- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-529-634/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32483-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- G. P.
- Kategorijos
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo
G. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (2020 m. rugpjūčio 8 d. vagystė), ir jam paskirtas 6 mėnesių laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. P. privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat paskiriant įpareigojimą viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 4 mėnesių laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. P. privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat paskiriant įpareigojimą viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
G. P. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (2020 m. rugpjūčio 11 d. pasikėsinimas įvykdyti vagystę), ir jam paskirtas 6 mėnesių laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. P. privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat paskiriant įpareigojimą viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas 4 mėnesių laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. P. privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat paskiriant įpareigojimą viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirtos sumažintos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, ir G. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesiai laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. P. privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat paskiriant įpareigojimą viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš G. P. išieškota dalis konfiskuotino turto – automobilio „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės – 7000 eurų.
Byla dalyje dėl UAB „K. S. L.“ civilinio ieškinio nutraukta.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. G. P. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžiu už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 19.45 val. iš UAB „K. S. L.“ priklausančios parduotuvės Nr. 16, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – UAB „K. S. L.“ priklausantį turtą, o būtent: vonios maišytuvą „MK 359.5/2SM RETRO BRONZ“, 187,85 eurų vertės, knygą pavadinimu „Kaip geriau suprasti savo emocijas ir išmokti jas priimti“, 12,99 eurų vertės, knygą pavadinimu „Mintys iš vaikų psichologo smėlio dėžės“, 11,99 eurų vertės, virtuvines svarstykles „EK9152K-F308“, 6,99 eurų vertės, 3 vnt. dėžes su dangčiu „Textile 45“ l., kurios 1 vnt. vertė 9,90 eurai (bendros 29,70 eurų vertės), akrilinius dažus 24 spalvos, 14,99 eurų vertės, kopijavimo popieriaus „Navigator A4/500 l. 80G“, 5,99 eurų vertės ir sluoksnį hidroizoliacinio „CL51“, 26,59 eurų vertės, šias prekes susidėjo į automobilio „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saloną ir išvažiavo pro „Drive-in“ kasas nepateikęs prekių apmokėjimui, tokiu būdu UAB „K. S. L.“ padarė bendros 297,09 eurų vertės turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.
Be to, G. P. nuteistas už tai, 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 19.40 val. iš UAB „K. S. L.“ priklausančios parduotuvės Nr. 16, esančios Kaune, Islandijos pl. 32, pasikėsino pagrobti svetimą UAB „K. S. L.“ priklausantį turtą, o būtent: 19 vnt. rozečių, kodu 51202148, kurios 1 vnt. vertė 2,89 (bendros 54,91 eurų vertės), 8 vnt. jungiklių, kodu 51354748, kurių 1 vnt. vertė 3,59 eurai (bendros 28,72 eurų vertės), 2 vnt. lizdus, kodu 51026260, kurio 1 vnt. vertė 6,10 eurai (bendros 12,20 eurų vertės), 4 vnt. rėmelius, kodu 51235140, kurio 1 vnt. vertė 39,56 eurai (bendros 39,56 eurų vertės), rėmelį, kodu 51235142, 16,79 eurų vertės, 8 vnt. rėmelius, kodu 51235136, kurio 1 vnt. vertė 6,89 eurai (bendros 55,12 eurų vertės), 4 vnt. plastikines dėžes, kodu 51078529, kurios 1 vnt. vertė 9,90 eurai (bendros 39,60 eurų vertės), 2 pak. grindų pakloto, kodu 51327278, kurio 1 pak. vertė 8,59 eurai (bendros 17,18 eurų vertės), diską „Bosch“, kodu 5090235, 29,10 eurų vertės, diską „Rubi“, kodu 51365653, 31,90 eurų vertės, priekinį žibintą, kodu 51353520, 16,99 eurų vertės, plytelę, kodu 51401348, 1,26 eurų vertės, pirštines padengtas lateksu, kodu 51061163, 3,49 eurų vertės, 2 vnt. gėrimo „Pepsi“, kodu 512090058, kurio 1 vnt. vertė 1,19 eurų vertės (bendros 2,38 eurų vertės), gėrimo, kodu 51359234, 1,49 eurų vertės, šokolado, kodu 40057143, 6,99 eurų vertės, šias prekes susidėjo į automobilio „Škoda“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), saloną bei pravažiavo pro „Drive-in“ kasas nepateikęs prekių apmokėjimui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojos, tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „K. S. L.“ bendros 372,18 eurų vertės turtą. Veika kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
1.1. G. P. pripažino padaręs nusikalstamas veikas, jo parodymai neprieštaravo liudytojos, prekybos cento darbuotojos G. S. parodymams, vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotoms aplinkybėms. Daiktų apžiūros protokolas patvirtino, kad kaltinamasis ketino neteisėtai pasisavinti įvairios paskirties prekių, kurių bendra vertė 372,18 Eur. UAB „K. S. L.“ trūkumų aktais bei pareiškimais nustatyta, kad 2020 m. rugpjūčio 8 d. daiktų, kuriuos kaltinamasis neteisėtai pasisavino vertė – 297,09 Eur. Abiem atvejais, daiktų vertė viršija 5 MGL, t. y. 250 Eur sumą, ir tai atitinka objektyvųjį vagystės požymį – dalyką.
