Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutarties bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Didlaukio projektai“ byloje Nr. B2-242-781/2015, kuria patvirtintos administravimo išlaidos visam supaprastinam bankroto procesui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovo BUAB „Didlaukio projektai“ bankroto administratorius pateikė teismui prašymą patvirtinti 16 000 Eur administravimo išlaidas iki bendrovės išregistravimo iš juridinių asmenų registro.

Nurodyta, kad šią pinigų sumą sudaro: 5 000 Eur už buhalterinės apskaitos tvarkymo ir audito paslaugas / specialisto išvadą, 5 000 Eur už teisines paslaugas, 1 000 Eur ryšių, transporto, kanceliarinės, pašto ir kitos išlaidos, 5 000 Eur administratoriaus atlyginimas. Nurodyta, kad teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartimi patvirtintą 3 000 Lt administravimo išlaidų sąmatą ankstesnis bankroto administratorius išnaudojo, nors jo 2015-01-02 išrašyta PVM sąskaita-faktūra yra neapmokėta, todėl administravimui reikalingos papildomos lėšos. Teigė, kad susipažinęs su buvusio administratoriaus perduotais bendrovės dokumentais nustatė, jog pastarasis neginčijo nenaudingų bendrovei 9 000 000 Lt vertės sandorių, dėl to jis parengė ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl tokių sandorių pripažinimo negaliojančiais ir jį pateikė Vilniaus apygardos teismui, tuo patirdamas išlaidų dėl teisinės pagalbos (byla Nr. e2-4305-450/2015). Jo įsitikinimu, patenkinus ieškinį, iš atgauto bendrovės turto administravimo išlaidos bus padengtos.

Taip pat nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog bendrovė valstybei liko skolinga 391 658,55 Eur, pasitelkė auditorių pagalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Bankroto administratoriaus teismui pateikta informacija neatitinka tikrovės: jo nurodyti, neva bendrovei nenaudingi, sandoriai yra UAB „Didmiesčio projektai“ ir UAB „Hansa lizingas“ 2008-03-18 sudaryta lizingo sutartis, kurią vykdydamos šalys 2008-03-31 sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį ir kurios pagrindu jis (lizingo bendrovė) sumokėjo 9 860 044,60 Lt. Ankstesnis atsakovės bankroto administratorius buvo pareiškęs ieškinį dėl šios pirkimo–pardavimo sutarties teisėtumo patikrinimo (civilinė byla Nr. 2-3351-798/2015), kuri baigta nagrinėti dalyvaujant naujajam administratoriui. Tačiau pastarasis neskundė šio bankrutavusiai bendrovei nepalankaus teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo, o jam įsiteisėjus pareiškė tapatų ieškinį (civilinė byla Nr. e2-4302-450/2015). Administratorius nepagrįstai tvirtina, kad turėjo teisinės pagalbos išlaidų, rengiant procesinius dokumentus, tačiau juose nurodyta, kad byla nebus vedama per advokatą, nepateikti jokie duomenys apie auditorių suteiktas paslaugas, neprašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų.

Teismo nutartimi nėra pažeidžiami kreditorių interesai, nes administravimo išlaidų patvirtinimas yra daugiau formalus, nei realiai vykdytinas – bendrovė neturi jokio turto. Kreditorius nepagrįstai sprendžia bankroto administratoriaus pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą civilinėje byloje Nr. e2-4305-450/2015. Be to, šios bylos baigtis neturi jokios reikšmės teismo patvirtintoms administravimo išlaidoms.Teismo nustatyta 1 500 Eur administravimo išlaidų suma yra protinga ir sąžininga, nes iš jų 868,86 Eur (3 000 Lt) sumokėtina buvusiam administratoriui, 315,38 Eur – priteista bylinėjimosi išlaidų UAB „Solo House“, o jam lieka tik apie 300 Eur.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, patikrina jos teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus (CPK 329, 338 str.).

Teismas, remdamasis bylos medžiaga, o taip pat teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 str. 3 d.), sprendžia, kad kreditorės UAB „Swedbank lizingas“ atskirojo skundo motyvai nesuteikia pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

Visų pirma pažymėtina tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi (civilinė bankroto byla Nr. B2-3342-781/2016) patenkino atsakovės BUAB „Didmiesčio projektai“ bankroto administratoriaus UAB „UBC“ prašymą – atnaujino Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 3 straipsnio 7 dalyje nustatytą 24 mėnesių terminą atsakovės likvidavimo procedūroms vykdyti bei šį terminą pratęsė iki bus priimtas sprendimas Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-4305-450/2015.

Duomenys apie Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-4305-450/2015 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo pagal ieškovo BUAB „Didmiesčio projektai“ ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AB „Swedbank“, L. M., K. M., Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė A. P., VĮ Turto bankas, procesą rodo, kad teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartimi patenkintas atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ prašymas ir ši byla nutraukta CPK 293 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu, konstatavus šioje byloje pareikštų reikalavimų visišką tapatumą su Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-3351-798/2015 išnagrinėtais reikalavimais. Tačiau ši teismo nutartis nėra įsiteisėjusi, nes yra priimtas ieškovo BUAB „Didmiesčio projektai“ atskirasis skundas, kuris apeliacine tvarka dar nėra išnagrinėtas (civilinė byla Nr. e2-439-X/2016).

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad apeliantės UAB „Swedbank lizingas“, beje, kuriai yra reiškiamas pirmiau paminėtas ieškinys, argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo motyvų, jog administratoriaus įgalioto asmens prašoma patvirtinti 16 000 Eur administravimo išlaidų suma yra pagrįsta tik iš dalies, nes šioje proceso stadijoje nėra pakankamai įrodymų manyti, jog visos šios išlaidos yra būtinos, tikslingos ir užtikrinančios administratoriaus teisę ekonomiškai naudoti bankrutuojančios įmonės lėšas, juolab, kad administratoriaus planuojamų inicijuoti teisminių procesų baigtis nėra aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010), ir atitinkamai sprendimo patvirtinti bendrą 1 500 Eur (neįskaitant PVM) dydžio administravimo išlaidų sumą visam supaprastinto bankroto proceso laikotarpiui nuo teismo nutarties taikyti supaprastiną bankroto procesą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro (ĮBĮ 10 str. 10 d., 13¹ str. 2 d. 3 p., CPK 185 str.).

Dėl to, kas paminėta aukščiau, apeliantės UAB „Swedbank lizingas“ atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 263 str. 1 d., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.