Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-02-10 · Administracinė byla Nr. eAS-38-261/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-10
Bylos Nr.
eAS-38-261/2021
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02913-2020-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
E. V.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
E. V., N. J., R. V., S. L.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-38-261/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02913-2020-3Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – E. V., N. J., R. V., S. L.) dėl įsakymo dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2020 m. lapkričio 17 d. teisme gautu skundu prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – ir Žemės sklypas), įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Be to, prašė atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Teigė, jog jis nebuvo įspėtas apie ketinimą jam dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įtraukti į žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašą, nebuvo nustatytas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi neatnaujino skundo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo E. V. skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas)).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 26 straipsnio 1 dalimi, 29 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, akcentuodamas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas, akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gegužės 16 d.) 2–4, 13–16 punktų nuostatas, nurodė, kad šių punktų analizė suponuoja išvadą, kad seniūnui yra pavesta tirti žemės mokesčio mokėtojų prašymus dėl atleidimo nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio klausimus. Tuo atveju, kai seniūnas nustato atleidimo nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio pagrindus, jam yra pavesta apie tai informuoti Finansų ir ekonomikos skyrių, kuris parengia atitinkamą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo projektą. Savivaldybės administracijos direktoriui pasirašius minėtą įsakymą, mokesčio mokėtojas yra atleidžiamas nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio. Jeigu seniūnas nenustato pagrindų, kurie leistų mokesčio mokėtoją atleisti nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio, ši administracinė procedūra yra baigiama seniūno sprendimu neatleisti mokesčio mokėtojo nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio. Seniūno sprendimo – neatleisti mokesčio mokėtojo nuo maksimalaus dydžio žemės mokesčio, pobūdis reiškia, kad juo yra priimamas galutinis administracinis aktas (sprendimas), kuris sukelia atitinkamas pasekmes žemės mokesčio mokėtojo subjektinėms teisėms.

Šalies argumentai

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Įsakymo dalį, kuria Žemės sklypas įtrauktas į Sąrašą, teigdamas, kad šį Įsakymą gavo 2020 m. rugsėjo 11 d., todėl paskutinė diena skundui paduoti buvo 2020 m. spalio 12 d. Kadangi skundas teisme gautas 2020 m. lapkričio 17 d., terminas skundui paduoti yra praleistas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais dėl praleisto termino atnaujinimo, pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia, kad jis nebuvo įspėtas apie ketinimą jam dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą įtraukti į Sąrašą, nebuvo nustatytas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kartu su skundu pateiktas prašymas patvirtina, jog po to, kai gavo Įsakymą, pareiškėjas 2020 m. spalio 9 d. kreipėsi į Administracijos direktorių su prašymu jam dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą išbraukti iš Sąrašo. Atsakant į pareiškėjo 2020 m. spalio 10 d. prašymą Administracijos filialo Šilainių seniūnijos seniūno 2020 m. spalio 20 d. rašte Nr. 16-2-2203 „Dėl informacijos“ (toliau – ir Raštas) nurodyta, kad Žemės sklypo išbraukimui iš Sąrašo pagrindo nėra. Pareiškėjas šio sprendimo neginčija.

Teismas nurodė, kad pasirinkimą kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją dėl ginčo išsprendimo Aprašo 13 punkte nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri nėra privaloma, nes nenustatyta įstatyme, sąlygojo paties pareiškėjo pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, todėl nėra pagrindo vertinimui, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių. Termino skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl praleistas terminas neatnaujintinas.

III.

Pareiškėjas E. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi negaliojančios redakcijos Aprašo nuostatomis. Nuo 2020 m. gegužės 28 d. galiojančioje Aprašo redakcijoje nėra skundžiamoje nutartyje minimų Aprašo 4.1–4.7, 13, 14, 16 punktų, kuriuose reglamentuojančiomis išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka nuostatomis, pasak teismo, pareiškėjas pasinaudojo.

Teismas klaidingai vertino pareiškėjo 2020 m. spalio 9 d. prašymą Administracijos direktoriui kaip pasirinkimą kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, kadangi: kaip nurodyta skunde, pareiškėjas prašymą Administracijos direktoriui pateikė įsitikinęs, kad įtraukiant jam dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą į Sąrašą įsivėlė klaida, kadangi šis Žemės sklypas po Administracijos filialo Šilainių seniūnijos 2020 m. gegužės 19 d. rašto Nr. 16-2-833 gavimo, kuriuo buvo raginama skubiai, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. birželio 20 d., sutvarkyti žemės sklypą, 2020 m. birželio viduryje buvo sutvarkytas (nušienauta žolė); prašymas buvo adresuotas Administracijos direktoriui, o ne Šilainių seniūnijai, kaip tai numatyta teismo cituojamos negaliojančios Aprašo redakcijos 13 punkte; pagal šiuo metu galiojančios Aprašo redakcijos 6 punktą ne mažesnis kaip 30 kalendorinių dienų terminas nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti yra numatytas ne nuo Sąrašo paskelbimo, o nuo įspėjimo apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į Sąrašą.

