta kairė akis, veidas visas kruvinas, ar kitos kūno vietos buvo sumuštos, nežiūrėjo. T. J. buvo be kelnių ir viršutinių rūbų tik su raudonos spalvos liemenėle ir apatiniais. Išėjus iš miškelio, jie paliko T. J. ir daugiau į tą vietą negrįžo. Jis dar buvo apsvaigęs toje vietoje, kur mušė T. J., tačiau ne visai girtas (t. 2 b.l. 177-179).

2019-03-21, galutinio pranešimo apie įtarimą metu T. B. savo kaltės dėl nusikaltimo padarymo nepripažino. Jis T. J. sudavė 2 ar 3 smūgius, atstumdamas ją nuo savęs, bet daugiau jos nemušė ir nežudė. Jis viską papasakojo ankstesnių apklausų metu, papildomai nieko paaiškinti nenori. ( t.2, b. l. 183-184)

Kaltinamasis I. L., apklaustas teisme, kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino, jis paaiškino, kad įvykio dieną jis kartu su broliu V. ir T. B. atvažiavo iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini) į svečius, kur S. B. gyvenamojo namo kieme vaišinosi kartu su ten buvusiomis T. J., A. P. ir V. M.. Išgertuvių metu jokių konfliktų nebuvo. Po kiek tai laiko parėjo namo šeimininkas S. B., liepė skirstytis. Tada T. J. pasiūlė eiti į jos namus. Jis dar nupirko alkoholio ir maždaug apie 19 val. jis, T. B. ir jo brolis kartu su T. J. išėjo. Einant į jos namus, T. J. ėjo įsikibusi į T. B. parankę, jis šalia, o jo brolis V. ėjo priekyje. Jis paprašė brolio cigaretės, sustojus, T. B. ir T. J. juos praėjo , ir nuėjo link pastato prie kelio, kur abu atsisėdo. Jiems prisėdus irgi, jie gėrė turimą alkoholį, kai T. B. netikėtai koja spyrė T. J. į veidą, kodėl jis tai padarė, jis nesuprato. Po to T. B. nurimo ir jie toliau ramiai šnekėjosi. Po kažkurio tai laiko jis nuėjo į autobusų stotelę pažiūrėti autobusų tvarkaraščio ir jo nebuvo apie 10 minučių. Grįžus į tą pačią vietą, jis pamatė T. J., gulinčią ant žemės, T. B. ją viena ranka laikė už kaklo, kita ranka mušė per pilvą, o jo brolis V. bandė jį atitraukti nuo T. J.. Jis irgi priėjęs padėjo broliui atitraukti T. B. nuo T. J., bet T. B. dar keletą kartų jai spyrė. Po to T. B. apsiramino, jie gėrė toliau, o T. J. gulėjo. Jis priėjęs koja ją lengvai stumtelėjo, kad ji atsikeltų, jo brolis priėjęs jai siūlė alaus ir eiti namo. Toliau jiems begeriant, T. J. bandė stotis, matėsi, kad jai sunku, veido srityje jai bėgo kraujas. Kažkuriuo metu ji pradėjo netekti sąmonės, krentant rėmėsi į jį, tada jis, kad ji atsipeikėtų, kelis kartus delnu pliaukštelėjo jai per veidą ir ji atsigavo. Jie liepė jai eiti namo, ji pasakė, kad kažkiek pasėdės ir eis. Jie dar išgėrinėjo, paskiau jis nuėjo toliau nusišlapinti, sugrįžus prie to pastato, kur jie buvo, pamatė, kad T. B. laiko T. J. už kojos ir ją spardo, T. J. tuo metu buvo be rūbų. Paklausus T. B., kodėl jis muša T. J., pastarasis atsakė, kad ji pasituštino ir ištepė jo rūbus išmatomis. T. B. valėsi rūbus. Paskiau netikėtai jis pamatė, kad T. B. kažką laiko rankose ties T. J. užpakaliu ir kažką nori daryti, bet brolis V. jį nuo jos atitraukė. Jis (I. L.) priėjo prie gulinčios T. J., ją pervertė koja, pažiūrėjo ar ji gyva, ji atmerkė akis, tada jie liepė jai eiti namo, į tai ji kažką neaiškiai pasakė. Jie palikę ją, gulinčią toje vietoje, nuėjo į autobusų sustojimo vietą, kur laukė autobuso apie pusę valandos. Po to grįžo į tą vietą, kur paliko T. J., pažiūrėti, kaip ji jaučiasi, bet jos toje vietoje nebuvo. Po to jie nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko alkoholio, ten sutiko tris nepažįstamus vyrus, su vienu iš jų T. B. sukonfliktavo ir susimušė. Po to jie autobusu grįžo į Vilnių. Kitą dieną kalbantis su T. B., siūlė jam atsiprašyti T. J., jis sakė, kad, jeigu kas, tai turime sakyti, kad ėjome atskirai. Jis ( I. L.) neprisidėjo prie T. J. nurengimo, jokių lytinių santykių nereikalavo, nebuvo apnuoginęs savo lytinių organų, to nebuvo padaręs ir jo brolis. Negali paaiškinti, kas T. J. sudavė tiek smūgių, kurie yra nurodyti byloje. T. B., jam matant, galėjo suduoti T. J. apie 30 smūgių. Jo paties suduoti smūgiai buvo tik lengvi pliaukštelėjimai ar stumtelėjimai koja ir jais jis jokių sužalojimų T. J. nepadarė. Nebuvo tokios situacijos, kad jis vienas būtų grįžęs prie T. J. ir koja jai būtų sužalojęs galvą bei pasakęs žodžius, kad ji „gatava“, kad jai kažkas po jo smūgio koja į galvą trakštelėjo. T. B. toje vietoje, kur jis mušė T. J., nebuvo užmigęs. Jis pats buvo išgėręs, tačiau ne tiek, kad neprisimintų įvykio aplinkybių, T. B. buvo girtesnis nei jis, o jo brolis V. buvo visiškai girtas. Jo brolis jam sakė, kad jis jį apkalbėjo, priverstas pareigūnų, kad šie jį apgavo. T. B. jį apkalba, nenori prisiimti kaltės. Toje vietoje, kur T. B. mušė T. J., jie galėjo užtrukti nuo 45 min. iki 1 valandos. Kodėl T. B. mušė T. J., jis nežino, bet tai galėjo būti dėl to, kad ji norėjo jį ( I. L.) supažindinti su savo dukra, o T. B. ji pasakė, kad jis per senas, be to, kad jis smirdi.

Kaltinamasis I. L., apklausus jį įtariamuoju 2018-07-12, savo kaltę dėl T. J. nužudymo neigė, jis parodė, kad įvykio dienos ryte jis buvo namuose pas T.. Tuo metu pas T. namuose buvo ir brolis V.. Jiems būnant namuose, paskambino V., buvusi T. mergina, kuri pasiūlė atvažiuoti pas ją, ir išgerti. T., jis ir V. sutiko pas ją nuvažiuoti. Kai važiavo pas V. jie užėjo į parduotuvę, nupirko alaus 4 vnt. 1 litro talpos butelius. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas V., kuri buvo tokio vyriškio, vardu S., namuose. V. prižiūri S. namuose nevaikščiojančią moteriškę A., todėl jie visi važiavo pas S. gerti. Kai atvažiavo pas S., jo namuose nebuvo, buvo V., A. ir gal būt T.. Tiksliai neatsimena trečios moters vardo, bet gali būti, kad tai buvo T.. Pas S. gėrė degtinę ir alų. Išgėrė 3 butelius po 0,5 litro talpos degtinės ir gal kokius 4 butelius 1 litro talpos alaus. Visą laiką gerai leido laiką, su niekuo nesipyko. Kažkur apie 16-17 val., namo grižo S. ir jie toliau visi gėrė. Po kažkurio laiko, tiksliai pasakyti valandos negali, iš S. namų išėjo V.. Jie toliau gėrė. Po to išėjo T., kelinta buvo valanda kada išėjo T., jis nežino ir negali pasakyti. Po to S. pasakė, kad jie visi eitų namo ir jie išėjo. Iš S. namų išėjo jis, T. ir V.. Jie išėjo iš S. namų kažkur po pusvalandžio, kai išėjo T.. Kai išėjo iš S., jis, V. ir T. nuėjo į stotelę. Netoli tos stotelės buvo pavėsinė, kurioje prekiavo alkoholiu. Toje pavėsinėje nupirko degtinės ir lauke ją gėrė. Taip prie tos pavėsinės išgėrė du butelius degtinės. Kartu su jais prie tos pavėsinės buvo dar trys vyriškiai, iš kurių vieną pažinojo T. Jis pats juos matė pirmą kartą. Išgėrus nupirktus du butelius degtinės jis, V. ir T. nuvažiavo namo. T. tikrai nemušė, taip pat nežino, kas galėjo tai padaryti. Daugiau papasakoti neturi ką, buvo tą dieną labai girtas, todėl tai ką papasakojo ir tai labai sunkiai prisiminė. ( t.3, b. l. 180-181)

2018-07-18, papildomai apklaustas tariamuoju, kaltinamasis I. L. parodė, kad 2018-07-10, ryte, kelinta buvo valanda nežino, jis kartu su broliu V. L. atvažiavo pas savo giminaitį T. B., gyv. (duomenys neskelbtini), tikslesnio adreso nežino, kad kartu praleistų laiką, išgertų alkoholio. Jiems būnant pas T. B., pastarajam paskambino jo buvusi sugyventinė V., pavardės nežino, gyv. (duomenys neskelbtini). Ji paklausė T., ką jis veikia, ir kai sužinojo, kad jie išgėrinėja, ji pasiūlė jiems atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). ir tęsti išgertuves kartu. Ji paaiškino, kad yra pas kažkokią savo pažįstamą, ir kad jos irgi vartoja alkoholį. Jie visi trys sutiko, nuėjo į parduotuvę, nusipirko šašlykų, degtinės ir alaus, ir visi 3 nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Adreso, kuriuo jie nuvažiavo pasakyti negali, nes neįsidėmėjo, kelią jiems rodė T., nes jis kol buvo V. sugyventinis, susipažino su ta vietove. Į (duomenys neskelbtini) jie atvažiavo kažkur apie 14 val. Tuo metu kai atvažiavo į tą kaimą, jie visi buvo neblaivūs, nes nuo ryto pas T. bute gėrė alų. Kai atvažiavo, T. juos nuvedė V. nurodytu adresu. Atėję prie to namo, kieme pamatė tris moteris – V., bei jos pažįstamas T. ir A., pavardžių nežino, matė pirmą kartą. A. buvo su negalia, ji negalėjo vaikščioti. Visos tos moterys taip pat buvo neblaivios. Jiems atėjus, jie bendrai nusprendė iškepti šašlykus, jį kepė to namo kieme. Kol kepė, bei vėliau iškepus, jie buvo namo kieme, gėrė alkoholį, valgė, bendravo. Apie 17 val. namo grįžo savininkas vardu S., pavardės nežino. Kaip suprato, A pas jį nuomojosi kambarį. Jis jiems pasakė skirstytis. V praktiškai iš karto išėjo namo, o jie dar kažkiek laiko pabuvo, S. dar kartu su jais išgėrė porą stikliukų degtinės ir tada T. pasiūlė eiti pas ją namo tęsti išgertuves. Ji dar jo (I. L.) paklausė kiek jam metų, bei sužinojusi, kad jam 34 metai, pasakė, kad jos dukra panašaus amžiaus ir pasiūlė supažindinti. Tuo metu dar prie jos priėjo T. ir paklausė, ar jo nesupažindins su dukra. T. atsakė, kad jis senas ir nuo jo smirda ir kad jo nesupažindins. Dėl T. gali pasakyti, kad pas jį yra kažkokie sutrikimai dėl šlapinimosi, jis nesulaiko šlapimo ir vaikšto su pampersu, ir dėl to atsiranda toks kvapas, gal tą turėjo omenyje T.. Po šių T. žodžių matėsi, kad T. supyko. Trumpai pasikalbėję, jie keturiese - jis, V., T. ir T. nuėjo link jos namų. Pakeliui jie dar užėjo į parduotuvę, nusipirko alaus. Vladislavas ėjo priekyje, jis, T. ir T. iš paskos. Po to jis paprašė V. cigaretės, jie abudu stabtelėjo, T. ir T. nuėjo į priekį. T. buvo įsikabinusi T. į parankę. Kol jis prisidegė cigaretę, matė kaip jie abudu – T. ir T. susvyravę nukrito į žolę, o paskui atsikėlė. Jie tuo metu juos pasivijo, ir visi keturiese nusuko nuo pagrindinio kelio už šalia kelio esančio pastato. Ten už to pastato jie pritūpė ir visi bendrai gėrė turėtą alų, rūkė. Jie kažkuriuo momentu pradėjo su broliu svarstyti, kad jau reiktų ruoštis važiuoti namo ir apie tai kalbėjo. T. tuo metu kalbėjo su T., lyg tai kalbėjo ramiai, konflikto nesigirdėjo. Staiga, jis pamatė, kaip T., stovėdamas šalia sėdinčios ant žolės T., sudavė jai koja į veidą. Nuo smūgio ji pargriuvo ant nugaros. Jie su V. pradėjo šaukti. T. nuo jos atsitraukė, T. kažkiek dar pagulėjo, po to atsikėlė, matėsi, kad jos veidas sudaužytas. Jai atsikėlus, jie tęsė išgertuves. Po kiek laiko, jis nusprendė nueiti į stotelę pažiūrėti autobuso tvarkaraštį. Maždaug po penkių minučių grįžo ir pamatė, kad T. guli ant žemės, T. viena ranka laiko jai suspaudęs už gerklės, o kita ranka sudavinėjo smūgius į pilvą, krūtinę. Smūgių buvo daug, ne mažiau 10. Jie su V. prišoko, pasakė, kad jis nusiramintų. Jis kažkaip nusiramino ir atsitraukė nuo T.. Ji šiek tiek pagulėjo, po to kažkaip atsikėlė. Atsikėlusi ji atsisėdo šalia jo. Ant jos veido matėsi kraujas, iš kur konkrečiai bėgo nežino. Ji buvo keista, atrodė, kad praranda sąmonę. Vienu momentu, kai jam pasirodė, kad ji praranda sąmonę, jis jai delnu, nestipriai 3 kartus sudavė per veidą, kad ji atsigautų. Ji atsigavo, jis jos paklausė kaip ji jaučiasi, ji pasakė, kad viskas normaliai. Dar po kiek laiko, jis nuėjo už kampo nusišlapinti, netrukus atėjo V.. Kol jie šlapinosi, jis išgirdo iš tos pusės , kur liko T. ir T. kažkokius riksmus, aimanavimą. Grįžus prie tos vietos, jis pamatė, kad T. guli ant žemės nuoga, kelnės su kelnaitėmis buvo numautos, marškinėliai lyg tai suplėšyti, bet buvo dar ant jos. Ji gulėjo ant šono, T. viena ranka laikė pakeltą jos koją, o savo koja smūgiavo T. į pilvą, krūtinę, galimai pataikė į veidą. Viso sudavė koja ne mažiau 5 smūgių. Jie su broliu prišoko, bandė jį stabdyti, klausė kas nutiko. T. pasakė, kad kažkokiu būdu T. pasituštino ir ištepė jo kelnes. Kaip tas nutiko nežino. Jis nustojo ją mušti, jie su broliu tuo metu prisideginėjo cigaretes, ir pasisukę staiga pamatė, kad T. sugriebęs kažkokį pagalį ar šaką kiša jį T. tarp kojų. Ar jis įkišo tą pagalį ir kur konkrečiai nežino. Tada jie su broliu jį atitraukė nuo T., nuvedė iki kelio. Kai T. buvo jau prie kelio, jis grįžo į tą vietą. T. gulėjo ant žemės. Ji gulėjo ant šono, jam net nesimatė, ar ji kvėpuoja, ar ji gyva. Jis ją koja pastūmė, ir apvertė ant nugaros, bei paėmęs ranka pajudino už smakro, nes ji buvo be sąmonės. Ji atsimerkė ir jis jos paklausė, ar reikia pagalbos, ji kažką neaiškiai pasakė ir jis išėjo, bei nuėjo link V. ir T.. Jam atėjus, jie visi 3 nuėjo iki autobusų sustojimo. Pamatę, kad dar ilgai laukti autobuso, nusprendė grįžti pasižiūrėti, kaip jaučiasi T.. Konkrečiai į tą vietą nėjo, pasižiūrėjo nuo kelio. Toje vietoje, kur ją paliko išeidami, jos nebuvo. Tada vėl grįžo į stotelę. Stotelėje tarp T. ir kažkokių 3 vietinių gyventojų, jam nepažįstamų, vieno kurių pravardė buvo "A." įvyko konfliktas, ir jis su vienu iš tų vyrų susimušė. Po to atvažiavo autobusas ir jie iš ten išvažiavo. Apie tai, kad T. po sumušimo mirė, jis sužinojo iš policijos pareigūnų, po to kai buvo sulaikytas. Jis nežino dėl ko kilo konfliktas tarp T. ir T. ir dėl kokių priežasčių jis ją taip stipriai sumušė. Kiek jis matė, jokių konfliktų nebuvo, T. buvo linksma, kaip tik jam sakė, kad nori jį supažindinti su dukra. Jis pats jai sudavė kelis kartus delnu per veidą gaivindamas ir kai vertė nuo šono ant nugaros pastūmė koja. V. T. nesudavė ne vieno smūgio. ( t.3, b. l. 184-186)

