Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Sandrai Poškienei, Jurgitai Leškevičienei, Rūtai Balčiūnaitei,

teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, BK 22 straipsnio dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. P. 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 19.45 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. 16, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent: vonios maišytuvą „MK 359.5/2SM RETRO BRONZ“, 187,85 eurų vertės, knygą pavadinimu „kaip geriau suprasti savo emocijas ir išmokti jas priimti“, 12,99 eurų vertės, knygą pavadinimu „mintys iš vaikų psichologo smėlio dėžės“, 11,99 eurų vertės, virtuvines svarstykles „EK9152K-F308“, 6,99 eurų vertės, 3 vnt. dėžes su dangčiu „Textile 45“ l., kurios 1 vnt. vertė 9,90 eurai (bendros 29,70 eurų vertės), akrilinius dažus 24 spalvos, 14,99 eurų vertės, kopijavimo popieriaus „navigator A4/500 l. 80G“, 5,99 eurų vertės ir sluoksnį hidroizoliacinio „CL51“, 26,59 eurų vertės, šias prekes susidėjo į automobilio „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), saloną ir išvažiavo pro „drive-in“ kasas nepateikęs prekių apmokėjimui, tokiu būdu UAB „Kesko Senukai Lithuania“ padarė bendros 297,09 eurų vertės turtinės žalos.

Šiais veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. P. 2020 m. rugpjūčio 11 d. apie 19.40 val. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės Nr. 16, esančios (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, o būtent: 19 vnt. rozečių, kodu 51202148 kurios 1 vnt. vertė 2,89 (bendros 54,91 eurų vertės), 8 vnt. jungiklių, kodu 51354748 kurių 1 vnt. vertė 3,59 eurai (bendros 28,72 eurų vertės), 2 vnt. lizdus, kodu 51026260, kurio 1 vnt. vertė 6,10 eurai (bendros 12,20 eurų vertės), 4 vnt. rėmelius, kodu 51235140, kurio 1 vnt. vertė 39,56 eurai (bendros 39,56 eurų vertės), rėmelį, kodu 51235142, 16,79 eurų vertės, 8 vnt. rėmelius, kodu 51235136, kurio 1 vnt. vertė 6,89 eurai (bendros 55,12 eurų vertės), 4 vnt. plastikines dėžes, kodu 51078529, kurios 1 vnt. vertė 9,90 eurai (bendros 39,60 eurų vertės), 2 pok. grindų pakloto, kodu 51327278, kurio 1 pok. vertė 8,59 eurai (bendros 17,18 eurų vertės), diską „Bosch“, kodu 5090235, 29,10 eurų vertės, diską „Rubi“, kodu 51365653, 31,90 eurų vertės, priekinį žibintą, kodu 51353520, 16,99 eurų vertės, plytelę, kodu 51401348, 1,26 eurų vertės, pirštines padengtas lateksu, kodu 51061163, 3,49 eurų vertės, 2 vnt. gėrimo „Pepsi“, kodu 512090058, kurio 1 vnt. vertė 1,19 eurų vertės (bendros 2,38 eurų vertės), gėrimo, kodu 51359234, 1,49 eurų vertės, šokolado, kodu 40057143, 6,99 eurų vertės, šias prekes susidėjo į automobilio „Škoda“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) ,saloną bei pravažiavo pro „drive-in“ kasas nepateikęs prekių apmokėjimui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikytas apsaugos darbuotojos, tokiu būdu pasikėsino pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendros 372,18 eurų vertės turtą.

