- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-07-04
- Bylos Nr.
- Ik-2006-602/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00269-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Mefodija Povilaitienė, Arūnas Kaminskas
- Pareiškėjas
- UAB „Hidroplius“
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Mantas Valiukuiir
- Kategorijos
- 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Kaminsko ir Mefodijos Povilaitienės, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjo UAB „Hidroplius“ atstovui advokatui Mantui Valiukui ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Jurgitai Narkevičiūtei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Hidroplius“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, atlikusi UAB „Hidroplius“ mokestinį patikrinimą dėl nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčio ir laikinojo socialinio mokesčio, surašė 2010-07-12 Patikrinimo aktą Nr. AB16-11, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas 2006 m. sausio mėn. nepagrįstai PVM deklaracijoje atskaitė 21221 Lt PVM pagal UAB „Vivega“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, 2006 m. vasario mėn. – 32528 Lt ir 2006 m. balandžio mėn. – 27324 Lt nepagrįstai PVM deklaracijoje atskaitė pagal UAB „Toto“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras; pagal UAB „Vivega“ ir UAB „Toto“ juridinės galios neturinčius apskaitos dokumentus nepagrįstai išlaidas pripažino sąnaudomis ir sumažino apmokestinamąjį pelną. Patikrinimo metu apskaičiuota: 81073 Lt PVM, 37608 Lt PVM delspinigių, 67561 Lt pelno mokesčio, 18806 Lt pelno mokesčio delspinigių, 18016 Lt socialinio mokesčio, 3853 Lt socialinio mokesčio delspinigių. Nurodyta, kad pareiškėjas žalą biudžetui atlygino, 2009-10-30 sumokėdamas į biudžetą 81073 Lt PVM ir 67561 Lt pelno mokesčio (mokestinė byla, b. l. 33-57).
Žemesnės instancijos teismas
2010-08-23 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcija sprendimu Nr. AB2-10 patvirtino 2010-07-12 Patikrinimo aktą Nr. AB16-11 ir nurodė sumokėti 81073 Lt PVM, 37608 Lt PVM delspinigių, 32429 Lt PVM baudą, 67561 Lt pelno mokesčio, 18806 Lt pelno mokesčio delspinigių, 27024 Lt pelno mokesčio baudą, 18016 Lt socialinio mokesčio, 3853 Lt socialinio mokesčio delspinigių, 7206 Lt socialinio mokesčio baudą (mokestinė byla, b. l. 27-32).
2010-09-21 pareiškėjas padavė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašydamas panaikinti 2010-08-23 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimą Nr. AB2-10 (mokestinė byla, b. l. 23-26).
Žemesnės instancijos teismas
2010-10-18 Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu Nr. 69-275 pakeitė Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-08-23 sprendimo Nr. AB2-10 dalį, nurodant vietoje 81073 Lt PVM, 37608 Lt PVM delspinigių, 32429 Lt PVM baudos, 67561 Lt pelno mokesčio, 18806 Lt pelno mokesčio delspinigių, 27024 Lt pelno mokesčio baudos, 18016 Lt socialinio mokesčio, 3853 Lt socialinio mokesčio delspinigių, 7206 Lt socialinio mokesčio baudos, nurodė sumokėti 81073 Lt PVM, 37608 Lt PVM delspinigių, 16215 Lt PVM baudą, 67561 Lt pelno mokesčio, 18806 Lt pelno mokesčio delspinigių, 13512 Lt pelno mokesčio baudą, 18016 Lt socialinio mokesčio, 3853 Lt socialinio mokesčio delspinigių ir 3603 Lt socialinio mokesčio baudą (mokestinė byla, b. l. 10-21).
2011-01-05 Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės sprendimu Nr. S-3 (7-316/2010) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-10-18 sprendimą Nr. 69-275 (b. l. 10-15).
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Hidroplius“ 2011-01-28 teismui padavė skundą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimą Nr. S-3 (7-316/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2010-10-18 sprendimą Nr. 69-275 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos apskrities VMI) 2010-08-23 sprendimą Nr. AB2-10 (b. l. 1-7).
