- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-19
- Bylos Nr.
- 2-2192/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00405-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Indovox“
- Trečiasis asmuo
- R. G.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos juodasis katinas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanija“, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Indovox“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1335-622/2013 pagal ieškovo ieškinį dėl buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimo, tretieji asmenys R. G. ir antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Indovox“ kreipėsi į teismą prašydamas: 1) atkurti buvusią ieškovo UAB „Indovox“ iki teisės pažeidimo padėtį ir įskaityti 2009 m. liepos 31 d. atsakovo UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ 42 432,65 Lt įsiskolinimą ieškovui pagal PVM sąskaitą faktūrą KJK Nr. 90431; 2) įskaityti 2009 m. rugpjūčio 30 d. atsakovo UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ 8 072,12 Lt įsiskolinimą ieškovui pagal PVM sąskaitą faktūrą KJK Nr. 90432; 3) įskaityti 2009 m. rugsėjo 30 d. atsakovo UAB „Klaipėdos juodasis katinas“ 7 168,26 Lt įsiskolinimą ieškovui pagal PVM sąskaitą faktūrą KJK Nr. 90433, t. y. pripažinti, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. tarp ieškovo ir atsakovo įvyko 57 673,03 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymas.
Ieškovas nurodo, jog ieškovas siekia įskaityti priešpriešinius reikalavimus ne šiuo metu, kada atsakovė bankrutuoja, bet nuo 2009 m. liepos mėnesio iki 2009 m. rugsėjo mėnesio atitinkamai pateiktoms sąskaitoms, ir tokiu būdu retrospektyviai įgyvendinti šalis siejusios sutarties nuostatą dėl tarpusavio įskaitymo. Ieškovo teigimu, jo reikalavimas neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms, jog įskaitymas po bankroto bylos iškėlimo negalimas, kadangi įskaitymas yra atliekamas iki bankroto bylos iškėlimo – 2009 metais, o bankroto byla atsakovei iškelta tik 2010 m. balandžio 20 d.
Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtas ieškovo ieškinys.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi prašymą tenkino, sustabdė antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės vykdymo veiksmus pagal 2013 m. gegužės 14 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-5470 ir 2013 m. gegužės 14 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-5471, iki teismo sprendimo priėmimo.
Teismas sprendė, jog patenkinus ieškinį, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, nes ieškovas būtų priverstas papildomai ginčyti antstolės atliktus vykdymo veiksmus, reikalauti grąžinti jau išieškotas lėšas, be to, išieškojus antstolės reikalaujamas sumas, ir jas paskirsčius kreditoriui – BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“, ieškovas neturės jokios galimybės jų susigrąžinti, t. y. reali grėsmė, jog teismo galbūt ieškovui palankus sprendimas liks neįvykdytas arba jo įvykdymas bus apsunkintas, kadangi išieškotos lėšos bus paskirstytos BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“ kreditoriams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir ieškovo prašymą atmesti. Atsakovas taip pat prašo skirti ieškovo vadovui 20 000 Lt baudą, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę baudos priteisiant atsakovui.
1. Pirmosios instancijos teismas priimdamas ginčijamą nutartį neįvertino, jog Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra išnagrinėtas tapatus ginčas tarp šalių, ir 2013 m. birželio 27 d. nutartimi pripažinta, jog ieškovo pareiškimas apie vienašalį įskaitymą yra neteisėtas bei nesudaro jokių teisinių pagrindų sustabdyti skolos išieškojimo procesą.
2. Ieškovas tikėtinai nepagrindė savo ieškinio reikalavimo, todėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra. Atsakovui yra iškelta bankroto byla, todėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra draudžiamas. Be to, bankroto bylose vyraujantis viešas interesas skatina greitas ir operatyvias skolos išieškojimo procedūras.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Indovox“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą.
1. Apelianto, kaip tapačia nagrinėjamai, įvardintoje byloje buvo keliamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo, tuo tarpu šioje byloje sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl iki teisės pažeidimo buvusios padėties atkūrimo, t. y. akivaizdu, jog bylos nėra tapačios.