Šiais veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Dėl 2020 m. rugpjūčio 8 d. vagystės

Dėl 2020 m. rugpjūčio 11 d. vagystės

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

G. P. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus nuosavybei. Veikos padarytos tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais. Viena jų baigta, kita nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino, gailisi. Tai patvirtina ir aplinkybė, kad netrukus po įvykio žalą atlygino. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad G. P. Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 114), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 116), dirba, užima vadovaujančias pareigas, turi šeimą, todėl abejoti jo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Be to, minėtos aplinkybės jį charakterizuoja teigiamai, tačiau byloje taip pat yra duomenys, kad asmuo už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas atsakomybėn traukiamas ne primą kartą. Nors kaltinamasis neteistas, tačiau 2018 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuris prokuroro nutarimu buvo nutrauktas pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, t. y. kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (1 t., b. l. 102). Be to, iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad kaltinamasis 2020 m. rugpjūčio 8 d. ne tik įvykdė vagystę 19.45 val., už ką teisiamas šiuo nuosprendžiu, tačiau tą pačią dieną toje pačioje parduotuvėje apie 12.00 val. praėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes, kurių vertė 110,91 eur, už ką nubaustas 90 eur dydžio bauda (1 t., b. l. 104). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį, todėl, įvertinus šias ir kitas jau minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti švelniausių sankcijoje numatytų bausmių – baudos ar viešųjų darbų nepakaktų, todėl jam skirtinos laisvės apribojimo bausmės, mažesnės nei šios bausmės rūšies vidurkis – už 2020 m. rugpjūčio 8 d. įvykdytą vagystę – 6 mėnesiais laisvės apribojimo, už 2020 m. rugpjūčio 11 d. pasikėsinimą įvykdyti vagystę – 6 mėnesiai laisvės apribojimo. Laisvės apribojimo bausmės skirtinos su intensyvia priežiūra, t. y. laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant kad kaltinamasis privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, o taip pat skiriant įpareigojimą viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu, o sumažintos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies 4 dalies nuostatomis, subendrinamos iš dalies jas sudedant ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams su intensyvia priežiūra, t. y. laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad kaltinamasis privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, o taip pat skiriant įpareigojimą viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalies nuostatomis, kartu su bausme gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – turo konfiskavimas. Baudžiamosios poveikio priemonės paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. pasiekti tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje, o tarp jų ir pasiekti nubaudimo poveikį, užkirsti galimybę asmeniui daryti naujas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos padarymo įrankis, priemonė ar rezultatas. Šioje byloje nustatyta, jog kaltinamasis vagystę įvykdė ir pasikėsino įvykdyti kitą vagystę pasinaudodamas ta pačia transporto priemones – automobiliu „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaltinamasis įvažiavo į prekybos centro skyrių „drive-in“, kuris skirtas būtent pirkėjų patogumui, kad jie įvažiavę į šį skyrių galėtų greičiau pasikrauti prekes ir lengviau bei greičiau už jas atsikaityti, kad nereikėtų prekių iš parduotuvės vežimėliu galbūt net kelis kartus rinktis ir gabenti į aikštelėje pastatytą transporto priemonę. Pažymėtina, jog abiem atvejais kaltinamasis prisirinko smulkių daiktų, kurių nors ir buvo daug, tačiau jie daug vietos neužėmė ir nesvėrė daug, kad būtų buvusi būtinybė juos krauti iš karto į automobilį. Nepaisant to, daiktus sudėjo į automobilį ir nepateikė jų apmokėjimui, sudarydamas įvaizdį, kad jų neturi ir neperka. Todėl, nors automobilyje nebuvo padaryti jokie konstrukciniai pakeitimai, kurie būtų padėję paslėpti daiktus, tačiau šiuo atveju būtent automobiliu buvo pasinaudota kaip priemone įvykdyti slaptą vagystę. Be automobilio tokius nusikaltimus įvykdyti būtų buvę beveik neįmanoma, nes prekių buvo gana daug, todėl praeiti pro kasas nepastebėtam, turint jas vežimėlyje ar sudėjus jas į krepšius, būtų buvę neįmanoma. Esant šioms aplinkybėms, automobilis „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), neabejotinai yra nusikaltimo padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką pagal BK 72 straipsnio 2 dalį.

BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tik tuo atveju, kai nustatoma, jog šis asmuo žinojo ar turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas baudžiamojo kodekso uždraustai veikai daryti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kaltinamajam nepriklauso. Automobilis yra UAB „Turto sprendimai“ nuosavybė ir, nors kaltinamasis yra direktorius, tačiau, kaip nurodė, pagrindinis įmonės savininkas ir akcininkas yra jo sūnus, kuris gyvena atskirai ir apie kaltinamojo nusikalstamas veikas nieko nežinojo. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, turi būti išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Nors VšĮ „Emprekis“ pateikti duomenys rodo, jog tokios pačios komplektacijos, tų pačių pagaminimo metų automobilio, kuriuo kaltinamasis įvykdė nusikalstamas veikas, kaina Lietuvoje yra kiek daugiau nei 11 662 eurų be PVM ir 14 110 eur su PVM, tačiau nustatant konfiskuotino turto vertę teismas atsižvelgia į tai, kad tai tik bendro pobūdžio informacija, kuri neapibūdina šio konkretaus automobilio vertės. Be to, atsižvelgia į tai, kad VšĮ „Emprekis“ duomenys yra beveik metų senumo – 2020 m. rugsėjo mėnesio, tačiau nėra duomenų apie automobilio ridą, kuri taip pat turi nemažą įtaką rinkos kainai. Pats kaltinamasis automobilį vertina 7000-8000 eurų suma. Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės, teismas taip pat vadovaujasi ir proporcingumo principu, kadangi šiuo atveju automobilis nėra nusikalstamos veikos rezultatas, kuris turėtų būti paimamas iš kaltininko besąlygiškai. Šiuo atveju jis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad turto, kuris buvo pagrobtas, ir kurį ketinta pagrobti bendra vertė yra apie 600 eurų, visos transporto priemonės vertės konfiskavimas, teismo vertinimu, būtų per griežta baudžiamojo poveikio priemonė. Tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad abiem atvejais nusikaltimai turtinio pobūdžio, padaryti siekiant pasipelnyti, savanaudiškais tikslais, kaltinamasis nors ir gailėjosi, tačiau darydamas nusikalstamas veikas elgėsi pakankamai įžūliai – vos kelių dienų bėgyje iš tos pačios parduotuvės tokiu pačiu būdu su ta pačia transporto priemone atvyko vykdyti vagysčių, be to, 2020 m. rugpjūčio 8 d. iš tos pačios parduotuvės jau buvo įvykdęs smulkaus turto vagystę, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už vagystę, kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju. Įvertinus visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog siekiant pakeisti kaltinamojo nusikalstamus polinkius, jį paauklėti, atgrasyti nuo naujų tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų darymo iš kaltinamojo išieškotina pusę automobilio vertės atitinkanti pinigų suma – 7000 eurų.

Byloje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 311,59 eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 41–42).

Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė bendrą 311,59 eur turtinę žalą. Žalos dydis pagrįstas ieškovės pateiktais rašytiniais dokumentais, kurių teisingumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamasis ieškinio dydžių neginčijo, pateikė dokumentus, kurie patvirtina, kad žalą atlygino (2 t., b. l. 44). Esant šioms aplinkybėms, byla dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutrauktina.

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Pagrindų skirti kardomąją priemonę kaltinamajam šioje proceso stadijoje nenustatyta, todėl ji neskirtina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, esantys byloje (1 t., b. l. 50, 83), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301 straipsniu, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (2020 m. rugpjūčio 8 d. vagystė), ir skirti jam 6 mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. P. privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, o taip pat skiriant įpareigojimą viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 4 mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. P. privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, o taip pat skiriant įpareigojimą viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (2020 m. rugpjūčio 11 d. pasikėsinimas įvykdyti vagystę), ir skirti jam 6 mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. P. privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, o taip pat skiriant įpareigojimą viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 4 mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. P. privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, o taip pat skiriant įpareigojimą viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies nuostatomis, paskirtas sumažintas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, ir paskirti G. P. galutinę subendrintą bausmę – 6 mėnesius laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrole elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant, kad G. P. privalo būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, o taip pat skiriant įpareigojimą viso laisvės apribojimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš G. P. išieškoti dalį konfiskuotino turto – automobilio „Škoda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės – 7000 eurų.

Kardomosios priemonės neskirti.

Bylą dalyje dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, esančius byloje (1 t., b. l. 50, 83), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtiems kaltinamiesiems nuo nuosprendžio jiems įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.