Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-575-3633-11

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-12-29
Bylos Nr.: A-575-3633-11
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-00269-2011-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Irmantas Jarukaitis (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Atsakovas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Hidroplius“
Trečiasis asmuo: Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, R. V.

Kategorijos

9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
9.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. A575– 3633/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00269-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos 9.2, 9.3, 9.9, 9.10 (S).

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotai atstovei J. N.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Hidroplius“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir R. V. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija (toliau – ir Klaipėdos AVMI, Inspekcija), atlikusi uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Hidroplius“ mokestinį patikrinimą dėl nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), pelno mokesčio ir laikinojo socialinio mokesčio, surašė 2010 m. liepos 12 d. patikrinimo aktą Nr. AB16-11 (toliau – ir Patikrinimo aktas).

Patikrinimo akte konstatavo, kad pareiškėjas 2006 m. sausio mėn. nepagrįstai PVM deklaracijoje atskaitė 21 221 Lt PVM pagal UAB „Vivega“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. 2006 m. balandžio mėn. nepagrįstai PVM deklaracijoje atskaitė 27 324 Lt, 2006 m. vasario mėn. – 32 528 Lt pagal UAB „Toto“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pagal UAB „Vivega“ ir UAB „Toto“ juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus pareiškėjas nepagrįstai išlaidas pripažino sąnaudomis ir sumažino apmokestinamąjį pelną. Patikrinimo metu buvo apskaičiuota: 81 073 Lt PVM, 37 608 Lt PVM delspinigių, 67 561 Lt pelno mokesčio, 18 806 Lt pelno mokesčio delspinigių, 18 016 Lt socialinio mokesčio, 3 853 Lt socialinio mokesčio delspinigių. Nurodyta, kad pareiškėjas žalą biudžetui atlygino, 2009 m. spalio 30 d. sumokėdamas į biudžetą 81 073 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio (MGK byla, b. l. 33-57).

2010 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos AVMI sprendimu Nr. AB2-10 (toliau – ir Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo) patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė sumokėti 81 073 Lt PVM, 37 608 Lt PVM delspinigių, 32 429 Lt PVM baudą, 67 561 Lt pelno mokesčio, 18 806 Lt pelno mokesčio delspinigių, 27, 024 Lt pelno mokesčio baudą, 18 016 Lt socialinio mokesčio, 3 853 Lt socialinio mokesčio delspinigių, 7 206 Lt socialinio mokesčio baudą (MGK byla, b. l. 27-32).

2010 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas padavė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas), prašydamas panaikinti Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MGK byla, b. l. 23-26).

2010 m. spalio 18 d. VMI sprendimu Nr. 69-275 (toliau – ir VMI Sprendimas) pakeitė Klaipėdos AVMI Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalį, nurodydama vietoje 81 073 Lt PVM, 37 608 Lt PVM delspinigių, 32 429 Lt PVM baudos, 67 561 Lt pelno mokesčio, 18 806 Lt pelno mokesčio delspinigių, 27 024 Lt pelno mokesčio baudos, 18 016 Lt socialinio mokesčio, 3 853 Lt socialinio mokesčio delspinigių, 7 206 Lt socialinio mokesčio baudos sumokėti 81 073 Lt PVM, 37 608 Lt PVM delspinigių, 16 215 Lt PVM baudą, 67 561 Lt pelno mokesčio, 18 806 Lt pelno mokesčio delspinigių, 13 512 Lt pelno mokesčio baudą, 18 016 Lt socialinio mokesčio, 3 853 Lt socialinio mokesčio delspinigių ir 3 603 Lt socialinio mokesčio baudą (MGK byla, b. l. 10-21).

2010 m. lapkričio 15 d. pareiškėjas padavė skundą Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK), prašydamas panaikinti VMI Sprendimą (MGK byla, b. l. 1-5).

Žemesnės instancijos teismas

2011 m. sausio 5 d. Komisija sprendimu Nr. S-3 (7-316/2010) (toliau – ir Komisijos Sprendimas) patvirtino VMI Sprendimą (b. l. 10-15).

II.

Pareiškėjas UAB „Hidroplius“ 2011 m. sausio 28 d. teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Komisijos Sprendimą, VMI Sprendimą bei Klaipėdos AVMI Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (b. l. 1-7).

Nurodė, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų paskaičiavimo.

Nesutiko su Komisijos argumentu, kad pareiškėjui taikytos baudžiamoji ir mokestinė atsakomybės yra skirtingos ir tarpusavyje nesusijusios. Pareiškėjo teigimu, mokesčių teisė yra viešosios teisės šaka ir pagal reguliavimo dalyką gali būti, pvz., baudžiamoji mokesčių teisė ir kt. Pažeidus mokesčių įstatymų reikalavimus paprastai pradeda veikti teisinės atsakomybės mechanizmas. Teisinė atsakomybė už mokesčių įstatymo pažeidimą – mokesčių ir kitų įstatymų nustatytų valstybės prievartos priemonių taikymas mokesčių įstatymų pažeidėjams, siekiant nubausti juos ir pašalinti atsiradusias neigiamas pasekmes. Teisinės atsakomybės priemonės už mokesčių įstatymų pažeidimus gali būti skirstomos į atstatančias teises ir baudžiamąsias. Už piktybinius mokesčių įstatymų pažeidimus kalti asmenys traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Už mokestinės prievolės neįvykdymą dėl aplaidumo ar dėl didelio aplaidumo dažniausiai taikoma mokestinė atsakomybė, pasireiškianti baudomis. Ginčo atveju pareiškėjui už tą patį pažeidimą buvo taikyta tiek baudžiamoji, tiek mokestinė atsakomybė, todėl pažeistas non bis in idem principas.

