- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-09-16
- Bylos Nr.
- e2-3655-892/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04684-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Ieškovas
- UAB „Skycop.com“
- Atsakovas
- Ryanair DAC
- Kategorijos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Ieva Pluirienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Skycop.com“ ieškinį atsakovei Ryanair DAC dėl kompensacijos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 400 Eur dydžio kompensaciją, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu Nr. 261/2004 (toliau – Reglamentas) nuostatas keleivės V. A. – L. (duomenys neskelbtini) skrydžio Vilnius (VNO) – Londonas (STN) Nr. (duomenys neskelbtini) atstumas 1 685,92 km. atžvilgiu, nes skrydis vėlavo atvykti į galutinę paskirties vietą 5 valandas 59 minutes. Keleivė perleido reikalavimo teises dėl kompensacijos pagal Reglamentą ieškovei. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika (toliau – ir ESTT), teisę į kompensaciją kaip ir atšaukimo atveju turi atidėtų skrydžių keleiviai. ESTT 2009 m. lapkričio 19 d. priimtame prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais – taigi jie gali remtis šio Reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Skrydžio metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, galėjusios turėti įtaką skrydžio atidėjimui.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ESTT nurodė konkrečias sąlygas, kurioms esant atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginami atšauktų skrydžių keleiviams siekiant gauti Reglamente numatytą kompensaciją – viena tokių sąlygų yra ta, kad keleiviai turi pasiekti galutinę paskirties vietą. Ginčo skrydžiu keleivė nusprendė nevykti, atsisakė kelionės ir paprašė už bilietą sumokėtos kainos grąžinimo. Todėl nėra vienos iš būtinų sąlygų teisei kompensaciją dėl atidėto skrydžio kilti.
3. Dublike ieškovė nurodė neginčijanti, kad keleivė ginčo skrydžiu atsisakė vykti, kadangi lėktuvas vėlavo išvykti 6 valandas ir 14 minutes nuo iš pradžių oro vežėjo numatyto išvykimo laiko (lėktuvas į paskirties vietą atvyko 5 valandas ir 59 minutes vėliau) dėl ko šis skrydis keleivei nebeteko prasmės. Keleivė įgijo ne tik teisę atsisakyti vykti šiuo skrydžiu, bet ir kitas Reglamente numatytas teises. Tačiau oro vežėjo prievolė kompensuoti pagal Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punktą, siejant jį su 7 straipsniu, taip pat išlieka. Tai patvirtina ir Reglamento Nr. 261/2004 aiškinamųjų gairių Nr. 2016/C 214/04 4.2 punktas. Taigi, kai skrydis atidedamas ne mažiau kaip 5 valandoms ir jei pagal numatytą kelionės planą keleiviams toks skrydis nebetenka prasmės, keleiviai ne tik, kad turi teisę atsisakyti vykti šiuo skrydžiu, bet oro vežėjas privalo pats pasiūlyti keleiviams atsisakyti vykti tokiu skrydžiu ir per septynias dienas išmokėti visą už bilietą sumokėtą sumą, ir dar, papildomai, išmokėti kompensaciją, numatytą Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje. Jei ESTT konstatuoja, kad skrydžio paankstinimas daugiau nei viena valanda yra reikšmingas ir tokio skrydžio keleiviams kompensacija priklauso, neabejotina, kad ne mažiau nei penkių valandų skrydžio vėlavimas, keleiviui atsisakius vykti, turėtų būti laikomas pagrįstu pagrindu kompensacijai pagal Reglamentą Nr. 261/2004 gauti.