1.2. Kaltinamojo veikoje nustatyti ir įrodyti visi objektyvieji ir subjektyvieji slaptos vagystės (2020 m. rugpjūčio 8 d.) ir pasikėsinimo įvykdyti slaptą vagystę (2020 m. rugpjūčio 11 d.) požymiai, todėl jo veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei BK 178 straipsnio 1 dalį. G. P. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus nuosavybei. Veikos padarytos tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino, gailisi. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad netrukus po įvykio žalą atlygino. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
1.3. Teismas atsižvelgė į tai, kad G. P. dirba, užima vadovaujančias pareigas, turi šeimą, asmuo už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą. Nors kaltinamasis neteistas, tačiau 2018 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuris prokuroro nutarimu buvo nutrauktas pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, t. y. kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad kaltinamasis 2020 m. rugpjūčio 8 d. įvykdė vagystę, už ką nubaustas 90 Eur dydžio bauda. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – baudos ar viešųjų darbų nepakaktų, todėl jam skirtos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei šios bausmės rūšies vidurkis. Laisvės apribojimo bausmės skirtinos su intensyvia priežiūra, t. y. laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant kad kaltinamasis privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, taip pat skiriant įpareigojimą viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
1.4. G. P. vagystę įvykdė ir pasikėsino įvykdyti kitą vagystę pasinaudodamas ta pačia transporto priemone – automobiliu „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Abiem atvejais kaltinamasis prisirinko smulkių daiktų, kurių nors ir buvo daug, tačiau jie daug vietos neužėmė ir nesvėrė daug, kad būtų buvusi būtinybė juos krauti iš karto į automobilį. Nors automobilyje nebuvo padaryti jokie konstrukciniai pakeitimai, kurie būtų padėję paslėpti daiktus, tačiau šiuo atveju būtent automobiliu buvo pasinaudota kaip priemone įvykdyti slaptą vagystę. Be automobilio tokius nusikaltimus įvykdyti būtų buvę beveik neįmanoma, nes prekių buvo gana daug, todėl praeiti pro kasas nepastebėtam, turint jas vežimėlyje ar sudėjus jas į krepšius, būtų buvę neįmanoma. Automobilis yra nusikaltimo padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką pagal BK 72 straipsnio 2 dalį.
1.5. Automobilis „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra UAB „T. s.“ nuosavybė, kurios pagrindinis savininkas ir akcininkas yra kaltinamojo sūnus, kuris apie nusikalstamas veikas nieko nežinojo, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Nors VšĮ „Emprekis“ duomenimis tokio automobilio kaina yra 14 110 Eur su PVM, tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad tai tik bendro pobūdžio informacija, kuri neapibūdina šio konkretaus automobilio vertės. VšĮ „Emprekis“ duomenys yra beveik metų senumo, nėra duomenų apie automobilio ridą, kuri taip pat turi nemažą įtaką rinkos kainai. Teismas sprendė, kad automobilis nėra nusikalstamos veikos rezultatas, o yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad turto, kuris buvo pagrobtas, ir kurį ketinta pagrobti bendra vertė yra apie 600 eurų, visos transporto priemonės vertės konfiskavimas būtų per griežta baudžiamojo poveikio priemonė. Teismas sprendė, jog siekiant pakeisti kaltinamojo nusikalstamus polinkius, jį paauklėti, atgrasyti nuo naujų tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų darymo iš kaltinamojo nuspręsta išieškoti pusę automobilio vertės atitinkančią pinigų sumą – 7000 Eur.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. gynėjas advokatas D. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti: 1) panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuteistajam G. P. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra; 2) panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta iš G. P. išieškoti dalį konfiskuotino turto - automobilio „Škoda“ vertės; 3) jeigu apeliacinės instancijos teismas nenustatytų pagrindo pastarąją nuosprendžio dalį panaikinti, tokiu atveju priteistą sumą prašo sumažinti ir iš G. P. išieškoti dalį konfiskuotino turto - automobilio vertės - ne didesnei 1000 Eur sumai.