Be to, mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos ne visiškai išnagrinėjo pareiškėjo skundus, t.y. ribojo galimybę pareiškėjui gintis. Neatsakyta į pareiškėjo argumentą dėl mokesčių administratoriaus nepagrįstai duoto nurodymo dar kartą sumokėti 81 073 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio, kuriuos pareiškėjas buvo sumokėjęs dar prieš surašant Patikrinimo aktą. Vietos mokesčių administratoriaus sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjas žalą biudžetui atlygino sumokėdamas nurodytas sumas 2009 m. spalio 30 d. pavedimais Nr. 95 ir Nr. 96 (sumokėdamas į biudžetą 81 073 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio). Klaipėdos AVMI Sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo pažymėta, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui 2009 m. spalio-lapkričio mėn. pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2006 m. sausio, vasario ir balandžio mėnesius, deklaruodamas 81 074 Lt PVM mokėtino į biudžetą. Skundžiamame sprendime mokesčių administratorius daugiau pasisako dėl pareiškėjui apskaičiuoto 81 074 Lt PVM ir 67 561 Lt PVM mokėtino į biudžetą, dėl ko ginčas nekyla, bet nutyli dėl mokesčių administratoriaus sprendimu duoto nurodymo mokesčių mokėtojui pakartotinai sumokėti 81 073 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio. Pareiškėjo nuomone, taip yra dėl to, kad panaikinus šią prievolę, išnyktų pagrindas taikyti baudas ir skaičiuoti delspinigius.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus argumentu, kad įmokėtų sumų įskaitymo klausimas turi būti sprendžiamas pasibaigus mokestiniam ginčui ir pradėjus vykdyti sprendimus dėl mokesčio apskaičiavimo.

Pažymėjo, kad minėtos sumos buvo sumokėtos susitaikant su mokesčių administratoriumi baudžiamojoje byloje, tai yra jas sumokėjo pareiškėjas, suderindamas šį mokėjimą su VMI.

Pareiškėjo vertinimu, mokesčių administratorius nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1507/2008, nes iš esmės skiriasi reikšmingos faktinės aplinkybės.

Teigė, kad Klaipėdos AVMI surašydama Patikrinimo aktą turėjo žinojo apie tai, jog pareiškėjui ir pareiškėjo vadovui pareikšti įtarimai dėl mokesčių slėpimo.

Pažymėjo, kad vietos mokesčių administratorius, neatsižvelgdamas į mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktą už tą patį pažeidimą, papildomai pareiškėją apmokestino kitomis nepriemokomis ir baudomis. Komisija ir VMI šio dvigubo baudimo nepanaikino.

Nesutiko, kad bauda yra tik pajamų gavimą užtikrinanti priemonė, o ne baudimas. Mokesčių teisės pagrindinė paskirtis nėra baudimas, tačiau taikomos baudos už mokesčių įstatymų pažeidimus yra sankcija – nubaudimas. Pačios baudos skyrimas ir jos dydžio parinkimas mokesčių teisėje aiškiai parodo, jog skiriant baudą, yra atsižvelgiama į baudžiamojo subjekto atliktus veiksmus, elgesį ir tokiu būdu parenkama bauda, kad ja būtų pasiekti baudos tikslai. Bauda neatlieka žalos atlyginimo funkcijos.

Vertino, kad buvo įvykdytas non bis in idem principo pažeidimas, nes turtinio pobūdžio sankcijos už tą pačią veiką paskirtos tam pačiam asmeniui.

Rėmėsi Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalimi, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalimi, Europos Ministrų komiteto rekomendacijomis Nr. R(91)1 „Dėl administracinių nuobaudų“.

Atsiliepimas

Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33-42).

