Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-651-66-2011

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-06-22
Bylos Nr.: 1A-651-66-2011
Teisminio proceso Nr.: 1-10-2-00121-2008-8
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Teresėlė Kazlauskienė (pirm.), Audronė Kartanienė, Arūnas Kisielius
Nuteistasis: V. S.
Advokatai: Linas Vasiliauskas

NUORAŠAS:

Pranešėja Teresėlė Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-651/2011

Teisėjas Gediminas Viederis Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00121-2008-8

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.2.1.; 2.4.7.; 2.4.8.; 1.2.18.11.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2011 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Teresėlės Kazlauskienės,

teisėjų Audronės Kartanienės, Arūno Kisieliaus,sekretoriaujant Dariui Kamandieriui,dalyvaujant prokurorei Rasai Lukaševič,nuteistajam V. S.,gynėjui advokatui Linui Vasiliauskui,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. ir nubaustas 35 MGL dydžio (4550 Lt) bauda.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad privalėdamas tvarkyti, netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos, o būtent:

jis nuo 2005-09-08 iki 2008-01-14, būdamas UAB „S(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostata „už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas“ būdamas atsakingas už uždarosios akcinės bendrovės „S(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, nuo 2007-12-01 iki 2008-01-14, privalėdamas tvarkyti, netvarkė UAB „S(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2007-10-25 įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 4 str., kuris nustato, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, t. y. neorganizavo šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neužtikrino, kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma laikantis minėtų reikalavimų, 6 str. 2 d., kuri nustato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, t. y. neužtikrino, kad į bendrovės buhalterinę apskaitą būtų įtrauktos minėto laikotarpio ūkinės operacijos, 16 str. 1 d., kuri nustato, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, t. y. neužtikrino, kad bendrovės vykdomos ūkinės operacijos būtų registruojamos apskaitos registruose, 17 str., kuris nustato, kad „finansinė atskaitomybė sudaroma pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“ ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2007-06-07 įstatymo Nr. IX-575 redakcija) 4 str. 1 d., kuri nustato, kad „finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas“, t. y. neužtikrino, kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ būtų sudaryta ir pateikta mokesčių administratoriui 2007 metų finansinė atskaitomybė; Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2007-06-07 įstatymo Nr. IX-575 redakcija) 15 str. 9 d., kuri nustato, kad „iki finansinės atskaitomybės sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos įmonės finansinių metų ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“, t. y. neorganizavo šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neužtikrino, kad į bendrovės apskaitą būtų įtrauktos 2007 metų gruodžio mėn. ūkinės operacijos, 15 str. 11 d., kuri nustato, kad „finansinę atskaitomybę įmonės sudaro pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis“, t. y. neorganizavo šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neužtikrino, kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ 2007 metų gruodžio mėn. ūkinės operacijos būtų registruojamos apskaitos registruose, todėl pagal 2007-12-31 duomenis nebuvo sudaryta finansinė atskaitomybė; dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB „S(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-01 – 2007-12-31 ir 2008-01-01 – 2008-01-14 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendį ir jį išteisinti. Skunde nurodo, kad teismas nuosprendyje pažymėjo kaip įrodytą aplinkybę tai, kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjo taip, kaip priklauso pagal sutartį su UAB „F(duomenys neskelbtini)“. Tai grindžiama UAB „F(duomenys neskelbtini)“ 2010-12-03 teismui pateiktu raštu Nr. 227/10, pagal kurį UAB „S(duomenys neskelbtini)“ atliko paskutinį apmokėjimą už UAB „F(duomenys neskelbtini)“ suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas 2007-11-16, taip pat liudytojų R. K. bei E. P. paaiškinimais, kad esą UAB „S(duomenys neskelbtini)“ jau „nuo rudens“ nemokėjo už teikiamas paslaugas. Apeliantas nurodo, kad išvadą, jog UAB „S(duomenys neskelbtini)“nemokėjo UAB „F(duomenys neskelbtini)“ už šios teikiamas buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, paneigia byloje esantis UAB „S(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos, buvusios AB SEB bankas, išrašas (t. 2., b.l. 3-37), iš kurio matyti, kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ reguliariai ir pastoviai mokėjo UAB „F(duomenys neskelbtini)“ už šios teikiamas paslaugas. Iš šių duomenų matyti, kad UAB „F(duomenys neskelbtini)“ buvo sumokėta iš viso 28 945,79 Lt, t.y. vidutiniškai 4824 Lt per mėnesį.