4. Triplike atsakovė nurodė neginčija keleivių teisės atsisakyti skrydžio, atidedamo penkioms ar daugiau valandų, bei atgauti už bilietą sumokėtą sumą, tačiau keleivių teisė tokiu atveju taip pat reikalauti ir kompensacijos už sutrikdytą skrydį neišplaukia nei iš Reglamento Nr. 261/2004 nuostatų, nei iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktikos. Keleivių teisę į keleivių teisę į kompensaciją skrydžių atidėjimo atveju yra pripažinęs ESTT 2009 m. rugsėjo 19 d. priimtu prejudiciniu sprendimu sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 (toliau – „Sprendimas“), kuriame ESTT nurodė konkrečias sąlygas, kurioms esant atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginami atšauktų skrydžių keleiviams siekiant gauti Reglamente Nr. 261/2004 numatytą kompensaciją – viena tokių sąlygų yra ta, kad keleiviai turi pasiekti galutinę paskirties vietą, kadangi atsižvelgiant į Sprendime ESTT pateikiamus motyvus, kompensacija yra siekiama atlyginti keleivių nepatogumus, patirtus būtent dėl jų užsitęsusios kelionės (sugaišto laiko). ESTT 2014 m. rugsėjo 4 d. sprendime Germanwings byloje, bylos Nr. C 452/13 pateikiami motyvai taip pat aiškiai parodo, kad negrįžtami laiko praradimai/nepatogumai, suteikiantys atidėtų skrydžių keleiviams teisę į kompensaciją pagal Reglamentą Nr. 261/2004, yra susiję su tokiems keleiviams užsitęsusia kelione į galutinę paskirties vietą. Keleivis, kuris sužinojo apie skrydžio atidėjimą penkioms ar daugiau valandų ir nusprendė pasinaudoti savo teise tokio skrydžio atsisakyti atgaunant sumokėtus už bilietą pinigus bei grįžo namo, negali būti prilyginamas keleiviui, kuris tokio ilgam laikui atidėto skrydžio laukė ir juo vyko, t. y., pasiekė galutinį kelionės tikslą ir iš tiesų patyrė minėtus laiko praradimus dėl užsitęsusios kelionės. Atidėtų skrydžių keleivių teisė į kompensaciją vadovaujantis ESTT jurisprudencija tiesiogiai siejasi su keleivių kelionėje patiriamais nepatogumais – prarastu laiku. Nei Reglamente Nr. 261/2004, nei ESTT jurisprudencijoje, nėra numatyta, kad kompensacija keleiviams gali priklausyti dėl to, kad kelionė tokiems keleiviams nebeteko prasmės. Reglamento Nr. 261/2004 aiškinamųjų gairių Nr. 2016/C 214/04 4.2. punktas yra skirtas aiškinti keleivių teisę atgauti sumokėtą sumą, būti nukreiptam kitu maršrutu arba rezervuoti vietą kitame skrydyje atsisakymo vežti ar skrydžio atšaukimo atveju, o ne skrydžio atidėjimo atveju. Keleivių teisė į kompensaciją skrydžio atidėjimo atveju yra aptariama kitame Gairių punkte – 4.4. C dalyje. Gairių 4.4. C dalies 4.4.6. papunktyje nurodyta, kad „Dėl „atidėjimo ilgam laikui“ (vėlavimo) Teismas nusprendė, kad keleiviai, įskaitant keleivius, kurių skrydis atidėtas (pavėlavo), gali patirti panašų nepatogumą kaip ir keleiviai, kurių skrydis atšauktas, t. y. prarasti tam tikrą laiką. Remiantis vienodų sąlygų principu, keleiviai, kurie galutinę paskirties vietą pasiekia pavėlavę trimis valandomis arba daugiau, turi teisę į tokią pačią kompensaciją (7 straipsnis), kaip keleiviai, kurių skrydis atšauktas.“. Vadinasi, tiek ir vadovaujantis Gairėmis atidėtų skrydžių keleivių teisė į kompensaciją neabejotinai yra susieta su sąlyga, kad tokie keleiviai turi pasiekti galutinę paskirties vietą. Keleivė V. A. – L. ginčo skrydžiu nevyko, t. y. neatvyko į skrydžio galutinę paskirties vietą (pažymėtina, kad jokių įrodymų, jog minėta keleivė ginčo skrydžio galutinę paskirties vietą pasiekė, ieškovas byloje nėra pateikęs), todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ESTT praktiką šių keleivių atžvilgiu atsakovė neprivalo sumokėti kompensacijų ieškovei.
5. 2025 m. gegužės 16 d. rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodė, kad keleivei, atsisakius skristi ginčo skrydžiu, kuris vėlavo išvykti daugiau nei 6 valandas, keleivė įsigijo (duomenys neskelbtini) skrydį Vilnius (VNO) – Milanas (MXP), Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 3) ir (duomenys neskelbtini) skrydį Milanas (MXP) – Marakešas (RAK), Nr. (duomenys neskelbtini) (priedas Nr. 4), kuriuos vykdė kitos oro linijos.