Nurodė, kad pareiškėjo patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas uosto akvatorijos gilinimo darbams atlikti, pagal sudarytas sutartis, nuomavo laivus žemkases (žemkasių karavanus) iš JAV įmonės Balttechflot LLC. Nustatyta, kad detalių, panaudotų žemkasės remontui, įsigijimas buhalterinėje apskaitoje apskaitytas iš UAB „Vivega“ ir UAB „Toto“. Vietos mokesčių administratorius, atlikęs pareiškėjo mokestinį patikrinimą, konstatavo, kad pareiškėjas pateikė UAB „Vivega“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintas tariamas medžiagų pardavimas, tačiau kitų įrodymų, patvirtinančių ūkinių operacijų realumą (tai, kad UAB „Vivega“ tiekė medžiagas), nenustatyta. Klaipėdos AVMI nustatė, kad realiai ūkinės operacijos nebuvo įvykusios pagal UAB „Vivega“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, pareiškėjas pervedė į UAB „Vivega“ sąskaitą banke pinigus. 2007 m. gegužės 22 d. FNTT informavo Klaipėdos AVMI, kad atliekamas UAB „Toto“ ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto užvaldymo apgaule. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Toto“ įmonėms ir pareiškėjui jokių darbų ir paslaugų neatliko, prekių nepardavė, realiai sandoriai nevyko, todėl išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu UAB „Toto“ direktorių T. B. pripažino kaltu pagal BK 223 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bei konstatavo, kad nusikalstamai veikai nuslėpti organizuota grupuotė naudojo įmones, tarp jų UAB „Vivega“ ir UAB „Toto“, kurios realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdė.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgdama į tai, Klaipėdos AVMI nustatė, kad UAB „Vivega“ ir UAB „Toto“ PVM sąskaitos faktūros neturi juridinės galios.

Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) 64, 80 straipsnius, PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jei PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą apskaitos dokumentą, jame PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, dokumentas privalo turėti visus teisės aktų reikalaujamus rekvizitus ir atitikti teisės aktų reikalavimus. Remiantis Vyriausiojo administracinio teismo praktika, jei įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko ar jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas PVM sąskaitoje faktūroje, mokesčių mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą (2004 m. spalio 27 d. nutartis a. b. Nr. A1-355/2004, 2008 m. spalio 23 d. nutartis a. b. Nr. A442-1630/2008). Dėl to konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtai 2006 m. sausio mėn. apskaitė 21 221 Lt PVM, 2006 m. vasario mėn. – 32 528 Lt PVM, 2006 m. balandžio mėn. – 27 324 Lt PVM. Pareiškėjas 2009 m. pateikė patikslintas deklaracijas už 2006 m. sausio, vasario, balandžio mėn., kuriose deklaravo 81 074 Lt PVM. Klaipėdos AVMI taip pat pripažino, kad pareiškėjas nepagrįstai apskaitė medžiagų įsigijimą iš minėtų įmonių.

Konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtai į apskaitą įtraukė 81 073 Lt pirkimo PVM, padidino sąnaudas ir 450 408 Lt sumažino apmokestinamąjį pelną, todėl buvo apskaičiuota 67 561 Lt pelno mokesčio bei 18 016 Lt socialinio mokesčio, 37 608 Lt PVM delspinigių, 18 806 Lt pelno mokesčio delspinigių, 3853 Lt socialinio mokesčio delspinigių, 16 215 Lt PVM bauda, 13 512 Lt pelno mokesčio bauda ir 3 603 Lt socialinio mokesčio bauda.

Pažymėjo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimu a. b. Nr. A6-238/2007, 2008 m. lapkričio 6 d. sprendimu a. b. Nr. A556-1832/2008, 2008 m. rugsėjo 12 d. nutartimi a. b. Nr. A261-1507/2008.

Nurodė, kad viena iš mokesčių teisės paskirčių yra užtikrinti pajamų gavimą, tam pasitelkiant ir atitinkamas užtikrinimo priemones, inter alia baudas už neteisingą jų apskaičiavimą ir sumokėjimą. Mokesčių sumokėjimas mokestinio ginčo metu nėra pagrindas nutraukti mokestinio ginčo bylą, sumokėtų sumų įskaitymo klausimas turi būti sprendžiamas pasibaigus mokestiniam ginčui ir pradėjus vykdyti sprendimus dėl mokesčių apskaičiavimo.

Paaiškino, kad Klaipėdos AVMI civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė pareiškėjui ir pareiškėjo vadovui R. V., žala biudžetui buvo atlyginta, dėl to Klaipėdos AVMI sutiko susitaikyti su pareiškėju. Tačiau atleidus pareiškėją ir jo vadovą nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamosios sankcijos netaikytos, nes žalos atlyginimas yra civilinio ieškovo patirtų išlaidų kompensavimas.

Nurodė, kad tuo atveju, jei pareiškėjas PVM ir pelno mokestį būtų sumokėjęs mokestinio ginčo metu, Klaipėdos AVMI būtų atsisakiusi reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius, net ir reikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, pirmiausia turi suformuoti mokestinę prievolę mokesčių mokėtojui. Nurodė, kad Klaipėdos AVMI atsižvelgs į baudžiamojoje byloje atlygintą žalą biudžetui, t. y. pareiškėjui sutikus, kaip žalos atlyginimas sumokėtos sumos bus įskaitytos patikrinimo metu apskaičiuotiems PVM ir pelno mokesčiams padengti. Delspinigiai apskaičiuoti atsižvelgus į pareiškėjo turėtą mokesčio permoką ir faktą, kad žala baudžiamojoje byloje atlyginta 2009 m. spalio 30 d.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – Komisijos Sprendimo, VMI Sprendimo bei Klaipėdos AVMI Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo dalis, kuriomis pareiškėjui nurodyta valstybės biudžetui sumokėti 81 073 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio, panaikino, kitą pareiškėjo skundo dalį dėl nurodymo sumokėti 37 608 Lt PVM delspinigius, 16 215 Lt PVM baudą, 18 806 Lt pelno mokesčio delspinigius, 13 512 Lt pelno mokesčio baudą, 18 016 Lt socialinį mokestį, 3 853 Lt socialinio mokesčio delspinigius ir 3 603 Lt socialinio mokesčio baudą, atmetė kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl to, ar mokesčių administratoriaus reikalavimą sumokėti mokestinio ginčo metu apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, pareiškėjui atlyginus atitinkamo dydžio žalą biudžetui baudžiamojoje byloje, laikytinas baudimu už tą patį pažeidimą antrą kartą.

