- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-03
- Bylos Nr.
- ATP-102-337/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00821-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Evaldas Vanagas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija), apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nutarimo I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas skundžiamu nutarimu pripažino I. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 1 d., ir paskyrė jam nuobaudą – 144 Eur baudą už tai, kad jis 2014-04-06, apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 13,008 km vairavo A. K. priklausančią transporto priemonę AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apsivertė, eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis, nukentėjo kartu važiavę keleiviai D. Ž. ir A. J., kuriems buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija, Žin. 2008, Nr. 88-3530) Kelių eismo taisyklių (toliau – KET)133 p. reikalavimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 284 str. 2 d., perkvalifikavo I. K. pažeidimą iš ATPK 127 str. 3 d. į 127 str. 1 d., tai yra iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog pažeidėjas vairavo neblaivus bei KET 14 p. reikalavimo pažeidimą. Institucija mano, jog padarytas pažeidimas buvo perkvalifikuotas nepagrįstai, kadangi neblaivumo nustatymas praėjus kuriam laikui po eismo įvykio neįrodo, kad eismo įvykio metu I. K. automobilį vairavo blaivus. Pats I. K. teismo metu nurodė, jog vakare šventė gimtadienį ir prieš eismo įvykį išgėrė vieną stikliuką degtinės. Įvykus eismo įvykiui apie įvykį pranešė policijai, tačiau į įvykio vietą negrįžo. Rytą I. K. buvo nustatytas 0,69 promilių girtumas. Pats I. K. teigia, kad ryte išgėrė du butelius alaus. Institucija mano, jog pažeidėjo aiškinimas, kad eismo įvykio metu buvo blaivus ir tik sekantį rytą išgėrė du butelius alaus, yra deklaratyvus ir neįtikinamas. O A. K. parodymai, kad sūnus buvo blaivus, Institucijos nuomone yra niekiniai, duoti siekiant padėti sūnui išvengti atsakomybės. Be to eismo įvykio metu buvo sugadintas ne tik automobilis bet ir sužaloti žmonės, taigi negrįždamas į eismo įvykio vietą, I. K. pažeidė KET 219.4 ir 221 p. reikalavimus, o tai, Institucijos vertinimu, kelia rimtų abejonių dėl jo blaivumo eismo įvykio metu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą I. K. prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą bei Institucijos skundo netenkinti. Nurodo, jog neblaivumo nustatymas praėjus kuriam laikui po eismo įvykio neįrodo, kad eismo įvykio metu I. K. automobilį vairavo neblaivus. Pažeidėjas nurodo, jog jo paties, nukentėjusiųjų D. Ž., A. J. parodymai patvirtina jį vairavus blaivų, o vieno degtinės stikliuko išgėrimas prieš 7 valandas iki įvykstant eismo įvykiui neturėjo jokios įtakos jo neblaivumui. Dėl Institucijos nurodomų KET 219.4 ir 221 p. reikalavimų pažeidimo, pažymi, kad Institucija iškraipo įvykio faktines aplinkybes, kadangi bendruoju pagalbos telefonu 112 pranešus apie įvykį, policija į įvykio vietą neatvyko ir jo neblaivumas nustatinėjamas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
I. K. skundžiamu nutarimu nubaustas už ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Kaip matyti Institucija su šia pažeidimo kvalifikacija nesutinka bei tvirtina, kad apylinkės teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, jog pažeidėjas eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir perkvalifikuodamas I. K. padarytą pažeidimą iš ATPK 127 str. 3 d. į ATPK 1 d. priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Aplinkybių, kurioms esant administracinio teisės pažeidimo byla turėtų būti grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nenustatyta.
Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (3 b.l.), I. K. buvo kaltinamas tuo, kad 2014-04-06 eismo įvykį sukėlė būdamas lengvo girtumo laipsnio (0, 69 promilių). Pats pažeidėjas neneigė įvykio aplinkybių, tačiau nesutiko su tuo, jog vairavo ir eismo įvykį būdamas neblaivus – teismo posėdžio apylinkės teisme metu paaiškino, jog 2014-04-06, apie 2.00 val., vairuodamas tėvui A. K. priklausantį automobilį sukėlė eismo įvykį. Eismo įvykio metu susižalojo A. J. ir D. Ž.. Apie įvykį pranešė policijai, tačiau ji į įvykio vietą neatvyko. Grįžęs namo nuėjo miegoti, o ryte atsikėlęs išgėrė du 0,5 l talpos butelius alaus. Apie 12 val. atvažiavo policijai ir nustatė 0,65 promilių neblaivumą. Nurodė, jog 2014-04-05, apie 20 val., buvo išgėręs vieną stikliuką degtinės, iki automobilio vairavimo daugiau negėrė, jautėsi blaivus (74 b.l.).
Pažymėtina, jog ir byloje apklausti nukentėję asmenys, liudytojai nepatvirtino, jog eismo įvykio metu I. K. buvo neblaivus. Nukentėjusieji D. Ž. ir A. J., buvę kartu su I. K. eismo įvykio metu, tvirtino, kad I. K. apie 20 val. išgėrė vieną stikliuką degtinės, tačiau daugiau alkoholio nevartojo (75, 109 b.l.) Nukentėjusysis A. K., kuris buvo atvykęs į eismo įvykio vietą bei parvairavo automobilį, taip pat nurodė, jog sūnus įvykio metu nebuvo girtas, o ryte policijos pareigūnams nustačius neblaivumą, aiškino, jog išgėrė alaus (74-75 b.l.). Liudytojas M. K., kuris taip pat buvo atvykęs į eismo įvykio vietą, parodė, jog I. K. buvo išsigandęs, bet buvo blaivus, alkoholio kvapo nesijautė (109 b.l.). Iš byloje esančios alkotesterio šaknelės (27, 95 b.l.) matyti, jog 0,69 promilių neblaivumas I. K. buvo nustatytas tik 2014-04-06, 12.11 val., tai yra praėjus daugiau nei 10 valandų nuo paties eismo įvykio (I. K. kaltinamas eismo įvykį sukėlęs 2 valandą nakties). Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos (78 b.l.) matyti, jog apie eismo įvykį buvo pranešta, tačiau policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą nuvykę nebuvo bei I. K. neblaivumo tuo metu nenustatė.
Taigi, įvertinęs šiuos duomenis, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, jog I. K. vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus. Pažeidėjo keliama versija, jog alkoholį jis vartojo iš ryto, nebuvo paneigta. Vien neblaivumo nustatymas praėjus daugiau nei 10 valandų po eismo įvykio, įvertinant kitas pirmiau aptartas aplinkybes, nesudaro neginčijamo pagrindo tvirtinti I. K. vairavus transporto priemonę ir eismo įvykį sukėlus būnant lengvo girtumo laipsnio bei šį pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 127 str. 3 d. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad I. K. veikoje yra visi ATPK 127 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, o apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo veikos perkvalifikavimo, neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.
Institucija teigia, jog eismo įvykio metu buvo sugadintas ne tik automobilis bet ir sužaloti žmonės, taigi negrįždamas į eismo įvykio vietą I. K. pažeidė KET 219.4 ir 221 p. reikalavimus, o tai kelia rimtų abejonių dėl jo blaivumo eismo įvykio metu. Tačiau konstatuotina, jog šie teiginiai apie minėtų reikalavimų pažeidimą nepagrįsti, kadangi, kaip jau ir minėta, apie eismo įvykį atitinkamoms tarnyboms buvo pranešta, tačiau policijos pareigūnai į eismo įvykio vietą nevyko bei įvykio dalyviams nurodė vykti namo (75 b.l.). Taigi esant šioms aplinkybėms pažeidėjas neturėjo pareigos likti eismo įvykio vietoje, kaip ir pareigos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki blaivumo patikrinimo.
Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis bei atsižvelgęs į ATPK 30 str. įtvirtintas nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes, I. K. paskyrė tinkamą, tiek padaryto pažeidimo pavojingumą, tiek pažeidėjo asmenybę atitinkančią nuobaudą.
Remiantis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.