Pareiškėjas nurodė nesutinkantis su mokesčių administratoriaus sprendimu dėl mokesčių ir su jais susijusių sumų paskaičiavimo. Pažymėjo, kad Mokestinių ginčų komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, pasisakė dėl to, kad ginčo dalyke pareiškėjui taikyta baudžiamoji ir mokestinė atsakomybės, kurios yra skirtingos ir tarpusavyje nesusijusios. Pareiškėjo teigimu, mokesčių teisė yra viešosios teisės šaka ir pagal reguliavimo dalyką gali būti, pvz., baudžiamoji mokesčių teisė ir kt. Teisinės atsakomybės priemonės už mokesčių įstatymų pažeidimus gali būti skirstomos į atstatančias teises ir baudžiamąsias. Už piktybinius mokesčių įstatymų pažeidimus kalti asmenys traukiami baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Už mokestinės prievolės neįvykdymą dėl aplaidumo ar dėl didelio aplaidumo dažniausiai taikoma mokestinė atsakomybė, pasireiškianti baudomis. Ginčo atveju pareiškėjui už tą patį pažeidimą buvo taikyta tiek baudžiamoji, tiek mokestinė atsakomybė, todėl pažeistas non bis in idem principas. Be to, mokestinį ginčą nagrinėjusios institucijos ne pilnai išnagrinėjo skundus, t.y. ribojo galimybę pareiškėjui gintis. Neatsakyta į pareiškėjo argumentą dėl mokesčių administratoriaus nurodymo dar kartą sumokėti 81 073 Lt PVM ir 67 561 Lt pelno mokesčio, kuriuos pareiškėjas buvo sumokėjęs dar prieš surašant 2010-07-12 patikrinimo aktą Nr. AB16-11. Mokesčių administratorius nurodo, kad pareiškėjas žalą biudžetui atlygino sumokėdamas nurodytas sumas 2009-10-30 pavedimais Nr. 95 ir Nr. 96. Klaipėdos apskrities VMI 2010-08-23 sprendime pažymėta, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui 2009 m. spalio-lapkričio mėn. pateikė patikslintas PVM deklaracijas už 2006 m. sausio, vasario ir balandžio mėnesius, deklaruodamas 81 074 Lt PVM mokėtino į biudžetą. Pareiškėjo nuomone, ginčijamame sprendime nepasisakoma dėl pareiškėjui duoto nurodymo pakartotinai sumokėti mokesčius dėl to, kad panaikinus šią prievolę, išnyktų pagrindas taikyti baudas ir skaičiuoti delspinigius. Pareiškėjas nesutinka su mokesčių administratoriaus argumentu, kad įmokėtų sumų įskaitymo klausimas turi būti sprendžiamas pasibaigus mokestiniam ginčui ir pradėjus vykdyti sprendimus dėl mokesčio apskaičiavimo. Pažymėjo, kad minėtos sumos buvo sumokėtos susitaikant su mokesčių administratoriumi baudžiamojoje byloje. Inspekcija nepagrįstai vadovaujasi LVAT 2008-09-12 nutartimi adm. byloje Nr. A-261-1507/2008, nes iš esmės skiriasi reikšmingos faktinės aplinkybės. Minėtoje byloje teismas konstatavo pagrįstą mokesčio apskaičiavimą mokesčių mokėtojui, nepaisant fakto, kad priskaičiuotą mokestį mokestinio ginčo metu sumokėjo ne priskaičiuotų mokesčių subjektas – įmonė, bet fizinis asmuo, padaręs nusikalstamą veiką. VMI pagal surinktą medžiagą padarė išvadą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 buhalterinėje apskaitoje apskaitė medžiagų įsigijimą iš UAB „Vivega“ ir UAB „Toto“, pažeidžiant Pridėtinės vertės įstatymo 64, 80 str. nuostatas, neteisėtai 81 073 Lt padidino PVM atskaitą, taip pat neteisėtai padidino sąnaudas ir sumažino apmokestinamąjį pelną 45 0408 Lt, nepriskaičiavo pelno mokesčio 67 561 Lt. Klaipėdos apskrities VMI surašant patikrinimo aktą turėjo būti žinoma apie tai, kad pareiškėjui ir įmonės vadovui pareikšti įtarimai dėl mokesčių slėpimo. Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009-12-17 nutartimi patvirtintas 2009-11-26 nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, susitaikius su valstybės institucijos atstovu. Neatsižvelgiant į mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn faktą už tą patį pažeidimą, mokesčių administratorius papildomai atliko ir kitų nepriemokų ir baudų paskaičiavimą. Pareiškėjas nesutinka, kad bauda yra pajamų gavimą užtikrinanti priemonė ir nėra baudimas. Pažymi, kad baudos skyrimas ir jos dydžio parinkimas mokesčių teisėje parodo, kad skiriant baudą atsižvelgiama į subjekto veiksmus, elgesį, bauda neatlieka žalos atlyginimo funkcijos. Ginčijamame sprendime nurodoma, kad taikant 20 proc. dydžio baudas, bus pasiekti mokesčių baudų tikslai, bet šie tikslai nedetalizuojami. Pažymėjo, kad baudžiamoji byla pareiškėjui nutraukta BK 38 str. pagrindu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistą asmenį galima vėl patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Administracinė atsakomybė šiuo atveju negalėtų būti taikoma, todėl administracinė procedūra pradėta nepagrįstai. Teigia, kad pirmą kartą pareiškėjas nubaustas patraukus įmonę baudžiamojon atsakomybėn, šio patraukimo pasekmės nėra pasibaigusios, ikiteisminis tyrimas gali būti atnaujintas ir kt. Šiuo atveju konstatuotinas non bis in idem principo pažeidimas, nes turtinio pobūdžio sankcijos už tą pačią veiką paskirtos tam pačiam asmeniui.
Per teismo posėdį pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 33-42).
Atsakovas nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas uosto akvatorijos gilinimo darbams atlikti, pagal sudarytas sutartis, nuomavo laivus žemkases iš JAV įmonės Balttechflot LLC. Nustatyta, kad detalių, panaudotų žemkasės remontui, įsigijimas buhalterinėje apskaitoje apskaitytas iš UAB „Vivega“ ir UAB „Toto“. Inspekcija, atlikusi patikrinimą, konstatavo, kad pareiškėjas pateikė UAB „Vivega“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose įformintas tariamas medžiagų pardavimas, tačiau kitų įrodymų, patvirtinančių ūkinių operacijų realumą, kad UAB „Vivega“ tiekė medžiagas, nenustatyta. Inspekcija nustatė, kad realiai ūkinės operacijos nebuvo įvykusios pagal UAB „Vivega“ išrašytas PVM sąskaita faktūras, pareiškėjas pervedė į UAB „Vivega“ sąskaitą banke pinigus. 2007-05-22 FNTT informavo Inspekciją, kad atliekamas UAB „Toto“ ikiteisminis tyrimas dėl didelės vertės svetimo turto užvaldymo apgaule. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Toto“ įmonėms ir pareiškėjui jokių darbų ir paslaugų neatliko, prekių nepardavė, realiai sandoriai nevyko, todėl išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-23 baudžiamuoju įsakymu UAB „Toto“ direktorių T. Blagnį pripažino kaltu pagal BK 223 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. bei konstatavo, kad nusikalstamai veikai nuslėpti organizuota grupuotė naudojo įmones, tarp jų UAB „Vivega“ ir UAB „Toto“, kurios realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdė. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija nustatė, kad UAB „Vivega“ ir UAB „Toto“ PVM sąskaitos faktūros neturi juridinės galios. Pagal PVM įstatymo 64, 80 str., PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jei PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą arba kitą apskaitos dokumentą, jame PVM suma turi būti išskirta, o PVM mokėtojas nurodytas prekių ir (arba) paslaugų pirkėju, dokumentas privalo turėti visus teisės aktų reikalaujamus rekvizitus ir atitikti teisės aktų reikalavimus. Remiantis LVAT praktika, jog jei įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko ar jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas PVM sąskaitoje faktūroje, mokesčių mokėtojas neturi teisės į PVM atskaitą (2004-10-27 nutartis adm. byloje Nr. A1-355/2004, 2008-10-23 