Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, Lietuvoje teistas Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį galutine 34 MGL baudos bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. Z. 2022 m. gegužės 27 d. apie 22.00 val., (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, būdamas neblaivus, terorizavo savo mamą G. Z., tai yra sakydamas, kad „jai liko nebedaug laiko gyventi“, kad „ji šviežių bulvių nesulauks“ ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką išbėgęs iš gyvenamojo namo į lauką bei iš garažo paėmęs 10 litrų plastikinę talpą su benzinu, klausdamas nukentėjusiosios „ar ji yra mačiusi gyvą fakelą“, apipylė benzinu G. Z. ant galvos, rūbų ir automobilio (duomenys neskelbtini), kuriame ji sėdėjo, bei toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką iš lauko pusės apipylė namo, ūkinio pastato sienas, namo įėjimo duris, taip terorizavo žmogų grasindamas padegti (padaryti pavojingą gyvybei ar sveikatai ir turtui veiką) ir G. Z. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.

L. Z., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštus kaltinimus ir žinomas bylos aplinkybes, kaltu prisipažino ir parodė, jog labai gailisi. Nurodė, kad 2022 m. gegužės 27 d. viskas įvyko, nes susipyko su mama, prarado kontrolę, gailisi dėl to. Su mama susitaikė, norėtų greičiau pabaigti bylą. Turi daug baudų, nori įsidarbinti, reikia asmens dokumento. Nurodė, kad yra registruotas Užimtumo tarnyboje, dėl sveikatos fizinio darbo dirbti negali, yra antros grupės invalidas, nustatytas antro lygio diabetas. Ikiteisminio tyrimo metu nepripažino įvykio aplinkybių, nes buvo supykęs. Mamos atsiprašė, tikisi, kad mama atleido. Dabar santykiai normalūs, dėl kardomosios priemonės negalėjo mamai padėti. Kai įvyko įvykis beveik pastoviai gyveno pas mamą, benzino turėjo garaže. Pripažįsta kaltinime nurodytas aplinkybes. Buvo penki litrai benzino. Su benzinu pataikė ant mamos, aplaistė sienas. Tą dieną buvo išgėręs, beveik visas aplinkybes atsimena. Viskas mamos parodymuose teisinga, jos apklausos parodymus žino. Susipyko, nes kai viską sutvarkė, dirbo, mama pasidarė kitokia, nekalbėjo, gindavo jį į miestą, į jo butą. Penktadieniais po darbų vartodavo alkoholį. Mama nematydavo, slėpdavosi. Ji netoleravo išgėrimų, gal dėl to norėjo, kad važiuotų į savo butą. Liepos mėnesį buvo nuteistas dėl vairavimo neblaiviam, dabar vartoja vaistus nuo alkoholio. Juos parsiuntė draugė, jie be recepto, po jų vartojimo pykina nuo alkoholio. Sutinka gydytis nuo alkoholizmo. Buvo pažeidęs kardomąją priemonę, bet nėra grėsmės, kad mamai gali ką nors padaryti.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

L. Z. kaltė padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo prisipažinimo ir duotų parodymų teismo posėdžio metu, kurie aprašyti aukščiau, įrodo ir kiti byloje esantys ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai (BPK 273, 291 straipsniai):

– pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji G. Z. parodė, kad ji gyvena viena jau devynis metus, turi keturis vaikus: tris dukras ir vieną sūnų. 2021 metais rugpjūčio mėnesį iš užsienio į Lietuvą grįžo jos sūnus L. Z.. L. grįžęs į Lietuvą gyveno savo bute, bet retkarčiais atvykdavo pasisvečiuoti pas ją į kaimą. Paskutiniu metu L. atvykęs į jos namu, apsigyveno. Apsigyvenęs ėmė nuolatos vartoti alkoholinius gėrimus, aiškinti, kaip jai reikia gyventi. Jos sūnus padauginęs alkoholio nuolatos būna agresyvus, neprognozuojamas, ne kartą jai yra sakęs, kad ją padarys neveiksnia ir prisiregistruos jos name. Ji sūnaus nuolatos prisibijo, bijo kad, jis jai nepadarytų ko nors negero. Vakar vakare jos sūnus L. namuose vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Padauginęs alkoholio jos sūnus būdamas namuose ėmė jai sakyti, kad jai liko nebedaug laiko gyventi, kad ji šviežių bulvių nesulauks. Neblaivus sūnus be jokios priežasties nuo stalo paėmė jai priklausančius du mobilius telefonus ir metė juos į žemę. Nuo smūgio į žemę mobilieji telefonai sudužo, pabiro ant žemės jų detalės. Praėjus kiek laiko sūnus jos paklausė, kam ji yra parašiusi testamentą, ji nieko negalvojusi pasakė, kad testamentą yra parašiusi dukrai R. L. išgirdęs apie tai, kad testamentas yra parašytas seseriai, o ne jam, iš karto įpyko ant jos, ėmė keikti tiek ją, tiek seseris. Įpykęs jos sūnus staigiai nubėgo į garažą bei iš ten pasiėmė 10 litrų plastikinę talpą, kurioje buvo benzinas. Kadangi sūnus išbėgo iš namo, todėl ji nujautė, kad jis gali padaryti kažką negero, todėl ir ji staigiai bėgo link savo automobilio (duomenys neskelbtini), norėdama pabėgti nuo sūnaus. Jai tik įsėdus į automobilį bandė jį užsivesti, tačiau negalėjo to padaryti, nes sūnus atjungė masę nuo akumuliatoriaus. Po to prie jos priėjęs sūnus su degiu skysčiu užpylė jį jai ant galvos bei pripylė jo į automobilio saloną. Sūnus L. pildamas degų skystį jai ant galvos klausė jos, ar ji yra mačiusi gyvą fakelą. Ji sūnų bandė raminti, tačiau šis nenurimo, o priėjęs prie jos gyvenamo namo iš lauko pusės degiu skysčiu apipylė namo sieną, įėjimo į namą duris. Kadangi ji automobiliu niekur išvykti nebegalėjo, išsikviesti pagalbos negalėjo, nes telefonus sūnus buvo sudaužęs, todėl badė nuraminti įsiaudrinusį sūnų, šnekino jį, ramino. Po kiek laiko sūnus nurimo, o po valandos jis vėl ėmė elgtis neprognozuojamai, kvietė ją į lauką sakydamas „einam, mama, aš tau parodysiu gyvą fakelą. Sūnus L. buvo nuėjęs į garažą, kur greičiausiai ieškojo benzino, tačiau jo nerado, nes ji jį buvo paslėpusi. Neradęs benzino jos sūnus užmigo. Sūnui užmigus, nuėjo miegoti ir ji. Šiandien nusprendė kreiptis į policiją, nes toliau nebegali gyventi su sūnumi, kuris grasina su ja susidoroti, vakar bandė ją padegti, ne kartą jai yra grasinęs sumušti, baugina ir įžeidinėja, dėl to ji yra labai įbauginta ir nebegali ramiai miegoti naktimis. Dėl sudaužytų mobiliųjų telefonų sūnaus atžvilgiu jokių pretenzijų nereiškia, nes šie buvo seni, todėl jokios žalos nepatyrė (I t., b. l. 36-42);

