Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėjas savo skundo reikalavimus grindžia šiais argumentais.

Pareiškėjas yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau - Klaipėdos PGV) 2-os komandos vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas ir savo iniciatyva informavo Departamentą apie tai, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) 2024-11-06 sprendimu Nr. 24S248574 jo sutuoktinei A. A., kuri yra Rusijos Federacijos pilietė, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2024-11-06 iki 2027-05-05. Prie pranešimo pareiškėjas taip pat pateikė Migracijos departamento 2024-11-06 sprendimo Nr. 24S248574 kopiją.

Šioms aplinkybėms ištirti buvo atliktas patikrinimas, kurio rezultatai išdėstyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2025-01-22 išvadoje Nr. TNT-12 / 2025(3.59 E) „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-osios komandos vyriausiojo ugniagesio gelbėtojo A. D. “ (toliau – Išvada 1) ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2025-01-23 išvadoje Nr. TNT-13 /2025(3.59 E) „Dėl 2025-01-22 išvados Nr. TNT-12 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2-os komandos vyriausiojo ugniagesio gelbėtojo A. D. “ tikslinimo“, kuria buvo ištaisytos kai kurios techninės / rašybos Išvados Nr. 1 klaidos (toliau – Išvada 2).

Patikrinimo metu nustatyta, kad Migracijos departamentas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjo sutuoktinei A. A., siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą bei siekiant užkardyti galinčias kilti grėsmes. Šio sprendimo A. A. teisės aktų nustatyta tvarka neskundė.

Iš Departamento Išvados 1 yra žinoma, jog VSD išvadoje, pateiktoje Migracijos departamentui pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 4 straipsnio 4 dalį, nurodyta, jog A. D. sutuoktinės A. A. gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę valstybės saugumui, kadangi: i) A. A. 2005 - 2012 m. dirbo valstybės įmonėje „Rusijos geležinkeliai“, o nuo 2012 metų iki šiol dirba Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įmonėje „NacRybResurs“, Kaliningrado filiale, Kaliningrado jūrinės žvejybos uoste; ii) VSD vertinimu, A. A., dirbdama Rusijos Federacijos valstybės įmonės „Rusijos geležinkeliai“ filiale, iki šiol dirbdama Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įmonėje „NacRybResurs“, privalėjo ir privalo būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Rusijos valstybės institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose, strateginiuose objektuose) dirbančių asmenų patikimumą ir lojalumą valstybei kontroliuoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. Jos užtikrina, kad šiose institucijose (įstaigose, įmonėse, organizacijose, strateginiuose objektuose) nedirbtų valdančiajam režimui nelojalūs, vykdomos agresyvios užsienio ir represinės vidaus politikos nepalaikantys asmenys. VSD vertinimu, asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo; iii) Rusijos ir Baltarusijos politinių režimų agresyvumas kelia didelę grėsmę regiono valstybių, tarp jų ir Lietuvos, nacionaliniam saugumui. Esant įtemptai politinei situacijai išlieka didelė Rusijos ir Baltarusijos propagandistų veiklos prieš Lietuvą tikimybė ir tokioms veikoms vykdyti taip pat gali būti naudojami Lietuvoje gyvenantys asmenys, prijaučiantys šių valstybių vykdomai agresyviai politikai. Rusijos žvalgybos tarnybos, vykdydamos veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus, naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose ir strateginės svarbos įmonėse ir gali juos verbuoti kontržvalgybos tikslais, žvalgybos informacijai rinkti. VSD nustatė konkrečius tokią Rusijos žvalgybos tarnybų veiklą Lietuvoje patvirtinančius atvejus. Palankią terpę tokiai Rusijos žvalgybos tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo savo valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir ginkluotosiose pajėgose sistema. Žvalgybos tarnybos ryšius su agentais tęsia arba atnaujina po tam tikro laiko ir tais atvejais, kai jie yra baigę darbą valstybės institucijoje ar profesinę karinę tarnybą, bet gali reguliariai lankytis užsienyje arba išvyksta gyventi į žvalgybą dominančias užsienio valstybes. Prioritetas vykdant žvalgybą skiriamas NATO ir Europos Sąjungos valstybėms, kurias Rusijos žvalgybos tarnybos laiko labiausiai priešiškomis valstybės valdančiajam režimui. Gyvendami užsienio valstybėse ir integravęsi į tų šalių visuomenes, agentai įgyja geresnes galimybes rinkti žvalgybos informaciją ar vykdyti kitas žvalgybos tarnybų užduotis. Rusijos karinės agresijos šalyje atveju, tokie asmenys gali būti išnaudojami specialioms, karinę agresiją remiančioms operacijoms - propagandos ir dezinformacijos platinimui, diversijų prieš strateginės ir karinės infrastruktūros objektus vykdymui.

Pareiškėjas pažymi, kad ši VSD išvada nėra inicijuojamos bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi: 1) ji nebuvo teikta Departamento paklausimu vykdytam patikrinimui atlikti; 2) joje nevertinamas Pareiškėjo (ne-) lojalumas / (ne-) keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui; 3) ji nenurodoma kaip teisinis pagrindas skundžiamam įsakymui dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos priimti.

Departamentui pateiktame paaiškinime pareiškėjas nurodė, kad jo sutuoktinė yra Rusijos Federacijos pilietė, gyvenanti Kaliningrado mieste. Po Migracijos departamento 2024-11-06 sprendimo su savo žmona jis bendrauja tik „WhatsApp“ programėle, kiekvieną dieną. Paskutinį kartą su žmona matėsi 2024 metų lapkričio pradžioje, kai ji, nustatyta tvarka gavusi vizą, buvo atvykusi į Lietuvą. Jokioje kitoje šalyje, į kurią ir A. D. , ir jo sutuoktinė galėtų atvykti be draudimų, nuvykęs nebuvo ir su sutuoktine susitikęs nebuvo. Po to kai 2024 m. sausio pabaigoje buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, draudžiantis vidaus reikalų sistemos pareigūnams vykti į Rusiją, Baltarusiją ir Kiniją, pats į Rusijos Federaciją nuvykęs nebuvo. Kodėl Migracijos departamento sprendime nurodyta, kad jis dėl darbo pobūdžio negalintis dažnai keliauti į Rusijos Federaciją, nežino, nes taip nesakė, priešingai – Migracijos departamento darbuotojams nurodė, kad iš viso negali vykti į Rusijos Federaciją. Dėl planų gyventi pas sutuoktinę Rusijoje nurodė, kad tokią galimybę turės tik išėjęs į karių ir pareigūnų pensiją, o šiuo metu tokių planų neturi. Jis su sutuoktine planavo, kad pastaroji atvyks į Lietuvą gyventi, nes ji, dirbdama Žvejybos uosto įstaigoje, turi galimybę dirbti nuotoliu, t. y. gyvendama Lietuvoje.

Remiantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - VSAT) pateiktais duomenimis pareiškėjas paskutinį kartą Rusijos Federacijoje lankėsi 2024 m. sausio 25-27 dienomis, t. y. iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024-01-24 nutarimo Nr. 74 „Dėl profesinės karo tarnybos karių, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų vykimo į draudžiamas vykti ne tarnybos tikslais užsienio valstybes ar teritorijas“ (toliau - Nutarimas) priėmimo. Nutarimas įsigaliojo 2024-01-27. Tačiau analizuojant VSAT pateiktus duomenis apie A. D. vykimą į Rusijos Federaciją 2022-2024 metais, nustatyta, kad pareigūnas į šią šalį vykdavo 1-2 kartus per mėnesį ir dažniausias ten būdavo 4-5 dienas.

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau - VTS) 9 straipsnio 1 dalis, numato, kad pretenduojantys į vidaus tarnybą asmenys ir pareigūnai turi būti lojalūs Lietuvos valstybei. Šio straipsnio 2 dalies 5 punktas, numato, kad asmuo nelaikomas lojaliu Lietuvos valstybei, jeigu jis užsiima arba užsiėmė kita veikla ar turi ryšių, ar yra kitų su asmeniu susijusių aplinkybių ar faktų, kurie sudaro pagrindą manyti, kad asmens tarnyba vidaus tarnybos sistemoje būtų nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais.

Apibendrinus nurodytus faktinius duomenis bei teisinį reguliavimą Departamento išvadoje pažymima, kad: 1) A. D. yra statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis Departamente, atsakingame už civilinės saugos organizavimą ir koordinavimą, priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus. A. D. yra vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas, kurio pagrindinė funkcija yra gesinti gaisrus, atlikti gelbėjimo darbus, likviduoti įvykius ir šalinti jų padarinius. Tačiau A. D. gali būti pavesta atlikti ir kitus nenuolatinio pobūdžio darbus, susijusius su Departamento veikla, funkcijų įgyvendinimu (Departamento direktoriaus 2022-02-28 įsakymu Nr. 1-3-26 patvirtintas Departamento Klaipėdos PGV komandos budinčios pamainos vyriausiojo ugniagesio gelbėtojo pareigybės aprašymas). Įstatymo leidėjas Departamentui, kaip ir kitoms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valdymo sričiai priklausančioms viešąjį saugumą užtikrinančioms įstaigoms, yra suteikęs nacionalinį saugumą užtikrinančios įstaigos statusą; 2) remiantis VSD duomenimis, Departamento Klaipėdos PGV 2-os komandos vyriausiojo ugniagesio gelbėtojo A. D. sutuoktinės A. A. gyvenimas Lietuvoje keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, nes A. A. sąmoningai pasirinko ir iki šiol dirba Rusijos valstybės institucijose (2005 - 2012 m. asmuo dirbo valstybės įmonėje „Rusijos geležinkeliai“, nuo 2012 metų iki šiol dirba Rusijos Federacijos federalinėje valstybinėje unitarinėje įmonėje „NacRybResurs“, Kaliningrado filiale Kaliningrado jūrinės žvejybos uoste), o tai rodo asmens lojalumą Rusijos Federacijai; 3) Išvadą teikusio pareigūno vertinimu, sutinkamai su LVAT praktika, ryšiai su užsienio valstybės institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis laikomi nepašalinama grėsme nacionalinio saugumo interesams. Ryšių su grėsmę keliančiais subjektais turėjimas gali būti laikomas pažeidžiamumą suponuojančia aplinkybe, kartu sudarantis pagrindą išvadai apie tokių ryšių turinčio asmens nelojalumą Lietuvos Respublikos valstybei. Taigi, nors A. A. atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje bei uždrausta iki 2027-05-05 atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją, tačiau dėl A. D. palaikomų ryšių su sutuoktine ne tik kad išlieka grėsmė nacionaliniam saugumui, tačiau ši aplinkybė sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad Departamento Klaipėdos PGV 2-os komandos vyriausiojo ugniagesio A. D. tarnyba vidaus reikalų sistemoje nėra suderinama su nacionalinio saugumo interesais, o pareigūnas nėra laikomas lojalus Lietuvos valstybei; 4) Statuto 74 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kai atsiranda arba paaiškėja (jei nebuvo žinomos pareigūno priėmimo į vidaus tarnybą metu) šio statuto 15 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Statuto 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad į vidaus tarnybą negali būti priimtas asmuo, kuris nėra lojalus Lietuvos valstybei. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas Statute nurodytas tarp kitų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas ir nėra laikomas tarnybine nuobauda. Atsižvelgiant į tai, Išvada 1 pasiūlyta konstatuoti, kad Departamento Klaipėdos PGV 2-os komandos vyriausiojo ugniagesio gelbėtojo A. D. tarnyba vidaus reikalų sistemoje nėra suderinama su nacionalinio saugumo interesais, o pareigūnas nėra laikomas lojalus Lietuvos valstybei bei, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 9 punktu, Departamento Klaipėdos PGV 2-os komandos vyriausiąjį ugniagesį gelbėtoją A. D. atleisti iš vidaus tarnybos.

Pareiškėjo vertinimu, Departamento išvadoje išdėstytos faktinės aplinkybės savo apimtimi ir turiniu nėra pakankamos padarytos išvados dėl pareiškėjo nelojalumo Lietuvos Respublikai ir / arba jo keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, tarnybos vidaus reikalų sistemoje nesuderinamo su nacionalinio saugumo interesais, realumui bei teisingumui pagrįsti, todėl šios išvados pagrindu priimtas sprendimas jį atleisti iš vidaus tarnybos yra nepagrįstas bei neteisėtas, todėl naikintinas.

Konstitucinėje jurisprudencijoje pažymima, jog ir siekiančio eiti pareigas valstybės tarnyboje, ir jas jau einančio asmens patikimumo patikros santykių teisinis reglamentavimas turi būti toks, kad mažareikšmiai, atsitiktiniai ir pan. faktai bei aplinkybės netaptų pagrindu konstatuoti asmens, siekiančio eiti arba einančio pareigas valstybės ar savivaldybės įstaigoje, nepatikimumo, juo labiau kad asmens nepatikimumas nebūtų konstatuojamas remiantis vien prielaidomis. Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris leistų įstatymo įgaliotai valstybės institucijai konstatuoti asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, nepatikimumą ar nelojalumą Lietuvos valstybei remiantis tik mažareikšmėmis aplinkybėmis (Konstitucinio teismo 2007-08-13, 2011-07-07 nutarimai).

Ginčo situacijoje Departamento išvada, kad Pareiškėjas yra nelojalus Lietuvos Respublikos valstybei ir todėl jo tarnyba vidaus reikalų sistemoje nėra suderinama su nacionalinio saugumo interesais, iš esmės yra grindžiama VSD vertinimu bei jo pagrindu surašyta išvada, kad pareiškėjo sutuoktinė A. A. kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Tačiau VSD vertinimas ir išvada nebuvo teikti Departamento Išvadoms rengti ir joje jokiu būdu ir mastu nebuvo vertinamas galimas pareiškėjo (ne-) lojalumas ar grėsmė nacionaliniam saugumui ar jo tarnybos vidaus reikalų sistemoje (ne-) suderinamumas su nacionalinio saugumo interesais. Pareiškėjo nelojalumas valstybei ir jo tarnybos vidaus reikalų sistemoje nesuderinamas su nacionalinio saugumo interesais buvo konstatuoti Departamento pareigūnų padarytomis išvadomis, iš kurių turinio seka, kad jos yra grindžiamos sekančia loginio samprotavimo grandine: a) jeigu asmuo dirbo ir dirba Rusijos Federacijos valstybinėje įstaigoje / įmonėje, jis privalėjo / privalo būti lojalus režimui; b) jeigu asmuo privalo būti lojalus režimui, jis yra lojalus režimui ir palaiko režimo agresyvią politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui; c) jeigu asmuo yra lojalus režimui ir palaiko režimo agresyvią politiką, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo; d) pareiškėjas yra A. A. sutuoktinis, iki esamo laiko palaiko su ja ryšius, todėl yra nelojalus Lietuvos Respublikos valstybei, o jo tarnyba vidaus reikalų sistemoje nėra suderinama su nacionalinio saugumo interesais.

Pareiškėjas kritikuoja, kad aplinkybės dėl A. A. lojalumo Rusijos Federacijai tiek Departamento Išvadoje 1, tiek ir joje cituojamoje VSD išvadoje yra tiesiog konstatuojamos, kadangi jokiais objektyviais įrodymais pagrindžiamos nėra, o tai reiškia, kad „nustatytomis faktinėmis aplinkybėms“ jos pripažintos negali būti.

Ginčo situacijoje Departamento išvada yra formali, iš esmės pagrįsta tik VSD išvadoje, neskirtoje Departamentui ir nevertinusioje paties pareiškėjo galimas kelti nacionaliniam saugumui grėsmes, nurodytais duomenimis, ir joje net nebandoma šių duomenų vertinti pagal apimtį, svarbą ir reikšmę tiek sprendžiamo klausimo, tiek kitų prieinamų duomenų kontekste. Iš Departamento išvados turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis informacijos, susijusios tiek su Pareiškėjo sutuoktine, tiek ir su pačiu pareiškėju vertinimas ir priešingai – matyti, kad toks vertinimas atliktas nebuvo, nekvestionuotinai pasiremiant duomenimis, išdėstytais ne Departamentui adresuotoje pažymoje, skirtoje spręsti kitokio pobūdžio, nei pareiškėjo (ne-)lojalumas Lietuvos valstybei ar jo (ne-)galimos kelti grėsmės nacionaliniam saugumui, klausimus. Bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga tiek Departamento, tiek ir VSD išvadose negali būti laikoma tinkamu nei Pareiškėjo sutuoktinės, nei, juo labiau, jo paties keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu, kadangi, sutinkamai su esama teismine praktika, vertinant asmens grėsmę valstybės saugumui išvada apie tai turi būti daroma ypač apdairiai, turi būti argumentuota bei motyvuota, proporcinga, o ne formali. Galima grėsmė valstybės saugumui turi būti įrodyta tokiu tikėtinumo laipsniu, kad ji būtų pakankamai reali ir akivaizdi (LVAT 2024-01-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1083-552/2024).

Nagrinėjamo ginčo atveju Departamento išvada dėl pareiškėjo nelojalumo Lietuvos Respublikai ir jo tarnybos vidaus reikalų sistemoje nesuderinamo su nacionalinio saugumo interesais iš esmės nėra niekaip pagrindžiama, kaip ir išvada, kodėl Pareiškėjo sutuoktinės išvadų rengimo ir pateikimo metu privalėjo „būti lojali Rusijos Federacijai ir palaikyti Rusijos valdžią bei jos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui“. Skundu neginčijama, kad pareiškėjo sutuoktinė dirbo ir dirba išvadose nurodytose valstybinėse įmonėse, tačiau tai yra ne valstybės institucijos ir / arba įstaigos, o bendrovės, vykdančios ūkinę veiklą ir todėl nė viena jų nėra susijusi su valstybės valdymu ar viešojo administravimo funkcijomis, tuo tarpu nei VSD, nei Departamento išvadose nėra nurodoma, kaip pateikiama informacija, kad „asmeniui išdavus leidimą gyventi Lietuvoje, jis gali būti išnaudotas Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduočių vykdymui kaip lojalus ir patikimas Rusijos valdžiai asmuo“, yra reikšminga šiuo individualiu atveju, kadangi, sutinkamai su esama teismine praktika, bendros politinės situacijos įvardijimas ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui pasireiškimo rizikos apžvalga Išvadoje 1 negali būti laikoma tinkamu nei pareiškėjo sutuoktinės, nei jo paties keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui įvertinimu.

Pareiškėjo vertinimu, net ir pripažinus, kad A. A. biografijos faktas apie jos darbą valstybinėse Rusijos Federacijos įmonėse gali būti vertinamas kaip potencialus pavojus Lietuvos saugumui, vien ši aplinkybė nesuteikia teisės Departamentui neįrodinėti aplinkybių / išvadų, jog asmuo yra nelojalus Valstybei, kelia grėsmę jos saugumui ir todėl jo tarnyba vidaus reikalų sistemoje yra nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais teisingumo, t. y. jų teisingumą tiesiog preziumuoti. Nurodytas išvadas suponuojantys duomenys negali būti vertinami atsietai nuo kitų su pareiškėju susijusių duomenų, tačiau iš esamo Departamento išvados turinio negalima vienareikšmiškai spręsti, kad buvo atliktas kompleksinis tiek A. A., tiek ir pareiškėją charakterizuojančių savybių vertinimas. Tuo tarpu prie skundo pateikiami duomenys patvirtina nepriekaištingą pareiškėjo tiek kaip pareigūno, ne kartą skatinto vidaus ir krašto apsaugos tarnyboje, tiek ir kaip atsakingo valstybės piliečio, pasirengusio kitų labui neatlygintinai aukoti ir aukotis tiek darbe, tiek ir kasdieniame gyvenime, tame tarpe – neatlygintinai dalyvaujant kraujo donorystėje, reputaciją.

Nagrinėjamu atveju ypač svarbu atsižvelgti į proporcingumo principą, įvertinant, ar pareiškėjo keliamos grėsmės pasireiškimo rizikos tikimybė nusvers skundžiamu įsakymu jam sukeliamas teisines pasekmes. Sprendimas atleisti pareiškėją iš esmės vien už tai, kad jis sudarė santuoką ir todėl bendrauja su grėsmę nacionaliniam saugumui galinčios kelti / keliančios valstybės piliete, nenustačius, kad tokios grėsmės subjektu objektyviuoju požiūriu dėl nustatytų individualizuojančių aplinkybių yra jis pats, vertintinas kaip akivaizdžiai neproporcingas, nes jo, kaip pareigūno, t. y. ugniagesio gelbėtojo, neturinčio ir nevykdančio jokių valdingų administracinių įgalinimų ir / arba funkcijų, neturinčio teisės susipažinti ir / arba dirbti nei su slapta nei su riboto naudojimo informacija, keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybė yra kur kas mažesnė, nei dėl atleidimo iš tarnybos jo teisinei padėčiai kylantys neigiami padariniai. Tuo tarpu patikrinimo Išvadose ir skundžiamame įsakyme dėl atleidimo iš vidaus tarnybos Departamento pateikiamos išvados apie tariamą pareiškėjo tarnybos vidaus reikalų sistemoje nesuderinamumą su nacionalinio saugumo interesais ir jo nelojalumą Lietuvos valstybei yra nepagrįstos jokiais faktiniais duomenimis ir bent kiek gilesne jų analize, todėl pripažintinos deklaratyviomis, nepagrįstomis ir neteisingomis.