nutartis adm. byloje Nr. A-442-1630/2008). Dėl to konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtai 2006 m. sausio mėn. apskaitė 21221 Lt PVMm 2006 m. vasario mėn. – 32528 Lt PVM, 2006 m. balandžio mėn. – 27324 Lt PVM. Pareiškėjas 2009 m. pateikė patikslintas deklaracijas už 2006 m. sausio, vasario, balandžio mėn., kuriose deklaravo 81074 Lt PVM. Inspekcija taip pat pripažino, kad pareiškėjas nepagrįstai apskaitė medžiagų įsigijimą iš minėtų įmonių. Konstatuota, kad pareiškėjas neteisėtai į apskaitą įtraukė 81073 Lt pirkimo PVM, padidino sąnaudas ir 450408 Lt sumažino apmokestinamąjį pelną, todėl Inspekcija apskaičiavo 67561 Lt pelno mokesčio bei 18016 Lt socialinio mokesčio. Vadovaujantis PVM įstatymo 123 str. 1 d., Pelno mokesčio įstatymo 56 str., Socialinio mokesčio įstatymo 11 str., Mokesčių administravimo įstatymo 96 str., apskaičiuoti 37608 Lt PVM delspinigių, 18806 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 3853 Lt socialinio mokesčio delspinigių. Baudų dydį už nurodytų mokesčių nesumokėjimą skyrimą reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymo 139 str., atitinkamai paskirta 20 proc. dydžio bauda – 16215 Lt PVM bauda, 13512 Lt pelno mokesčio bauda ir 3603 Lt socialinio mokesčio bauda. Atsakovas nurodo, kad pareiškėją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str., baudžiamosios sankcijos nebuvo paskirtos. Žalos atlyginimas nėra baudžiamojo poveikio priemonė, nes atlieka civilinio ieškovo patirtų išlaidų kompensavimo funkciją. Pareiškėjas ikiteisminio tyrimo byloje atlygino žalą biudžetui, sumokėdamas 81073 Lt PVM ir 67561 Lt pelno mokesčio. Žalos dydis buvo apskaičiuotas FNTT specialisto išvados pagrindu. Pažymėjo, kad baudžiamosios atsakomybės taikymas neeliminuoja mokestinės atsakomybės taikymo, remiasi LVAT 2007-05-28 sprendimu adm. byloje Nr. A6-238/2007, 2008-11-06 sprendimu adm. byloje Nr. A556-1832/2008, 2008-09-12 nutartimi adm. byloje Nr. A-261-1507/2008. Nurodė, kad viena iš mokesčių teisės paskirčių yra užtikrinti pajamų gavimą, tam pasitelkiant ir atitinkamas užtikrinimo priemones, inter alia baudas už neteisingą jų apskaičiavimą ir sumokėjimą. Mokesčių sumokėjimas mokestinio ginčo metu nėra pagrindas nutraukti mokestinio ginčo bylą, sumokėtų sumų įskaitymo klausimas turi būti sprendžiamas pasibaigus mokestiniam ginčui ir pradėjus vykdyti sprendimus dėl mokesčių apskaičiavimo.
Atsakovas teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 62-64) nurodė, kad Inspekcija civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje pareiškė pareiškėjui ir pareiškėjo vadovui R. V., žala biudžetui buvo atlyginta, dėl to Inspekcija sutiko susitaikyti su pareiškėju. Tačiau atleidus pareiškėją ir jo vadovą nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamosios sankcijos netaikytos, nes žalos atlyginimas yra civilinio ieškovo patirtų išlaidų kompensavimas. Nurodė, kad tuo atveju, jei pareiškėjas PVM ir pelno mokestį būtų sumokėjęs mokestinio ginčo metu, Inspekcija būtų atsisakiusi reikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius, net ir reikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, pirmiausia turi suformuoti mokestinę prievolę mokesčių mokėtojui. Nurodė, kad Inspekcija atsižvelgs į baudžiamojoje byloje atlygintą žalą biudžetui, t.y. pareiškėjui sutikus, kaip žalos atlyginimas sumokėtos sumos bus įskaitytos patikrinimo metu apskaičiuotiems PVM ir pelno mokesčiams padengti. Nurodė, kad delspinigiai apskaičiuoti atsižvelgus į pareiškėjo turėtą mokesčio permoką ir faktą, kad žala baudžiamojoje byloje atlyginta 2009-10-30.