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiškėjas į Šilainių seniūniją dėl Žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo turėjo kreiptis ne gavęs Įsakymą, o gavęs Administracijos filialo Šilainių seniūnijos 2020 m. gegužės 19 d. raštą Nr. 16-2-833. Būtent po šio rašto gavimo Žemės sklypas per nustatytą terminą buvo sutvarkytas (nušienauta žolė).

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad į Administracijos direktorių su 2020 m. spalio 9 d. prašymu kreipėsi ne tikslu pateikti naujus dokumentus ar kitus įrodymus, kurių pagrindu Žemės sklypas būtų išbrauktas iš Sąrašo, tačiau manydamas, kad įtraukiant dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą į Sąrašą įsivėlė klaida.

Pagal šiuo metu galiojančią Aprašo redakciją teisės aktas (sprendimas), kuris pareiškėjui kaip žemės mokesčio mokėtojui sukėlė atitinkamas pasekmes, yra būtent Įsakymas, o ne Administracijos filialo Šilainių seniūnijos seniūno Raštas.

Net jei savo skunde teismui pareiškėjas būtų ginčijęs ne Įsakymą, o Raštą, dėl kurio skundo padavimo terminas skundo pateikimo momentu (2020 m. lapkričio 16 d.) būtų nepraleistas, byloje vis tiek būtų buvę nagrinėjamos pareiškėjui dalinės nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą, kuris patvirtintas Įsakymu, aplinkybės.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kurioje išaiškinta, kad teisė kreiptis į administracinį teismą aiškinama plačiai. Smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą. Vien tik formalus laikymasis teisės normų, reglamentuojančių skundo (prašymo) priėmimą, yra netoleruotinas. Asmens teisės turi būti ginamos realiai. Konstatuoti kreipimosi dokumento (skundo, prašymo ar pan.) turinio ir formos trūkumai, jeigu jie nėra esminiai, nėra kliūtis priimti skundą (prašymą).

Atsižvelgiant į tai, kad termino skundui paduoti praleidimą lėmė ne pareiškėjo nerūpestingo, aplaidaus elgesio modelis, į tai, kad Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą lėmė nepakankamas viešosios valdžios institucijų komunikavimas, atvirumas ir viešumas, į tai, kad Žemės sklypas niekada nebuvo ir šiuo metu nėra apleistas, vadovaujantis administracinių teismų suformuota praktika, kad pirmenybė sprendžiant administracinį ginčą teiktina ne formaliam įstatymų taikymui, o teisingam ginčo išsprendimui, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas nesant objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo E. V. prašymas atnaujinti praleistą skundo dėl Administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ dalies, kuria Žemės sklypas įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą, panaikinimo padavimo teismui terminą ir skundą atsisakyta priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo pasirinkimas pasinaudoti Aprašo 13 punkte nustatyta išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, kuri nėra privaloma, nes nenustatyta įstatyme, sąlygojo paties pareiškėjo pasirinktas atitinkamo elgesio modelis, todėl nėra pagrindo vertinimui, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų.

Pareiškėjas prašo panaikinti Įsakymo dalį, kuria jo dalinės nuosavybės teise valdomas Žemės sklypas yra įtrauktas į Sąrašą. Šiame Įsakyme nurodyta, kad šis Įsakymas per vieną mėnesį nuo jo priėmimo arba informacijos apie jį gavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui (Laisvės al. 36, Kaunas) Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (A. Mickevičiaus g. 8A, Kaunas) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (29 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas ginčijamą Įsakymą gavo 2020 m. rugsėjo 11 d., o atsižvelgiant į tai, kad jo skundas dėl šio Įsakymo dalies panaikinimo teisme gautas 2020 m. lapkričio 17 d., pareiškėjas yra praleidęs ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą kreipimosi į teismą terminą. Ginčo dėl šios aplinkybės nėra.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad terminas skundui paduoti praleistas nesant objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi neaktualios redakcijos Aprašo nuostatomis, klaidingai vertino pareiškėjo 2020 m. spalio 9 d. prašymą kaip pasirinkimą kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją, nepagrįstai sprendė, kad būtent Administracijos filialo Šilainių seniūnijos seniūno 2020 m. spalio 20 d. raštas Nr. 16-2-2203 sukelia pareiškėjui teisines pasekmes.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad: pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo kreipimosi į teismą termino parleidimo priežastis, vadovavosi neaktualios redakcijos Aprašo nuostatomis; nagrinėjamu atveju taikytinos Aprašo redakcijos, galiojančios nuo 2020 m. gegužės 28 d., nuostatos. Pažymėtina, kad ginčo atveju yra aktuali pirmosios instancijos teismo nurodyta ir nuo 2019 m. gegužės 16 d. galiojanti Aprašo redakcija. Pažymėtina, kad 2020 m. gegužės 26 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T218 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimo Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ pakeitimo“ (akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. gegužės 28 d.) buvo atlikti tik Aprašo 8, 9 punktų ir 10 punkto pirmosios pastraipos pakeitimai.