Skunde nurodoma, kad byloje nėra jokio dokumento, liudijančio apie UAB „S(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą UAB „F(duomenys neskelbtini)“. Byloje nepateikta nė viena UAB „F(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita – faktūra, kurios neapmokėjo UAB „S(duomenys neskelbtini)“. Anot UAB „F(duomenys neskelbtini)“ vadovės R. K., UAB „S(duomenys neskelbtini)“ liko neatsiskaičiusi už 2007 metų lapkričio mėnesį, skola apie 800 Lt (t. 5., b.l. 169). Įvertinant UAB „S(duomenys neskelbtini)“ mokėtų sumų per mėnesį dydžius, akivaizdu, kad tokia suma negalėjo būti paslaugų nutraukimo priežastimi, be to, byloje nėra dokumento, liudijančio, kad tokio dydžio skola apskritai egzistavo. Byloje nesant jokių skolos faktą patvirtinančių duomenų, neatmestina, kad iš 2007 metų lapkričio mėnesį sumokėtų 6500 Lt, dalis lėšų sumokėta avansu tiek už šio mėnesio, tiek ir likusį laikotarpį, kurį, kaip teigė UAB „F(duomenys neskelbtini)“ atstovai, sutartis jau buvo „nutraukta“, tačiau UAB „F(duomenys neskelbtini)“ ir toliau tvarkė UAB „S(duomenys neskelbtini)“ apskaitą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-01-14 neorganizavęs UAB „S(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo ir neužtikrinęs, kad minėtu laikotarpiu būtų tvarkoma šios bendrovės buhalterinė apskaita. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. nuostatas, ūkio subjektų apskaitos tvarkymas organizuojamas taip, kad apskaitą tvarko arba ūkio subjekto struktūrinis padalinys, arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris), arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė. UAB „S(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas buvo organizuotas paskutiniuoju būdu, t.y. 2005-08-04 buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų sutartis Nr. 11 su UAB „F(duomenys neskelbtini)“. Šios bendrovės darbuotojai ir tvarkė UAB „S(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Kaip bylos nagrinėjimo metu teigė kaltinimo pusė, ši įmonė neva nuo 2007-11-30 minėtą paslaugų sutartį nutraukė. Tą patį teigė ir UAB „F(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. K. (t. 5., b.l. 168-169). Teismas jo atžvilgiu priimtame nuosprendyje konstatavo, kad buvo nutraukta ne pati sutartis, kaip teigė tiek kaltinimas (prokuroras), tiek UAB „F(duomenys neskelbtini)“ atstovai, o tik pačių paslaugų teikimas. Apelianto nuomone, teismas, esant tokiai kaltinimo pozicijai, t.y. jam teigiant apie pačios paslaugų sutarties nutraukimą apskritai, be jokio pagrindo visą situaciją ėmėsi vertinti tuo aspektu, kad neva buvo nutrauktas paslaugų teikimas, o ne pati sutartis. Tačiau, ar būtų teigiama apie pačios sutarties nutraukimą, ar tik apie paslaugų pagal sutartį nutraukimą, faktinė situacija, konkrečiai pačios UAB „F(duomenys neskelbtini)“ jos darbuotojų veiksmai visiškai paneigia išvadas dėl sutarties/paslaugų teikimo nutraukimo. Kaip matyti iš 2005-08-04 buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 11 10.3 punkto, ši sutartis gali būti nutraukta šiais atvejais: šalių susitarimu; vienašališkai, vienai iš šalių prieš 30 kalendorinių dienų įspėjus kitą šalį apie sutarties nutraukimą. Byloje nėra duomenų, kad ši sutartis būtų buvusi nutraukta šalių susitarimu, ar kad UAB „F(duomenys neskelbtini)“ būtų informavęs UAB „S(duomenys neskelbtini)“ apie sutarties nutraukimą taip, kaip numatyta sutartyje.