Žemesnės instancijos teismas
Per teismo posėdį atsakovo atstovė prašė skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo vykdoma veikla – laivų žemkasių nuoma uosto akvatorijos gilinimo darbams. Remiantis patikrinimo aktu, pareiškėjas 2006 m. sausio mėn. buhalterinėje apskaitoje apskaitė prekių įsigijimą už 139118,28 Lt pagal UAB „Vivega“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pareiškėjas atskaitė PVM sumas – 14179,29 Lt ir 7042,14 Lt, kurios buvo išskirtos UAB „Vivega“ vardu išrašytose 2006 m. sausio mėn. PVM sąskaitose faktūrose, 117896,85 Lt nurašė į gamybos sąnaudas, apskaitė 117896,85 Lt apmokestinamąją vertę. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad UAB „Vivega“ prekių įmonėms nepardavė, išrašytose PVM sąskaitose faktūrose pavaizduotos ūkinės operacijos faktiškai nebuvo atliekamos, todėl apskaitos dokumentai nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio. Nustatyta, kad pareiškėjas 2006 m. vasario, balandžio mėn. buhalterinėje apskaitoje apskaitė prekių įsigijimą už 392362,98 Lt pagal UAB „Toto“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atskaitė 59851,98 Lt pirkimo PVM, 332511 Lt nurašė į gamybos sąnaudas, apskaitė 332511 Lt apmokestinamąją vertę.
FNTT Specialiųjų užduočių skyrius 2007-05-22 raštu Nr. 25/06-3-5-2223 informavo Klaipėdos apskrities VMI, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-10015-07 dėl didelės vertės svetimo turto užvaldymo apgaule (mokestinė byla, b. l. 123).
FNTT 2008-04-01 raštu Nr. 25/04-3-5-1675 informavo Klaipėdos apskrities VMI, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-1001507 metu nustatyta, kad UAB „Hidroplius“ atstovas R. V., klastodamas dokumentus ir apgaulingai tvarkydamas UAB „Hidroplius“ buhalterinę apskaitą UAB „Hidroplius“ naudai apgaule įgijo didelės vertės PVM. FNTT pateikė 2008-02-22 specialisto išvadą dėl UAB „Hidroplius“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Specialisto išvadoje nurodyta, kad realiai sandoriai tarp UAB „Vivega“, UAB „Toto“ ir pareiškėjo nėra įvykę ir konstatuota, kad dėl UAB „Hidroplius“ atstovų neteisėtų veiksmų valstybės biudžetas patyrė 148634 Lt žalos (81073 Lt PVM ir 67561 Lt pelno mokesčio) (mokestinė byla, b. l. 85-91).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-10-23 baudžiamuoju teismo įsakymu UAB „Toto“ direktorių T. Blagnį pripažino kaltu pagal BK 223 str. 1 d., 300 str. 1 d. Teismas konstatavo, kad nusikalstamai veikai nuslėpti naudotos įmonės, iš jų UAB „Toto“ ir UAB „Vivega“, kurios realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdė (mokestinė byla, b. l. 93-109).
FNTT 2009-10-28 raštu Nr. 25/06-9-5925 informavo Klaipėdos apskrities VMI, kad R. V. ir UAB „Hidroplius“ dėl padarytų nusikaltimų visiškai prisipažino, pareiškė, kad atlygins padarytą žalą (baudž. byla, 2 t., b. l. 158). Nustatyta, kad UAB „Hidroplius“ 2009-10-30 pavedimu Nr. 95 VMI sumokėjo 81073,41 Lt PVM, pavedimu Nr. 96 – 67561 Lt pelno mokesčio (b. l. 71-72). Klaipėdos apskrities VMI 2009-11-06 raštu Nr. (6.1)-D2-12926 patvirtino FNTT, kad pareiškėjas nurodytus mokesčius sumokėjo, nurodė pritarianti susitaikymui su R. V. ir UAB „Hidroplius“ (baudž. byla, 2 t., b. l. 164).
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-12-17 nutartimi patvirtino prokuroro 2009-11-26 nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-10048-09 nutraukimo R. V. ir UAB „Hidroplius“ atžvilgiu, susitaikius su valstybės institucijos atstovu (mokestinė byla, b. l. 76-84).
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl to, ar mokesčių administratoriaus reikalavimą sumokėti mokestinio ginčo metu apskaičiuotus mokesčius ir su jais susijusias sumas, pareiškėjui atlyginus atitinkamo dydžio žalą biudžetui baudžiamojoje byloje, laikytinas baudimu už tą patį pažeidimą antrą kartą.
