Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-01-16 · Civilinė byla Nr. 2A-568-275/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-16
Bylos Nr.
2A-568-275/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-14607-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Andrutė Kalinauskienė, Danutė Kutrienė
Ieškovas
A. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Livila“
Kategorijos
  • 2.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2A-568-275/2017
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14607-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.; 2.5.29.; 3.2.4.; 3.3.1.18. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimo ir 2016 m. liepos 18 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Livila“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. P. 2015-04-24 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, jį patikslinęs, prašė teismo pripažinti 2009-10-22 sutartį dėl 265 000 Lt paskolos suteikimo negaliojančia dalyje dėl 115 000 Lt, t. y. dėl 33 306,30 Eur. Nurodė, kad 2009-10-22 tarp jo ir atsakovo buvo pasirašyta paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas pasiskolino iš atsakovo 150 000 Lt, tačiau sutarties kopijos neišsaugojo. 2009-12-24 ieškovas grąžino atsakovui 150 000 Lt skolą. Aplinkybę, kad ieškovas nebuvo sudaręs paskolos sutarties 265 000 Lt sumai, patvirtina tai, kad atsakovas ieškovui nereiškė pretenzijų ir reikalavimų grąžinti neva turimą skolą pagal pateiktą paskolą. Atsakovas ieškinį dėl 115 000 Lt skolos priteisimo pareiškė tik 2011 metais (civilinė byla Nr. 2-3078-343/2011), tačiau teismui pateikė 2009-10-22 sutarties originalą dėl 265 000 Lt paskolos, pasirašytą ant vieno lapo abiejų pusių. Tokios sutarties jis niekada nepasirašinėjo. Sutartis dėl 150 000 Lt skolos jam buvo parengta ant dviejų lapų, todėl mano, kad atsakovas nuo 2009-10-22 iki 2012-02-24 suklastojo sutartį ir suklastotą pateikė į bylą Nr. 2-3078-343/2011.

Atsakovas UAB „Livila“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog 2009-06-22 ūkininkas A. P. su UAB „Livila“ pasirašė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 86-1/2009-06-22 dėl kombaino „Vector 420“ ir traktoriaus „FT 254“ pirkimo. 2009-06-30 ieškovui buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra LIV Nr. 0000631 357 000 Lt sumai. Pareigą apmokėti už prekes ūkininkas įvykdė tik iš dalies, todėl 2009-10-22 paskolos sutartimi Nr. 147/2009-10-22 likusią sumą atsakovas ieškovui paskolino. Paskolos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ieškovas įvykdė tik iš dalies – 2009-12-24 grąžino 150 000 Lt ir liko skolingas 115 000 Lt. Terminas grąžinti paskolintą sumą buvo numatytas iki 2009-10-31. Dėl likusios negrąžintos sumos (115 000 Lt) UAB „Livila“ kreipėsi į teismą ir Kauno apygardos teismas 2012-04-30 sprendimu ieškinį patenkino. Aplinkybę, jog ginčijama 2009-10-22 paskolos sutartimi ieškovui buvo paskolinta 265 000 Lt suma, patvirtina bankinių operacijų išrašai. Atsakovas nesutiko su ieškovo teiginiu, kad buvo sudaryta paskolos sutartis dėl 150 000 Lt, kad paskolos sutartis suklastota, nes ieškovo parašas buvo ant abiejų sutarties lapų.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2009 metais susiklostė dvejopo pobūdžio teisiniai santykiai – 2009-06-22 ieškovas iš atsakovo nupirko žemės ūkio technikos už 357 000 Lt, už kurią turėjo atsiskaityti iki 2009-10-31. Abi šalys patvirtino, kad ieškovo valia buvo nukreipta į tai, kad 50 procentų perkamos žemės ūkio technikos kainos vėliau jam būtų kompensuota ieškovui kaip ūkininkui gaunant paramą iš Europos Sąjungos fondų (Žemės ūkio valdų modernizavimo paramos taisyklės). Išklausęs šalis ir jų atstovus teismo posėdyje, ištyrę