Pirmosios instancijos teismo nurodyti dokumentai patvirtino, kad mokesčių administratorius ginčijamuose sprendimuose nurodė mokesčio mokėtojui sumokėti sumas – 81 073,41 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio, kurias mokesčių mokėtojas ginčijamų sprendimų priėmimo metu jau buvo sumokėjęs, tai yra konstatuota jau pirminiame mokestinio patikrinimo dokumente – Patikrinimo akte.

Nurodė, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatomis, mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl nurodymo sumokėti mokesčius, turi teisę priimti tokį sprendimą, jeigu mokestinė prievolė nėra įvykdyta. Ginčijamu atveju mokestinė prievolė buvo įvykdyta sprendimų priėmimo metu, todėl mokesčių administratorius neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ginčijamais sprendimais nurodyti sumokėti pakartotinai tas pačias mokesčių sumas. Mokesčių administratoriaus sprendimai įgyja privalomumo galią ir gali būti priverstinai vykdomi, todėl privalomi sprendimai, kuriais nurodoma sumokėti jau sumokėtus mokesčius, neatitinka minėtų teisės normų bei teisingumo ir protingumo kriterijų. Minėtos teisės normos nenustato, jog sumokėtos sumos turi ar gali būti įskaitomos tik sprendimų vykdymo metu. Dėl to neteisingi yra atsakovo motyvai, kad sumokėtos sumos bus įskaitytos vykdymo metu. Pagal minėtą mokesčių administratoriaus aiškinimą yra galima situacija, kai mokesčių mokėtojas bus sumokėjęs visus mokesčius bei su jais susijusias sumas, o mokesčių administratorius priims sprendimus dėl jų sumokėjimo, bus nagrinėjamas mokestinis ginčas, tik vykdymo metu bus sprendžiamas klausimas dėl sumokėtų sumų įskaitymo.

Dėl nurodytų priežasčių, pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų dalis, kuriose nurodyta sumokėti ginčijamų sprendimu metu buvusias sumokėtas sumas – 81 073,41 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio, panaikino. Tokie sprendimai neturėjo būti priimti, įgyvendinant mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos nustatytą kompetenciją (MAĮ 132 str., 154 str., 155 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su institucijų motyvais, jog sumokėtos sumos buvo baudžiamojoje byloje, o mokestinė ir baudžiamoji atsakomybė yra skirtingos atsakomybės rūšys. Pažymėjo, kad minėti motyvai bei nurodyta teismų praktika dėl skirtingų atsakomybės rūšių yra aktuali tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas ar jo atstovas yra nubaudžiami baudžiamojoje byloje už veiksmus, kuriuose dėl mokesčių įstatymų pažeidimo pagal Baudžiamąjį kodeksą (toliau – ir BK) yra ir nusikaltimo sudėtis, minėtiems asmenims yra taikoma baudžiamoji sankcija, o nuteistieji asmenys mano, kad jie tokiu atveju neprivalo mokėti jokių mokesčių, paskaičiuotų mokestinio patikrinimo metu, nes jie jau yra nubausti baudžiamojoje byloje. Būtent minėtais atvejais yra aiškinama, kad tai nėra dviguba atsakomybė, o yra skirtingos atsakomybės rūšys, asmens nubaudimas baudžiamojoje byloje neatleidžia nuo pareigos sumokėti mokesčius. Paprastai tokiais atvejais mokestinis tyrimas inicijuojamas priėmus procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje ir nuteisus asmenį už mokesčio įstatymų pažeidimus. Tuomet yra paskaičiuojami ir nurodoma sumokėti mokesčius, kurie nėra sumokėti į valstybės biudžetą.

Šioje byloje pareiškėjas neginčijo savo mokestinės prievolės dėl to, kad buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybės ir šią savo prievolę mokesčių mokėtojas iš dalies įvykdė, todėl nėra pagrindo nurodyti pakartotinai vykdyti šią prievolę.