Minėti bylos dokumentai patvirtina, kad mokesčių administratorius ginčijamuose sprendimuose nurodė mokesčio mokėtojui sumokėti sumas - 81073,41 Lt PVM ir 67561 Lt pelno mokesčio, kurias mokesčių mokėtojas ginčijamų sprendimų priėmimo metu jau buvo sumokėjęs, tai yra konstatuota jau pirminiame mokestinio patikrinimo dokumente – patikrinimo akte.
2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) 2 str. 18 d. nustato, kad mokestinė prievolė – mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Pagal MAĮ 40 str., mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, laiku pateikti mokesčių deklaracijas ir kitus teisės aktuose nurodytus dokumentus, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus.
Pagal MAĮ 82 str. 1 p. konkretaus mokesčių mokėtojo mokestinė prievolė įvykdoma mokesčio ir su juo susijusių sumų sumokėjimu.
Pagal MAĮ 83 str. mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos sumokamos per kredito įstaigą arba kitą mokėjimo paslaugų teikėją. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka mokestis gali būti sumokėtas grynaisiais pinigais per mokesčių administratoriaus pareigūną, turintį įgaliojimą priimti grynuosius pinigus.
Pagal MAĮ 84 str. mokesčių mokėtojo sumokėtos sumos įskaitomos pagal mokėjimo nurodyme mokesčių mokėtojo nurodytą įmokos kodą. Sumokėtų sumų kodavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Jei mokesčių mokėtojas konkrečiai nenurodo, už ką turi būti įskaityta jo sumokėtoji suma, ji įskaitoma centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka.
Pagal MAĮ 93 str. 1 d. 1 p. mokestinė prievolė pasibaigia, kai įvykdoma mokestinė prievolė.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal MAĮ 105 str. 3 p. mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: <...> mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Pagal MAĮ 109 str. priverstinai išieškotos mokestinės nepriemokos sumos įskaitomos ir skirstomas šio Įstatymo 84 ir 85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Pagal MAĮ 158 str. praėjus šiame Įstatyme nustatytiems sprendimo dėl mokestinio ginčo apskundimo terminams, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos priimtą sprendimą privalo vykdyti ginčo šalys, taip pat su ginču susiję tretieji asmenys.
Pagal minėtą reglamentavimą, mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl nurodymo sumokėti mokesčius, turi teisę priimti tokį sprendimą, jeigu mokestinė prievolė nėra įvykdyta. Ginčijamu atveju mokestinė prievolė buvo įvykdyta sprendimų priėmimo metu, todėl mokesčių administratorius neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo ginčijamais sprendimais nurodyti sumokėti pakartotinai tas pačias mokesčių sumas. Mokesčių administratoriaus sprendimai įgyja privalomumo galią ir gali būti priverstinai vykdomi, todėl privalomi sprendimai, kuriais nurodoma sumokėti jau sumokėtus mokesčius, neatitinka minėtų teisės normų bei teisingumo ir protingumo kriterijų. Minėtos teisės normos nenustato, jog sumokėtos sumos turi ar gali būti įskaitomos tik sprendimų vykdymo metu. Dėl to neteisingi yra atsakovo motyvai, kad sumokėtos sumos bus įskaitytos vykdymo metu. Pagal minėtą mokesčių administratoriaus aiškinimą yra galima situacija, kai mokesčių mokėtojas bus sumokėjęs visus mokesčius bei su jais susijusias sumas, o mokesčių administratorius priims sprendimus dėl jų sumokėjimo, bus nagrinėjamas mokestinis ginčas, tik vykdymo metu bus sprendžiamas klausimas dėl sumokėtų sumų įskaitymo.