– nukentėjusioji G. Z. ikiteisminio tyrimo metu papildomai parodė, kad įvykio dieną, kai ji L. pasakė, kad testamentą užrašė savo kitai dukrai, tuo metu buvo abu namuose, kambaryje. Jis po tokių žodžių staiga išėjo iš kambario į lauką. Ji nuėjo paskui jį žiūrėti kas čia bus. Pamatė, kad jis nuėjo į garažą. Tada ji staiga lipo į savo automobilį, nes suprato, kad kažkas čia bus. Net nespėjo užsivesti savo automobilio, kai L. atbėgo prie jos dideliais žingsniais. Jis užsimojo su plastikiniu 10 l talpos indu, kuriame buvo benzinas, skirtas žolės pjovimui, ir ją juo apipylė. Apipylė taip, kad net benzinas varvėjo jai per plaukus. Laimei, kad jis degtukų su savimi neturėjo. Benzino kliuvo jai ir į akis, bet ji pas gydytojus nėjo ir nežino, ar eis. Jai neseniai buvo operuotos abi akys. Po to apipylimo benzinu ji prastai matė. Po to, kai jis ją apipylė, ji išlipo iš mašinos, puolė jį raminti, kad niekam nieko neužrašė, kad tik jis nieko nedarytų. Tada jis pradėjo su tuo benzinu laistyti namo sieną, už mašinos kitos klėties sieną laistė (medinį ūkinį pastatą), tada į namą įėjimo duris apipylė, sakė, kad „jei ne jam čia viskas priklausys, tada ir niekam čia niekas nepriklausys“. Jis sakė, kad viską čia padegs, klausė jos, ar nori ji pamatyti gyvą fakelą, tada dar labiau ji jo išsigando. Ji jį vis ramino, mažybiškai į jį kreipėsi, kad tik jis nurimtų. Nori pasakyti, kad ji gyvena labai toli, artimiausi kaimynai už 2 km. Telefoną, jos seną tokį, su mygtukais, jis jai paėmė iš rankų, dar būdamas namuose, po to, kai ji pasakė, kad testamentą ne jam užrašė. Išlipusi iš mašinos ji niekur nėjo, paėjo toliau nuo jo ir vis gražiuoju prašė jo, kad jis nieko jai nedarytų, sakė, kad draugiškai visi jos turtu pasidalinsit. Tada jis truputį nurimo, galimai suprato, ką padarė, tada jis įėjo į kambarį. Ji laukė lauke ilgai, tikėjosi, kad jis nurims ir užmigs. Nusivilko savo varvančius nuo benzino rūbus ir užmerkė juos su vandeniu. Viskas įvyko apie 22.00 val. vakaro. Ji palaukė, kol jis užmigs, susirado savo automobilio „slapuką“, kurį jis buvo iš jos mašinos ištraukęs, tuo metu, kai ją apipylė sėdinčią mašinoje, benzinu. Kadangi buvo vėlus vakaras, o važiuoti naktį ji negali, nes prastai ir taip mato. Ji sėdėjo verandoje, laukė ryto, kol išauš. Persirengusi sausais rūbais, ryte atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pravažiavo pro policiją, pamatė, kad viskas yra uždaryta, tada nuvyko pas dukrą, kuri gyvena čia pat mieste. Dukra, tada, kai jai papasakojo kas atsitiko, paskambino pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį, dukra pasiūlė jai kreiptis, nes nežinia, ką jis dar jai galėjo padaryti. Jei buvo vienas kartas, tai bus ir sekantis. Ji iš tikrųjų bijojo būti savo namuose ir to kas jos laukia grįžus namo. Iš pradžių ji žadėjo dovanoti ir atleisti savo sūnui, ir ieškinio ji jokio byloje neteiks, bet, kad jis atsisėdęs pradėjo meluoti ir neigti tai ką jai padarė, jai pasidarė pikta. Dabar jaučiasi gerai, kad pareigūnai uždraudė jam artintis prie jos. Po šito įvykio L. jos neatsiprašė, nebendrauja. Nori pasakyti, kad L., kai buvo mažas turėjo galvos traumą, jį 4 metų buvo partrenkęs automobilis, tada ilgai gulėjo ligoninėje. Kai L. suaugo ir išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), ten kiek žino, jis lankėsi pas kažkokius daktarus, nes parsivežė vaistų, sakė, kad jam kyla pyktis iš niekur ir dėl to jam yra paskirti vaistai, bet čia (duomenys neskelbtini) abejoja, ar jis lankosi pas kokį psichologą. Dar nori pasakyti, kad jis kol blaivus yra tada dar žmoniškai su juo galima susikalbėti, bet kai išgeria, tai jis tampa neprognozuojamas ir nežinia ką jis gali iškrėsti. L. nuo vaikystės, gal po tos galvos traumos, turi polinkį į ketinimą padegti. Kažkur prieš 20 metų prisimena buvo įvykis, kai L. norėjo alkoholiui pinigų, ir jos tėvams atsisakius jų jam duoti, jis irgi buvo apipylęs jų namų duris benzinu ir net padegęs, bet tada neprisimena kaip baigėsi įvykis, jai atrodo, kad kaimynai spėjo užgesinti. Nežino, kad jo sūnui yra, abejoja, kad jis gydysis (I t., b. l. 75-78);

– nukentėjusioji G. Z. papildomai parodė, kad dėl jos sūnaus poelgio ir pradžioje pasakytų žodžių ji suprato, kad jis, kai atsinešė benziną ir juo ją pylė ant galvos bei ant namo namų sienų, kad jis iš tikrųjų gali sudeginti jos turtą ir ją nužudyti ar sutrikdyti jai sveikatą, ji labai išsigando, iš to išgąsčio su juo kalbėjo kaip su mažu vaiku, kad tik jis nusiramintų. L. būdamas paaugliu buvo apipylęs benzinu jos mamos namus irgi sakė padegs, užtat šį kartą prisimindama, kad tai ne pirmas L. toks poelgis baiminosi, kad jis savo ketinimą įvykdys ir jai sveikatą sutrikdys ar nužudys. Ji suprato, kad L. taip pasielgė dėl to, kad ji pasakė, kad turtas bus ne jam užrašytas, užtat ir norėjo sunaikinti jos turtą, o su juo kartu ir ją. Jis tokių žodžių jai nepasakė, bet savo tokiu elgesiu leido jai taip suprasti (I t., b. l. 81-84);