2018-07-19 kaltinamasis I. L. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu: išgertuvių vieta jis nurodė (duomenys neskelbtini), esantį gyvenamąjį namą, po to jis parodė vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur už ten esančio pastato T. B. mušė T. J. jo nurodytomis apklausoje aplinkybėmis, jis pats nei jo kartu buvęs brolis V. jos nemušė, jis ( I. L. ) jai nestipriai tris kartus sudavė delnu per veidą, ją gaivindamas po T. B. suduotų smūgių, ir vieną kartą ją stumtelėjo koja, kad ją apverstų ir pažiūrėtų, ar ji gyva. (t. 3, b.l. 188-201)

2019-03-20, po galutinio pranešimo apie įtarimą I. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis nukentėjusiosios T. J. nemušė ir nežudė. Jis pasilieka prie savo ankstesnių parodymų, duotų ankstesnių apklausų, kuriuos papildomai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, metu, nieko papildomai paaiškinti nenori. (t.4, b. l. 4-5)

Nukentėjusioji A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1 b.l. 161-162), tiek teisme parodė, kad T. J. buvo jos motina. Mama gyveno (duomenys neskelbtini). Jos gyveno atskirai, tačiau palaikė labai glaudų ryšį, pastoviai susiskambindavo, dažnai susitikdavo, mama atvažiuodavo ir prižiūrėdavo jos vaikus, jos su mama santykiai buvo tikrai labai artimi ir geri. Mama turėjo kažkiek problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, ji nepastoviai vartodavo, bet pasitaikydavo ir dažnesnių alkoholio vartojimo atvejų. Tiek būdama blaivi, tiek išgėrusi ji visada buvo labai geranoriška, rami, absoliučiai nekonfliktiška ir neagresyvi. Kiek žino, ji neturėjo su niekuo jokių nesutarimų ar konfliktų. 2018-07-11 apie 08-09 val., jai paskambino greitosios medicinos pagalbos darbuotojas ir pranešė, kad jos mama rasta negyva adresu (duomenys neskelbtini). Jai pradėjus klausinėti, kas nutiko, nes iš jai nurodyto adreso suprato, kad ji rasta ne savo namuose, med. darbuotojas padavė telefoną to namo, kur buvo rasta mirusi jos mama, šeimininkui ir jis jai pasakė, kad iš vakaro, 2018-07-10 vėlai vakare, jos motina , kuri buvo labai stipriai sumušta, atėjo į jo namus, ji sakė, kad ją užpuolė ir sumušė 3 nepažįstami, paprašė leisti pernakvoti, o ryte jis ją rado negyvą. Daugiau jokių jos mirties aplinkybių jis nenurodė. Vėliau, viską ką žino apie mamos mirties aplinkybes, sužinojo iš žiniasklaidos, kad ji buvo nužudyta, kad buvo labai stipriai sumušta, kad lygtai yra sulaikyti 3 įtariamieji, kurių ji nepažįsta ir nežino kas jie tokie.

Nukentėjusioji A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 175-176), tiek teisme parodė, kad jos mama T. J. gyveno (duomenys neskelbtini). Mama kartais pavartodavo alkoholio, per šventes ir kartais šiaip, kai susirinkdavo kaimynai, būnant kažkokiam pasisėdėjimui, bet kad ji piktnaudžiautų alkoholiu, to pasakyti negali. Kiek jai žinoma, pas ją namuose nevykdavo išgertuvės, ji gyveno tvarkingai. Ji buvo ramaus būdo, o būdama išgėrusi, ji stengėsi kuo greičiau nueiti miegoti. Ji niekada nekeldavo ir neinicijuodavo konfliktų. Jos santykiai su mama buvo labai geri, glaudūs, jos nuolat palaikė ryšį, susitikdavo ne labai dažnai, bet susiskambindavo arba susirašydavo SMS žinutėmis praktiškai kasdien. 2018-07-11, apie 07 val., jai paskambino jos sesuo A. V., kuri tuo metu buvo išvykusi į užsienį, ir pasakė, kad su ja buvo susisiekę policijos pareigūnai, kurie pranešė, kad jų mama T. J. buvo rasta kažkokiame name (duomenys neskelbtini). negyva. Ji iš karto nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur, pagal pareigūnus, buvo rasta mirusi jos mama. Pareigūnai, buvę vietoje jai pasakė, kad jos mama T. J. nužudyta. Į patį namą, kur buvo motinos kūnas, jos neleido, todėl negali pasakyti, ar ant jos kūno buvo smurto žymių. Jai būnant vietoje, tikslinantis mamos nužudymo aplinkybes, pareigūnai paprašė jos parodyti motinos gyvenamąją vietą. Jie kartu nuėjo iki motinos buto, adresu (duomenys neskelbtini). Užėję į butą, ji kartu su pareigūnais pamatė, kad jos bute viskas tvarkingai, jokių požymių, kad tame bute kažkas būtų atsitikę, nebuvo. Dėl paties motinos nužudymo, gali pasakyti, kad žino tik tiek kiek buvo paskelbta žiniasklaidoje, t.y. kad 2018-07-10 (duomenys neskelbtini), vyko kažkokios išgertuvės, kuriose dalyvavo jos motina ir kažkokie 3 jai nepažįstami vyrai, tarp jų įvyko konfliktas, ir tie vyrai labai žiauriai sumušė jos motiną, padarė jai labai rimtus sužalojimus, nuo kurių ji mirė.

Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas V. (V.) L.- kaltinamojo I. L. brolis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso proceso 82 straipsnio 2 dalies nuostatomis ), atsisakė duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L., 2018-07-12 apklausiamas įtariamuoju, parodė, kad 2018-07-09 jis kartu su savo broliu I. L. susiskambino su jų giminaičiu T. B., gyv. (duomenys neskelbtini) ir susitarė susitikti. Susitikimo tikslas buvo bendrai praleisti laiką, išgerti kartu alkoholio. Jie su broliu nuvažiavo pas T. B. namo, ten bendrai gėrė alkoholį, kiek ko išgėrė neatsimena, bet visi tris pasigėrė. Jis su broliu liko nakvoti pas T. B.. Kitą dieną, 2018-07-10 ryte, jie visi atsikėlė ir kažkas pasiūlė nuvažiuoti kur nors į gamtą iškepti šašlykų. Tada T. B. pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini), jis sakė, kad žino tą vietovę, kad ten gyvena jo buvusi sugyventinė V., pavardės nežino, tik pažįsta ją iš matymo, bendravo kelis kartus. T. B. paskambino V., pasiūlė bendrai iškepti šašlykus, išgerti alkoholio. Kaip suprato iš jų pokalbio, V. sutiko ir pasakė vietą, kur buvo tuo metu, (duomenys neskelbtini) Sutarę su V., jie trise nuėjo į parduotuvę, nusipirko maisto ir alkoholio (alaus ir degtinės) ir autobusu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kelinta tai buvo valanda nurodyti negali, laiko nestebėjo, tai buvo dienos metu. Kai važiavo į (duomenys neskelbtini), jau buvo neblaivūs, nes nuo ryto išgėrė alkoholio. Atvažiavę į (duomenys neskelbtini), jie nuėjo V. nurodytu adresu. Jiems atėjus prie to namo, kieme pamatė V. ir dar dvi moteris - viena buvo vardu T., pavardės nežino, o kita – A., pavardės taip pat nežino, ji buvo neįgali, ji negalėjo vaikščioti. Jie tą dieną visi bendravo, gėrė alkoholinius gėrimus, kepė šašlykus, viskas vyko taikiai, nebuvo jokių konfliktų. Kažkuriuo momentu išėjo V., sakė, kad turi reikalų. Jie likusieji tęsė išgertuves to namo kieme. Dar po kurio laiko, kelinta buvo valanda nežino, jiems vis dar būnant tame kieme, parėjo to namo šeimininkas vardu S. ir pasakė, kad baigtų tas išgertuves ir eitų iš jo kiemo. Po jo tokio pasakymo T. pasiūlė pratęsti išgertuves pas ją namuose. Jie sutiko, susirinko ir keturiese, t.y. jis, I. L., T. B. ir T. išėjo iš to kiemo. A., kadangi nevaikšto, liko namuose. Jiems einant link T. namų, jie dar parduotuvėje nusipirko alaus. Jis ėjo šiek tiek iš galo, o priekyje ėjo T., I. L. ir T. B.. Tarp jų matyt vyko kažkoks pokalbis, bet apie ką jie kalbėjo jis negirdėjo. Staiga jis pamatė, kaip I. L. ir T. B. sugriebė T. iš dviejų pusių, lyg tai už rankų ir liemens ir nutempė į šalia kelio esančius krūmus. Priėjęs pamatė, kad kažkuris iš jų T. J. pargriovė ant žemės, po to lyg tai T. B. numovė nuo jos visus rūbus ir po to jie abu (brolis I. L. ir T. B.) pradėjo ją mušti. Jie ją mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas : į veidą, galvą, pilvą, nugarą, šonus, visur kur pataikydavo. Jie ją taip mušė apie 20 minučių. Jis norėjo juos sustabdyti, šaukė, kad jie nustotų, bandė juos nuo jos nutraukti, tačiau jie vis vien ją mušė. Po to jie kažkaip nustojo ją mušę, jis pažiūrėjo ar ji gyva, pamatė, kad ji kvėpuoja. Mušimo metu T. J. nešaukė, nesipriešino, galimai buvo praradusi sąmonę. Po to jie visi trys, palikę T. J. toje vietoje, nuėjo prie parduotuvės, kur su ten buvusiais vietiniais dar gėrė alkoholio. Maždaug už valandos jie sugrįžo į tą pačią vietą pažiūrėti, ar T. J. viskas gerai, ar ji gyva, bet jos toje vietoje jau nebuvo. Po to jie autobusu išvažiavo į Vilnių. (t. 2 b.l. 76-78).

Tokius savo parodymus liudytojas V. L. patvirtino įvykio vietoje, ja nurodydamas vietą, šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad T. B. ir I. L. mušė T. J., ją nutempę už to pastato, savo parodymais vietoje jis patvirtino 2018-07-12 duotus parodymus (t. 2 b.l. 79-82).