Neteisingi yra institucijų motyvai, jog sumokėtos sumos buvo baudžiamojoje byloje, tai yra skirtingos atsakomybės. Minėti motyvai bei nurodyta teismų praktika dėl skirtingų atsakomybės rūšių yra aktuali tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas ar jo atstovas yra nubaudžiami baudžiamojoje byloje už veiksmus, kuriuose dėl mokesčių įstatymų pažeidimo pagal Baudžiamąjį kodeksą yra ir nusikaltimo sudėtis, minėtiems asmenims yra taikoma baudžiamoji sankcija, o nuteistieji asmenys mano, kad jie tokiu atveju neprivalo mokėti jokių mokesčių, paskaičiuotų mokestinio patikrinimo metu, nes jie jau yra nubausti baudžiamojoje byloje. Būtent minėtais atvejais yra aiškinama, kad tai nėra dviguba atsakomybė, o yra skirtingos atsakomybės rūšys, o asmens nubaudimas baudžiamojoje byloje, neatleidžia nuo pareigos sumokėti mokesčius. Paprastai tokiais atvejais mokestinis tyrimas inicijuojamas priėmus procesinį sprendimą baudžiamojoje byloje ir nuteisus asmenį už mokesčio įstatymų pažeidimus, yra paskaičiuojami ir nurodoma sumokėti mokesčius, kurie nėra sumokėti į valstybės biudžetą.
Šioje byloje pareiškėjas neginčijo savo mokestinės prievolės dėl to, kad buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybės ir šią savo prievolę mokesčių mokėtojas iš dalies įvykdė, todėl nėra pagrindo nurodyti pakartotinai vykdyti šią prievolę.
Neturi reikšmės atsakovo motyvai, jog baudžiamojoje byloje yra patenkintas ieškinys ir sumokėta žala biudžetui. Toks atsakovo aiškinimas suteikia pagrindą daryti prielaidas, jog atsakovas gali reikalauti sumokėti analogiškas sumas ir mokestiniame ginče, nes, kaip minėta, šios valstybės institucijos sprendimai yra privalomi. Byloje neginčijamai nustatyta, kad baudžiamojoje byloje sumokėtos sumos yra tos pačios sumos, kurias nurodyta sumokėti ginčijamais sprendimais, todėl nesuprantami yra atsakovo argumentai, kad tų sumų mokėjimo paskirtis yra kitokia. Baudžiamojoje byloje nėra sumokėtas neturtinės žalos atlyginimas, nėra apmokėtas mokesčių inspekcijos turto sugadinimo ar sunaikinimo išlaidos, tai yra mokesčiai į valstybės biudžetą, kuriuos analogiškai paskaičiavo ir mokesčių administratorius. Reikalavimo baudžiamojoje byloje pavadinimas civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo nekeičia šio reikalavimų esmės, minėti reikalavimai atsirado dėl mokesčių biudžetui nesumokėjimo.
Nepagrįsti yra skundo reikalavimai panaikinti ginčijamus sprendimus kitoje dalyje, t.y. dėl nesumokėto mokesčio bei delspinigių ir baudų panaikinimo.
Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, kad UAB „Toto“ ir UAB „Vivega“ realiai ūkinės komercinės veiklos nevykdė, jų apskaitos dokumentai neturi juridinės galios, o pareiškėjas nepagrįstai laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 apskaitė medžiagų įsigijimą iš šių įmonių, į PVM atskaitą įtraukė 81073 Lt pirkimo PVM, padidino sąnaudas ir sumažino apmokestinamąjį pelną 450408 Lt, dėl to nepriskaičiavo pelno mokesčio 67561 Lt ir laikinojo socialinio mokesčio 18016 Lt. Nustatyta, kad pareiškėjo ir jo atstovo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-10048-09 dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 1 d. (Tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų), 222 str. 1 d. (Tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.), 300 str. 1 d. (Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų). Remiantis FNTT specialisto išvada, valstybės biudžetui dėl minėtų veiksmų padaryta 148634 Lt žala. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas ir jo atstovas visiškai pripažino kaltę dėl minėtų nusikalstamų veikų ir 2009-10-30 sumokėjo 148634 Lt, atitinkamai 81073, 41 Lt PVM ir 67561 Lt pelno mokesčio. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 38 str., pareiškėjui ir jo atstovui susitaikius su valstybės institucija.
67561 Lt pelno mokesčio priskaičiuota pareiškėjui vadovaujantis 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 str. 1 d.
18016 Lt laikinojo socialinio mokesčio priskaičiuota pareiškėjui vadovaujantis 2005 m. birželio 7 d. Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo Nr. X-231 3 str., pagal kurį socialinį mokestį moka tie juridiniai asmenys, kurie už tą patį mokestinį laikotarpį privalo mokėti pelno mokestį nuo apmokestinamojo pelno. Pagal šio įstatymo 4 str. 1 d., mokesčio bazė yra Pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas.