– liudytojas R. V. parodė, kad 2022 m gegužės 28 d. apie pietus pas jį su jo žmona G. V. atvyko jos mama, jo uošvienė G. Z. Ji pasakojo, kad naktį jos sūnus L. atėmė iš jos telefoną, kad apipylė ją benzinu, jai lipant į automobilį, grasino ją padegti sakydamas nori pamatyti gyvą fakelą. Dar jis apipylė benzinu namus, automobilį. G. pas juos atėjo visa šlapia, šlapi buvo jos plaukai ir rūbai, ji visa smirdėjo benzinu. Atvykusi pas juos ji nuėjo į dušą atsiprausti, bet ji atsiprausė tada, kai jau buvo pabendravusi su pareigūnais. Jos veido jis neprisimena, tik atsimena ją visą šlapią ir benzino kvapą. Pradžioje G. dar dvejojo dėl policijos kvietimo, bet jie su žmona pasakė, kad tai nėra normalus jos sūnaus elgesys, tad bendru sutarimu jis ir paskambino pagalbos centrui. Dabar neprisimena, dėl ko ji pati nekalbėjo telefonu su pagalbos centru. G. buvo išsigandusi, ašarojo. Iškviesti pareigūnai atvyko pas juos į butą. Jis su L. susipažino prieš metus laiko, nes iki tol jis gyveno (duomenys neskelbtini). Jis buvo daug girdėjęs apie Liną negražių dalykų, nei jo žmona, nei kito jos šeimos nariai nebendravo su L., nes jis yra labai neadekvatus ir jo elgesys yra neprognozuojamas, dėl to jo visi ir vengia. Po šito įvykio, kai L. apipylė savo mamą benzinu, nuo tada jis pradėjo terorizuoti G., ji iš jo sulaukia ir skambučių ir žinučių, vis atvažiuoja jis pas ją į namus. G. rodė savo telefone, jo žinutes ir skambučius. Liepos 2 d. buvo naktis, kai G. jiems paskambino prašyti pagalbos, nes ji su savo mašina užklimpo kelyje, važiavo jai padėti. Esmė ta, kad kai L. paskambina G. telefonu, ji arba pas juos atvažiuoja į namus, kad jai ramiau būtų, arba važiuoja su savo mašina kažkur, kad tik nebūtų tuo metu namie, kai pas ją atvyksta L. Jai L. pradžioje visada skambina, o paskui ir atvyksta, o jo uošvienė tikrai jo bijo, nes nežino ko galima tikėtis iš jo. Taip buvo ir tą liepos 2 d. Ji išvyko, nes L. pasakė, kad atvyks pas ją ir užklimpo. Tai buvo vėlus laikas gal apie 12 val. nakties. Buvo pas G. jos kieme, kai pamatė, kad į kiemą įsuka automobilis. Kadangi pas ją niekas tokiu laiku nevažinėja, tad suprato, kad tai atvažiavo L. Jo žmona labai išsigando, iškart nubėgo už namo, jis jai liepė iškart skambinti pareigūnams. Savo vaiką jis iškart pasodino į savo automobilį, į kėdutę. Ant kiemo liko tik jis ir atvykęs L. Jo uošvienė stovėjo daug toliau nuo L., ji buvo kambaryje-virtuvėje, durys buvo atidarytos, ji jį matė, bet arti jo nėjo. Bandė pašnekinti jį, gražiuoju kalbėti su L., kad tempti laiką kol atvyks pareigūnai. Jau tada, kai L. išlipo iš mašinos, jis matė, kad jis buvo neblaivus, nes nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo. Stovėdamas kieme L. bandė išsiaiškinti, kad jam kvietė pareigūnus, kai jis buvo atvykęs pas uošvienę birželio mėnesį. Jis buvo piktas, jis atsimena, kad jis jam sakė, kad jį supakuos, kad jis kvietė jam pareigūnus tą birželio mėnesį, kai jis atvyko pas savo mamą. Paskutiniai L. žodžiai jam įlipant į automobilį ir išvažiuojant iš uošvienės kiemo buvo, kad nebus jo, nebus ir tavęs. Tai L. sakė uošvienei ir žiūrėjo į ją, kai taip pasakė. Tada jis išvyko iš jos kiemo. Nuo tada, kai L. girtą vairuojantį sustabdė pareigūnai, truputį dabar yra ramiau jo uošvienei, nes jis bet kada negali atvykti pas ją, bet jai vis tiek yra baugu, ji gyvena atokioje vietoje ir viena. Abejoja, ar jo žmona galėjo girdėti tokius L. žodžius pasakytus mamai, nes ji iš išgąsčio, visą laiką buvo pasislėpusi už namo ir kvietė pareigūnus. Ji visą tą laiką buvo už namo, nebuvo atėjusi į kiemą kol L. buvo kieme, bet dalį pokalbio su L. gal ir galėjo girdėti. Jis dar bandė kažkada kalbėti su L. dėl to, kad jis apipylė savo mamą benzinu, bet jis ignoruoja, neigia viską, sako, kad pati mama viską išsigalvojo, kad jis nieko nedarė, žodžiu jis nepripažįsta, kad taip galėjo pasielgti su savo mama (I t., b. l. 95-98);