Motyvuojamoji dalis
2. Skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, kadangi ji priimta teismui įžvelgus galimą grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemones taikymo ir sustabdyti vykdymo veiksmai iki teismo sprendimo priėmimo.
Bylos medžiaga patvirtina, jog šalis siejo sutartiniai santykiai, kilę iš nuomos ir paslaugų teikimo sandorių. Nuomos sutartimi ieškovas išnuomojo atsakovui patalpas, o atsakovas įsipareigojo laiku ir tinkamai mokėti nuomos mokestį, tuo tarpu paslaugų teikimo sutartimi atsakovas įsipareigojo tiekti maitinimo paslaugas, o ieškovas laiku ir tinkamai už jas atsiskaityti. Atsakovas, ieškovo teigimu, nesumokėjo ieškovui nuomos mokesčio, todėl atsakovui iškėlus bankroto bylą, teismas patvirtino ieškovo reikalavimus atsakovo bankroto byloje 64 238,48 Lt sumai (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartimi patvirtintas patikslintas UAB „Indovox“ 42 833, 27 Lt kreditorinis reikalavimas BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“, b. l. 72). Tuo tarpu atsakovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš ieškovo skolą, susidariusią ieškovui nesumokėjus pagal paslaugų teikimo sutartį privalomų mokėti sumų. Atsakovo prašymas buvo patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-530-479/2012, 2012 m. vasario 23 d. sprendimu iš ieškovo atsakovui priteisiant 56 855 Lt skolą, 6 proc. dydžio palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas minėtą sprendimą paliko galioti.
Teikdamas nagrinėjamą ieškinį, ieškovas nurodė, jog pagal šalis siejusių sutarčių nuostatas, tarp šalių buvo numatytas tarpusavio atsiskaitymo būdas – buhalterinės užskaitos pagal atsakovo pateiktas PVM sąskaitas faktūras. Ieškovo teigimu, atsakovas tik jam iškėlus bankroto bylą išrašė ieškovui sąskaitas faktūras sumai, kuri yra priteista teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-530-479/2012, todėl ieškovas neturėjo galimybių atlikti įskaitymo, kaip buvo įprasta ir sutarta šalis siejusiomis sutartimis ir taip buvo pažeista jo teisė į savalaikį įskaitymą, todėl siekiant atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį, ieškovas pateikė ieškinį.
Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog atsakovas, remdamasis civilinėje byloje Nr. 2-530-479/2012, išduotu vykdomuoju raštu, kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš ieškovo UAB „Indovox“. Kaip minėta, skola iš ieškovo priteista šalis siejusios paslaugų teikimo sutarties pagrindu, o nagrinėjamoje byloje ieškovas siekia atkurti buvusią iki ieškovo teisės pažeidimo padėtį ir pripažinti, kad 2009 m. rugsėjo 30 d. tarp ieškovo ir atsakovo įvyko 57 673,03 Lt priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį, kuria sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, pradėtoje pagal atsakovui civilinėje byloje Nr. 2-530-479/2012, išduotą vykdomąjį raštą.
Laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Galutinis sprendimas yra teismo procesinis dokumentas, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės ir atsakoma į ieškovo ieškinyje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus, t. y. ieškinys patenkinamas visiškai ar iš dalies, ar ieškinys atmetamas (CPK 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnis, 270 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taigi būsimo teismo sprendimo galimas turinys turėtų būti vertinamas pagal byloje pareikštus materialinius teisinius reikalavimus. Kadangi būsimu teismo sprendimu bus atsakoma į ieškinyje pareikštus reikalavimus, nustatant, ar yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų būti vertinama, ar, priėmus ieškovui palankų sprendimą, t. y. patenkinus jo pareikštus reikalavimus, tokio teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Dėl šios priežasties teismų praktikoje teisingai pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių ryšys su būsimo teismo sprendimo vykdymu paprastai reikalauja taikyti turtinio pobūdžio reikalavimo įvykdymą užtikrinančias priemones tik tokiose bylose, kuriose pareikšti ieškinio reikalavimai priteisti, o ne reikalavimai pripažinti ar modifikuoti teisinius santykius.
Susipažinęs su išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, jog jo manymu, teismo sprendimas pagal šioje byloje ieškovo pareikštą reikalavimą nereikalautų priverstinio vykdymo, todėl ir byloje ieškovo pareikštas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus, siejamas ne su siekiu užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymą. Ieškiniu yra prašoma pripažinti, kad tarp ieškovo ir atsakovo įvyko priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Tokio pobūdžio reikalavimas patvirtina, kad byloje yra pareikštas ieškinys dėl pripažinimo ir net patenkinus ieškinį toks sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Todėl nagrinėjamu atveju teismas mano, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su būsimo sprendimo nagrinėjamoje byloje tinkamo įvykdymo užtikrinimu, todėl pritaikytos nepagrįstai.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad CPK 145 straipsnio, įtvirtinančio laikinųjų apsaugos priemonių sąrašą, 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, nėra absoliuti. Siekiant užtikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų bei nutarčių ir jais nustatytų (patvirtintų) teisinių santykių stabilumą, įstatymas pirmiausia įtvirtina teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumą (CPK 18 str.). Be to, nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, jog išieškojimas vykdomas įmonės, kuriai iškelta bankroto byla (todėl kartu ir jos visų kreditorių, tarp jų ir ieškovo) naudai. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, išskyrus nustatytąjį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomąsias įmokas ir jų administravimą bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Todėl nagrinėjamu atveju ieškovo prašymu sustabdžius įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, būtų pažeisti ne tik teismo sprendimo privalomumo principas (CPK 18 straipsnis), bet ir bankroto proceso tikslai, remiantis vien prielaidomis, kad patenkinus ieškinį nagrinėjamoje byloje, ieškovas įgis teorinę teisę paduoti prašymą atnaujinti procesą.
Vertindamas ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones argumentą, jog atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeista nagrinėjamos bylos ginčo šalių interesų pusiausvyra, teismas pažymi, kad nors civiliniame procese abi šalys yra lygios, ir ieškovas mano, jog šiuo atveju tai, jog atsakovui iškelta bankroto byla neturi įtakoti teismo priimamų sprendimų, kadangi jo manymu įskaitymas turi būti pripažintas atliktu 2009 m. rugsėjo 30 d. datai, tačiau šiuo atveju nepaneigiama aplinkybė, jog atsakovu byloje yra bankrutuojanti įmonė, o bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkią skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Be to, teismo vertinimu, viena iš šalių, kuri buvo pasyvi teismui nagrinėjant kitą civilinę bylą, negali įgyti pranašumo ir pažeisti kitos šalies, kuri įstatymų nustatyta tvarka įsiteisėjusiu teismo sprendimu prisiteisė skolą, teisėtų interesų.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė byloje ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartis naikintina, o prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas.
Skundžiamą nutartį panaikinus ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetus, dėl kitų atskirojo skundo argumentų plačiau nepasisakoma, pažymint, jog atskirojo skundo argumentai (dėl išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-8299-889/2012 nustatytų aplinkybių) ir jų nagrinėjimas sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką ir sprendžiant klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo, nevertinami.
Atskiruoju skundu atsakovas BUAB „Klaipėdos juodasis katinas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Verslo administravimo kompanija“ prašo apeliacinės instancijos teismą skirti ieškovui 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teise. Atsakovo teigimu, atsakovas siekia vilkinti išieškojimą vykdymo procese, todėl reiškia nepagrįstus ieškinius, kas sudaro pagrindą skirti jam baudą. CPK 95 straipsnis numato, kad šalis, kuri nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį, kasacinį skundą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigota atlyginti kitai šaliai jos patirtus nuostolius; motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos; teismas, nustatęs nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki dvidešimt tūkstančių litų baudą. Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju sprendžia tik dėl tarpinių procesinių veiksmų – teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nėra pakankamo teisinio pagrindo spręsti dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pareiškiant ieškinį pasekmių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti, ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.
Netenkinti atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos juodasis katinas“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo administravimo kompanija“ prašymo skirti ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Indovox“ vadovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.