Apeliantas skunde teigia, kad jei, kaip teigia UAB „F(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. K. bei kaltinimo pusė, sutartis buvo nutraukta, tai UAB „F(duomenys neskelbtini)“ privalėjo visus turimus UAB „S(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus pagal apyrašą perduoti UAB „S(duomenys neskelbtini)“ tam, kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ pati ar kitų įmonių pagalba galėtų toliau tvarkyti savo buhalterinę apskaitą. Iniciatyva dėl dokumentų perdavimo turėjo kilti iš UAB „F(duomenys neskelbtini)“ pusės, nes būtent ši įmonė savo iniciatyva be jokio pranešimo nutraukė sutartį, o pagal paminėtas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarime Nr. 55 pateiktą išaiškinimą, būtent šios įmonės darbuotojams tenka visa atsakomybė dėl UAB „S(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymo. Analogiškų veiksmų UAB „F(duomenys neskelbtini)“ turėjo imtis ir paslaugų nutraukimo atveju, tačiau jokių panašių veiksmų iš UAB „F(duomenys neskelbtini)“ nebuvo. UAB „F(duomenys neskelbtini)“ UAB „S(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentų neperdavė ir net nepranešė, neinformavo, jog ryšium su sutarties nutraukimu rengiasi perduoti visus turimus dokumentus UAB „S(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra tokias aplinkybes liudijančių dokumentų.

Apelianto nuomone, tai, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartis nebuvo nutraukta, rodo ir šios aplinkybės: UAB „F(duomenys neskelbtini)“, neva nutraukusi sutartį, toliau iš UAB „S(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų priėmė 2007 gruodžio – 2008 vasario mėnesių pirminius apskaitos dokumentus, tarp jų ir 2009-11-16 specialisto išvados Nr. 140-(08518)-IS1-8834 4-5 lapuose nurodomus apskaitos dokumentus. Visi šie dokumentai UAB „S(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „Bankrotera“ buvo perduoti būtent UAB „F(duomenys neskelbtini)“ patalpose. Tai teisminio nagrinėjimo metu paliudijo ir UAB „F(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. K. (t. 5, b.l. 169). UAB „F(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai (E. P.) toliau, neva nutraukę sutartį, vedė „S(duomenys neskelbtini)“ kasos knygą, pildė kasos orderius, pildė ir teikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčių deklaracijas (2009-07-03 specialisto išvada Nr. 140-(5533)-IS1-5339, 3-4 lapai). Dalis E. P. surašytų apskaitos dokumentų yra ir byloje (t. 2., b.l. 169-173, 193). UAB „F(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja E. P., betarpiškai tvarkiusi UAB „S(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, teisminio nagrinėjimo metu taip pat paaiškino, kad jokio nurodymo iš savo bendrovės vadovybės dėl paslaugų nutraukimo UAB „S(duomenys neskelbtini)“ nebuvo gavusi ir toliau, t.y. 2007 metų gruodį bei 2008 metų sausį vedė šios įmonės apskaitą – priiminėjo apskaitos dokumentus, išrašinėjo kasos išlaidų orderius, vedė kasos knygą, pildė mokesčių deklaracijas (t. 5., b.l. 171-172, 200-202). Kad kasos knygos vedimas ir pildymas yra buhalterinės apskaitos dalis, patvirtino ir UAB „F(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. K. (t. 5., b.l. 169-170). Pažymi, kad antstolis Vitalis Milevičius būtent UAB „F(duomenys neskelbtini)“ patalpose 2008-01-22 areštavo UAB „S(duomenys neskelbtini)“ kasos knygoje esančias lėšas. Todėl apeliantui nesiprantama, kokiu tikslu ir kodėl, neva nuo 2007-11-30 nutraukusi 2005-08-04 buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 11, UAB „F(duomenys neskelbtini)“ toliau laikė UAB „S(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, priiminėjo naujai teikiamus dokumentus, išrašinėjo apskaitos dokumentus, vedė kasos knygą, pildė kitus dokumentus. Todėl nutraukus apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį, toliau neturėjo būti priimami nauji apskaitos dokumentai, o turimi grąžinti UAB „S(duomenys neskelbtini)“. Toliau priimdama naujai išrašomus dokumentus ir negrąžindama turimų, UAB „F(duomenys neskelbtini)“ tuo pačiu savo veiksmais patvirtino, jog realiai minėta paslaugų sutartis nebuvo nutraukta. Ir faktas yra tai, kad UAB „F(duomenys neskelbtini)“, priimdama „S(duomenys neskelbtini)“ apskaitos dokumentus, netvarkė UAB „S(duomenys neskelbtini)“ apskaitos, t.y. nevykdė pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų. Priešingai, nei teigiama teismo nuosprendyje, apeliantas organizavo UAB „S(duomenys neskelbtini)“apskaitos tvarkymą – sudarė tuo tikslu atitinkamą sutartį su UAB „F(duomenys neskelbtini)“, UAB „Stirniai“ pakankamai daug mokėjo UAB „F(duomenys neskelbtini)“ už teikiamas paslaugas. Todėl nesant jokių duomenų apie paslaugų sutarties nutraukimą, o faktiniams duomenims liudijant, jog faktiškai sutartis nebuvo nutraukta, akivaizdu, kad ne ji (apeliantas), o UAB „F(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai netvarkė UAB „S(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos. Už UAB „S(duomenys neskelbtini)“ apskaitos netvarkymą turėjo būti patraukti atsakomybėn UAB „FIN centras“ darbuotojai, o kaltinimai jam (apeliantui) dėl UAB „S(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo neorganizavimo turėjo būti panaikinti kaip nepagrįsti.