– liudytoja G. V. parodė, kad parodymus duoti sutinka ir papasakos, kas jai yra žinoma. Dienos tiksliai dabar neprisimena, bet prisimena, kad pas ją į namus atvyko jos mama G. Z. Ji atėjo visa išsigandusi, toks kaip šokas ją ištikęs buvo, jos plaukai buvo šlapi, ji visa smirdėjo benzinu. Sakė mama, kad tik rūbus viršutinius persirengė, bet nuo jos vis tiek sklido benzino kvapas. Ji pas ją namuose į dušą nuėjo tik tada, kai pabendravo su pareigūnais. Tą naktį, kai viskas įvyko, mama sakė, kad L. iš jos atėmė telefonus, o L. buvo agresyvus jos atžvilgiu. Naktį po įvykio ji važiavo ryte į policiją, bet pamačiusi, kad komisariatas uždarytas, ji atvyko pas ją. Mamai papasakojusi kas atsitiko, jos su vyru jai sako, kad reikia skambinti policijai. Mama pati nekalbėjo su pagalbos centru, kalbėjo jos vyras, nes kaip sakė mama dar šoke buvo, visa išsigandusi. Atvykus pareigūnams į jų butą, mama pasakojo, kas įvyko tą naktį. Po to mama parašė pareiškimą ir pareigūnai užfiksavo jos parodymus. Mama sakė, kad L. ją apipylė benzinu ir kad grasino ją padegti. Su L. ji nebendrauja visiškai. Jis nuo pat vaikystės buvo agresyvus, kiek ji jį prisimena. Ji pamačiusi jį iškart išsigąsta, ir patiria panikos priepuolį, tai vaikystės pasekmė. Tą naktį, kai su vyru buvo nuvykusi pas savo mamą, į jos kiemą atvyko L. su mašina. Ji iškart išsigando ir pabėgo už namo kampo pasislėpti, kad tik jai nereikėtų su juo būti ir kad jis jai nieko nepadarytų. Iškart paskambino policijai. Visą tą laiką ji stovėjo už namo, jų pokalbio turinio negirdėjo, nes labai išsigandusi buvo, nes L. šūkavo, rėkavo, net nežinojo ką jis ten kieme daro. Į kiemą atėjo tik tada, kai L. išvyko iš kiemo. Girdėjo iš L. balso ir riksmų, ir suprato, kad jis yra girtas, todėl, kai jis išvyko ji pranešė, kad jis girtas važiuoja į miestą. Kai grįžo į kiemą, matė, kad tiek jos vyras tiek mama abu buvo išsigandę, po jo tokio vizito. L. yra neprognozuojamas ir nežino kas jam šaus į galvą ir ką jis gali padaryti. Po to įvykio, kai L. apipylė mamą, ji net iš to išgąsčio apsišlapino, bent jau ji jai taip pasakojo. Nuo tada ji savo namuose praktiškai nebūna, dažnai atvyksta miegoti pas jas į namus, nes bijo namuose viena būti. Nuo to įvykio mamai L. ir telefonu skambinėja, ir žinutes rašo, paskui, kad jai ramiau būtų ji užblokavo jo numerį, kad jis mamai neskambintų. Po to įvykio mama yra kaip nesava, nuolat išsigandusi, visko bijo, bijo būti savo namuose, tad atvyksta pas ją ir nakvoti, ir šiaip į svečius (I t., b. l. 101-104);