Neturi reikšmės atsakovo motyvai, jog baudžiamojoje byloje yra patenkintas ieškinys ir sumokėta žala biudžetui. Toks atsakovo aiškinimas suteikia pagrindą daryti prielaidas, jog atsakovas gali reikalauti sumokėti analogiškas sumas ir mokestiniame ginče, nes, kaip minėta, šios valstybės institucijos sprendimai yra privalomi. Byloje neginčijamai nustatyta, kad baudžiamojoje byloje sumokėtos sumos yra tos pačios sumos, kurias nurodyta sumokėti ginčijamais sprendimais, todėl nesuprantami yra atsakovo argumentai, kad tų sumų mokėjimo paskirtis yra kitokia. Baudžiamojoje byloje nėra sumokėtas neturtinės žalos atlyginimas, nėra apmokėtas mokesčių inspekcijos turto sugadinimo ar sunaikinimo išlaidos, tai yra mokesčiai į valstybės biudžetą, kuriuos analogiškai paskaičiavo ir mokesčių administratorius. Reikalavimo baudžiamojoje byloje pavadinimas civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo nekeičia šio reikalavimų esmės, minėti reikalavimai atsirado dėl mokesčių biudžetui nesumokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat konstatavo, jog kiti skundo reikalavimai – dėl nesumokėto mokesčio bei delspinigių ir baudų panaikinimo – yra nepagrįsti.

Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad UAB „Toto“ ir UAB „Vivega“ realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdė, jų apskaitos dokumentai neturi juridinės galios, o pareiškėjas nepagrįstai laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. apskaitė medžiagų įsigijimą iš šių įmonių, į PVM atskaitą įtraukė 81 073 Lt pirkimo PVM, padidino sąnaudas ir sumažino apmokestinamąjį pelną 450 408 Lt, dėl to nepriskaičiavo pelno mokesčio 67 561 Lt ir laikinojo socialinio mokesčio 18 016 Lt. Nustatyta, kad pareiškėjo ir jo atstovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10048-09 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų), 222 straipsnio 1 dalyje (Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.), 300 straipsnio 1 dalyje (Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų). Remiantis FNTT specialisto išvada, valstybės biudžetui dėl minėtų veiksmų padaryta 148 634 Lt žala. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas ir jo atstovas visiškai pripažino kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų ir 2009 m. spalio 30 d. sumokėjo 148 634 Lt, atitinkamai 81 073, 41 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 38 straipsnį, pareiškėjui ir jo atstovui susitaikius su valstybės institucija.

Pareiškėjas neginčija faktinių aplinkybių – tai, jog tikrinamuoju laikotarpiu pažeidė mokesčių įstatymų nuostatas, kas sudaro pagrindą svarstyti mokesčių mokėtojo atsakomybės klausimą bei taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą.

MAĮ 139 straipsnio 1 dalis, PVMĮ 123 straipsnio 2 dalis, Pelno mokesčio įstatymo 56 straipsnis, Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 11 straipsnis patvirtina, kad baudos neskyrimas už padarytus pažeidimus įstatyme nenumatytas. Taigi mokesčių administratorius, įvertinęs tai, kad pareiškėjas geranoriškai bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, žalą ikiteisminio tyrimo metu atlygino valstybės biudžetui, pareiškėjui skyrė 20 proc. dydžio atitinkamų mokesčių baudas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi MAĮ 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 87 straipsniu, PVMĮ 123 straipsnio 1 dalimi, Pelno mokesčio įstatymo 56 straipsniu, Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 11 straipsniu, VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (2004 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. VA-204 redakcija) 84 punktu.

Pažymėjo, jog mokesčių administratorius, apskaičiuodamas delspinigius, nustatė, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu turėjo tam tikrų mokesčių permokas, į jas atsižvelgė, PVM ir pelno mokesčių delspinigius skaičiavo iki 2009 m. spalio 30 d., t. y. tos dienos, kai pareiškėjas sumokėjo ginčo mokesčius.

Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai už atitinkamą laikotarpį skaičiavo delspinigius ir skyrė baudas. Mokesčių administratorius nustatęs, kad yra neįvykdyta mokestinė prievolė dėl 81 073 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio, dėl 18 016 Lt socialinio mokesčio, neturėjo pagrindo neskaičiuoti pareiškėjui delspinigių ir neskirti baudų dėl tokių mokesčių nesumokėjimo ar sumokėjimo praleidus terminą. Dėl nurodytų motyvų, nėra pagrindo naikinti sprendimus dėl nesumokėto mokesčio ir pagal teisės aktų reikalavimus paskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų.

IV.

Atsakovas VMI apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo panaikintas atsakovo nurodymas sumokėti 81 073 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio. Prašo šią Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo dalį panaikinti, o Komisijos Sprendimą, VMI Sprendimą ir Sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo palikti nepakeistus (b. l. 92-94).

Išdėsto faktines mokestinio patikrinimo aplinkybes, vietos mokesčių administratoriaus, VMI, Komisijos ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. „Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga“ Nr. 29, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-281/2006 suformuota praktika.

Paaiškina, jog Klaipėdos AVMI baudžiamojoje byloje pareiškėjui ir jo vadovui pareiškė civilinį ieškinį pagal FNTT Vilniaus apskrities skyriaus 2008 m. vasario 22 d. specialisto išvadą Nr. 51/34 „Dėl pareiškėjo ūkinės finansinės veiklos tyrimo“ (toliau – ir Specialisto išvada).