prijungtos Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-951-343/2012 medžiagą, teismas konstatavo, kad šalių 2009-06-22 ir 2009-10-22 sudarytos sutartys yra glaudžiai viena su kita susijusios, todėl teismas ginčijamos sutarties sudarymo aplinkybes aiškinosi, analizuodamas ir žemės ūkio technikos pirkimo – pardavimo sutarties atžvilgiu, vadovaudamasis CK įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Išanalizavęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir prijungtos civilinės bylos medžiagą, teismas konstatavo, kad bankinių pavedimų duomenys nepatvirtina ieškovo teiginių, kad jis skolinosi ne 265 000 Lt sumą, o 150 000 Lt sumą ir kad sutartis vėliau buvo perrašyta, suklastojant jos pirmąjį puslapį ir vietoj 150 000 Lt nurodant 265 000 Lt sumą. Teismas nustatė, kad negrąžintos sumos matematinis skirtumas yra 115 000 Lt. Teismas konstatavo, kad nors ekspertė ginčo byloje pateikė tikėtiną išvadą, kad ginčijamos paskolos sutarties pirmas ir antras lapas nebuvo atspausdinti vieno veiksmo metu, kiti į bylą pateikti įrodymai, t. y. bankinių pavedimų kopijos, sąlygoja išvadą, kad pateiktos ekspertizės išvados nepakanka ieškovo ieškiniui tenkinti. Nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas ieškinio pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir nurodytą pagrindą netenkino.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 18 d. papildomu sprendimu dėl bylinėjimosi išlaidų priteisė iš ieškovo A. P. atsakovo UAB „Livila“ naudai 20,27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas A. P. prašo panaikinti sprendimą ir išspręsti bylą iš esmės – ieškinį patenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat, atsižvelgiant į eksperto išvadas dėl dokumento suklastojimo, informuoti prokurorą apie nusikaltimą. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ekspertė pateikė tikėtiną išvadą, kad ginčijamos paskolos sutarties pirmas ir antras lapas nebuvo išspausdinti vieno veiksmo metu, kadangi ekspertė teismo posėdyje pateikė dvi kategoriškas išvadas - kad tekstas pirmojoje lapo pusėje ir antroje lapo pusėje buvo spausdintas skirtingu laiku ir spausdinta tikrai ne tą pačią dieną ir net ne tą pačią savaitę; taip pat kad lapo antroje pusėje po matomu spausdintu tekstu yra matomi parašų atspaudai tiek dešinėje pusėje, tiek kairėje pusėje. Ekspertė, patvirtindama dvi kategoriškas išvadas, pateikė į bylą ir papildomus šias išvadas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Ekspertės nurodytos dvi kategoriškos išvados patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas visada rengė sutartis ant dviejų lapų ir ginčijamos sutarties originale abi puses pasirašė pirmajame lape, kur nurodyta paskolos suma. Būtent šie parašai atsispaudė antrajame lape, ką ir patvirtino ekspertė. Tuo tarpu atsakovas, neįvertinęs šios aplinkybės (be specialių priemonių parašų atspaudai yra nematomi), ant antrosios sutarties lapo tuščiosios pusės prispausdino nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip po kelių savaičių, pakeičiant paskolos sumą. Šios išvados absoliučiai paneigia atsakovo teiginius, kad jie sutartį parengė ant vieno lapo abiejų lapo pusių ir ši sutartis buvo atspausdinta tuo pačiu laiku, o šalių parašai buvo sudėti tik ant antrosios lapo pusės. Teismas, atsisakydamas vertinti ekspertės paaiškinimus, pateiktus CPK 217 str. tvarka, pažeidė CPK 14 str. numatytą betarpiškumo principą, nes priimdamas sprendimą, neištyrė esminių byloje esančių įrodymų. Teismas privalėjo nepripažinti suklastotos sutarties įrodymu ir informuoti prokurorą apie padarytą nusikaltimą. Teismas pažeidė CPK 13 str. numatytą dispozytivumo principą, nes nepagrįstai atmetė visus ieškovo prašymus dėl papildomų dokumentų išreikalavimo iš atsakovo ir tokiu būdu užkirto kelią į teisingą