- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-13
- Bylos Nr.
- N-444-1037-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-63-3-00042-2010-5
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. sausio 28 d. nutarimu Ričardui Bertašiui pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį skirta 160 Lt bauda už tai, kad jis 2009 m. spalio 4 d., apie 14 val. 20 min., vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio, ko pasakoje automobiliai susidūrė.
Šalies argumentai
R. B. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. sausio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad dėl eismo įvykio kilimo kaltas kito automobilio vairuotojas J. J., kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 142 ir 145.1 punktus, nes pradėjo lenkti transporto priemonę, rodančią kairį posūkį sankryžoje ir neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa laisva, bei pažeidė Kelių eismo taisyklių 141.3 punkto reikalavimus, kadangi jo vairuojamas automobilis jau buvo įvažiavęs į pagrindinį kelią, kai J. J. dar nebuvo pradėjęs lenkti. Manė, kad J. J. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su transporto priemonių apgadinimu.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi R. B. skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad R. B. kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, autoavarijos vietos schema, eismo įvykio vietos fotonuotraukomis, eismo įvykio dalyvių paaiškinimais, Plungės rajono apylinkės teismo administracinėje byloje Nr. A2.6.-1112-363/2009 nustatytomis aplinkybėmis, eismo įvykio autotechninės ekspertizės aktu, kuriuo nustatyta, kad R. B. veiksmai, išvažiuojant iš šalutinio kelio į pagrindinį ir nepraleidžiant juo važiavusio automobilio „Renault Laguna“, vairuoto J. J., turėjo tiesioginį ryšį su eismo įvykio kilimu. Teismas pažymėjo, kad R. B., išvažiuodamas iš šalutinio kelio, nedavė kelio transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Akcentavo, kad ekspertas V. Pačebutas patvirtino ekspertizės akte nurodytas aplinkybes bei paaiškino, kad autoįvykio ekspertizę atlikusiam ekspertui buvo pateikti visi reikalingi dokumentai, kurie buvo išsamiai įvertinti.
II.
Apeliaciniu skundu R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį ir Institucijos 2010 m. sausio 28 d. nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Mano, kad dėl eismo įvykio kilimo kaltas J. J., kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių 142 ir 145.1 punktus, nes pradėjo lenkti transporto priemonę, rodančią kairįjį posūkį sankryžoje ir neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa laisva. Teigia, kad Institucijos nutarimas grindžiamas ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, jog tiek R. B., tiek J. J. veiksmai techniniu požiūriu turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su įvykio kilimu. Tvirtina, kad ekspertui buvo pateikta eismo įvykio vietos schema, neatitinkanti įvykio vietoje nubraižytosios. Pabrėžia, kad J. J. vairuotu automobiliu, būdamas neblaivus, pradėjo lenkti kitą automobilį, rodantį kairįjį posūkį, kai jis jau buvo įvažiavęs į sankryžą. Nurodo, kad jam padaryta žala vertintina 2 409 Lt, dėl ko J. J. veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalį ir dėl šios veikos būtina atlikti ikiteisminį tyrimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą J. J. nesutinka su R. B. apeliacinio skundo argumentais ir mano, kad jis netenkintinas. Paaiškina, kad kelių sankryžą žyminčių ženklų nebuvo, todėl jis turėjo teisę lenkti kitą transporto priemonę. Teigia, kad skundo argumentai, jog jo vairuotas automobilis atsitrenkė į jau sustojusį R. B. automobilį, neatitinka tikrovės.
Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija nesutinka su R. B. skundu ir mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti palikta nepakeista.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Pažymėtina, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir būtent šis pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. tarp tokio asmens padaryto KET pažeidimo ir minėtų ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių turi būti nustatytas tiesioginis priežastinis ryšys, kuris yra vienas iš privalomų šio administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.
Nagrinėjamu atveju apeliantui surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad R. B., vairuodamas automobilį „Citroen“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 punkto reikalavimus, dėl ko buvo apgadintos kitų eismo dalyvių vairuotos transporto priemonės.
Kelių eismo taisyklių 158 punktas, galiojęs inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu, numatė, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Iš byloje esančių eismo įvykio vietos schemų ir įvykyje dalyvavusių eismo dalyvių paaiškinimų matyti, jog eismo įvykis kilo automobiliui „Renault“ važiuojant pagrindiniu keliu ir lenkiant transporto priemonę „BMW“ bei automobiliui „Citroen“, vairuotam apelianto, išsukus iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje pagrįstai nustatyta, jog būtent tai, kad apeliantas pažeidė Kelių eismo taisyklių 158 straipsnio reikalavimą duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu, sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Nustatyta, kad automobilio „Renault“ vairuotojas transporto priemonę „BMW“ lenkė pastarajai rodant kairiojo posūkio signalą, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 141.2 punkto reikalavimą prieš pradedant lenkimo manevrą įsitikinti, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo. Tačiau lenkiamo automobilio „BMW“ vairuotojas pastebėjo jį lenkiantį automobilį „Renault“ bei pasuko vairą dešiniau, taip išvengdamas automobilių susidūrimo. Taigi dėl automobilio „Renault“ vairuotojo padaryto KET pažeidimo eismo įvykis nekilo. Kaip nurodo automobilį „Renault“ vairavęs J. J., kelio ženklo, žyminčio kelių sankryžą, nebuvo, todėl jis turėjo teisę lenkti kitą transporto priemonę.
Pažymėtina, jog vertinant, kuris būtent KET pažeidimas lėmė eismo įvykį, atkreiptinas dėmesys į eismo įvykio kylimo seką – pirmiausiai automobilis „Citroen“ trenkėsi į transporto priemonę „Renault“, dėl ko pastaroji priekiniu dešiniuoju sparnu kliudė automobilį „BMW“. Taigi iš automobilių apgadinimų sekos akivaizdu, kad eismo įvykis kilo automobiliui „Citroen“ priekine dalimi įvažiavus į pagrindinį kelią (b. l. 21, 22). Šias išvadas patvirtina byloje esantis ekspertizės aktas (b. l. 58). Minėtos aplinkybės taip pat paneigia apelianto argumentus, jog automobiliui „Renault“ pradėjus lenkimo manevrą jis, vairuodamas automobilį „Citroen“, jau buvo išsukęs į pagrindinį kelią, ir leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad būtent tai, jog apeliantas nepraleido pagrindiniu keliu važiavusių transporto priemonių, ir sąlygojo eismo įvykio kilimą.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. B. kaltė dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo įrodyta neabejotinai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti teismo nutarties ar Institucijos nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.