Pagal ginčui aktualios redakcijos Aprašo 13 punktą asmuo, kurio nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas įrašytas į Sąrašą, gali per 30 dienų nuo pranešimo apie žemės sklypo įrašymą į Sąrašą išsiuntimo dienos pateikti seniūnijai dokumentus, įrodančius, kad žemės sklypas neatitinka Aprašo 4.1–4.7 papunkčiuose nurodytų kriterijų arba atitiktis šiems kriterijams yra nulemta vienos ar keleto šių aplinkybių: 13.1. kompetentingos institucijos sprendimu yra nustatytas apribojimas disponuoti valdomame žemės sklype esančiu nekilnojamuoju turtu (išskyrus šio turto areštą, uždėtą jo savininkui dėl neteisėtos veikos ir šio turto įkeitimo ar hipotekos) arba turtu negalima naudotis ar jį valdyti dėl teisėsaugos institucijų (kitų kompetentingų institucijų) atliekamo tyrimo ar įsiteisėjusio sprendimo su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusioje byloje; 13.2. dėl trečiųjų asmenų neteisėtų veiksmų, kai žemės savininkų, nuomininkų (naudotojų) žemės sklype ar jo dalyje nekilnojamasis turtas buvo suniokotas, šis faktas buvo konstatuotas kompetentingos institucijos išvadose ir nuo suniokojimo praėjo mažiau kaip vieni metai. Atkreiptinas dėmesys, kad Aprašo 4.7 papunktis nustato, kad valstybinė žemė yra pripažįstama mokesčio objektu, kai atitinka šį kriterijų – neprižiūrimas nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, su 2020 m. spalio 9 d. prašymu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių, be kita ko, akcentuodamas, kad Žemės sklypas buvo pakartotinai sutvarkytas ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikdamas nuotraukas, prašė išbraukti jam dalinės nuosavybės teise priklausantį Žemės sklypą iš Sąrašo. Pareiškėjui Administracijos filialo Šilainių seniūnijos seniūno 2020 m. spalio 20 d. raštu Nr. 16-2-2203 „Dėl informacijos“ atsakyta, kad Žemės sklypo išbraukimui iš Sąrašo pagrindo nėra.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą išaiškinęs, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas reikalauja, jog privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka būtų aiškiai numatyta įstatyme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS5-434/2006; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; ir kt.). Su teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje glaudžiai siejamas teisminės gynybos prioriteto principas, kuris reiškia, kad ginčas gali būti priskiriamas spręsti kitų institucijų, o ne teismo kompetencijai tik tais atvejais, kai tai aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatymuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007; 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116/2011; ir kt.).

Tai suponuoja, kad privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka turi būti aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta įstatyme, o įstatymo nuostatos, nustatančios privalomą ikiteisminę ginčo sprendimo tvarką, negali būti aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS11-296/2007, Administracinė jurisprudencija Nr. 3 (13), 2007; 2010 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-209/2010; ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad asmuo neprivalo laikytis ne įstatyme, o žemesnės teisinės galios teisės akte nustatytos išankstinio skundo nagrinėjimo ne teismo tvarkos, ir, jei įstatyme nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, asmuo viešojo administravimo subjekto priimtą individualų aktą, kuris sukelia teisines pasekmes, gali skųsti tiesiogiai teismui. Kai įstatymas tam tikrai bylų kategorijai nenustato privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, pareiškėjas turi pasirinkimo teisę: jis gali, prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka arba tiesiogiai paduoti skundą teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-683-146/2016; 2016 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-488-575/2016; ir kt.).

Ginčui aktualiame Apraše įtvirtintos teisės normos nenustato privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Tokia išvada darytina vertinant lingvistinę Aprašo 13 punkto teisės normos teksto konstrukciją, kurioje vartojamas veiksmažodis „gali“. Tai reiškia, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintame Aprašo 13 punkte įtvirtinta nuostata suponuoja asmens elgesio pasirinkimo laisvę.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti veiksmai, kuriais jis siekė apginti jo pažeistas teises (kreipimasis į Administracijos direktorių dėl Žemės sklypo išbraukimo iš Sąrašo), nebuvo tokie, kurie užkirstų kelią pareiškėjui kreiptis, kaip nurodyta skundžiamame Įsakyme, į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių arba Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu dėl Įsakymo panaikinimo. Nustatytos aplinkybės yra pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo.

Jokių kitų objektyvių aplinkybių, objektyviai užkirtusių kelią pareiškėjui laiku ir tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas nenurodė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).

Taigi nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas skundą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ dalies panaikinimo teismui padavė praleidęs nustatytą skundo padavimo terminą ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti, pagrįstai ir teisėtai buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius