Kauno apygardos teismo nutartis

2015-02-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-199-245/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-05-15Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-02-05Kauno apygardos teismas
  3. T-126-831/2015Nutartis · 2015-04-24Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-05
Bylos Nr.
1S-199-245/2015
Teisminio proceso Nr.
1-26-1-01296-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kęstutis Dargužis
Nuteistasis
A. S.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-199-245/2015
Teisminio proceso Nr. 1-26-1-01296-2013-4
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo A. S. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Kybartų pataisos namuose 2014 m. lapkričio 28 d. priimtą nutarimą Nr. LK-444 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. nuteistas 2014-05-15 Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (3 epiz.), BK 63 str. 1 d., 4 d., BK 64 1 d., 3 d. pagrindu bausmė subendrinta su 2012-10-25 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2014-06-19, bausmės pabaiga – 2015-09-15.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2014 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. LK-444 nutarė nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padariusi išvadą, kad nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi nuobaudų, jo nuostata į priežiūrą teigiama, todėl jam galima taikyti lygtinio paleidimo institutą.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos nebus pasiekti bausmės tikslai, neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Šalies argumentai

A. S. skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-12-29 nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta, nes nepakankamai motyvuota ir aiški. Nuteistasis nesutinka, jog vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, yra atsižvelgiama į ankstesnių teistumų skaičių. Taip pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 5 d., nes pakartotinis teistumo vertinimas yra baudimas antrą kartą. Pirmosios instancijos teismas nurodydamas, kad „neatliktos bausmės dalis dar yra pakankamai didelė“ kvestionuoja įstatymų leidėjo valią, išreikštą Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 2 d. Taigi apylinkės teismas veikė ultra vires, kas yra absoliutus skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindas. Nuteistasis nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas painioja lygtinį paleidimą su jau panaikintu lygtiniu atleidimu nuo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

A. S. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, galima daryti išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymas neįpareigoja įgaliotų institucijų taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, kai pagal byloje surinktus duomenis, negalima padaryti išvados, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, A. S. neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, priešingai nei skunde teigia nuteistasis, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta, pagrįsta ir motyvuota, o A. S. skundas – deklaratyvus ir neinformatyvus. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, nuteistasis apygardos teismui galėjo išdėstyti savo argumentus, kodėl jį jau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, t. y. įvardinti savo gerąsias savybes, savo elgesio, mąstymo teigiamus pokyčius ir kt. objektyvias aplinkybes, tačiau A. S. tik formaliai cituoja įstatymų nuostatas ir visiškai nesigilina, ar jis jas atitinka. Tai rodo, jog nuteistajam nėra būdinga savianalizė.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. S. teistas penkis kartus, pastarasis nusikaltimas kaip ir dauguma ankstesnių yra smurtinis. Nuteistasis teigia, kad ankstesni teistumai negali turėti įtakos jo lygtiniam paleidimui, tačiau net ir ignoruojant šį faktą, materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas nėra tenkinamas. Bylos medžiaga liudija, jog A. S. emocinė gerovė nėra stabili. Dėl nekontroliuojamo, nekoreguojamo elgesio jis dar būdamas nepilnametis pateko į Čiobiškio vaikų socializacijos centrą, tolesnė raida nebuvo sėkminga, socialiniai įgūdžiai nėra tinkamai suformuoti. Nuteistasis nesuvokia, jog netinkamai pasirinkti draugai prisideda prie jo nusikalstamo elgesio. A. S. pripažįsta tik alkoholio vartojimo problemą, kitų – mąstymo, elgesio, išsilavinimo stokos problemų, nuteistasis nesureikšmina.

Apygardos teismas daro išvadą, jog A. S. nededa daug pastangų savo asmenybės ugdymui, socialinių įgūdžių formavimui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nėra įgijęs net vidurinio išsilavinimo, baigęs tik aštuonias klases, pataisos įstaigoje neišreiškė noro nei mokytis, nei įgyti darbo rinkoje paklausesnę profesinę kvalifikaciją nei turima tekintojo profesija. Tai tik patvirtina išvados rengėjų padarytą išvadą, kad nuteistasis pernelyg pasitiki sėkmės galimybe. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. S. būdingas impulsyvumas, neapgalvotas, neatsakingas elgesys, nenoras paklusti taisyklėms. Šios savybės ir asmeninės nuostatos, sutelktos į savo teises bei siekį pateisinti netinkamą elgesį, neleidžia nuteistajam įvertinti savo elgesio priežastis, pasekmes, rasti susidariusių problemų sprendimo būdų.

Nors apylinkės teismas įvertino ir likusią neatliktą nuteistajam skirtą bausmės dalį, tačiau apygardos teismas šio aspekto plačiau neanalizuoja. Pabrėžtina tai, kad A. S. atliko tik privalomą įstatyme numatytą bausmės dalį, t. y. tenkino vieną iš įstatyme numatytų formalių lygtinio paleidimo taikymo kriterijų. Neatliktos bausmės dydis nėra esminis kriterijus vertinant lygtinio paleidimo galimybę, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuostata, jog kuo yra didesnė neatlikta bausmės dalis, tuo geriau charakterizuojamas turėtų būti nuteistasis. Nagrinėjamu atveju, A. S. charakteristika nėra teigiama, nors nuteistasis neturi nuobaudų, tačiau nėra ir skatintas, be to, jo nusikalstamo elgesio rizika nėra vertinama kaip žema, 77 balai rodo vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką, pakartotinė smurtinių nusikaltimų rizika taip pat vidutinė. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis anksčiau yra pažeidęs bausmių vykdymo atidėjimo sąlygas, todėl dabartiniam jo elgesiui pataisos namuose, motyvacijai nebekartoti tų pačių klaidų, skiriamas didesnis dėmesys.

Įvertinus visą aukštesnės instancijos teismui pateiktą medžiagą, skundžiamą nutartį bei skundo argumentus, daryti priešingą išvadą nei apylinkės teismas nėra objektyvaus pagrindo. A. S. turi polinkį nusikalsti, šiuo metu yra pakankamai pavojingas visuomenei, duomenų, jog nesaikingo alkoholio vartojimo problema būtų išspęsta ar bent kažkiek suvaldyta, bylos medžiagoje nėra. Nuteistasis nesigaili dėl padaryto nusikaltimo, nors jis buvo įvykdytas artimiausių žmonių – sutuoktinės bei jos motinos, atžvilgiu. Taigi, neturint jokios pagarbos artimiesiems, sunku tikėtis, kad išėjus į laisvę bus gerbiamos ir kitų visuomenės narių teisės.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra išsami ir pagrįsta visapusiškai įvertintų aplinkybių visuma, jos naikinti ar keisti nuteistojo skundo motyvai neduoda pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Kęstutis Dargužis