Paaiškina, kad mokesčių administratorius net ir reikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pirmiausia turi suformuoti mokestinę prievolę mokesčių mokėtojui. Taigi, nors pareiškėjas ikiteisminio tyrimo byloje atlygino žalą biudžetui, sumokėdamas 81 073 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio, ikiteisminio tyrimo metu žala buvo apskaičiuota pagal FNTT 2008 m. vasario 22 d. Specialisto išvadą. Specialisto išvada apskaičiuota žala, padaryta biudžetui, tačiau ji mokestinės prievolės nesuformuoja. Šiame mokestiniame ginče mokestinė prievolė suformuota Klaipėdos AVMI, atlikus mokestinį patikrinimą. Vietos mokesčių administratorius, remdamasis įsiteisėjusia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 17 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis), Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (toliau – ir Baudžiamasis Įsakymas), Vilniaus AVMI 2007 m. balandžio 2 d. mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita (toliau – ir Vilniaus AVMI Ataskaita), MAĮ pareiškėjui pagrįstai surašė Patikrinimo aktą.

Mokestinės prievolės atsiradimo pagrindą pripažino ir pats pareiškėjas, 2009 m. spalio-lapkričio mėnesiais pateikdamas patikslintas PVM deklaracijas už 2006 m. sausio, vasario, balandžio mėnesius. Mokestinis patikrinimas pradėtas 2008 m. vasario 20 d. pavedimu tikrinti Nr. AB1-8. Pareiškėjas pripažino mokestinį pažeidimą praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo mokestinio patikrinimo pradžios, tačiau minėtos deklaracijos negalėjo būti įvertintos, nes pateiktos už Klaipėdos AVMI tikrinamą laikotarpį.

Pakartoja, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo.

Apibendrindamas pažymi, kad patikrinimo metu nustačius mokesčių pažeidimus, Klaipėdos AVMI Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo suformavo pareiškėjui prievolę sumokėti mokesčius, taip pat pagrįstai, įvertinęs ikiteisminio tyrimo byloje atlygintą žalą biudžetui, apskaičiavo delspinigius.

Konstatuoja, jog pasibaigus mokestiniam ginčui, vadovaujantis MAĮ 84 straipsnio 1 dalimi, VMI viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu patvirtintomis Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo taisyklėmis (toliau – ir Įskaitymo taisyklės), bus atsižvelgta į baudžiamojoje byloje sumokėtą 81 073 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokestį – jie bus įskaityti pareiškėjo mokestinėms prievolėms padengti. Tai patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (a. b. Nr. A442-808/2009, A261-1507/2008).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti 81 073 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio.

Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo Nutartimi buvo patvirtintas prokuroro nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo įtariamojo UAB „Hidroplius“ atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje (baudžiamoji byla Nr. 06-1-10048-09, II t., b. l. 171-175). Šioje nutartyje, be kita ko, konstatuota, jog UAB „Hidroplius“ 2009 m. spalio 30 d. mokėjimo pavedimais Nr. 95 ir Nr. 96 sumokėjo pagal Specialisto išvadą apskaičiuotą žalą valstybės biudžetui – 81 073,41 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio. Tai patvirtino Klaipėdos AVMI 2009 m. lapkričio 2 d. raštas Nr. (8.6.)-D2-12667, 2009 m. lapkričio 6 d. raštas Nr. (6.1)-D2-12926, 2009 m. lapkričio 12 d. susitaikymo protokolas, mokėjimo nurodymų Nr. 95 ir 96 kopijos (baudžiamoji byla Nr. 06-1-10048-09, II t., b. l. 159, 160, 162, 164, 166).

Minėtame 2009 m. lapkričio 2 d. rašte Nr. (8.6.)-D2-12667 Klaipėdos AVMI aiškiai įvardijo ne tik pareiškėjo sumokėtą mokesčių sumą, bet ir sumokėtų mokesčių rūšis – rašte nurodyta, jog „UAB „Hidroplius“ 148 634 Lt žalą biudžetui atlygino, tai yra į biudžetą sumokėjo 148 634 Lt mokesčių, iš jų: 2009 m. spalio 30 d. pavedimu Nr. 95 sumokėjo 81 073,41 Lt PVM, 2009 m. spalio 30 d. pavedimu Nr. 96 sumokėjo 67 561 Lt pelno mokesčio“.

Pažymėtina, kad mokėjimo nurodyme Nr. 96 įrašytas įmokos kodas 2041 pagal tuo metu galiojusį Mokesčių, rinkliavų ir kitų įmokų, mokamų į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, kodų sąrašą, patvirtintą VMI viršininko ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-57/1B-160 (toliau – ir Kodų sąrašas) priskirtas uždarųjų akcinių bendrovių pelno mokesčiui, mokėjimo nurodyme Nr. 95 pateiktas įmokos kodas 3411 – juridinių asmenų PVM.