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2018 m. liepos 19d. įtariamuoju, V. L. parodė, kad po išgertuvių S. namuose (duomenys neskelbtini) jis, jo brolis I. L. ir T. B. bei išgertuvėse dalyvavusi T. išėjo kartu, ketino T. pasiūlymu eiti į jos namus pratęsti išgertuves, T. siūlė jo brolį I. supažindinti su savo dukra. Būnant pas S., T. sakė T. B., kad jis smirda, nes nešioja sauskelnes. Priekyje ėjo T. B., jo brolis I. ir T., o jis ėjo paskui juos. Einant tarp T. B. ir T. kilo kažkoks žodinis konfliktas. T. B. sugriebė T. už pažasties ir nutempė už pastatų, esančių prie kelio. Jam pasirodė, kad ir jo brolis, pribėgęs prie T., padėjo T. B. ją tempti. Priėjęs arčiau, jis pamatė, kad T. guli ant žemės be drabužių, veido srityje po akimi buvo mėlynė. Kas ją išrengė, jis nematė. T. B., pasilenkęs prie gulinčios T., sudavė jai apie 5 smūgius ranka į veidą. Jis bandė patraukti T. B. nuo T., bet jis tuo tarpu dar bandė jai įspirti. Priėjęs jo brolis I. prie gulinčios T., spyrė jai kelis kartus į kojas. Jis (V. L.) sugriebė brolį ir neleido jam mušti T.. T. B. tuo tarpu vėl pradėjo mušti T., suduodamas jai smūgius kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, jis kažką turėjo rankoje, panašu buvo, kad medžio šaką , ar ką su ja darė T., nematė. Tada jis- V. L. puolė prie T. B., bandė nuraminti jį ir savo brolį, sakydamas, kad jie baigtų mušti T.. Jis pasiūlė jiems nueiti į parduotuvę ir nusipirkti alaus ir nurimti. Palikę gulinčią T. toje vietoje, jie nuėjo į parduotuvę, kur nusipirko alaus, kurį šalia parduotuvės išgėrė. Ten prie parduotuvės (kiosko) sutiko vietinius gyventojus. Tarp vieno iš jų ir T. B. kilo konfliktas r T. B. jam spyrė į veidą. Po to jo pasiūlymu, jie grįžo į tą vietą, kur paliko T., bet jos toje vietoje jau nebuvo. Tarp jos palikimo toje vietoje iki grįžimo pažiūrėti, kaip ji jaučiasi, buvo praėję maždaug 10-15 minučių. Po to jie išvažiavo į Vilnių. Paliekant T., jis matė nuo sumušimo sutinusį jos veidą, nubrozdijimus, iš burnos tekėjo kraujas, ar kitur buvo kokie tai sužalojimai, neprisimena, T. dejavo. Tą vakarą buvo girtas , todėl gali būti, kad ne viską prisimena. Jo brolis I. ir T. B. taip pat buvo neblaivūs. Po įvykio savo parodymų tarpusavyje nederino, nes nepagalvojo, kad juos policija ieškos dėl T. J. nužudymo. Pirmoje apklausoje jis apie tai, kad smurtauti prieš T. pradėjo T. B. ir jo brolis kartu, sakė netiesą (t. 2 b.l. 87-90).

Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019-03-18 nutarimu ikiteisminis tyrimas prieš V. L. buvo nutrauktas, nepadarius jam nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 str. 1d. ar kitos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių(t. 2 b.l. 114-115).

Ikiteisminio tyrimo metu 2019-03-21 apklaustas liudytoju V. L. patvirtino tas pačias išgertuvių , vykusių įvykio dieną S. B., gyvenančio (duomenys neskelbtini), namuose aplinkybes, apie T. J. sumušimo aplinkybes parodė: iš išgertuvių vietos jie išėjo keturiese- jis, jo brolis, T. B. ir T. J., ketino eiti pas ją į namus pratęsti išgertuves. Einant link T. J. namų, pakelyje parduotuvėje nusipirko alaus. Priekyje ėjo jo brolis, T. B. ir T. J., o jis ėjo kažkiek atsilikęs iš paskos. Jis negirdėjo, ką jie kalbėjosi, bet , matyt, kažkoks pokalbis buvo, jis tik pamatė, kad T. B. ir jo brolis sugriebė T. J. iš abiejų pusių ir ją nutempė į šalia kelio esančius krūmus. Kas už ko laikė tempdamas jis neatsimena. Jis taip pat nuėjo į tuos krūmus. Priėjęs pamatė, kad kažkuris T. pargriovė ant žemės, kuris iš jų ją pargriovė, nematė. Tada lyg tai T. B. ją gulinčią ant žemės nurengė, numovė visus absoliučiai drabužius ir apatinius. Ar T. priešinosi, kai ją nurenginėjo, neatsimena. Tuo metu T. B. pasilenkė prie gulinčios ant žemės T. ir sudavė jai apie 5 smūgius ranka į veidą. Pamatęs, kad jis muša T., jis prišoko ir pabandė jį atitraukti, o T. dar tuo metu bandė įspirti T.. Tuo metu priėjo brolis I. L., kuris kelis kartus įspyrė koja T. į kojas. Tada jis sugriebė brolį I. ir bandė jį sulaikyti nuo tolimesnių smūgių sudavimo. Kol laikė brolį, T. vėl prišoko prie T. ir pradėjo jai sudavinėti kojomis, smūgiavo į įvairias kūno vietas, kiek sudavė smūgių nežino. Jis vėl jį bandė raminti, atitraukė nuo T.. Kažkaip tuo momentu jam pavyko juos nuraminti ir jie abu nustojo mušti T.. Kai jie pasitraukė nuo T., jis prie jos priėjo, pasižiūrėjo ar ji gyva, pamatė, kad kvėpuoja. Kol buvo mušama, ji nešaukė, nesipriešino, tik lyg tai kelis kartus rusiškai pasakė, kad jai skauda, galimai buvo praradusi sąmonę. Po to, kai jis pažiūrėjo ir įsitikino, kad ji gyva, jie iš ten išėjo. Jie visi trys grįžo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), ten dar su kažkokiais vietiniais gyventojais išgėrė alkoholio. Maždaug po valandos, jie visi trys vėl nuėjo prie tų krūmų, kur I. L. ir T. B. sumušė T., norėjo įsitikinti, kad ji gyva ir jai viskas gerai. Jiems atėjus prie tų krūmų, T. toje vietoje, kur jie ją sumušė, jau nebuvo. Ar ten kur nors krūmuose buvo jos drabužiai, neatkreipė dėmesio, buvo labai girtas, to neįsidėmėjo. Pamatę, kad jos nėra, pagalvojo, kad ji išėjo ir nusprendė, kad su ja viskas gerai. Kelintą valandą I. L. ir T. B. ją sumušė, kelintą valandą jie buvo nuėję ten pasižiūrėti, jis nežino, negali nurodyti net apytiksliai. Tada jie vėl grįžo į (duomenys neskelbtini). pagrindinę gatve, kur sulaukę autobuso išvažiavo į Vilnių. Kai išvažinėjo, buvo jau tamsu. Grįžę į Vilnių, jie nuėjo pas T. B. namo, ten pernakvojo ir po to kitą dieną dar kitas brolis savo automobiliu jį ir brolį I. parvežė namo į (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad T. J. 2018-07-11 ryte, buvo rasta negyva to S., kur vyko išgertuvės, (duomenys neskelbtini). namuose, sužinojo iš pareigūnų, kai buvo sulaikytas. Jis T. ne vieno smūgio nesudavė, atvirkščiai bandė sustabdyti brolį I. L. ir T. B., ir bandė ją apginti. ( t.2, b. l. 118-120)

Liudytoja A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 187-188,189-192, 193-195), tiek teisme patvirtino, kad 2018-07-10 S. B. namuose, kuriuose ji ir jos sugyventinis V. S. nuomojasi kambarį , vyko išgertuvės. Tą dieną apie 7.30 val. į svečius atėjo T. J., kuri jai dažnai padėdavo buityje, nes ji (A. P.) sunkiai vaikšto. Su ja jos išgėrė T. J. atsineštą alų , po to apie 9.30 val. į svečius atėjo V. M., kuri pasakė, kad tuoj iš (duomenys neskelbtini) atvažiuos jos pažįstamas vardu P. , kuris atveš degtinės ir jos galės išgerti. Apie 10 val., atvažiavo P. ir atvežė 0.5 l talpos butelį degtinės. Jie visi tą jo atvežtą degtinę išgėrė. Tada dar kažkas nuėjo į parduotuvę ir nupirko 2 butelius po 1 l talpos alaus. Dar išgėrė tą alų ir P. apie 12 val. išvažiavo namo. Dar būnant P., V. M. paskambino, kaip ji sakė, jos buvęs sugyventinis vardu T., ji sakė, kad jis nori atvažiuoti kartu su dviem savo pusbroliais ir gamtoje prie tvenkinių iškepti šašlykų. Kaip suprato, T. kvietė kartu ir V. M., o ši pasakė adresą kur pati tuo metu buvo. Po kurio laiko pasirodė 3 jai nepažįstami vyrai, juos matė pirmą kartą. Kaip vėliau sužinojo vieno buvo vardas T., kito J., o trečio vyro vardo neįsidėmėjo. Jie atvežė maisto, degtinės ir alaus. Su jais bendravo, gėrė jų atsivežtą alkoholį, kepė šašlykus. Iš pradžių jie sėdėjo name, o po to išėjo į lauką ir sėdėjo ant namo laiptelio. Visą laiką jie vartojo alkoholį, pasibaigus degtinei, kažkas nuėjo į parduotuvę ir atnešė dar degtinės. Kažkuriuo momentu V. M. išėjo, bet kelinta buvo valanda nežino, tiesiog pastebėjo, kad jos nėra, o jie tęsė išgertuves penkiese. Ji tuo momentu buvo labai girta, todėl ne viską nuosekliai atsimena. Kažkuriuo momentu ji nušliaužė į namą, kur buvo visi kiti neatsimena. Kaip tik tuo metu namo grįžo S. B., kurio ji paprašė, kad jis ją užrakintų name ir atsigulė miegoti. Kaip ir kur nuėjo kiti išgertuvių dalyviai nežino, nematė. Kol išgertuvės vyko jos kieme, viskas buvo ramu, jokių konfliktų nebuvo. Apie 19 val. grįžo namo jos sugyventinis, pamatė, kad ji girta ir supykęs išėjo miegoti į sandėliuką. Apie 20 val. ji pasiėmė butelį turėto alaus ir nušliaužė pas jį į sandėliuką taikytis. Jie dviese išgėrė alaus ir užmigo. Apie 23 val. juos pažadino S. B.. Jis papasakojo, kad jau miegodamas išgirdo beldimą į langą. Atidaręs duris, jis pamatė T. J.. Ji buvo labai stipriai sumušta, visur ant kūno matėsi mėlynės, be to ji buvo visiškai nuoga, tik rankose turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir raktus. Jis pasakė, kad paguldė ją ant čiužinio jų kambaryje ir apklojo. Ji su sugyventiniu nuėję į S. B. namą, pamatė kambaryje ant čiužinio gulinčią T. J., kurios veidas buvo labai stipriai sumuštas, kūnas taip pat. Ji paklausė, ar jai reikia medikų pagalbos. T. paprašė jos greitosios medicinos pagalbos nekviesti, tik pasakė, kad nori gerti. Ji jai padavė vandens. Dar bandė paklausti, kas jai nutiko, bet ji nesugebėjo atsakyti. Kadangi ji bet kokios pagalbos atsisakė, tai jie su sugyventiniu nuėjo miegoti į sandėliuką. Kitą dieną, t.y. 2018-07-11 apie 07 val., juos pažadino S. B.. Ji paklausė kaip T. J.. Jis atsakė, kad nežiūrėjo. Tada jos sugyventinis V. S. kartu su S. B. nuėjo pažiūrėti T. J.. Netrukus V. S. grįžo ir pasakė, kad T. J. mirė. Apie tai jie pranešė į policiją ir medikams. Atvažiavę medikai konstatavo T. J. mirtį. Ji nežino jokių T. J. sužalojimo, sumušimo ir nužudymo aplinkybių, ji nežino kas ją mušė, kodėl ji grįžo nuoga ir apskritai kas jai nutiko. Dienos metu, kol vyko išgertuvės, ji buvo apsirengusi juodomis timpomis, kurių klešnės pasibaiginėjo tinkleliu, lyg tai violetiniais marškinėliai, vasarinėmis šlepetėmis ant pilnapadžio kulno, kavos spalvos. Kur buvo visi jos rūbai, kai naktį ji atėjo pas S. B., ji nežino.