Nustatyta, kad mokesčių administratorius už laikotarpį nuo 2006-02-27 iki 2009-10-30 apskaičiavo 37608 Lt PVM delspinigių, už laikotarpį nuo 2007-10-02 iki 2009-10-30 apskaičiavo 18806 Lt pelno mokesčio delspinigių, 3853 Lt socialinio mokesčio delspinigių ir skyrė 32429 Lt PVM baudą, 27024 Lt pelno mokesčio baudą bei 7206 Lt socialinio mokesčio baudą. Centrinis mokesčių administratorius baudas sumažino ir skyrė 16215 Lt PVM baudą, 13512 Lt pelno mokesčio baudą ir 3603 Lt socialinio mokesčio baudą. Minėta, kad pareiškėjas neginčija faktinių aplinkybių, tai, jog tikrinamuoju laikotarpiu pažeidė mokesčių įstatymų nuostatas, kas sudaro pagrindą svarstyti mokesčių mokėtojo atsakomybės klausimą bei taikyti mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimą.
Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 str. 1 d. 2 p., delspinigiai mokami už nesumokėtą ar pavėluotai sumokėtą patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytą nedeklaruotą deklaruojamą ar neapskaičiuotą nedeklaruojamą mokestį. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 str. 1 d., Pelno mokesčio įstatymo 56 str., Laikinojo socialinio mokesčio įstatymo 11 str. nuostatas, asmenims, pažeidusiems Įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Vadovaujantis VMI viršininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 patvirtintų Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių (2004-12-23 įsakymo Nr. VA-204 redakcija) 84 p., delspinigiai neskaičiuojami ir patikrinimo akte nenurodomi tais atvejais, kai mokesčių administratoriaus pareigūnas patikrinimo metu nustato, kad mokėtojas turėjo mokesčio nepriemoką, bet tą patį laikotarpį jis turėjo to paties ar kito mokesčio permoką, kuri yra tokia pat arba didesnė už mokestinio patikrinimo metu nustatytą (apskaičiuotą) nepriemokos sumą ir pagal MAĮ 87 straipsnį nedraudžiama permokėtas sumas įskaityti nustatytoms mokesčių nepriemokoms padengti. Nustatyta, kad mokesčių administratorius, apskaičiuodamas delspinigius, nustatė, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu turėjo tam tikrų mokesčių permokas, į jas atsižvelgė, PVM ir pelno mokesčių delspinigius skaičiavo iki 2009-10-30, t.y. tos dienos, kai pareiškėjas sumokėjo ginčo mokesčius.
Vadovaujantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytomis teisės normomis, darytina išvada, kad mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai už atitinkamą laikotarpį skaičiavo delspinigius ir skyrė baudas. Mokesčių administratorius nustatęs, kad yra neįvykdyta mokestinė prievolė dėl 81073 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 67561 Lt pelno mokesčio, dėl 18016 Lt socialinio mokesčio, neturėjo pagrindo neskaičiuoti pareiškėjui delspinigių ir neskirti baudų dėl tokių mokesčių nesumokėjimo ar sumokėjimo praleidus terminą. Dėl nurodytų motyvų, nėra pagrindo naikinti sprendimus dėl nesumokėto mokesčio ir pagal teisės aktų reikalavimus paskaičiuotų delspinigių ir paskirtų baudų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjo UAB „Hidroplius“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2011-01-15 sprendimą Nr. S-3 (7-316/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2010-10-18 sprendimą Nr. 69-275 bei Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010-08-23 sprendimą Nr. AB2-10 dalyje, kuria pareiškėjui nurodyta valstybės biudžetui sumokėti 81073 Lt pridėtinės vertės mokesčio ir 67561 Lt pelno mokesčio.
Kitoje dalyje – dėl nurodymo sumokėti 37608 Lt PVM delspinigius, 16215 Lt PVM baudą, 18806 Lt pelno mokesčio delspinigius, 13512 Lt pelno mokesčio baudą, 18016 Lt socialinį mokestį, 3853 Lt socialinio mokesčio delspinigius ir 3603 Lt socialinio mokesčio baudą, pareiškėjo UAB „Hidroplius“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.