3.1. Skunde nurodoma, kad kai kurios apylinkės teismo nuosprendžio dalys yra nepagrįstos, neatitinka BK bendrosios dalies normų reikalavimų, todėl yra pagrindas nuosprendį pakeisti. Apeliantas įsitikinęs, jog tokio pobūdžio apribojimas, kaip laisvės apribojimas su intensyvia priežiūra - laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuteistasis privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., turėtų būti skiriamas atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę bei į nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį. Šiais abiem aspektais vertinant pastarąją nuosprendžio dalį yra pakankamas pagrindas išvadai, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam G. P. perteklinį, akivaizdžiai per griežtą, neatitinkantį BK 41 straipsnio, 54 straipsnio normų laisvės apribojimą.
3.2. Apylinkės teismo nuosprendyje pripažįstamos tokios svarbios šioje dalyje aplinkybės: G. P. padarė nesunkius nusikaltimus nuosavybei; kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino, gailisi (byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka). Tai patvirtina ir aplinkybė, kad netrukus po įvykio žalą atlygino; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta; G. P. dirba, užima vadovaujančias pareigas, turi šeimą; minėtos aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai. Be to apylinkės teismas neįvertino svarbių aplinkybių, jog tokio pobūdžio laisvės apribojimas, kaip intensyvi priežiūra su laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad nuteistasis privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., paprastai skiriama smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas padariusiems asmenims ar asmenims, susijusiems su nusikalstamu pasauliu bei asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas nakties metu. Nei vienu iš pastarųjų aspektų G. P. nenusipelno tokio laisvės apribojimo pobūdžio, koks nustatytas skundžiamame nuosprendyje.
3.3. Teigiama, kad yra pagrindas panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje nuspręsta iš G. P. išieškoti dalį konfiskuotino automobilio vertės - 7000 Eur. Abejotina apylinkės teismo nuosprendyje padaryta išvada apie tai, jog automobilis „Škoda“ buvo nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų įrankiu, tų nusikalstamų veikų padarymo priemone. Vadovaujantis tokia logika, būtų konfiskuojami gyvenamieji namai, kuriuose kaltininkai pagal BK 189 straipsnį laiko žinomai nusikalstamu būdu įgytą turtą, kai tuo tarpu teisingoje teisminėje praktikoje taip nesielgiama (toks ženklios vertės turtas nekonfiskuojamas, kaip atitinkamai nekonfiskuojama ir to turto dalis pinigine verte). Taigi, teismas nuspręsdamas taikyti turto konfiskavimą neįvertino minėtojo turto pobūdžio, o be to neįvertino net ir pačiame nuosprendyje pripažintų, konstatuotų aplinkybių - minėtasis automobilis priklauso ne G. P..
3.4. Pažymima, kad yra pagrindas išvadai, jog apylinkės teismas priteisė iš nuteistojo G. P. akivaizdžiai per didelę sumą. Nors nuteistasis dirba, tačiau jis nurodė uždirbantis minimalią algą, nekilnojamojo turto, santaupų ar kokio kito ženklesnio turto jis neturi. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatydamas tokią didelę priteistiną konfiskuotiną sumą (7000 Eur) be jau paminėtųjų išskirtųjų aplinkybių nevertino (ar bent jau pakankamai neįvertino), kad G. P. augina ir išlaiko mažametį vaiką (9 metų amžiaus). Vaiko motina nedirba, neturi pajamų (jau ilgą laiką yra registruota Užimtumo tarnyboje). Nors apylinkės teismo nuosprendyje ir deklaruojama, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės, vadovaujasi ir proporcingumo principu, tačiau taip nepasielgė, nes priteista iš nuteistojo konfiskuotino turto vertė iš esmės tolygi savarankiškai bausmei - baudai, numatytai BK normose.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. P. gynėjo advokato D. S. apeliacinis skundas tenkinamas.