teismą ir ieškovo įrodinėjimo procesinės teisės buvo pažeistos. Atsakovas pateikė buhalterinės apskaitos įrodymus, kurie paneigė atsakovo paaiškinimus dėl ieškovo skolos ir tuo pačiu patvirtino ieškovo argumentus, kad skola buvo sumokėta 2009 metais ir atsakovas neturėjo ir negalėjo turėti jokių pretenzijų. Atsakovo pateiktoje didžiojoje knygoje sąskaitos eilutėje 2021 (Paskolos) yra pažymėtas 0. Teismas vienintelio atsakovo pateikto įrodymo, kuris paneigė atsakovo paaiškinimus, net nevertino. Atsižvelgiant į atsakovo procesinį elgesį. atsisakant teikti prašomus įrodymus, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti tiek ieškovo reikalavimus, tiek atsakovo atsikirtimus, ieškovas teismo prašė taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010, suformuotą praktiką, pagal kurią, esant aplinkybei, kai šalis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymą, turi būti taikomas teisės doktrinoje žinomas contra spoliatorem principas ir tos šalies atžvilgiu laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas būtų patvirtinęs.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Livila“ prašo sprendimą bei papildomą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinys neįrodytas, suklastojimo faktas nėra neginčijamai įrodytas, apeliantas nepaneigė bankinių operacijų išrašuose fiksuotų aplinkybių dėl pinigų pervedimo bei nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad 2009 m. spalio 22 d. apeliantui pervesta 265 000 Lt suma atsakovui buvo grąžinta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Vienu iš pagrindinių ieškovo apeliacinio skundo argumentų yra keliamas netinkamo įrodymų vertinimo klausimas. Apelianto įsitikinimu, teismas neištyrė esminių bylos įrodymų – ekspertės apklausos teismo posėdyje, kurios metu ekspertė padarė dvi kategoriškas išvadas, kad, pirma, atsakovo pateiktos sutarties originalo tekstas ant abiejų lapo pusių spausdintas skirtingu laiku ir spausdinta net ne tą pačią savaitę, antra, antroje lapo pusėje yra matomi parašų atspaudai tiek dešinėje, tiek kairėje pusėse. Šios išvados, apelianto teigimu, paneigia atsakovo teiginius, kad jie sutartį parengė ant vieno lapo abiejų lapo pusių ir ši sutartis buvo atspausdinta tuo pačiu laiku, o šalių parašai buvo sudėti tik ant antrosios lapo pusės, bei įrodo, kad atsakovas suklastojo paskolos sutartį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas nevertino ekspertės apklausos teismo posėdyje, kadangi iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas šios ekspertės apklausos teisme metu duotus paaiškinimus vertino ir tyrė, taip kaip vertino bei tyrė ir kitus bylos įrodymus, t. y. ekspertės apklausos teismo posėdyje metu duoti paaiškinimai buvo vertinami kartu su kitais įrodymais visų nustatytų bylos aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodęs, kad nors ekspertė, atlikusi ekspertizę ir padariusi išvadą, kad paskolos sutarties Nr. 147/2009-10-22 tekstas buvo atspausdintas ne vieno veiksmo metu, o teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kodėl padarė tokią išvadą (skyrėsi topografiniai požymiai – 1, 2, 3 skaičiai, kuriais numeruojami sutarties punktai, yra su tarpeliais, o kitoje lapo pusėje nurodyta sutarties punktų numeracija yra nurodyta be tarpelių; be to, skiriasi raidžių storis pirmame lape ir antrame lape), sprendė, kad atliktos ekspertizės išvadų negali vertinti skyrium nuo kitų byloje surinktų įrodymų. Vadovaudamasis CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse nustatytas išimtis, bei kasacinio teismo aktualiais bylai išaiškinimais, sprendė, kad kiti į bylą pateikti įrodymai, t. y. bankinių pavedimų kopijos, sąlygoja išvadą, kad pateiktos ekspertizės išvados nepakanka ieškovo ieškiniui tenkinti. Taigi teismo