Teismo posėdyje nuteistasis V. S. ir jo gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo nuosprendžio, apylinkės teismas V. S. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. už aplaidų UAB „S(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymą laikotarpiu nuo 2007-12-01 iki 2008-01-14, t.y. už tai, kad jis neorganizavo šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo ir neužtikrino, kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma laikantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (2007-10-25 įstatymo Nr. IX-574 redakcija) reikalavimų, dėl ko pagal 2007-12-31 duomenis nebuvo sudaryta finansinė atskaitomybė, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „S(duomenys neskelbtini)“ 2007-01-01 – 2007-12-31 ir 2008-01-01 – 2008-01-14 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo V. S. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

V. S. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais bylos faktiniais duomenimis: liudytojų V. M., R. K., E. P., Vėjūno Klimo, specialistės T. K. parodymais, paties kaltinamojo V. S. parodymais, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro 2009-07-03 specialisto išvada Nr. 140-(5533)-IS1-5339, 2009-11-16 specialisto išvada Nr. 140-(08518)-IS1-8834, UAB „F(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 227/10, byloje esančia 2005-08-04 buhalterinės apskaitos paslaugos sutarties Nr. 11 kopija, kuria UAB „F(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja pagal UAB „S(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus bei kitus duomenis teikti UAB „S(duomenys neskelbtini)“ sutartyje išvardintas buhalterinės apskaitos paslaugas, o UAB „S(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja už paslaugas sumokėti.

Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą nuo 2005-08-04 (apskaitos paslaugų sutartis Nr. 11) iki 2007 m. lapkričio 30 d. vykdė UAB „F(duomenys neskelbtini)“. UAB „S(duomenys neskelbtini)“ pilnai neatsiskaičius už 2007 m. lapkričio mėnesio buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, po 2007 m. lapkričio 30 d. UAB „F(duomenys neskelbtini)“ UAB „S(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos nebetvarkė. Tą patvirtino apklausta teisiamojo posėdžio metu UAB „F(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. K., kuri teigė, kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė už lapkričio mėnesį ir UAB „F(duomenys neskelbtini)“ liko skolingi 800 Lt. Kadangi UAB „S(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė už lapkričio mėnesį, jiems buvo priminta apie sutartį, t.y., kad nesumokėjus, nebebus teikiamos buhalterinės paslaugos. R. K. pripažino, kad apie sutarties nutraukimą buvo informuota žodžiu, raštu pranešta nebuvo. R. K. parodymus patvirtino UAB „F(duomenys neskelbtini)“ teismui pateiktas raštas Nr. 227/10, iš kurio matyti, jog UAB „S(duomenys neskelbtini)“ atliko paskutinį mokėjimą už UAB „F(duomenys neskelbtini)“ suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas 2007-11-16, atsiskaitymas už buhalterinės apskaitos paslaugas vykdavo tik bankiniais pavedimais. Tai, kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaitė su UAB „F(duomenys neskelbtini)“, patvirtino ir liudytoja E. P..