4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama G. P. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo individualizavimo bei teigiama, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per griežtą bausmę ir negrįstai nusprendė išieškoti dalį konfiskuotino automobilio vertės.
Dėl bausmės
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė netinkamai. Pirmosios instancijos teismas G. P. paskyrė neteisingas bausmes, todėl nuosprendis keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 2 punktu.
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.
7. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veiką padarytą žalą.
8. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.
Žemesnės instancijos teismas
9. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą, ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas G. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė galutinę subendrintą bausmę - 6 mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad jis privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei įpareigojimą viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
11. Iš bylos duomenų matyti, kad G. P. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnio 1 dalis), iš kurių viena veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Spręsdamas dėl bausmės skyrimo, pirmosios instancijos teismas G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad G. P. yra neteistas, tačiau pažymėjo, kad 2018 m. jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuris buvo nutrauktas pagal BK 38 straipsnio 1 dalį (kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju). Be to, nurodė, kad G. P. yra baustas administracine tvarka, tame tarpe 1 kartą už vagystę iš parduotuvės, kurią įvykdė tą pačią dieną, t. y. 2020 m. rugpjūčio 8 d., toje pačioje parduotuvėje apie 12.00 val., kai praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes, kurių vertė 110,91 Eur, už ką G. P. nubaustas 90 Eur dydžio bauda, informacijos apie daugelį paskirtų nuobaudų sumokėjimą nėra.
12. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas G. P. bausmes, iš esmės nenurodė jokių motyvų, pagrindžiančių skiriamų bausmių rūšį ir dydžius. Apylinkės teismas tik pažymėjo, kad sankcijoje numatytų bausmių – baudos ar viešųjų darbų nepakaktų, todėl jam skirtinos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei šios bausmės rūšies vidurkis - už 2020 m. rugpjūčio 8 d. įvykdytą vagystę – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, už 2020 m. rugpjūčio 11 d. pasikėsinimą įvykdyti vagystę – 6 mėnesiai laisvės apribojimo. Laisvės apribojimo bausmės skirtos su intensyvia priežiūra, t. y. laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, įpareigojant tam tikru metu būti namuose ir tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Motyvų, kodėl nuteistajam būtina skirti intensyvią priežiūrą ir apriboti judėjimą nakties metu, nėra.
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, netinkamai vertino nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, G. P. pripažino savo kaltę dėl visų padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, taip pat geranoriškai bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, davė išsamius parodymus, savanoriškai atlygino padarytą žalą, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, yra teisiamas pirmą kartą. Vertinant G. P. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, atsižvelgtina ne tik į tai, kad formaliai veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, bet ir nusikaltimo dalyką, į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kuris dėl nedidelės pagrobto turto vertės yra žymiai mažesnis. Be to, vienas iš nusikaltimų nėra baigtas.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. P. įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdis nėra toks pavojingas, kad jam būtų skiriami tokie griežti elgesio apribojimai, kokius skyrė pirmosios instancijos teismas.
15. G. P. nusikalstamos veikos padarytos parduotuvėje, parduotuvės darbo laiku (apie 19.40-19.45 val.). Pritartina apeliacinio skundo argumentui, kad įpareigojimas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, paprastai skiriamas asmenims, kurie nusikalto būtent tokiu paros metu. Skiriant šį įpareigojimą, siekiama užkardyti naujų nusikalstamų veikų padarymą, o ne papildomai suvaržyti šių asmenų teises ir tokiu būdu juos nubausti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju toks pirmosios instancijos teismo paskirtas įpareigojimas neatitinka bausmei keliamų tikslų.
16. Kolegija nekeičia pirmosios instancijos teismo parinktos bausmės rūšies, tačiau konstatuoja, jog laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros. Tokia išvada darytina atsižvelgus į nuteistojo asmenybę bei jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros taikymo bus pakankama poveikio priemonė, siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, G. P. laisvės apribojimo laikotarpiu skirtini šie tarpusavyje suderinti įpareigojimai: įpareigojimas tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei baudžiamojo poveikio priemonė -įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 48 straipsnio 6 dalis; BK 67 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent šie įpareigojimai, o ne intensyvi priežiūra su įpareigojimu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., bus proporcingi ir darys pakankamą įtaką nuteistojo elgesiui ir užtikrins, kad būtų įgyvendinta bausmės paskirtis.