Specialisto išvadoje įformintas UAB „Hidroplius“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Joje įvertinta, ar konstatavus tai, jog realiai sandoriai tarp UAB „Vivega“, UAB „Toto“ ir UAB „Hidroplius“ neįvyko, o UAB „Hidroplius“ buhalterinėje apskaitoje naudojo UAB „Vivega“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (VIV Nr. 000004A, 000005A) bei UAB „Toto“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras (TOT Nr. 000001A, 0000011) neįvykusioms operacijoms pagrįsti, buvo teisingai apskaičiuoti, sumokėti mokesčiai bei kokio dydžio žala padaryta valstybei. Nustatyta, jog UAB „Hidroplius“ neteisėtai į PVM atskaitą (2006 m. sausio, vasario ir balandžio mėn.) įtraukė 81 073,41 Lt PVM, taip pat neteisėtai į 2006 m. sąnaudas įtraukė 450 407,85 Lt sumą, mažinančią apmokestinamąjį pelną, tokiu būdu nesumokėdama 67 561 Lt pelno mokesčio (Komisijos byla, b. l. 85-91).

Jau po Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo Nutarties paskelbimo, Klaipėdos AVMI mokestinio patikrinimo metu apskaičiavo ir nurodė pareiškėjui sumokėti 81 073 Lt PVM bei 67 561 Lt pelno mokesčio, kadangi UAB „Hidroplius“ nepagrįstai, pagal juridinės galios neturinčias UAB „Vivega“ ir UAB „Toto“ sąskaitas faktūras (VIV Nr. 000004A, 000005A, TOT Nr. 000001A, 0000011) PVM deklaracijose atskaitė 81 073 Lt PVM bei nepagrįstai sumažino apmokestinamąjį pelną, tokiu būdu nesumokėdamas 67 561 Lt pelno mokesčio. Klaipėdos AVMI taip pat rėmėsi Specialisto išvada.

Taigi, kaip patvirtina byloje esantys duomenys, vietos mokesčių administratorius, jau žinodamas apie pareiškėjo sumokėtą 81 073,41 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokestį, patvirtino Patikrinimo aktą, be kita ko, nurodydamas pareiškėjui į biudžetą sumokėti 81 073 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio. Kaip matyti iš anksčiau nurodytų aplinkybių, mokesčių administratorius PVM ir pelno mokestį nurodė sumokėti dėl analogiškų pareiškėjo veiksmų (mokesčių įstatymų pažeidimų), dėl kurių mokesčių mokėtojas, remdamasis Specialisto išvada, 2009 m. spalio 30 d. mokėjimo pavedimais (Nr. 95 ir Nr. 96) jau buvo sumokėjęs mokesčius (PVM ir pelno mokestį) į valstybės biudžetą. Šią išvadą patvirtinta ir tai, jog mokesčių administratorius pareiškėjui apskaičiuotų mokesčių delspinigius skaičiavo iki 2009 m. spalio 30 d., t. y. datos, kai pareiškėjas atliko mokėjimo pavedimus Nr. 95 ir 96.

Vadovaujantis MAĮ nuostatomis (81 str. 1 d.), mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Taigi mokesčio mokėtojo mokestinė prievolė sumokėti mokestį atsiranda mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padaryta išvada, jog UAB „Toto“ ir UAB „Vivega“ realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdė, jų apskaitos dokumentai neturi juridinės galios, o pareiškėjas nepagrįstai laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2006 m. gruodžio 31 d. apskaitė medžiagų įsigijimą iš šių įmonių, į PVM atskaitą įtraukė 81 073 Lt pirkimo PVM, padidino sąnaudas ir sumažino apmokestinamąjį pelną 450 408 Lt, dėl to nepriskaičiavo 67 561 Lt pelno mokesčio ir 18 016 Lt socialinio mokesčio (PVMĮ 18 str., 58 str., 64 str., 80 str., Pelno mokesčio įstatymo 5 str. 1 d., 11 str. 4 d., Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 3 str., 4 str., 5 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas PVMĮ, Pelno mokesčio įstatymo ir Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo nustatytais terminais ir tvarka mokesčių nesumokėjo. Atsižvelgdamas į tai, mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį patikrinimą ir konstatavęs minėtus faktus, teisėtai ir pagrįstai nustatė (apskaičiavo) pareiškėjo mokesčių įstatymų nustatytu laiku ir tvarka nesumokėtus mokesčius. Vis dėlto mokesčių administratorius, nustatęs (apskaičiavęs) pareiškėjo mokesčių įstatymų nustatytu laiku ir tvarka nesumokėtus mokesčius, nepagrįstai, tai yra neįvertinęs pareiškėjo atlikto mokestinės prievolės įvykdymo (PVM ir pelno mokesčio sumokėjimo mokėjimo nurodymais Nr. 95 ir 96), kartu nurodė sumokėti PVM ir pelno mokesčio sumas.