Specialistė T. K. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad dėl to, jog 2007 m. gruodžio mėnesį ir 2008 m. sausio – kovo mėnesiais buhalterinės apskaitos tvarkymas nebuvo organizuotas ir buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, iš dalies negalima nustatyti 2007 m. sausio 1 d. – 2007 m. gruodžio 31 d. ir 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. vasario 25 d. (bankroto bylos iškėlimo dienai) UAB „S(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros apsikeitimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neturėjo pagrindo abejoti, kad dėl atsakingo už buhalterinės apskaitos tvarkymą asmens neveikimo yra kilę LR BK 223 str. 1 d. dispozicijoje numatyti padariniai. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo konstatuotu kiek kitokiu V. S. inkriminuotu nusikalstamos veikos laikotarpiu, kadangi V. S., kaip įmonės direktorius, buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą būtent laikotarpiu nuo 2007 m. gruodžio 1 d. (kai UAB „F(duomenys neskelbtini)“ atsisakė teikti buhalterinės apskaitos paslaugas) iki 2008 m. sausio 14 d. (V. S. nuo 2008 m. sausio 14 d. atleistas iš UAB „S(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. S., kaip ūkio subjekto, užsiimančio verslu, direktorius, privalėjo ne tik domėtis, kaip įmonė vykdo minėtos sutarties dėl buhalterinės apskaitos paslaugų sąlygas, bet ir užtikrinti šios sutarties vykdymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė V. S. privalomo rūpestingo elgesio, vykdant 2005-08-04 buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 11 sąlygas. Pats V. S. pripažino, kad jis nesidomėjo įmonės finansiniai reikalais ir buhalterinės apskaitos tvarkymu, todėl šiais veiksmais jis pats sukūrė tokią situaciją, kurioje jis prisiėmė atsakomybės dėl UAB „S(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos netvarkymo riziką, o kitai sutarties šaliai – UAB „F(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 m. gruodžio 1 d. atsisakius tvarkyti UAB „S(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, jis, kaip bendrovės direktorius, tapo juridiškai atsakingas už šios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, todėl apylinkės teismas pagrįstai V. S. pripažino tinkamu LR BK 223 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektu.

Kaip matyti iš 2005-08-04 buhalterinės apskaitos paslaugų sutarties Nr. 11, minėtos sutarties 5.4 punktas leidžia paslaugų teikėjui (UAB „F(duomenys neskelbtini)“) atsisakyti tvarkyti apskaitą už sekantį laikotarpį, jei negauna iš kliento („S(duomenys neskelbtini)“) numatyto apmokėjimo iki nurodyto termino. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, jog tam, kad konstatuoti, jog UAB „F(duomenys neskelbtini)“ nuo 2007 m. gruodžio 1 d. atsisakė teikti buhalterinės apskaitos paslaugas bendrovei „S(duomenys neskelbtini)“, pakanka aiškiai išreikštos UAB „F(duomenys neskelbtini)“ pozicijos. Tai, kad tokia pozicija buvo išreikšta, byloje patvirtino UAB „F(duomenys neskelbtini)“ vadovė R. K.. Apie tai, kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ neatsiskaito su UAB „F(duomenys neskelbtini)“, parodė ir liudytoja E. P., kuri patvirtino R. K. parodymus, kad 2007 m. gruodžio 1 d. atsisakyta vykdyti finansinės apskaitos paslaugas dėl neatsiskaitymo su įmone. Todėl, UAB „S(duomenys neskelbtini)“ nevykdant 2005-08-04 sutarties su UAB „F(duomenys neskelbtini)“ sąlygų dėl apmokėjimo, UAB „F(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę atsisakyti tvarkyti UAB „S(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą ir šia teise pasinaudojo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog V. S. turėjo numatyti tokią UAB „F(duomenys neskelbtini)“ veiksmų galimybę, nes UAB „F(duomenys neskelbtini)“ teisė atsisakyti tvarkyti jo vadovaujamos įmonės apskaitą, jam buvo žinoma.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „S(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 įmonė visiems įsipareigojimams įvykdyti neturėjo pakankamai pinigų. Tai rodo, kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ neturėjo galimybių apmokėti už suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas. Be to, ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo nustatyta, kad nuo 2007-12-01 iki 2008-03-14 nebuvo organizuotas UAB „S(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymas ir nebuvo tvarkoma teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita.