Liudytojas S. B. ( S. B.) tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l. 4-5, 6-8), tiek teisme parodė, kad jis nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Apie metus laiko, jo name nuomojasi kambarį V. S. su savo sugyventine A. P.. Tiek A. P., tiek V. S. piktnaudžiauja alkoholiu, alkoholį vartoja praktiškai kiekvieną dieną. A. P. turi negalią, ji nevaikšto, po kiemą ir namus juda šliauždama. Pas juos jokių triukšmingų išgertuvių nebūdavo, jie kartu tyliai ir ramiai prisigeria ir eina miegoti. Iš pas juos besilankiusių žmonių gali nurodyti T. J. ir V. M., kurios abi buvo (duomenys neskelbtini) gyventojos. Jos dažniausiai ateidavo pas A. P. jos kartu pavartodavo alkoholio, kartais jos A. P. kažką padėdavo, nes ši sunkiai juda. Santykiai tarp jų buvo geri, niekada nebuvo jokių konfliktų. 2018-07-10 apie 07.30 val., V. S. išėjo į darbą. Jis uždarbiauja (duomenys neskelbtini), lentpjūvėje. Netrukus po to išėjo ir jis dirbti į (duomenys neskelbtini) seniūniją. Namuose liko A. P.. Jis grįžo jis namo apie 17 val. Užėjęs į savo namo kiemą, jis pamatė, kad ten vyksta išgertuvės. Kieme buvo A. P., T. J., V. M. ir dar 3 vyrai. Vieną iš jų pažįsta gerai, jo vardas T., jis buvo V. M. sugyventinis, o kiti du lyg tai – J. ir V., pavardžių nežino, juos matė pirmą kartą. Jie visi gėrė degtinę, bendravo. Viskas vyko taikiai. Tuo metu ant T. J. kūno jokių smurto žymių nebuvo. Jis dar su jais kažkiek pabendravo, išgėrė kelis stikliukus degtinės, ir palikęs juos visus kieme, išėjo pas savo sūnų, gyvenantį kaimynystėje. Kai jis išeidinėjo, viskas buvo tvarkoje, jokių konfliktų ar nesutarimų nebuvo. Išeidamas, jis visai tai kompanijai pasakė, kad laikas baigti išgertuves ir skirstytis. Pas sūnų jis pabuvo gal kelias valandas ir apie 19-20 grįžo namo. Grįždamas namo, jis kieme sutiko A. P., kuri šliaužė per kiemą į sandėliuką, kur miegojo jos sugyventinis V. S., daugiau nei jo namuose, nei namo kieme iš tos kompanijos nieko nebuvo. Kada ir kur jie visi išėjo nežino. Grįžęs namo jis dar kažkiek paskaitė laikraščius ir nuėjo miegoti. Apie 22-23 val., tuo metu jis jau miegojo, jis išgirdo stiprų beldimąsi į langus, net pašoko, nes galvojo išmuš lango stiklus. Atidaręs duris bei uždegęs šviesą, kieme jis prie namo durų pamatė T. J.. Ji buvo visiškai nuoga, rankose turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir raktus. Ant jos veido ir kūno matėsi daugybinės mėlynės, ji buvo labai stipriai sumušta. Jis ją įleido į namą, ji nuėjo į A. ir V. kambarį bei atsigulusi ant čiužinio, apsiklojo antklode. Jis pažadino V. S., norėjo pasitarti ką daryti. Sugrįžus su A. P. ir V. S. į namą , jie T. J. klausė, kas jai nutiko, kas ją sumušė. Ji sakė, kad sumušė nepažįstami ir prašė nekviesti policijos ir niekur nepranešti. Jis jos klausė, kur visi jos drabužiai, ji sakė, kad neatsimena ir nieko nepaaiškino. Apskritai su ja buvo labai sunku susikalbėti, nes ji buvo girta ir kalbėjo labai nerišliai. Ji tik prašė nekviesti policijos ir dar prašė gerti, sakė labai troškina. Jie padavė jai vandens ir ji išgėrė maždaug apie litrą vandens, bei po to užmigo. 2018-07-11 apie 06.40 val., atsikėlęs nusprendė pasižiūrėti, kaip jaučiasi T.. Užėjęs į kambarį, jis pamatė, kad ji sėdi skersai čiužinio, galva atsirėmusi į pečių, ji buvo nusiklojusi. Jam ją palietus, pasirodė, kad ji šalta ir kad negyva. Jis išbėgo iš namų, pažadino V. S. ir pasakė, kad jam atrodo, jog T. J. mirė. Jiems su V. S. grįžus į namą, V. S. pabandė užčiuopti pulsą, bet neužčiuopęs, pasakė, kad ji mirusi. Tada jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Atvažiavę medikai konstatavo T. J. mirtį.

Liudytojas V.(V.) S. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t.2 b.l. 23-24) , tiek teisme parodė, kad 2018-07-10 jis dirbo ir į namus – į S. B. gyvenamąjį namą, kur jis su sugyventine A. P. nuomojasi kambarį, grįžo vakare. Savo sugyventinę rado miegančią kambaryje, ji buvo girta, daugiau namuose nieko nebuvo. Jis pats buvo irgi girtas, todėl apie 18-19 val. nuėjo miegoti į sandėliuką. Paskiau ten atšliaužė negalinti vaikščioti ir jo sugyventinė. Jiems miegant, jau buvo tamsu, pas juos į sandėliuką atėjo S. B., kuris pasakė, kad ką tik pas jį į namą atėjo jų bendra pažįstama vardu T., pavardės nežino, kuri taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). S. B. pasakė, kad T. atėjo visiškai nuoga, ir labai stipriai sumušta, ant viso kūno buvo mėlynės, veidas stipriai sumuštas. Jis atsikėlė, nuėjo su S. B. į namą. Užėjęs į namą pamatė, kad T. guli ant čiužinio, ji buvo apklota antklode. Jis pamatė, kad ant jos veido yra mėlynės, veidas buvo stipriai sumuštas. T. nieko nesakė, kas jai nutiko, tik prašė nekviesti policijos. Ji jo dar paprašė atsigerti, jis padavė jai vandens, po ko grįžo miegoti į sandėliuką. S. B. dar jo klausė, ką jam daryti, ar kviesti policiją ar ne. Jis atsakė, kad jis yra namo šeimininkas ir tegu pats sprendžia. 2018-07-11 apie 07 val., į sandėliuką vėl atėjo S. B., kuris pasikvietė jį į namą. Jam atėjus, S. B. pasakė, kad jam atrodo, jog T. mirė. Jis užėjo į namą, pabandė užčiuopti pulsą, bei neužčiuopęs suprato, kad ji mirusi. Tada S. B. iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Atvykę medikai konstatavo T. mirtį. Kol laukė spec. tarnybų, jis A. P. pradėjo klausinėti kas buvo 2018-07-10 dienos metu. A. P. pasakė, kad 2018-07-10 ryte pas ją buvo atėjusi T., jos abi išgėrė alaus, po to sakė T. išėjo. Sakė viskas buvo ramu ir tvarkoje, kaip visada. Šiaip T. reguliariai aplankydavo jo sugyventinę, jos bendravo. A. P. iškart jam nieko nesakė, su kuo ji gėrė dieną, bet paskiau, grįžusi iš policijos, papasakojo, kad tą dieną iki T. J. sumušimo ji gėrė su į svečius atėjusiais T. J., V. M. ir 3 vyrais.

Liudytoja V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l. 33-35, 36-38), tiek teisme patvirtino, kad 2018-07-10 ji pas A. P., gyvenančią S. B. gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus kartu su ja, su T. J. ir į svečius atvažiavusiais buvusiu jos sugyventiniu T. B., jo pusbroliais J. ir V.. Ji apie 13 val. išėjo į namus, iki to jokių konfliktų nebuvo. Tą pačią dieną apie 23 val., ji jau miegojo, jai paskambino A. ir pasakė, kad ką tik į S. B. namus atėjo T., kuri buvo nuoga ir sumuštu veidu. Iš pasakojimo sužinojo, kad T. nieko nesakė, kas jai nutiko, tik pas S. B. paprašė leidimo pernakvoti jo name ir paprašė atsigerti. S. B. leido ir T. atsigulė A. kambaryje. A. sakė, kad ji dar kartu su savo sugyventiniu V. S. T. klausė, kad gal jai medikus iškviesti, bet T. atsisakė pagalbos. Ji A. paklausė, kur buvo T. ir iš kur ji atėjo. A. jai pasakė, kad nežino nei kuriuo metu T., T. B., J. ir V. išėjo, nežino ar jie išėjo kartu, nes ji pati kažkuriuo momentu girta užmigo, o kai pabudo, kieme jau nieko nebuvo ir ji buvo viena. Pabaigusi pokalbį su A., ji pagalvojo, kad gal T. B. ką padarė T. ir parašė jam žinutę, kam jie iš jos pasityčiojo, tačiau jai jis neatrašė. Kitą dieną, 2018-07-11 apie 07 val., jai pradėjo skambinti A.. Ji iš pradžių neatsiliepė, bet pastaroji skambino kelis kartus. Ji atsiliepė ir paklausė, ko jai nesimiega. A. jai pasakė, kad neseniai pas juos su V. S. į sandėliuką, kur jie miegojo, atėjo S. B. ir pasakė, kad T., kuri miegojo jo name, jam kažkokia keista ir paprašė V. S. nueiti pasižiūrėti. O kai V. S. nuėjo, pabandė užčiuopti pulsą bei neužčiuopęs suprato, kad T. mirė. Tada jie iškvietė policiją ir medikus. Po kurio laiko ji pati nuėjo prie to namo ir kalbėdama su A. sužinojo, kad kai T. atėjo naktį pas S. B., ji rankose turėjo mobiliojo ryšio telefoną ir buto raktus, kad T. buvo stipriai sumušta ir nuoga. Kas ją sumušė ir kodėl ji nuoga, ji nieko nepaaiškino, taip pat nesakė kur ir su kuo buvo.

Liudytojas A. B. (A. B.) iek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2 b.l 45-46), tiek teisme parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Tarp tėvo S. B. ir jo namų einant per kiemus yra apie 180 m. Jis su savo tėvu nuolat bendrauja, jis dažnai ateina pas jį, kartais padeda jam su įvairiais darbais prie namų ir šiaip nuolat palaiko su juo ryšį. Žino, kad pas tėvą namuose gyvena kažkokia moteris su vyru. Jis tėvo namuose nesilanko, todėl nieko konkrečiau apie tuos žmones pasakyti negali. 2018-07-10 jis vakare kažkokiais reikalais buvo išvažiavęs iš namų. Kelintą valandą buvo išvažiavęs ir kiek laiko jo nebuvo, jis neatsimena. Namuose buvo likusi jo 11 metų dukra. Jam grįžus, dukra sakė, kad buvo atėjęs senelis, jo tėvas. Jie kažkiek pabendravo, pasikalbėjo, po ko jo tėvas išėjo. Kelintą valandą jis atėjo, kelintą išėjo, kiek laiko buvo, dukra jam nesakė, mano, kad ji į laiką iš viso nekreipė dėmesio. Jis tą vakarą su tėvu nebendravo. Kitą dieną jis sužinojo, kad tėvo namuose mirė T. J.. Iš tėvo pasakojimo žino, kad ji atėjo naktį nuoga su telefonu ir raktais rankoje, buvo sumušta ir liko tėvo namuose nakvoti. Tėvas nekvietė nei greitosios, nei policijos, nes to prašė nedaryti T. J..

Liudytojas E. C. teisme parodė, kad 2018 m. liepos mėn. pradžioje, tikslios datos neatsimena, bet tai galėjo būti ir 10 d., apie 19 val., gal šiek tiek vėliau, jis (duomenys neskelbtini), link savo namų. Jis buvo išgėręs alkoholio, bet girtas nebuvo. Iš priešingos pusės pamatė ateinančius 3 vyrus: du iš jų matė pirmą kartą, vėliau girdėjo, kad jie broliai, o trečias buvo jam pažįstamas T. B., kurį pažįsta apie 10 metų, o gal ir daugiau. Jis vienu metu gyveno su vietine gyventoja V. M., tai nuo to laiko ir pažįsta. Jie visi 3 buvo labai girti. Jie susitiko ties parduotuve adresu (duomenys neskelbtini). Susitikę, jie pasisveikino ir prisėdo prie parduotuvės esančio stalo pabendrauti, pakalbėti. Tikslaus laiko nurodyti negali, bet tai buvo prieš 20 val., nes parduotuvė dar dirbo, o jos darbo laikas iki 20 val. Jie visi keturiese bendravo, T. sakė, kad buvo atvažiavęs pas buvusią sugyventinę V. M.. Jis daugiau nieko nedetalizavo, nei ką veikė su V. M., nei ar buvo daugiau kokių žmonių, nei kaip leido laiką. Jie kalbėjo apie kažką nereikšmingo, kažkokius prisiminimus. Kol jie sėdėjo prie to staliuko ir bendravo, atsimena, kad prie jų, praeidami pro šalį, prieidavo kažkas iš vietinių pasisveikinti, po ko nueidavo. Kas tai buvo jis neatsimena. Kol jie bendravo, tarp jo ir jų jokių ginčų, konfliktų ar muštynių nebuvo, tik buvo trise tarpusavyje apsižodžiavę, apsistumdę, dėl ko nežino, tačiau viskas tuoj pat ir nurimo. Jie kartu buvo apie 30-40 min. Kur jie po to nuėjo, jis nežino. Tuo laiku keitėsi autobuso, važiuojančio į Vilnių, maršruto laikas. Dabar paskutinis autobusas į Vilnių važiuoja 22.15 min. Kitą dieną, t.y. 2018-07-11, dienos metu, jis iš vietinių gyventojų išgirdo, kad T. J. nužudyta, kad 2018-07-10 iš vakaro, T. J. iš kažkur atėjo pas S. B. į namus, buvo nuoga, labai stipriai sumušta, paprašė leisti pernakvoti, o ryte 2018-07-11 ją rado negyvą S. B. namuose. Vėliau, taip pat iš kažko iš vietinių išgirdo, kad T. J. galimai nužudė T. B. ir tie du vyrai, buvę kartu su juo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. C., patvirtinęs susitikimo su kaltinamaisiais ir V. L. aplinkybes, parodė, kad jis su jais prie tos parduotuvės prabuvo apie 2 val. Jiems bekalbant, jie pasakė, kad jau turi važiuoti į Vilnių ir tada jis jiems pasakė, kad jie pasiskubintų, nes paskutinis autobusas į Vilnių, kurio maršruto Nr. 82, bus 22.26 val., o jau tuo metu buvo po 22 val. Tada jie greitai susirinko ir išėjo į autobusų sustojimą, o jis nuėjo namo. (t. 2 b.l. 60-63)

Iš duomenų, užfiksuotų 2018-07-11 įvykio vietos, esančios S. B. gyv. name adresu (duomenys neskelbtini), apžiūros protokoluose matyti, kad nuogas T. J. lavonas pusiau sėdimoje pozoje ant čiužinio su išoriniais kūno sužalojimais buvo aptiktas gyvenamojo namo kambaryje. (t.1, b. l. 11-13, 14-33)

2018-07-12 apžiūrint vietą už ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rasti moteriški rūbai: ant žemės perplėšti moteriški marškinėliai su matoma rudos spalvos dėme, išvirkščios moteriškos kelnės („timpos“) su apatinėmis kelnaitėmis, kabančios ant krūmų šakų, cigarečių pakelis, cigarečių nuorūkos, prieš tą ūkinį pastatą, žiūrint nuo kelio, rastos moteriškos šlepetės (t.1, b. l. 36-61). Iš kaltinamojo I. L. parodymų, liudytojo V. L. parodymų toje vietoje buvo mušama T. J., rasti rūbai priklausė jai. Liudytojos A. P., V. M. patvirtino, kad tokiais rūbais įvykio dieną vilkėjo T. J., taip pat patvirtino, kad ji buvo apsiavusi tokiomis šlepetėmis, kurios buvo rastos įvykio vietoje.