Pagal MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 1 punktą, mokestinė prievolė pasibaigia, kai ji yra įvykdoma. Konkretaus mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė įvykdoma mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimu, trečiojo asmens atliekamu mokesčių mokėtojo mokestinės nepriemokos perėmimu, turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymu mokestinei nepriemokai padengti (MAĮ 82 str.). Mokestis ir su juo susijusios sumos laikomos sumokėtais, kai kredito įstaiga arba kitas mokėjimo paslaugų teikėjas įskaito į mokesčių administratoriaus sąskaitą atitinkamą mokesčių mokėtojo inicijuotą mokėjimo operacijos sumą Mokėjimų įstatymo nustatyta tvarka (MAĮ 83 str. 2 d.). Mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytą įmokos kodą. Sumokėtų sumų kodavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jei mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta jo sumokėtoji suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka (84 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad UAB „Hidroplius“ mokėjimo pavedimuose Nr. 96 ir 95 aiškiai nurodė įmokų kodus 2041 (uždarųjų akcinių bendrovių pelno mokestis) ir 3411 (juridinių asmenų PVM). Pelno mokesčio ir PVM sumokėjimą į valstybės biudžetą patvirtino ir Klaipėdos AVMI. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog pareiškėjas įvykdė mokestinę prievolę sumokėti PVM ir pelno mokestį.

Šiuo atveju kritiškai vertintinas atsakovo apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, jog vadovaujantis MAĮ 84 straipsnio 1 dalimi, VMI viršininko 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. VA-193 patvirtintomis Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo taisyklėmis (toliau – ir Įskaitymo taisyklės), į baudžiamojoje byloje sumokėtą PVM ir pelno mokestį bus atsižvelgta pasibaigus mokestiniam ginčui. Įvertinusi MAĮ 84 straipsnio 1 dalį bei Įskaitymo taisykles, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši teisės norma imperatyviai nenurodo, jog sumokėtų mokesčių įskaitymas galimas tik pasibaigus mokestiniam ginčui, kaip teigia mokesčių administratorius.

Taigi, vadovaujantis minėtomis teisinėmis nuostatomis ir įvertinus šios bylos faktines aplinkybes, konstatuotina, jog pareiškėjas įvykdė mokestinę prievolę sumokėti PVM ir pelno mokestį, todėl teisinio pagrindo pakartotinai nurodyti sumokėti 81 073 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio nėra. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, kad mokesčių administratoriaus nurodymas už analogiškus mokesčių mokėtojo mokesčių įstatymų pažeidimus pakartotinai sumokėti papildomą PVM ir pelno mokestį neatitinka nei galiojančių mokesčių teisės aktų nuostatų, nei MAĮ 8 ir 9 straipsnyje įtvirtintų apmokestinimo teisingumo, protingumo ir aiškumo principų, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Pažymėtina, kad atsakovo nurodomose bylose (Nr. A442 – 808/2009, A261 – 1507/2008) yra nustatytos skirtingos faktinės aplinkybės nei šioje byloje, todėl teisėjų kolegija jose suformuota praktika nesivadovauja.

Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, jog nagrinėjimo ginčo metu pateikti teiginiai dėl mokestinės ir baudžiamosios atsakomybės atskyrimo nėra aktualūs. Visų pirma, akcentuotina, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo Nutartimi ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas – pareiškėjui baudžiamoji atsakomybė šiuo atveju neatsirado. Be to, kaip ne kartą pažymėta Lietuvos teismų praktikoje, mokesčių apskaičiavimas – tai nėra teisinės atsakomybės priemonė. Mokesčiai yra apibrėžiami kaip mokesčių įstatymuose mokesčių mokėtojui nustatyta piniginė prievolė valstybei, kuri nėra asmens baudimas už padarytą pažeidimą, bet mokesčių teisinių santykių išraiška (šiuo aspektu žr. pvz., Konstitucinio Teismo 1998 m. spalio 9 d. nutarimą, 2002 m. birželio 3 d. nutarimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartį a. b. Nr. A442-1056/11, 2010 m. gruodžio 23 d. nutartį a. b. Nr. A442-1712/10, 2004 m. kovo mėn. 1 d. nutartį a. b. Nr. A2-217/04 ir kt.).

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinusi teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir padaryta išvada, jog pareiškėjas mokėjimo pavedimais Nr. 95 ir 96 įvykdė mokestinę prievolę sumokėti PVM ir pelno mokestį, todėl mokesčių administratoriaus nurodymas pakartotinai sumokėti šiuos mokesčius yra neteisėtas ir naikintinas. Tuo tarpu pagrindo naikinti sprendimus dėl nesumokėto socialinio mokesčio ir pagal teisės aktų reikalavimus (MAĮ 96 str. 1 d. 2 p., 139 str. 1 d., PVMĮ 123 str. 2 d., Pelno mokesčio įstatymo 56 str., Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 11 str.) apskaičiuotų ir nurodytų sumokėti delspinigių bei baudų nėra.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą panaikinti tik tas Kauno AVMI Sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, VMI Sprendimo ir Komisijos Sprendimo dalis, kuriose pareiškėjui nurodyta sumokėti 81 073 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas Ablingis Irmantas Jarukaitis Ričardas Piličiauskas