procesinio sprendimo rezultatą – netenkinti ieškinio, lėmė ne apelianto nurodytas ydingas įrodymų vertinimas, nevertinant esminių bylos įrodymų, o atvirkščiai, šių įrodymų vertinimas kartu su kitais įrodymais, ir kurių visuma teismui leido daryti išvadą apie didesnę tikimybę, kad sutartis nebuvo suklastota, nes matematiniai skaičiavimai tvirtino, kad ieškovas visgi buvo skolingas atsakovui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat negali sutikti su apeliantu, kad teismas pažeidė CPK 13 straipsnyje numatytą dispozityvumo principą, nes nepagrįstai atmetė visus ieškovo prašymus dėl papildomų dokumentų išreikalavimo iš atsakovo, tuo pažeisdamas ieškovo įrodinėjimo teises. Kaip tvirtina bylos duomenys, teismas tenkino ne vieną ieškovo prašymą išreikalauti duomenis ir tokius duomenis išreikalavo (2016-02-17 išreikalavo ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 10-9-988-13, įpareigojo atsakovą pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, patvirtinančius, kad buhalterinėje įmonės apskaitoje 2010-2012 m. buvo fiksuojama ieškovo skola), taip pat ieškovo prašymu 2016 m. kovo 15 d. nutartimi paskyrė ekspertizę byloje, o netenkino tų, kurie, teismo vertinimu, išėjo už bylos nagrinėjimo ribų, kaip antai, išreikalauti iš atsakovo 2010-2011 registruotų siuntų žurnalus, įpareigoti atsakovą pateikti sutartis, kurios buvo sudarytos 2009 m. antrą pusmetį, įpareigoti atsakovą pateikti traktoriaus ir kombaino pirkimo-pardavimo sutartis. Apeliacinės instancijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad šie ieškovo prašymai išeina už bylos nagrinėjimo ribų, nes pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, registruotų siuntų žurnalų duomenys ar sudarytos sutartys su kitais asmenimis niekaip nepatvirtina reikšmingų bylai aplinkybių, ieškovui įrodinėjant sutarties suklastojimo faktą, net jei šie įrodymai ir patvirtintų ieškovo teiginius, kad atsakovas iki pat 2011 m. neturėjo pretenzijų ieškovui, tai niekaip nesusiję su ieškovo reikalavimu pripažinti sutartį dalyje negaliojančia nagrinėjamoje byloje, nes įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-951-343/2012 patvirtina, kad ieškovas pretenzijų dėl 115 000 Lt skolos atsakovui turėjo ir šios pretenzijos buvo pagrįstos.

Apeliantas teigia, kad atsakovo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad skola buvo sumokėta 2009 metais ir atsakovas neturėjo ir negalėjo turėti jokių pretenzijų. Tačiau kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje esantis atsakovo Didžiosios knygos išrašas už 2012 m. gruodį (b. l. 119) tokių aplinkybių nepatvirtina, o Atsiskaitymų su debitoriais apskaitos apyvartos išrašas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-12-31 tvirtina, atsakovas apskaitė savo dokumentuose 115 000 Lt skolą (b. l. 118).

Kolegija pažymi, kad ieškovas kaltina atsakovą atsisakant pateikti ieškovo reikalaujamus dokumentus, o teismą varžant ieškovo įrodinėjimo procesines teises, bet pats savo iš esmės lengvai gaunamų įrodymų, paneigiančių esmines teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, lėmusias procesinio sprendimo rezultatą nagrinėjamoje byloje, kad pagal bankinių operacijų išrašus negrąžintos sumos matematinis skirtumas yra 115 000 Lt, į bylą neteikė. Šios aplinkybės nebuvo paneigtos ir apeliaciniame skunde.

Remdamasi pirmiau nurodytais argumentais, kolegija apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka galioti nepakeistą. Kolegija palieka galioti nepakeistą ir papildomą sprendimą, nes apeliantas skunde nenurodė argumentų dėl papildomo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą ir 2016 m. liepos 18 d. papildomą sprendimą palikti galioti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėDanutė KutrienėVytautas Zelianka