– liudytojas Vytautas Pakalniškis parodė, kad 2022 m. gegužės 28 d. dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką kartu su tyrėju Rolandu Rimeikiu. Buvo gautas kvietimas vykti dėl smurto. Nuvykus į nurodytą adresą juos pasitiko moteris, kuri papasakojo, kad vakar naktį jos sūnus apipylė ją benzinu ir grasino padegti. Atlikus procesinius veiksmus su nukentėjusiąja G. Z., ši pasakė, kad bijo grįžti į savo namus ir liks pas dukrą, nes jos namuose yra jos sūnus, kurio ji bijo. Nuvykus G. Z. nurodytu gyvenamuoju adresu ir pasibeldus į duris, jas atidarė vyriškis. Jam paaiškinus atvykimo priežastis, pasakė apsirengti ir vykti su jais. Vyriškis geranoriškai sutiko, nesipriešino. Bendraujant su vyru jautėsi specifinis kvapas panašus į benziną. Kol vyras rengėsi ir rinkosi daiktus, jis ėjo paskui jį ir nuo jo, bei jo rūbų sklido intensyvus kvapas panašus į benzino kvapą. Vyriškio neklausė dėl kokių priežasčių nuo jo sklido šis kvapas. Toliau vyras prašė leisti paskambinti savo mamai, norėdamas, kad ši atsiimtų pareiškimą ir kad jis nebūtų išvežtas (I t., b. l. 107-110);

– iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Namas medinis, dviejų galų, dviejų aukštų, yra galais į vakarų ir rytų puses. Palei šį namą vakarų pusėje, yra ūkinis mūrinis pastatas, netoli pastato, priekiu į pietų pusę yra automobilis (duomenys neskelbtini), žalios spalvos. Apžiūrint šį automobilį, išoriškai jokių apgadinimų nepastebėta. Atidarius vairuotojo pusės dureles, iš automobilio yra užuodžiamas benzino kvapas, kuris pasklidęs po visą automobilį. Automobilio kilimėliai medžiaginiai, sėdinės medžiaginės. Nuo automobilio į rytų pusę yra medinės durys, per kurias patenkama į namo vidų. Palei šias duris pietų pusėje, prie sienos yra medinis gėlių padėklas ant kurio pastatytas gėlės vazonas. Vazonas plastikinis, baltos spalvos, jo viduje pasodinta gėlė raudonos spalvos žiedais, žiedai ir gėlė apvytę, galimai apipilta benzinu. Palei gėlės stovą stovi medinė šluota, palei duris ant betoninio pagrindo yra tamsios spalvos plastikinis kilimėlis. Apžiūrint išoriškai medines namo duris ant jų jokių dėmių ar apgadinimų nepastebėta (I t., b. l. 18-20);

– Lietuvos teismo ekspertizių centro 2022 m. liepos 1 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktame bakelyje esantis skystis yra ypač degus skystis – benzinas. Ant tirti pateiktų objektų: automobilio kilimėlio, durų kilimėlio, palaidinės, kelnių, guminių batų (duomenys neskelbtini), vazono su gėle yra ypač degaus skysčio – benzino – pėdsakų. Degus skystis, kurio pėdsakų yra ant automobilio kilimėlio, durų kilimėlio, palaidinės, kelnių, guminių batų (duomenys neskelbtini), vazono su gėle ir bakelyje esantis degus skystis yra tos pačios rūšies degus skystis – benzinas (I t., b. l. 53-56);

– Akistatos protokole nurodyta, kad akistatos tarp G. Z. ir L. Z. metu, uždavus klausimą G. Z.: kokie L. Z. veiksmais sukėlė jums pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas ir dėl ko kreipėtės į policiją? Ši atsakė, kad jis apipylė ją su benzinu ir pasakė „ar nori matyti gyvą fakelą“. L. Z. parodė, kad su jos parodymais nesutinka, nieko panašaus nebuvo (I t., b. l. 89-92).

BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kelios nusikaltimo sudėtys: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą. Šios veikos pripažįstamos alternatyviomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-627/2012, 2K-116/2014), todėl bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo veiką. Psichinė prievarta terorizuojant kitą žmogų paprastai reiškiasi kaip įvairaus pobūdžio grasinimai, kuriuos vertinant, be kita ko, taikomas ir jų realumo kriterijus. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2007, 2K-341/2010 ir kt.). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-553-942/2015 ir kt.).

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinimas L. Z. terorizavus grasinant padegti nukentėjusiąją ir jos turtą pasitvirtino. Teismo posėdžio kaltinamasis L. Z. savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad būdamas išgėręs supyko ant nukentėjusiosios ir apipylė ją bei namo sienas benzinu grasindamas padengti. Kaltinamojo parodymus patvirtina byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios G. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų R. V., G. V. Vytauto Pakalniškio parodymai, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada ir kiti rašytiniai įrodymai. Teismas vertina, kad nukentėjusioji G. Z. pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo. Šių aplinkybių kontekste nukentėjusioji jai išsakytus grasinimus vertino rimtai, kaltinamojo bijojo, patyrė blogus emocinius išgyvenimus, ko ir siekė kaltinamasis, todėl L. Z. veiksmai atitinka subjektyviuosius bei objektyviuosius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Teismui, įvertinus kaltinamojo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir byloje esančius rašytinius įrodymus, abejonių dėl kaltinamojo kaltės padarius minėtą nusikalstamą veiką nekyla.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

L. Z. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis L. Z. padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neteistas, administracine tvarka per paskutinius 5 metus baustas vieną kartą (I t., b. l. 128-129), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (I t., b. l. 111-116, 130-132).

Skiriant bausmę L. Z. už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į kaltinamojo asmenybę, todėl už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam skirtina prokuroro pasiūlyta ir vienintelė sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už bausmės vidurkį.

Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu L. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirta galutinė 34 MGL dydžio (1700 Eur) bauda, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 2 d. 00.51 val. iki 2022 m. liepos 2 d. 10.57 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine baudos bausme. Į bausmę įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Pagal BK 75 straipsnio 2 dalis nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad L. Z. padarė vieną apysunkį nusikaltimą. Teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis nusikalstamos veikos padarymo metu Lietuvoje buvo neteistas, įvertinus prisipažinimą ir gailėjimąsi, teismo nuomone, atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą kaltinamasis laikysis įstatymų ir vėl nenusikals, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. L. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, gydytis priklausomybę alkoholiui, kai nuteistasis sutinka, pradėti dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, būtent toks šio baudžiamojo proceso pabaigimas būtų optimalus, tikslingas bei teisingas ir tokiu būdu būtų įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės tikslai.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 28 d. 15.44 val. iki 2022 m. gegužės 30 d. 11.40 val. (dvi dienas) ir laikytina jį atlikus dalį bausmės – dvi laisvės atėmimo dienas (I t., b. l. 139-145).

Kaltinamajam 2022 m. gegužės 30 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – panaikintinos įsiteisėjus teismo nuosprendžiui (I t., b. l. 160-164).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) DVD-R laikmena su vaizdo įrašu paliktina byloje;

2) baltos spalvos vazonas, durų kilimėlis, automobilio kilimėlis, 10 l plastikinė talpa su skysčiu, palaidinė trumpomis rankovėmis, kelnės, guminiai batai (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (kvitas (duomenys neskelbtini)), grąžintini nukentėjusiajai G. Z. (I t., b. l. 57-63).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. Z. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su Telšių apylinkės teismo 2022 m. liepos 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti L. Z. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams ir 32 MGL (1600 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą L. Z. atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, alkoholio, gydytis priklausomybę alkoholiui, kai nuteistasis sutinka, pradėti dirbti, mokytis arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme nuo 2022 m. gegužės 28 d. 15.44 val. iki 2022 m. gegužės 30 d. 11.40 val. (dvi dienos) ir laikyti, kad L. Z. yra atlikęs dvi laisvės atėmimo bausmės dienas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2022 m. gegužės 30 d. nutarimai L. Z. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

– DVD-R laikmeną su vaizdo įrašu palikti prie bylos;

– baltos spalvos vazoną, durų kilimėlį, automobilio kilimėlį, 10 l plastikinę talpą su skysčiu, palaidinę trumpomis rankovėmis, kelnes, guminius batus (duomenys neskelbtini), perduotus saugoti Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, grąžintini nukentėjusiajai G. Z..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.