Taigi, apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad byloje esantis UAB „S(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog UAB „S(duomenys neskelbtini)“ reguliariai ir pastoviai mokėjo UAB „F(duomenys neskelbtini)“ už šios teikiamas paslaugas, byloje nepateikta nė viena UAB „F(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaita – faktūra, kurios neapmokėjo UAB „S(duomenys neskelbtini)“, nepatvirtina tos aplinkybės, kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. gruodžio 1 d. nebuvo skolinga UAB „F(duomenys neskelbtini)“, dėl ko ši bendrovė galimai nepagrįstai atsisakė teikti buhalterinės apskaitos paslaugas, nes UAB „S(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 įmonė visiems įsipareigojimams įvykdyti neturėjo pakankamai pinigų, tame tarpe ir lėšų sumokėti UAB „F(duomenys neskelbtini)“ už suteiktas paslaugas. Beje, UAB „F(duomenys neskelbtini)“ vadovė patvirtino, kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ už teikiamas paslaugas liko skolinga 800 Lt. Kad UAB „S(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių sunkumų, neabejotinai patvirtina ta aplinkybė, kad šiai bendrovei 2008 m. vasario 25 d. iškelta bankroto byla.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuo 2007 m. gruodžio 1 d. UAB „F(duomenys neskelbtini)“ nebeteikė buhalterinės apskaitos paslaugų, todėl apelianto skundo argumentai, kad ir po sutarties nutraukimo UAB „F(duomenys neskelbtini)“ toliau tvarkė UAB „S(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, nelaikytini pagrįstais. Tai, kad po 2007 m. gruodžio 1 d. UAB „S(duomenys neskelbtini)“ tam tikri finansiniai dokumentai vis dar buvo laikomi UAB „F(duomenys neskelbtini)“, ir, kad po bankroto bylos iškėlimo įmonės dokumentus bankroto administratoriui perdavė būtent UAB „F(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bendrovė „F(duomenys neskelbtini)“ toliau teikė paslaugas.

Apeliantas skunde nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad sutartis būtų buvusi nutraukta šalių susitarimu, ar kad UAB „F(duomenys neskelbtini)“ būtų informavęs UAB „S(duomenys neskelbtini)“ apie sutarties nutraukimą taip, kaip numatyta sutartyje.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad buvo nutraukta ne pati paslaugų teikimo sutartis, o buvo nutrauktas paslaugų teikimas pagal minėtą sutartį, todėl, UAB „S(duomenys neskelbtini)“ nemokant už suteiktas paslaugas dėl nustatytų finansinių sunkumų, UAB „F(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę nebeteikti paslaugų, kaip teisingai konstatavo nuosprendyje pirmosios instancijos teismas.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktais įrodymais, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad V. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančią medžiagą. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 5 d.). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismas buvo šališkas arba pažeidė BPK normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl kolegija konstatuoja, kad naikinti teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Taigi, nors nuteistasis V. S. prašė jį išteisinti nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, jo kaltė yra visiškai įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais.

Sutinkamai su suformuota teisine praktika, padarius išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kolegija neprivalo analizuoti kiekvieno apeliacinio skundo argumento, neturinčio esminės reikšmės šio nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-398/2009).

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo V. S. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindu. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas V. S., kaip anksčiau neteistam asmeniui, bei atsižvelgęs į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, savo dydžiu artimą vidurkiui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo V. S. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo.

Kolegijos pirmininkė (parašas) Teresėlė KazlauskienėTeisėjai (parašas) Audronė Kartanienė(parašas) Arūnas KisieliusNuorašas tikras:Kolegijos pirmininkė Teresėlė Kazlauskienė