17. Kolegija atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kada yra padarytos kelios nusikalstamos veikos, laikomasi nuostatos, kad iš pradžių paskiriamos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką, po to šios bausmės subendrinamos ir tik galutinė subendrinta bausmė mažinama vienu trečdaliu, jei tam yra įstatyme numatytos sąlygos. Šiuo atveju apylinkės teismas paskyrė bausmes už kiekvieną iš nusikalstamų veikų, kiekvieną šių bausmių sumažino vienu trečdaliu ir tik po to šias sumažintas bausmes subendrino. Be to, teismas bendrindamas paskirtas bausmes iš dalies sudedant, pažeidė reikalavimą, numatytą BK 63 straipsnio 4 dalyje - pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas minimalus laisvės apribojimo bausmės dydis yra trys mėnesiai, tuo tarpu bendrinant bausmes skundžiamame nuosprendyje pridėta tik 2 mėnesių dydžio bausmės dalis. Šios bausmių bendrinimo klaidos taisytinos.
18. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę ir padarytų veikų pavojingumą, G. P. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą (dėl 2020 m. rugpjūčio 8 d. vagystės) skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. rugpjūčio 11 d. pasikėsinimo įvykdyti vagystę) – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 dalies nuostatomis, subendrinamos iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant G. P. laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos (BK 67 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Bendrinant bausmes iš dalies jas sudedant, teismas sprendžia, kad prie bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pridėtina minimali bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, dalis, kadangi asmuo teisiamas pirmą kartą, o veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kadangi nuteistasis savo kaltę pripažino, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė bei įpareigojimai sulaikys nuteistąjį G. P. nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaus jį bei atims ir apribos nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo
20. Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
21. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek EŽTT formuojamoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę, turi būti įvertintas ir turto konfiskavimo proporcingumas. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Taip pat turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta.
22. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilis „Škoda“, kuriuo naudojantis buvo padarytos nusikalstamos veikos, yra UAB „T. s.“ nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir kadangi jis priklauso kitam asmeniui, turi būti išieškota dalies konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo taikyti turto konfiskavimą.
23. Atsižvelgiant į nuteistojo G. P. gabentų daiktų kiekį ir vertę, galima daryti pagrįstą išvadą, kad automobilis nebuvo būtinas nusikalstamai veikai padaryti. Nors nuteistasis pagrobė bei pasikėsino pagrobti gana daug smulkių daiktų, tačiau jų apimtis, kiekis ir svoris nebuvo tokie, kad būtų buvusi neišvengiama būtinybė nusikalstamai veikai įvykdyti naudoti automobilį. Automobilyje nebuvo padaryti jokie konstrukciniai pakeitimai, kurie būtų padėję paslėpti daiktus, daiktai ir nebuvo kaip nors slepiami, o tiesiog padėti automobilio salone ar bagažinėje. G. P. pagrobtų ir pasikėsintų pagrobti daiktų vertė yra taip pat gana nedidelė (įvykdytos vagystės atveju - 297,09 Eur, o pasikėsinimo įvykdyti vagystę atveju - 372,18 Eur). Galiausiai svarbi ir ta aplinkybė, kad nusikaltimai buvo vykdomi UAB „K. S. L.“ parduotuvės patalpose, veikiančiose „Drive-in“ principu, tai yra patalpose, kur pirkėjai aptarnaujami automobiliuose. Pažymėtina, kad ir prokuroras nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio proceso metu nekėlė klausimo dėl automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankio, konfiskavimo.
24. Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė ir subendrino bausmes, nepagrįstai skyrė baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą, gynėjo skundas tenkinamas ir nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo G. P. gynėjo advokato D. S. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendį pakeisti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį 1 dalį (2020 m. rugpjūčio 8 d. vagystė) paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 67 straipsnio 2 dalies 11 punktu, laisvės apribojimo laikotarpiu G. P. įpareigoti:
- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą arba išvykimą iš jos.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnį 1 dalį (2020 m. rugpjūčio 11 d. pasikėsinimas įvykdyti vagystę) paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 67 straipsnio 2 dalies 11 punktu, laisvės apribojimo laikotarpiu G. P. įpareigoti:
- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą arba išvykimą iš jos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir G. P. paskirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. P. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 67 straipsnio 2 dalies 11 punktu, laisvės apribojimo laikotarpiu G. P. įpareigoti:
- tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą arba išvykimą iš jos.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi nuspręsta iš G. P. išieškoti dalį konfiskuotino turto - automobilio „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės - 7000 Eur, panaikinti.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 15 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.