6. 2025 m. birželio 30 d. paaiškinimuose atsakovė nurodė, kad keleivei elektroniniu paštu atsakovė nuolat teikė informaciją apie skrydžio vėlavimą ir keleivei priklausančių teisių. Skirtingos dviejų skrydžių bilietų rezervavimo nuorodos įrodo, kad bilietai buvo rezervuoti dvejais atskirais užsakymais ir šie skrydžiai nesudarė vienos visumos, ginčo skrydis Vilnius (VNO) – Londonas (STN) ir keleivės įsigytas skrydis Londonas (STN) – Marokas (RAK) nebuvo jungiamasis iš Vilniaus į Maroką ir, atitinkamai, Marokas nebuvo keleivės galutinė paskirties vieta ginčo skrydžio atžvilgiu. Keleivei, atsisakius skristi ginčo skrydžiu, kuris vėlavo išvykti daugiau nei 6 valandas, keleivė įsigijo (duomenys neskelbtini) skrydį Vilnius (VNO) – Milanas (MXP), Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skrydį Milanas (MXP) – Marakešas (RAK), Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos vykdė kitos oro linijos. Ieškovės pateikta informacija bei įrodymai patvirtina, kad keleivė iš tiesų taip niekada ir nepasiekė ginčo skrydžio galutinės paskirties vietos – Londono (STN), todėl atsižvelgiant į atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytą ESTT praktiką šios keleivės atžvilgiu atsakovas neprivalo sumokėti kompensacijos ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad keleivė V. A. L. įsigijo bilietą į oro vežėjo Ryanair DAC (duomenys neskelbtini) vykdomą skrydį Vilnius (VNO) – Londonas (STN) Nr. (duomenys neskelbtini), atstumas (VNO-STN) 1 685,92 km. Numatytas skrydžio išvykimo laikas buvo 11:25, o atvykimo laikas – 12:15. Skrydis buvo atidėtas, faktinis atidėto skrydžio išvykimo laikas buvo 17:26 val., atvykimo į paskirties vietą – 18:14 val. Taigi, lėktuvas vėlavo išvykti 6 val. ir 14 min. nuo iš pradžių oro vežėjo numatyto išvykimo laiko, o į galutinę paskirties vietą atvyko 5 val. ir 59 min. vėliau. Keleivė A. L. skrydžiu nevyko ir galutinės paskirties vietos nepasiekė. Išrašas iš Ryanair DAC informacinės sistemos patvirtina, kad keleivė atsisakė kelionės ir paprašė už bilietą sumokėtos kainos grąžinimo. 2025 m. balandžio 9 d. elektroniniame laiške ieškovei keleivė paaiškino, kad jau buvo praėjusi į lėktuvą, kai visus vėl sugrąžino į laukimą salę. Skrydžio laiką vis nukėlinėjo, matė, kad niekaip nespės į jungiamąjį skrydį, o gal ir iš viso skrydis neįvyks. Skrydis įvyko po 6 valandų vėlavimo. Jei juo būtų skridusi, būtų nespėjusi į jungiamąjį skrydį, o taip pat būtų negavusi kito skrydžio iš Londono į Maroką, nebent visai kitą dieną, su kitom oro linijomis. Todėl pasirinko ieškoti naujo skrydžio tam, kad galėtų pasiekti Maroką. Bylos duomenys patvirtina, kad atsisakiusi ginčo skrydžio, kuris vėlavo išvykti daugiau nei 6 valandas, keleivė įgijo kitų oro linijų vykdytą skrydį (duomenys neskelbtini) Vilnius (VNO) – Milanas (MXP) Nr. (duomenys neskelbtini) (išvykimo laikas 20:35) bei (duomenys neskelbtini) skrydį Milanas (MXP) – Marakešas (RAK) Nr. (duomenys neskelbtini) (išvykimo laikas 06:00).
8. Ieškovė UAB „Skycop.com“ su keleive sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią perleido ieškovei reikalavimo teises į piniginius reikalavimus pagal Reglamentą Nr. 261/2004 dėl to, kad skrydis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atidėtas.
9. Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad keleiviai gauna: a) 250 Eur kompensaciją visų 1 500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju, b) 400 Eur kompensaciją visų didesnio kaip 1 500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1 500 – 3 500 kilometrų atstumo skrydžių atveju, c) 600 Eur visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Nustatant atstumą, pagrindu laikoma paskutinė paskirties vieta, į kurią keleivis dėl atsisakymo vežti arba skrydžio atšaukimo atvyksta vėliau už tvarkaraštyje numatytą laiką. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad Reglamento 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, jog atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, taigi jie gali remtis Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. <...> taigi atidėtų skrydžių keleivių teisė gauti kompensaciją Reglamento 7 straipsnio prasme yra pagrįsta vienodo požiūrio principu ir Reglamento siekiu užtikrinti aukštą keleivių apsaugos lygį (sprendimo, priimto byloje S., 53–55, 60–61 punktai, sprendimo, priimto byloje N., 28-40 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2014, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-599-460/2025).
10. Šioje byloje atsakovė ginčijo, jog keleivei atsisakius skristi Ryanair DAC (duomenys neskelbtini) vykdomą skrydį Vilnius (VNO) – Londonas (STN) Nr. (duomenys neskelbtini), ji neturi teisės į kompensaciją dėl skrydžio vėlavimo pagal Reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalį. Tačiau pateikus prašymą ESTT priimti prejudicinį sprendimą atsakovė ieškinio reikalavimus visiškai įvykdė 2025 m. rugpjūčio 7 d. sumokėdama 1 157 Eur, tai yra 400 Eur kompensaciją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos iki reikalavimo įvykdymo (9 Eur) bei 748 Eur bylinėjimosi išlaidas (22 Eur žyminio mokesčio ir 728 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti). Ieškovė šių aplinkybių neginčijo.
11. Šioje byloje sumokėdama kompensaciją už atidėtą skrydį atsakovė netiesiogiai pripažino reikalavimo pagrįstumą, todėl detaliau dėl reikalavimo pagrįstumo nepasisakytina (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Atsakovei visiškai įvykdžius ieškinio reikalavimus, ieškinys netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.