Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-62-1-00277-2014-3 Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.4.7.; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.; 1.1.4.2.; 1.2.14.1.2.5.; 2.4.1.; 2.4.7.

2014 m. lapkričio 3 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, T. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas T. S. laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2014-05-06 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2014-05-29.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-05-29.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. K., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas už tai, kad jis ir E. K., veikdami bendrininkų grupėje, 2014-05-06, 16.40 val., pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą, o būtent: pasinaudojant automobilio užvedimo spynelėje buvusiu raktu užkūrus Estijos Respublikos bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį mikroautobusą „PEUGEOT BOXER“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), 2011 m. gamybos, kurio vertė 58636 litai, stovėjusį automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), prie pastato (duomenys neskelbtini), su mikroautobuse buvusia statybiniams darbams naudojama aparatūra, kurios vertė 90 000 litų, jie automobiliu išvažiavo, tai yra pasikėsino pagrobti automobilį su jame buvusia įranga, viso bendros vertės turto už 148636 litus, tačiau savo veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes bevažiuojant automobilis nustojo veikti, ir juos pasivijo bei T. S. sulaikė Estijos Respublikos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuriai priklauso automobilis, darbuotojas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. S. prašo skirti jam švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę bei nurodo, kad jis savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, yra jauno amžiaus, teisiamas antrą kartą, pažada naujų nusikalstamų veikų nebedaryti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis T. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai T. S. pripažino kaltu pasikėsinus pagrobti didelės vertės svetimą turtą bei nuteisė jį pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d., todėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo paskirti jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d.).

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam T. S. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas T. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.).

T. S. pasikėsino padaryti vieną tyčinį sunkų nusikaltimą teistumui neišnykus, ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. S., kaip recidyvistui (BK 27 str. 1 d.) – asmeniui keliančiam didesnį pavojų visuomenei, už padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinusi ir tai, kad T. S. yra jauno amžiaus, konstatuoja, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą T. S. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam T. S. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad T. S. už BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams – mažesnė nei šio straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, nuteistajam T. S., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam T. S. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta.

Atsižvelgus į anksčiau minėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į T. S. ankstesnį teistumą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, akivaizdu, kad anksčiau jam paskirta bausme ir taikytu bausmės vykdymo atidėjimu, BK 41 str. numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naują nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis T. S. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, todėl nėra pakankamo pagrindo manyti, jog BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus, pažada naujų nusikalstamų veikų nebedaryti, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. S. apeliacinį skundą atmesti.