Tai, kad T. J. mirė smurtine mirtimi, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. M 883/2018 (01), kuria nustatyta, kad :

T. J. mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo su krūtinkaulio bei dauginiais šonkaulių lūžiais ir vidaus organų sužalojimais. Į tai nurodo dauginės poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos krūtinės ląstos visuose paviršiuose, odos nubrozdijimai krūtinės ląstos srityje , krūtinkaulio lūžis, dauginiai abipusiniai šonkaulių lūžiai su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais dešinėje, dešinio plaučio pažeidimais ir sumušimo židiniais, kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, kepenų plyšimas su negausiu kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę. Tai komplikavosi ūmine pohemoragine mažakraujyste, ūminiu potrauminiu šoku , ūminiu kvėpavimo funkcijos ir širdies veiklos sutrikimu.

T. J. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai:

- krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dauginėmis poodinėmis ir minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinės ląstos visuose paviršiuose, odos nubrozdinimais krūtinės ląstos srityje, krūtinkaulio lūžiu, dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais dešinėje, dešinio plaučio pažeidimais ir sumušimo židiniais, kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, kepenų plyšimu su negausiu kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, krūtinės ląstos sritį paveikus kietais bukais daiktais, neilgai trukus iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu;

- dauginės poodinės kraujosruvos kakle, minkštųjų audinių kraujosruvos skydinės kremzlės projekcijoje, paliežuvinio kaulo didžiojo kairiojo rago lūžis, padaryti kaklo sritį spaudžiant kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais, daiktais (pvz., rankų pirštais), neilgai trukus iki mirties. Šie sužalojimai, dėl paliežuvinio kaulo lūžio, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

- dauginės poodinės ir minkštųjų audinių kraujosruvos galvos ir veido srityse, kraujosruvos ir žaizdelės abiejų lūpų gleivinėse ir lūpų raudonyje, kraujosruva liežuvio raumenyse,dauginės poodinės kraujosruvos abipus pečių srityse, abipus rankose, pilvo ir juosmens srityse, abipus kojose, dauginiai odos nubrozdinimai abipus rankose, abipus sėdmenų srityse, kairio klubo srityje, dešinėje kojoje, žaizdelės išangės srityje, padarytos minėtas sritis paveikus kietais bukais daiktais, neilgai trukus iki mirties. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

T. J. lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai, vertinant visumoje, nėra būdingi juos pasidarant pačiai mirusiajai, tame tarpe ir griūvant, krintant, atsitrenkiant ir panašiai. Visi nustatyti ir išvadoje išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant smūgius mirusiajai kietais bukais daiktais.

Nustatyti sužalojimai padaryti daugiau nei 50-čia trauminių poveikių.

Dėl nustatytų sužalojimų gausos, jų lokalizacijos gretimose anatominėse srityse ir kai kurių sužalojimų susiliejimo ir persidengimo, tiksliau pasisakyti apie trauminių poveikių skaičių nėra galimybės.

Nustatyti sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito.

T. J. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,41 promil. etilo alkoholio.

Po patirtų sužalojimų, mirusioji galėjo atlikti savarankiškas veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti) iki išsivystant pagrindinio sužalojimo sukeltoms komplikacijoms ir netenkant sąmonės.

Po patirto krūtinės ląstos sumušimo su krūtinkaulio bei dauginiais šonkaulių lūžiais ir vidaus organų sužalojimais, mirusioji galėjo gyventi iki kelių valandų laiko. ( t. 1, b. l. 143-150)

Teismo medicinos specialistas O. P., daręs pomirtinį T. J. kūno tyrimą, ikiteisminio tyrimo metu (t. 1 b.l. 152-154,155-156 ) papildomai paaiškino, kad visi specialisto išvadoje M 883/18 (01) išvardinti sužalojimai yra panašaus senumo ir galėjo būti padaryti vieno įvykio metu, neilgai trukus vienas paskui kitą. Tiksliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo laiką (kurie pirmiau ir kokiu laiko tarpu vienas po kito) nėra galimybės. Nustatyti sužalojimai neatspindi mirusiosios kūno padėties ir tarpusavio išsidėstymo su užpuoliku (užpuolikais), sužalojimų jai padarymo metu. Sužalojimų padarymo metu mirusioji galėjo būti įvairiose kūno padėtyse. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti nuo kelių valandų iki pusės paros iki mirties. T. J. galėjo prarasti sąmonę nuo patirtų galvos ir veido srities sužalojimų. Sužalojimai galimybės atlikti kokius nors savarankiškas veiksmus, tame tarpe ir vaikščioti, neapriboja. Galvos-veido srityje sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių pasėkoje; kaklo srityje sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais ir labiau būdingi juos padarant spaudžiant kaklą kietais bukais daiktais (pvz., rankų pirštais); liemens (krūtinė, pilvas, nugaros sritys) sužalojimai padaryti mažiausiai 30 trauminių poveikių pasėkoje; abiejose rankose - mažiausiai 25 trauminių poveikių pasėkoje; abiejose kojose ir sėdmenyse - mažiausiai 25 trauminiais poveikiais. Kadangi sužalojimai yra lokalizuoti beveik visame kūne bei gretimose anatominėse lokalizacijose, vietomis susilieja bei persidengia, todėl tiksliau pasisakyti apie konkretų trauminių poveikių skaičių nėra galimybės.

Iš 2018-07-13 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2361/2018 (01) matyti, kad T. B. nustatyti dešinės plaštakos odos nubrozdinimai, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 paros iki apžiūros. Labiausiai tikėtina, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui, tačiau galėjo būti padaryti griuvinėjant ir sužalotomis sritimis kontaktuojant su kietais bukais daiktais. (3 t., b. l. 82)

Iš 2018-07-17 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 2363/2018 (01) matyti, kad I. L. nustatyti linijiniai nugaros dešinės pusės, dešinės alkūnės, dešinės plaštakos odos nubrozdinimai. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių turinčiu, daiktu (daiktais), 1-3 paros iki apžiūros. Dešinės alkūnės odos nubrozdinimas, kairio žasto, dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 paros iki apžiūros. Sužalojimai galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui, tačiau, išskyrus kairio žasto poodinę kraujosruvą, galėjo būti padaryti tiriamajam griuvinėjant ir kontaktuojant sužalotomis sritimis su kietais bukais ir kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais, daiktais. Poodinė kraujosruva kairiame žaste, labiausiai tikėtina, galėjo atsirasti sulaikant įtariamąjį (jį suimant už rankos). (4 t., b. l. 141-142)

Iš Serologijos irDNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 339/2018 (01) matyti, kad paimtų įvykio vietoje T. J. marškinėlių (8 mėg.) rastos seilės. Atlikus autosominių STR lokusų tyrimą, gautas dominuojantis moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su T. J. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe, su nežymia DNR priemaiša, kuri nėra tinkama tolimesniam asmenų identifikavimui. Atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas DNR profilis, kuris sutampa su T. B. DNR profilių su ne mažesne nei 99,9999% tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją su T. B. nesusijusių asmenų. Ant marškinėlių (9-11 mėg.) rastos seilės. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su I. L. DNR profilių su 99,99999999999999% tikimybe. ( t.1, b. l. 98-128)

Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas S. B. atpažino T. B. kaip vyrą, kurį apklausos metu nurodė vardu T., buvusį V. M. sugyventinį, dalyvavusį išgertuvėse jo namo kieme 2018-07-10. ( t.2, b. l. 9-12)

Asmens parodymo atpažinti metu S. B. atpažino V. L. kaip vyrą vardu V., kuris 2018-07-10 dalyvavo išgertuvėse jo namo kieme. ( t.2, b. l. 13-16)

Asmens parodymo atpažinti metu S. B. atpažino I. L. kaip vyrą vardu J., kuris 2018-07-10 dalyvavo išgertuvėse jo namo kieme. ( t.2, b. l. 17-20)

Teisinis faktinių duomenų vertinimas

Teisėjai, įvertinę aukščiau aptartus faktinius duomenis tiek atskirai, tiek jų visumą, pagal savo vidinį įsitikinimą, mano, kad kaltinamieji T. B. ir I. L. yra kalti dėl T. J. nužudymo. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs pačių kaltinamųjų, liudytojo V. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pradžioje, taip pat kitus įrodymus, aptartus aukščiau.

Bylos duomenimis yra nustatyta, kad aptariamo įvykio metu tiek kaltinamieji, tiek kartu buvęs liudytojas V. L. buvo gerokai apgirtę, tuo yra paaiškinamas jų parodymų fragmentiškumas, nenuoseklumas. Patys kaltinamieji ir liudytojas V. L. pripažino, kad dėl girtumo jie ne itin detaliai prisimena įvykio detales. Įvertinus tokią įvykio metu buvusią kaltinamųjų būseną, kolegija jų parodymus kaip patikimus vertina tik toje dalyje, kurioje kaltinamieji ar liudytojas patvirtina vieni kitų parodymus, ar juos papildo vieno ar kito parodymai, ar jų parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai:

- liudytojas V. L. ikiteisminio tyrimo pradžioje duotais parodymais patvirtino kaltinime nurodytą aplinkybę, kad nuo kelio, kuriuo jie ėjo, į įvykio vietą- nuošaliau nukentėjusiąją T. J. nutempė jėga kaltinamieji T. B. ir I. L.. Pats kaltinamasis T. B. neneigia šios aplinkybės, tačiau nurodo, kad to momento dėl girtumo nepamena, kaltinamasis I. L. šią aplinkybę neigia. Kolegija toje dalyje tiki šio liudytojo parodymais, nes jis juos patvirtino, apklaustas tiek įtariamuoju, tiek liudytoju. Be to yra žinoma, kad į tą vietą, kur buvo nutempta T. J., jie neketino eiti, jie buvo sutarę, kad eis pas ją į namus išgertuvių pratęsimui, todėl tokie liudytojo V. L. parodymai atitinka susidariusią situaciją ir logiškai yra paaiškinami;

- taip pat kolegija mano, kad yra įrodyta, kad T. J. buvo išrengta įvykio vietoje nuogai ir kad tą savo veiksmais padarė kaltinamieji T. B. ir I. L.. Tą savo parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu , taip pat teisme patvirtino kaltinamasis T. B.. Iš pačių kaltinamųjų, liudytojo V. L. parodymų yra žinoma, kad aptariamos veikos metu T. J. buvo išrengta nuogai, po sumušimo ji buvo palikta įvykio vietoje nuoga, į S. B. namus ji parėjo taip pat nuoga. Įvykio vietoje buvo rasti išmėtyti nukentėjusiosios rūbai: suplėšyti marškinėliai su apatinėmis kelnaitėmis rasti užmesti ant krūmų, išvirkščios tamprės („timpos“) rastos ant žemės, įvykio vietoje išmėtytos šlepetės, tai patvirtina, kad nukentėjusiąją kaltinamieji išrengė įvykio vietoje, jos rūbų, šlepečių išsidėstymas įvykio vietoje rodo, kad nukentėjusiąją kaltinamieji išrengė jėga;

