Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl teistumo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1176-908/2017 V. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė.

Vadovaujantis 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. birželio 20 d.

2020 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo V. A. prašymas, kuriuo jis prašo panaikinti teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendį. Prašymas motyvuojamas tuo, kad Vilniaus m. policijos komisariatas informavo, jog po šio teistumo apsaugos darbuotoju galės dirbti tik nuo 2021-04-03. Anksčiau yra dirbęs apsaugos darbuotoju. Šeimoje susidarė nelengva finansinė padėtis, dėl to prašo leisti dirbti apsaugos darbuotoju anksčiau nustatyto sprendimo. Yra visiškai pasitaisęs ir jokių prasižengimų iš jo pusės niekada nebus.

Teismo posėdžio metu V. A. nurodė, kad prašo panaikinti teistumą, nes bausmę atlikęs, ir negali įsidabinti, kur anksčiau dirbęs. Reikia apsaugos darbuotojo leidimo, dirbtų neaišku kur, tačiau reikia pažymėjimą turėti, kad gauti darbą. Su pažymėjimu galėsi įsidarbinti į bet kurią įmonę, kur bus vieta“ duomenys neskelbtini“ ar kitose apsaugos įmonėse. Nuteistas buvo, nes pakėlė ranką prieš žmoną dėl to, kad ilgą laiką buvo neištikima su vienu iš bendradarbių. Susitaikė su žmona, gyvena kartu. Lankė (duomenys neskelbtini) mėnesį laiko, išklausė psichologijos kursą. Teismo įpareigojimas buvo pradėti gydytis pagal(duomenys neskelbtini) , įpareigojimą įvykdė.

Nukentėjusioji R. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad susitaikė su vyru, gyvena kartu. Jis gydėsi pagal (duomenys neskelbtini) ir yra pasikeitęs.

Motyvuojamoji dalis

N. V. A. prašymas tenkintinas.

Teistumą ir teistumo išnykimą reglamentuoja BK 97 straipsnis, pagal kurį turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos vardu teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BK 97 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teistumo terminai skaičiuojami nuo paskirtos bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo.

V. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už nesunkaus nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Asmenims, nuteistiems už nesunkius nusikaltimus, teistumas išnyksta, kai praeina treji metai nuo bausmės atlikimo (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 a punktas).

BK 97 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad, kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas nuteistojo prašymu gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą. Akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra formalus BK 97 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas spręsti klausimą dėl teistumo panaikinimo galimybės V. A., kadangi yra praėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Tačiau sutrumpinti ar visiškai panaikinti teistumą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 363 straipsnio 2 dalį, tokį prašymą nagrinėjantis nuteistojo gyvenamosios vietos apylinkės teismas, be kita ko, atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Todėl teistumas anksčiau laiko gali būti panaikintas tik jeigu asmuo yra teigiamai charakterizuojamas, nedaro naujų teisės pažeidimų ir jo elgesys po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo rodo, jog asmuo tvirtai pasiryžęs gyventi vadovaudamasis visuotinai priimtinomis elgesio taisyklėmis ir nepažeidinėti įstatymų, taigi šiuo aspektu yra itin reikšmingos aplinkybės, susijusios su nuteistojo elgesiu po jo atžvilgiu priimto nuosprendžio priėmimo.

Be to, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas panaikinti teistumą, būtina atsižvelgti į tai, kad teistumas – tai įstatyme numatyta įprasta ir neišvengiama asmens, kurio atžvilgiu priimtas ir įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, teisinės padėties ypatumą apibūdinanti pasekmė, susijusi su įstatyme numatytais jo teisių suvaržymais, paprastai – dėl negalimumo eiti atitinkamas pareigas ir pan. Taigi įvertinus jau minėtų argumentų, kurie yra reikšmingi sprendžiant, ar galima prieš įstatyme nustatytą terminą panaikinti teistumą, visumą, akivaizdu, jog teistumas gali būti panaikinamas, jei pagal nustatytas aplinkybes būtų pagrindas konkrečiu atveju daryti išvadą, kad įprasto – įstatyme nustatyto teistumo termino taikymas nuteistajam būtų neproporcingas, sukeltų itin sunkius padarinius ir pan.

Nuteistasis savo prašyme akcentuoja, kad negali įsidarbinti apsaugos darbuotoju, kuo anksčiau jau yra dirbęs, nes turi teistumą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, naikindamas teistumą prieš terminą ar trumpindamas jo laiką, atsižvelgia į nuteistojo asmenybę, jo elgesį po bausmės atlikimo, jo darbinę veiklą bei kitas aplinkybes, leidžiančias teismui spręsti apie teistumo panaikinimo prieš terminą arba jo laiko sutrumpinimo konkrečiam asmeniui tikslingumą (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-81-898/2018, 2011 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-466-533-2011). Pažymėtina, kad V. A. priėmus nuosprendį teistumo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų nepadarė, jo atžvilgiu jokie ikiteisminiai ar administracinių nusižengimų tyrimai nėra vykdomi, taip pat jo atžvilgiu nėra nagrinėjamos baudžiamosios ar administracinių nusižengimų bylos. Tai matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, tarp kurių administracinių ar baudžiamųjų bylų nėra. Nuteistasis teigė, kad lankė(duomenys neskelbtini), išklausė psichologijos kursą. Taip pat byloje pateikta 2020-10-09 sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas. Nukentėjusioji teisme nurodė, kad vyras pasikeitęs, kartu su juo gyvena, jis išklausė(duomenys neskelbtini).

Įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, nuteistojo elgesį teistumo metu, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti, todėl teistumas V. A. gali būti panaikintas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363, 364 straipsniais,

nutaria:

V. A. , nuteisto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį baudžiamojoje byloje Nr. 1-1176-908/2017, prašymą dėl teistumo panaikinimo tenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.