-kaltinamiesiems T. B., I. L. yra pareikštas kaltinimas, kad jie įvykio vietoje nukentėjusiajai T. J. sudavė ne mažiau 91 smūgio: suduodami į įvairias jos kūno vietas rankomis, ją spardant, smaugiant, kišant medinį pagalį ties išange. Tai, kad nukentėjusiajai buvo suduoti nurodyti smūgiai, patvirtina teismo medicinos specialisto tyrimas su išvada, savo paaiškinimais teismo medicinos specialistas O. P.. Kolegijos nuomone, tai, kad kaltinamieji T. B. ir I. L. mušė nukentėjusiąją T. J., jai suduodant specialisto nustatytą smūgių skaičių bei padarant specialisto nustatytus sužalojimus, yra įrodyta. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs kaltinamųjų T. B., I. L. ir liudytojo V. L. ( kaltinamojo I. L. brolio ) parodymus, kuriuos jie davė ikiteisminio tyrimo pradžioje, taip pat kaltinamasis T. B. savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pradžioje, patvirtino 2019-11-29 teisiamajame posėdyje. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad įvykio vietoje su T. J. buvo tik kaltinamieji ir liudytojas V. L. ir jie vieninteliai, kurie žino tikrąsias įvykio aplinkybes. Iš kaltinamojo T. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pradžioje bei jo parodymų 2019-11-29 teisiamajame posėdyje, liudytojo V. L. parodymų, ikiteisminio tyrimo pradžioje, matyti, kad įvykio vietoje nukentėjusiąją T. J. mušė būtent kaltinamieji T. B. ir I. L., suduodami smūgius rankomis, ją spardydami bei smaugdami: kaltinamasis T. B. parodė, kad abu su I. L. paeiliui mušė T. J., jis pats jai sudavęs ne mažiau 10 smūgių į galvą, į šonus, liudytojas V. L. parodė, kad abu kaltinamieji T. J. mušė apie 15-20 minučių, ją mušė rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, suduodami daug smūgių. Kaltinamasis I. L. teisme nurodė, kad T. B. sudavė nukentėjusiajai T. J. apie 30 smūgių į įvairias kūno vietas. Vėlesnėje ikiteisminio tyrimo stadijoje bei teisme kaltinamasis T. B. keitė parodymus: apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2018-08-09, jis parodė, kad jis irgi mušė T. J., tačiau ne tiek, kiek I. L., jis ( T. B.) T. J. sudavęs tik apie 6 smūgius: 3 kartus į šoną, 1 kartą į pilvą ir 2 kartus į žandikaulį, apklaustas 2019-03-21, jis nurodė, kad T. J. sudavęs tik apie 2-3 smūgius, atstumdamas ją nuo savęs. Teisminio nagrinėjimo pradžioje kaltinamasis T. B. patvirtino T. J. sudavęs tik du kartus, kai ji jį stumdė, o I. L. jai spyręs 2 kartus, bet paskiau I. L., kuris jiems išėjus iš įvykio, buvo grįžęs prie T. J., sakė, kad jis, grįžęs prie jos, ją nužudęs („užvertęs“), spirdamas jai į galvą, kur jai kažkas trakštelėjo, 2019-11-29 teisiamajame posėdyje kaltinamasis T. B. grįžo prie savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pradžioje 2018-07-25, patvirtindamas, kad jis ir I. L. mušė T. J., suduodami smūgius į įvairias kūno vietas, papildomai nurodydamas, kad I. L. buvo žymiai aktyvesnis, mušant T. J., pastarasis sudavė smūgius tiek rankomis, tiek ją spardant, jis pats- sudavė apie 10 smūgių rankomis, tačiau jos nespardė, nes to negalėjo padaryti dėl sveikatos būklės. Kaltinamasis I. L., apklaustas 2018-07-18, nurodė, kad vykio vietoje T. J. mušė T. B., jo akyse jis sudavė ne mažiau 10 smūgių, o jis pats jai sudavė lengvai per veidą apie 3 kartus, kad ji atsipeikėtų, tą patį apie save jis nurodė ir teisme, papildomai nurodydamas, kad T. J. mušė T. B., suduodamas apie 30 smūgių į įvairias kūno vietas. Liudytojas V. L., apklaustas vėliau, pakeitė savo parodymus: apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad T. J. mušė T. B., o jo brolis I. L. T. J. įspyrė į kojas kelis kartus , tą patį jis nurodė, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2018-03-01. Teisme šis liudytojas, vadovaujantis BPK 82 straipsnio 2 dalimi, atsisakė liudyti. Visgi kolegija, vertindama įrodymus, atkreipia dėmesį, kad ir po parodymų I. L. naudai pakeitimo, liudytojas V. L. nurodė, kad I. L. smurtavo prieš T. J., o ne plekštelėjo ją gaivinant, be to nurodė kitas kūno vietas, kurias smurtaudamas lietė I. L., nei kad nurodė pats I. L..

Vertinant kaltinamųjų parodymus, liudytojo V. L. parodymus, kolegija daro išvadą, kad kaltinamojo T. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pradžioje bei patvirtinti teisminio nagrinėjimo pabaigoje, liudytojo V. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pradžioje, patvirtina, kad nukentėjusiajai T. J. smūgius, sukėlusius jos mirtį, sudavė abu kaltinamieji, tą jie darė bendrininkaudami. Tokią išvadą kolegija daro, įvertinusi, kad šių asmenų parodymai dėl sumušimo būdo, dėl abiejų kaltinamųjų dalyvavimo, sumušant nukentėjusiąją T. J., atitinka tarpusavyje, papildo vienas kitą, taip pat jų nurodytas T. J. sužalojimo būdas : smūgių sudavimas į įvairias kūno vietas atitinka teismo medicinos specialisto išvadoje bei teismo medicinos specialisto paaiškinimuose nurodytą T. J. sužalojimo būdą. Vertinant kaltinamojo T. B. parodymus dėl kaltinamojo I. L. dalyvavimo sumušant nukentėjusiąją T. J., teismas pažymi, kad jis visuose savo parodymuose kaltinamąjį I. L. nurodė kaip asmenį irgi mušusį nukentėjusiąją T. J.. Kaltinamasis I. L., iš esmės neigdamas savo kaltę, taip pat nurodė, kad kaltinamasis T. B. mušė nukentėjusiąją T. J.. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti kaltinamojo I. L. nuteistajam T. B. rašyti laiškai, kuriuos jis jam rašė ikiteisminio tyrimo metu (t. 5 b.l. 172-185, šiuose laiškuose I. L. kaltu neprisipažįsta, siūlo kaltę prisiimti vienam T. B., rašydamas, kad tokiu atveju bus švelnesnė baudžiamoji atsakomybė, grasina jam ateityje susidorojimu, jei kartais jis nepakeistų parodymų ir I. L. būtų nuteistas. Kolegija tai vertina kaip poveikį kaltinamajam T. B. nesakyti tiesos, siekį tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės;

Teismo medicinos specialisto išvada yra neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajai T. J. nustatyti sužalojimai yra padaryti vienu metu, vienas paskui kitą, todėl akivaizdu, kad jie buvo padaryti nustatytoje įvykio vietoje, tą padarant kaltinamiesiems T. B. ir I. L., jiems suduodant nukentėjusiajai T. J. specialiu medicinos tyrimu nustatytą smūgių skaičių. Iš kaltinamųjų parodymų analizės matyti, kad jie keitė parodymus, kaskart mažindami savo suduotų smūgių skaičių ar jų sudavimo vietas, tačiau tokius jų parodymus paneigia specialisto nustatytas smūgių skaičius, jų lokalizacija bei tai, kad visi sužalojimai padaryti tuo pat metu, tokie objektyvūs įrodymai atitinka kaltinamojo T. B. parodymus ir liudytojo V. L. pradinius parodymus apie naudotą fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją T. J..

Kaltinamieji B., I. L. ir liudytojas V. L., duodami parodymus dėl smurto prieš nukentėjusiąją T. J. panaudojimo, smurtą nurodė apibendrintai , bet kai kurios jų nurodytos smurto naudojimo detalės atitinka byloje užfiksuotus kitus įrodymus ar teismo medicinos specialaus tyrimo metu užfiksuotus duomenis, todėl ir jų apibendrinti parodymai dėl smurto panaudojimo, tarp jų nurodant ir žemiau išvardintas tokio smurto detales, vertinami kaip tinkamas įrodymų šaltinis :

-kaltinamasis T. B. parodė, kad nukentėjusiąją T. J. jie išrengė ne pačioje įvykio pradžioje, o po dalies smurtinių veiksmų prieš ją panaudojimo. Tą aplinkybę patvirtina ir didelė rudos spalvos dėmė, panaši į kraujo, rasta ant nukentėjusiosios T. J. marškinėlių, tai patvirtina, kad ji buvo pradėta mušti dar aprengta;

-kaltinamasis I. L. parodė, kad kaltinamasis T. B. buvo sugriebęs nukentėjusiajai T. J. už kaklo ir jį suspaudęs, tai patvirtina šioje srityje rasti sužalojimai- dauginės poodinės kraujosruvos kakle, minkštųjų audinių kraujosruvos skydinės kremzlės projekcijoje, paliežuvinio kaulo didžiojo kairiojo rago lūžis, padaryti kaklo sritį spaudžiant kietais bukais, ribotą paviršių turinčiais, daiktais (pvz., rankų pirštais);

-kaltinamasis T. B. ikiteisminio tyrimo pradžioje parodė, kad jiems visiems pasitraukus iš įvykio vietos, į ją trumpam grįžo kaltinamasis I. L., kuris, grįžęs prie jų, pasakė, kad T. negyva („gatava“), kad kažkaip spyrė jai į šoną ir kažkas jai sutraškėjo. Tokią aplinkybę iš dalies patvirtina krūtinės srityje nustatyti sužalojimai: krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs dauginėmis poodinėmis ir minkštųjų audinių kraujosruvomis krūtinės ląstos visuose paviršiuose, odos nubrozdinimais krūtinės ląstos srityje, krūtinkaulio lūžiu, dauginiais abipusiais šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimais dešinėje, dešinio plaučio pažeidimais ir sumušimo židiniais, kraujo išsiliejimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, kepenų plyšimu su negausiu kraujo išsiliejimu į pilvaplėvės ertmę, krūtinės ląstos sritį paveikus kietais bukais daiktais. Vėlesniuose parodymuose kaltinamasis T. B. nurodė, kad kaltinamasis I. L. sakė, kad spyrė į galvą, tačiau toje srityje nėra nustatyta tokių sužalojimų, kurie atitiktų kaltinamojo I. L. nurodytą „trakštelėjimą|;

-teismo medicinos specialisto išvada yra nustatytos žaizdelės išangės srityje, padarytos minėtą sritį paveikus kietu buku daiktu, tai patvirtina kaltinamojo V. L. parodymus, kad kaltinamasis T. B. kišo nukentėjusiajai pagalį tarp kojų.

Kaltinamojo I. L. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, liudytojo V. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nustatyta, kad po nukentėjusiosios T. J. sumušimo, jie buvo sugrįžę į įvykio vietą, kur ją buvo palikę, pažiūrėti jos būklės: kaltinamasis I. L. teigia, kad tai jie padarė netrukus po įvykio, kai nuėję prie autobusu sustojimo, pamatė, kad ilgai reikia laukti autobuso, važiuojančio į Vilnių ( grįžus T. J. įvykio vietoje nebuvo, t. 4 b.l. 186), liudytojas V. L. nurodė, kad po įvykio jie grįžo į įvykio vietą, pažiūrėti, kaip jaučiasi įvykio vietoje jų palikta T. J. ( apklausiamas 2018-07-12, jis parodė, kad į įvykio vietą grįžo maždaug už valandos ir grįžo, norėdami įsitikinti, ar T. J. gyva, apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, jis nurodė, kad tą padarė, praėjus maždaug 10-15 minučių, apklausiamas 2019-03-21, jis parodė, kad tą padarė praėjus maždaug valandai laiko ir grįžo, norėdami įsitikinti, ar ji gyva, ar jai viskas gerai (t. 2 b.l.77, 87, 119). Tai, kad kaltinamieji ir liudytojas po įvykio buvo sugrįžę į įvykio vietą, kad pažiūrėtų kaip jaučiasi T. J., rodo, kad jie žinojo savo atliktų veiksmų prieš T. J. pobūdį ir suprato, kad jos sveikatai ar gyvybei yra pavojus ir tai tik patvirtina, kad kaltinamieji sudavė ne tuos kelis smūgius, apie kuriuos jie kalba savo parodymuose, o būtent tuos smūgius ir tokį jų skaičių, kurį savo išvadoje konstatavo teismo medicinos specialistas. Liudytojo V. L. parodymai, kad jie ėjo pažiūrėti, ar T. J. gyva, visgi rodo, kad jai buvo suduoti būtent tokie smūgiai kurie ir sukėlė kaltinime nurodytas pasekmes.

Teismo medicinos specialisto išvada, kad nukentėjusiajai T. J. nustatyti kūno sužalojimai buvo padaryti vienu metu, paneigia galimybę, kad nukentėjusiąją, kaltinamiesiems ją palikus įvykio vietoje, galėjo sužaloti ir kiti nežinomi asmenys. Kaltinamasis I. L. teisme nurodė, kad, maždaug po pusvalandžio jiems sugrįžus į įvykio vietą, nukentėjusiosios T. J. įvykio vietoje jau nebuvo, liudytojas V. L. savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu: vienuose parodymuose nurodė, kad jie į įvykio vietą grįžo maždaug po 10-15 minučių, kituose parodymuose, kad po valandos ir tada jau įvykio vietoje T. J. nebuvo. Iš kaltinamųjų parodymų, iš liudytojo V. L. parodymų, tą teisme patvirtino ir su įvykio aplinkybėmis nesusijęs liudytojas E. C. , po įvykio jie visi, susitikę tarp 20 val. ir 21 val., prie parduotuvės , esančios (duomenys neskelbtini), bendravo apie 30-40 min., po to jie skubėję į paskutinį autobusą, važiuojantį į Vilnių. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. C. nurodė tikslesnes bendravimo aplinkybes, parodęs, kad su minėtais asmenimis jis įvykio vakarą susitiko gal apie 19 val., o gal ir vėliau, su jais prie parduotuvės bendravo apie 2 valandas, po to, kai išgirdo juos besikalbančius, kad turi tą vakarą grįžti į Vilnių, liepė jiems pasiskubinti, nes paskutinis autobusas tą vakarą turėjo išvykti 22.26 val., o tuo metu jau buvo po 22 val. Tada tie vyriškiai išėję į autobusų sustojimą ( t. 2 b.l. 60-63).Kaltinamasis T. B. patvirtino, kad jie į Vilnių išvažiavo autobusu, išeinančiu 22.26 val. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamieji ir liudytojas V. L. grįžo į įvykio vietą tik po pabendravimo su vietiniais gyventojais, tame tarpe su liudytoju E. C., t. y. tik prieš 22.26 val. ir tuo laiku nukentėjusiosios T. J. įvykio vietoje jau nebuvo. Liudytojas S. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad į jo namus nukentėjusioji T. J. sumušta atėjo maždaug po 22-23 val., tiksliau jis laiko negalėjo nurodyti, nes tuo laiku jau buvo nuėjęs miegoti ir jai atėjus į laikrodį nežiūrėjo. Apklaustas teisme šis liudytojas patvirtino, kad nukentėjusioji T. J. galėjo ateiti į jo namus po 21-22val. Tokios nustatytos aplinkybės tik patvirtina, kad nukentėjusioji T. J. po įvykio kurį laiką buvo įvykio vietoje ir po to tarp 21-22 val. ji grįžo į S. B. namus, tai paneigia keliamą versiją, kad ji iš įvykio vietos išėjo netrukus po jo ir neaišku kur buvo. Teismo medicinos specialisto išvada yra nustatyta, kad nukentėjusioji T. J. dėl patirtų sužalojimų galėjo gyventi iki kelių valandų laiko, galėjo atlikti tam tikrus savarankiškus veiksmus( šiuo atveju judėti, kalbėti), iki netenkant sąmonės, tai patvirtina jos sugebėjimą po sumušimo pareiti iš įvykio vietos į liudytojo S. B. namus.

Iš teismo medicinos specialisto išvados yra nustatyta, kad nukentėjusioji T. J. mirė nuo krūtinės ląstos sumušimo su krūtinkaulio bei dauginiais šonkaulių lūžiais ir vidaus organų sužalojimais, toje srityje nustatyti įvairūs sužalojimai, taip pat minima specialisto išvada yra nustatyti aukščiau paminėti kiti daugybiniai sužalojimai, padaryti kūno sritis veikiant kietais bukais daiktais. Bylos įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamieji T. B. ir I. L., smurtaudami prieš nukentėjusiąją T. J., mušė ją rankomis ir spardė kojomis į įvairias kūno vietas, tame tarpe ir į krūtinės ląstą.

Vertinant kaltinamųjų T. B. ir I. L. veiksmus dėl nukentėjusiosios T. J. nužudymo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo, darant šią nusikalstamą veiką, laipsnį ir pobūdį, įvertinti, ar jie buvo jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos bendrininkai. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia, kad savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų, nurodytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje. Bendrininkavimo būtinieji objektyvieji požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, o subjektyvieji – tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą, kad kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-1073/2018 ir kt.). Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais. Taigi kai nusikalstamą veiką padaro ne vienas asmuo, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą, kaip ir minėta, turi būti konstatuota bendrininkavimo požymių, nustatytų BK 24, 25 straipsniuose, ir bendrai daromos nusikalstamos veikos, nurodytos BK specialiosios dalies straipsnyje, pagal kurią kvalifikuojama vykdytojo veika, požymių visuma.

Teismų praktika patvirtina ir tai, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą. Sunkiausiems padariniams kilus nuo vieno ar kelių atskirų smūgių (smurtinių veiksmų), baudžiamosios atsakomybės klausimas turi būti sprendžiamas nustatant kiekvieno iš smurtą naudojusių asmenų kaltės (tyčios) turinį: 1) jei ne visi asmenys turėjo tyčią sukelti atsiradusius padarinius, tai pagal baudžiamąjį įstatymą, nustatantį baudžiamąją atsakomybę pagal sunkiausius atsiradusius padarinius, atsako tik tas ar tie bendrininkai, kurie sudavė padarinius sukėlusius smūgius (atliko tokius padarinius sukėlusius smurtinius veiksmus); 2) jei visų bendrai veikusių asmenų tyčia buvo vienoda – visų bendrininkų veiksmai turi būti kvalifikuojami vienodai pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą nepriklausomai nuo to, ar atskiras asmuo yra sudavęs padarinius sukėlusius smūgius. Apie kiekvieno iš bendrininkų tyčią gali būti sprendžiama vertinant tiek bendrininkų susitarimą dėl bendrų nusikalstamų veikų atlikimo, tiek ir bendrininkų elgesį darant nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-580/2011, 2K-482-139/2015, 2K-292-693/2017 ir kt.). Inkriminuojant nužudymą, padarytą bendrininkų grupe, pakanka nustatyti, kad du ar daugiau asmenų bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje susitarė šią nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, ir toks susitarimas nebūtinai turi būti išreikštas žodžiu. Susitarti įmanoma ir konkliudentiniais veiksmais, pvz., rodant pritarimą kito asmens smurtavimui, prisidedant prie smurtinių veiksmų, slepiant nusikaltimo pėdsakus ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-130/2011 ir kt.). Kai keli asmenys veikia kartu, turėdami tyčią nužudyti, ir patys tiesiogiai dalyvauja atimant gyvybę nukentėjusiajam, jie visi laikytini nužudymo vykdytojais (bendravykdytojais) ir tokiu atveju nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus: pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų.

Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, teisminę praktiką , kolegija sprendžia, kad kaltinamieji T. B. ir I. L. buvo jiems inkriminuojamos nusikalstamos veikos bendrininkai-bendravykdytojai. Bylos duomenimis nėra nustatyta jų išankstinio susitarimo nužudyti nukentėjusiąją, bet yra nustatyta, kad susitarimas smurtauti prieš nukentėjusiąją kilo staiga ir buvo išreikštas konkliudentiniais veiksmais– suderintu smurtiniu elgesiu (smūgiuojant rankomis ir kojomis) intensyviai įvairias kūno dalis (suduota ne mažiau kaip 91 smūgių) mušant nukentėjusiąją. Smurtą prieš nukentėjusiąją pradėjo abu kaltinamieji, ją už rankų nutempę toliau nuo kelio, kuriuo jie ėjo, po to jie abu paeiliui smurtavo prieš nukentėjusiąją, suduodami daugybinius smūgius rankomis, ją spardydami , smaugdami, kišdami pagalį prie išangės. Bylos įrodymais nėra konkrečiai nustatyta, kuris iš kaltinamųjų padarė vienus sužalojimus, kuris kitus, kaip nėra nustatyta, ar jie abu padarė sužalojimus, dėl kurių mirė nukentėjusioji, ar juos padarė kuris nors vienas iš jų. Visgi, kolegija, įvertinusi aukščiau aptartus įrodymus, tai, kad abu nukentėjusieji smurtavo prieš nukentėjusiąją gana intensyviai , suduodami smūgius į bet kurias kūno vietas, tarp jų ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas, mušė ją pasikeisdami nuo 0,30 val. iki 1 val. laiko , nustato , kad šie kaltinamieji veikė bendrai ir tyčia, siekdami tų pačių pasekmių. Kaltinamieji T. B. ir I. L., matydami vienas kito smurtinius veiksmus, suduodami daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajai, tarp jų ir į gyvybiškai svarbias kūno vietas, sutiko su smurtinių veiksmų prieš nukentėjusiąją panaudojimu, suprato tiek savo, tiek veikos bendrininko naudojamo smurto pavojingumą ir galimus padarinius -nukentėjusiosios mirtį, ir nors to nenorėjo, tačiau buvo abejingi galimam nukentėjusiosios gyvybės atėmimui, tokie jų veiksmai vertinami kaip nukentėjusiosios gyvybės atėmimas, veikiant netiesiogine tyčia. ( BK 15 straipsnio 3 dalis).

Bylos aplinkybės (konflikto metu sąmoningi daugybinių smūgių sudavimai rankomis ir kojomis įvairias kūno vietas) neabejotinai patvirtina, kad turintys gyvenimo patirtį, būdami fiziškai stiprūs ir protiškai sveiki, kaltinamieji suprato, kad daro kito žmogaus sveikatai bei gyvybei pavojingą veiką. Tai suvokdami, kaltinamieji T. B. ir I. L. negalėjo nenumatyti, kad nuo tokių smūgių nukentėjusiajai gali būti padaryti šios sveikatai ar net gyvybei pavojingi sveikatos sutrikdymai, todėl jie nors ir nenorėjo nukentėjusiosios T. J. mirties, tačiau sąmoningai leido tokiam padariniui atsirasti. Panaudoto fizinio smurto pobūdis, lokalizacija ir intensyvumas tik patvirtina, kad kaltinamieji veikė tyčia, bet buvo abejingi galimiems padariniams, sąmoningai leisdami atsirasti jų tyčinių veiksmų pasėkoje sukeltiems padariniams.

Kaltinamasis T. B., neneigdamas, kad jis smurtavo prieš nukentėjusiąją, pripažįsta tik smūgių sudavimą rankomis, tačiau neigia jai smūgiavęs kojomis, tą grindžia tuo, kad jis dėl praeityje buvusių sužalojimų sunkiai valdo kojas. Kolegija, įvertinusi bylos įrodymus, visgi mano, kad kaltinamojo T. B. galimybė suduoti nukentėjusiajai smūgius koja, neatmetama, nes tokios galimybės nepaneigia Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kuria yra nustatyta, kad kaltinamasis T. B. iki inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo patyręs sunkią stuburo traumą (2005 m. iškrito iš 5-o aukšto), ko pasėkoje liko potrauminiai padariniai, tarp jų lengva pėdų parezė, kuri leidžia T. B. savarankiškai judėti, esant lengvai abiejų pėdų parezei neatmetama galimybė atlikti spyrio judesius koja ( specialisto aktas Nr. KG 41/2019(01), t. 5 b.l. 102-104)

Kaltinamiesiems inkriminuota, kad jie tyčia nužudė T. J. kankindami ir itin žiauriai. Teisminėje jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta, kad kankinimas– tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.). Nužudymas kitaip itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu (pvz., nuodijant skausmingai veikiančiais nuodais, deginant, užkasant, numetant iš didelio aukščio ir pan.) arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Nužudymas kvalifikuojamas pagal šį punktą, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą(kasacinės bylos 2K-252/2011, 2K-316/2018).

Kolegija, įvertinusi nukentėjusiajai suduotų smūgių skaičių ( buvo suduota ne mažiau 91 smūgio), jų lokalizaciją įvairiose kūno vietose ir tarp jų gyvybiškai svarbiose ( buvo suduota į veidą, galvą, padarant dauginius sužalojimus: poodinius ir minkštųjų audinių sužalojimus, į krūtinės sritį, sulaužant krūtinkaulį, sulaužant abiejuose pusėje šonkaulius, pažeidžiant pasieninę krūtinplėvę, pažeidžiant dešinį plautį, sukeliant kepenų plyšimą, buvo suspaustas kaklas, dėl ko lūžo paliežuvinio kaulo didžiojo kairysis ragas, buvo padarytos daugybinės kraujosruvos įvairiose kūno vietose, nubrozdijimai, žaizdelės ir pan. ),taip pat įvertinusi gana ilgą smurto naudojimo laiką, taip pat įvertinusi, kad nukentėjusioji buvo mušama, ją nuogai išrengus, po sumušimo, dar esant jai gyvai, ji buvo palikta nuoga įvykio vietoje, daro išvadą, kad tokie kaltinamųjų veiksmai nukentėjusiajai sukėlė dideles fizines, dvasines kančias, todėl pripažintina, kad kaltinamieji nužudė T. J., ją kankinant ir itin žiauriai. Nustatant tokį kaltinamųjų nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį, teismas pripažįsta, kad kaltinamieji suvokė savo veiksmų kankinantį žiaurų pobūdį, aplinkybių, trukdančių jiems tai suvokti, byloje nenustatyta.

Kaltinamieji T. B., I. L. neigia turėję motyvą nužudyti nukentėjusiąją T. J., tačiau jiems inkriminuotas motyvas, kad ją nužudė dėl kilusio asmeninio konflikto, nėra paneigtas. Tam neprieštarauja kaltinamojo I. L. parodymai, kad kaltinamasis B. galėjo įsižeisti dėl nukentėjusiosios T. J. žodžių, kad jis„ smirda“, kaltinamojo T,. B. parodymai, kad kaltinamasis I. L. galėjo supykti ant nukentėjusiosios T. J., kad ši nesutiko tenkinti jo ir jo brolio V. L. reikalavimų juos patenkinti oraliniu būdu, taip pat nėra paneigti.

Dėl aukščiau išsakytų kolegijos argumentų, grindžiamų ištirtų įrodymų visuma, kolegija nustato, kad kaltinamieji T. B. ir I. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte: jie, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia nužudė T. J., tą padarė ją kankindami ir itin žiauriai.

Dėl bausmių

Kaltinamieji T. B. ir I. L. yra teisiami už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, sukėlusį neatitaisomas pasekmes. Kaltinamasis T. B. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas seniai išnykęs (t.3 b.l. 116 ), jis ne kartą buvo baustas administracine tvarka už važiavimą miesto transportu be bilieto, važiuodamas keleiviu neprisisegus saugos diržo, ne vietoje perėjus gatvę (t. 3 b.l. 117120). Kaltinamasis I. L. nebuvo teistas (t. 4 b.l. 158-159), bet buvo baustas administracine tvarka už mopedo vairavimą, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti, automobilio vairavimą, esant neblaiviam, girtam triukšmavus viešoje vietoje(t. 4 b.l. 160-161).

Kaltinamasis T. B. 2010-11-27-2010-12-02 paskutinį kartą gydytas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, jam nustatyta diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, abstitencijos būklė su delyru (t. 3 b.l. 123). Atlikus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad T. B. lėtiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir šiuo metu neserga, jam konstatuojamas priklausomybės nuo alkoholio sindromas bei intoksikacija alkoholiu, dėl savo psichikos būsenos jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo (patologinio afekto) būsenoje, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (paprasto girtumo būsenoje) bei galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (t. 3 b.l. 154-160, ekspertizės aktas Nr. 78TPK-8/2019).

Kaltinamasis T. B. nedirba, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus IV teritorinio skyriaus 2015-06-10 darbingumo lygio vertinimu nustatyta, kad T. B. darbingumo lygis 40 procentų, jis nustatytas iki 2045-06-18 ( t. 5 b.l. 106-109).

Respublikinės priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo duomenimis kaltinamasis I. L. per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (t. 4 b.l. 164, Lietuvoje jis dirbo iki 2016-03-31 (t. 4 b.l. 154). Duomenų apie sudarytą santuoką byloje nėra, yra duomenys, kad jis turi du vaikus, gimusius 2011-10-23, 2012-09-09, registruotus kita pavarde (t. 4 b.l. 152).

Kaltinamųjų T. B. ir I. L. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jie nusikalto, būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui

Kaltinamasis T. B. savo parodymais iš esmės prisipažino nusikaltęs, nurodė esmines įvykio aplinkybes, kurias jis prisiminė, todėl kolegija pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai dėl to gailisi. Ikiteisminio tyrimo eigoje, teisminio nagrinėjimo pradžioje kaltinamasis T. B. keitė parodymus, jais švelnindamas tiek savo, tiek kito kaltinamojo teisinę padėtį, tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad teisminio tyrimo pabaigoje jis grįžo prie savo pirminių parodymų, kuriais savo kaltę pripažino, taip pat patvirtino duotus parodymus dėl kito kaltinamojo nusikalstamų veiksmų. Toks kaltinamojo T. B. parodymų keitimas ne tik savo naudai, bet ir kito kaltinamojo I. L. naudai paaiškinamas tuo, kad jie yra gana artimi giminaičiai, artimai iki įvykio bendravo, todėl akivaizdu, kad nėra lengva duoti kaltinančius parodymus prieš artimą asmenį. Be to toks kaltinamojo T. B. parodymų keitimas iš dalies yra paaiškinamas kaltinamojo I. L. jam darytu poveikiu, rašant jam laiškus. Tai, kad kaltinamasis T. B. savo parodymuose nenurodė visų kaltinimo jam ir kitam kaltinamajam inkriminuojamų aplinkybių, yra paaiškinama ne sieku nuslėpti tam tikras aplinkybes, bet jo girtumu, dėl kurio jis ne viską prisiminė.

Kaltinamojo I. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, taikydama BK 41 straipsnio nuostatas, kolegija sprendžia, kad kaltinamiesiems skirtina įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatant tokios bausmės trukmę, kolegija, pripažindama, kad, kaltinamieji savo nusikalstamais veiksmais sukėlę nukentėjusiosios mirtį, yra socialiai pavojingi, atsižvelgia į kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų pobūdį, į tai, kad abiejų kaltinamųjų vaidmuo, nužudant nukentėjusiąją T. J., buvo panašus, taip pat į tai, kad abu kaltinamieji šaltakraujiškai nemotyvuotai nužudė nukentėjusiąją, kuri jiems nieko blogo nebuvo padariusi, savo elgesiu jų neprovokavo. Realizuojant BK 54 straipsnio nuostatas, įpareigojančias teismą paskirti teisingą bausmę, nustatant skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę, turi būti įvertintas ne tik padaryto nusikaltimo pobūdis, kaltininko vaidmuo, bet ir kaltininko asmenybė, nustatytos atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės.

Kolegija, atsižvelgusi į kaltinamojo T. B. sveikatos būklę– jo neįgalumą, taip pat į tai, kad be nustatytos sunkinančios aplinkybės , yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bei atsižvelgusi į aukščiau paminėtas aplinkybes, jam skiria laisvės atėmimo bausmę savo trukme mažesnę, nei tokios bausmės, numatytos įstatyme, vidurkis (BK 61 straipsnis).

Kaltinamajam I. L., atsižvelgus į aukščiau paminėtas aplinkybes, taip pat į tai, kad jam yra nustatyta tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, skiriama laisvės atėmimo bausmė savo trukme didesnė nei tokios bausmės, numatytos įstatymo sankcijoje, vidurkis (BK 61 straipsnis).

Kaltinamiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliktinos pataisos namuose, tokios bausmės atlikimo pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į kaltinamiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių laiką įskaičiuotinas laikas, kurį kaltinamieji išbuvo kardomajame kalinime (BK 66 straipsnis).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamiesiems paliktina jiems taikoma kardomoji priemonė-suėmimas.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. V.– nužudytosios T. J. dukra pareiškė ieškinį 3270, 50 Eurų turtinei žalai atlyginti ir 100 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti (t. 1 b.l. 169-172), nukentėjusioji A. J.– taip pat nužudytosios T. J. dukra pareiškė ieškinį dėl 100 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1 b.l. 169-172).

Teisme abi nukentėjusiosios prašė jų pareikštus ieškinius tenkinti, kaltinamasis T. B. neprieštarauja dėl ieškinių, kaltinamasis I. L. su ieškiniais nesutinka.

Nukentėjusioji A. V., prašydama iš kaltinamųjų priteisti 3270,50 Eurų turtinei žalai atlyginti, nurodo, kad šias išlaidas ji patyrė, laidodama mamą T. J., taip pat ji teisme nurodė, kad mamos palaidojimui ji gavo iš valstybės 300 Eurų laidojimo pašalpą, pareikšdama ieškinį dėl laidojimo išlaidų priteisimo, ji tos sumos neminusavo.

Nukentėjusiosios A. V. pateikti dokumentai patvirtina dalį jos pareikšto ieškinio dėl laidojimo išlaidų-3094,45 Eurų (t. 1 b.l. 170-172), likusią sumą-176, 05 Eurų, jos aiškinimu, ji išleido gėlėms, to pagrindimui ji dokumentų neturi. Ieškinys yra iš esmės pagrįstas, realus, jo dydis nežymiai viršija Vilniaus m. nusistovėjusį laidojimo išlaidų vidurkį. Ieškinys turtinei žalai atlyginti priteistinas iš kaltinamųjų T. B. ir I. L., iš ieškinio sumos minusavus valstybės išmokėtą laidojimo pašalpą- 304 Eurus (Vienkartinė 8 bazinių socialinių išmokų dydžių suma) Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 115 str.1d., Civilinio kodekso 6.263 str., 6.291 str. , kaltinamieji privalo atlyginti turtinę žalą asmenims, kurie dėl jų kaltų veiksmų tokią žalą patyrė.

Sutinkamai su Civilinio kodekso 6.250 str.1 dalimi, 2 dalimi, neturtinę žalą sudaro asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir pan., kuri įvertinta pinigais ir yra atlyginama visas atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, atėmus asmeniui gyvybę....>

Šiuo nagrinėjamu atveju kolegija pripažįsta, kad nukentėjusiosios A. V. ir A. J. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, nes nužudytoji T. J. buvo jų motina, su kuria jas siejo šilti, tamprūs šeiminiai ryšiai. Dėl mamos nužudymo, jo pobūdžio ( ją kankinant ir itin žiauriai ), nukentėjusiosios patyrė emocinę traumą, dvasinius išgyvenimus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į šias aplinkybes, taip pat ir į teisminę praktiką bei įstatyme numatytus sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, realią galimybę kaltinamiesiems atlyginti tokią žalą (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis).

Iš nukentėjusiosios A. J. žodžių yra žinoma, kad ji nuo devynerių metų negyveno su mama, augo globos namuose, jos mamai dėl girtavimo, nesirūpinimo ja, buvo atimtos motinystės teisės į ją , tačiau, anot nukentėjusiosios A. J., nežiūrint šių aplinkybių, jos santykiai su mama buvo šilti, jos nuolat bendraudavo, mama jai padėjo auginti vaikus. Abi nukentėjusiosios neneigia, kada mama turėjo priklausomybę alkoholiui, tačiau nurodo, kad ji su tokia priklausomybe tvarkėsi, būdavo periodų, kad ji iš vis nevartodavo alkoholio .

Kolegija, įvertinusi aptariamą situaciją, mano, kad tos aplinkybės, ne visai palankiai charakterizuojančios nužudytąją T. J., nėra vada mažinti priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiosioms A. V. ir A. J., nes jos mamą mylėjo tokią, kokia ji buvo ir jų patirti dvasiniai išgyvenimai dėl jos mirties nėra menkesni.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kurios, teismo nuomone, lemia priteistinos neturtinės žalos dydį, iš kaltinamųjų T. B. ir I. L., kaltų dėl nukentėjusiųjų mamos mirties, solidariai priteistina kiekvienai nukentėjusiajai po 20000 Eurų neturtinei žalai atlyginti (Baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalis , Civilinio kodekso 6.263 straipsnis, 6.279 straipsnio 1 dalis ).

Dėl daiktinių įrodymų

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo S. B. namuose, kur buvo rasta mirusi T. J., buvo paimti kaip daiktiniai įrodymai: 12 nuorūkų, 3 raktų ryšulys, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, baltos spalvos sportiniai batai, raudonos spalvos liemenėlė, 2 puodukai, megztukas, baltos spalvos dubuo, 3 plastikiniai buteliai nuo alaus, 1 butelis nuo degtinės „Admiral“, užvalkalas nuo čiužinio, 3 stikliniai buteliai nuo alkoholio, 3 vnt. butelių stiklo šukių, 1 plastikinis butelis nuo alaus, jie perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą (t. 1 b.l. 34, 35).

Įvykio vietoje buvo paimti: tamprės ( „timpos“)su kelnaitėmis, moteriški marškinėliai, šlepetės, cigarečių pakelis, nuorūkos (t. 1 b.l. 37), taip pat buvo paimti įtariamųjų seilių pavyzdžiai, kurie priduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą (t. 1 b.l. 148, t.3 b.l. 84, t. 4 b.l. 143).

Kaltinamojo I. L. asmens kratos metu buvo paimti balto metalo žiedas, balto metalo grandinėlė, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ su SIM kortele, mobilaus ryšio telefonas „LG“ su SIM kortele (t. 3 b.l. 168), kurie perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą (t. 3 b.l. 170).

Kaltinamojo T. B. asmens kratos metu buvo paimti balto metalo grandinėlė, mobilaus ryšio telefonas „Sony“ (t. 2 b.l. 143-144), kurie perduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK saugojimo kamerą (t. 2 b.l. 148).

Nukentėjusiosios A. V., A. J. atsisako paimti nužudytosios T. J. rūbus, nes jie yra praradę vertę, todėl daiktiniai įrodymai: tamprės („timpos“)su kelnaitėmis, moteriški marškinėliai, šlepetės, raudonos spalvos liemenėlė ), įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini, kaip menkaverčiai ir negalint jų panaudoti (Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, taip pat kaip menkaverčiai daiktiniai įrodymai, kurie negali būti panaudoti, naikintini: 12 nuorūkų, 3 raktų ryšulys, mobilaus ryšio telefonas „Samsung“, baltos spalvos sportiniai batai, 2 puodukai, megztukas, baltos spalvos dubuo 3 plastikiniai buteliai nuo alaus, 1 butelis nuo degtinės „Admiral“, užvalkalas nuo čiužinio, 3 stikliniai buteliai nuo alkoholio, 3 vnt. butelių stiklo šukių, 1 plastikinis butelis nuo alaus, cigarečių pakelis, nuorūkos, paimtos įvykio vietoje, įtariamųjų seilių pavyzdžiai ((Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamojo T. B. daiktai: balto metalo grandinėlė, mobilaus ryšio telefonas „Sony“, kaltinamojo I. L. daiktai: balto metalo žiedas, balto metalo grandinėlė, mobilus ryšio telefonai „Samsung“ ir „LG“ su SIM kortelėmis gali turėti tam tikrą vertę, todėl jie po nuosprendžio įsiteisėjimo perduotini realizacijai, kad gautas lėšas būtų galima panaudoti civilinių ieškinių padengimui.

Dėl proceso išlaidų

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiąją A. V. atstovavo advokatas, kuris pateikė pinigų priėmimo kvitą, patvirtinantį, kad už jos atstovavimą teisme nukentėjusioji turėjo 300 Eurų išlaidas (t.5 b.l. 186), prašo tokias išlaidas priteisti iš kaltinamųjų.

BPK 104 str.2 d. yra numatyta, kad proceso dalyvis, pasikvietęs į procesą atstovą, jas apmokėjęs iš savo lėšų turi teisę prašyti tokias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir prašyti tokias išlaidas išieškoti iš kaltininko. Šiuo nagrinėjamu atveju aptariamos nukentėjusiosios A. V. išlaidos, sumokėtos jos atstovui teismo procese, pripažintinos proceso išlaidomis. Jos yra realios ir išieškotinos iš kaltinamųjų T. B. ir I. L. (NPK 106 str. 2d.).

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendž-i a:

T. (T.) B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nubausti laisvės atėmimu 12(dvylika ) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

I. (I.) L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir nubausti laisvės atėmimu 14 (keturiolika ) metų 6 (šešiems)mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

T. B. ir I. L. bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos-2019 m. gruodžio 18 dienos.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką T. B. įskaičiuoti laiką nuo 2018 metų liepos 11 dienos iki 2019 m. gruodžio 18d.

Į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką I. L. įskaičiuoti laiką nuo 2017 metų liepos 12 dienos iki 2019 m. gruodžio 18 dienos.

T. B., I. L. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę-suėmimą.

Priteisti solidariai iš T. B. ir I. L. A. V. 2966,50 (du tūkstančius devynis šimtus šešiasdešimt šešis Eurus 50 Eurocentų ) Eurų turtinės žalos atlyginimui.

Priteisti solidariai iš T. B. ir I. L. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) Eurų A. V., 20 000 (dvidešimt tūkstančių ) Eurų A. J. neturtinės žalos atlyginimui.

Išieškoti solidariai iš T. B. ir I. L. 300 Eurų A. V. proceso išlaidų atlyginimui.

Daiktinius įrodymus, saugojamus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje: T. B. balto metalo grandinėlę, mobilaus ryšio telefoną “Sony“, I. L. balto metalo žiedą, balto metalo grandinėlę, du mobilaus ryšio telefonus „Samsung“ ir „LG“ su SIM kortelėmis po nuosprendžio įsiteisėjimo perduoti realizacijai, gautas lėšas skirti daliniam ieškinių padengimui.

Daiktinius įrodymus, saugojamus Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje: T. J. rūbus: tampres („timpas“)su kelnaitėmis, moteriškus marškinėlius, šlepetes, raudonos spalvos liemenėlę, 12 nuorūkų, 3 raktų ryšulį, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, baltos spalvos sportinius batus, 2 puodukus, megztuką, baltos spalvos dubenį, 3 plastikinius butelius nuo alaus, 1 butelį nuo degtinės „Admiral“, užvalkalą nuo čiužinio, 3 stiklinius butelius nuo alkoholio, 3 vnt. butelių stiklo šukių, 1 plastikinį butelį nuo alaus, cigarečių pakelį, nuorūkas, paimtas įvykio vietoje, seilių pavyzdžius, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo jo paskelbimo per Vilniaus apygardos teismą, nuteistiesiems šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio vertimo gavimo dienos.

Teisėjai(parašai) Gintaras DzedulionisLaureta UlbienėNijolė ŽimkienėNuorašas tikras :Teisėja Laureta Ulbienė