- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-01-31
- Bylos Nr.
- 1-291-246/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00096-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Nukentėjusysis
- R. D.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Č. 2013-08-29 8.45 val. ir 2014-01-07 9.40 val. Kauno apskrities VPK NTV ENTS tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, Vytauto pr. 91, apklausiamas liudytoju ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, davė melagingus parodymus apie tai, kad R. D. sukčiavimo būdu įgijo jam priklaususių 50 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir jis jokių dokumentų, susijusių su akcijų perleidimu, nepasirašė, tačiau A. Č. duoti parodymai yra paneigti 1999 m. sausio mėn. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartimi, kuria A. Č. („Pardavėjas“), R. D. („Pirkėjas“) pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. paprastąsias vardines, 100 litų nominalios vertės kiekviena, akcijas; 1999 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu, kuriuo leista akcininkui A. Č. parduoti jam nuosavybės teise priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas (50 akcijų) R. D.; 2014-10-28 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvada Nr. 20-4-IS1-1431, kurioje duota išvada, kad 1999 sausio mėn. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartyje, skiltyje „Pardavėjas“, 1999 sausio mėn. 18 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartyje, skiltyje „Pardavėjas“, 1999 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 99/01/18-2, skiltyje „Sekretorius“, esančius A. Č. vardu pasirašytus parašus, pasirašė pats A. Č., tai yra jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. Č. kaltu neprisipažino, parodymus sutiko duoti tik po kitų proceso dalyvių apklausų.
2017-10-19 teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. Č. davė parodymus ir parodė, kad tyrėjui pateikė vieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, ją gavo tvarkydamas savo dokumentus ir atsitiktinai rado, dokumentas buvo be datos, todėl nustebo. Dokumentas niekinis buvo, jokių duomenų nebuvo, kilo klausimas kokia vertę jis turi. Jis pasakė, kad dokumente jo parašas, bet pinigų gavimo ir registracijos numerio nebuvo. 1999 m. kovo mėn. kreipėsi į T. K. sako pirkęs iš jo akcijas, D., pasirodo perleido. Jis su J. turėjo po 50 akcijų, tai kaip 100 galėjo parduoti. Tuo metu jis teisiškai akcijų neturėjo, o teisiškai sutarė, kad pirks iš J., bet J. mirė. K. iki šiol neturi dokumentų, kad tas akcijas pirko. Pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo, jis buvo pareigūnas, todėl negalėjo akcijų pirkti, Pinigų jis negavo. Neatsimena, ar tą dieną buvo įmonėje. Tą mėnesį Suomijoje buvo. Nežino, ar buvo akcininkų susirinkimas, gal jie savo rate ką ir darė. K. atėjęs iš gatvės pildė dokumentus ir liudija dabar, nors įdarbintas nebuvo ir kokių teisių neturėjo. Tyrėjui sutartį nunešė ne su savo parašu, nunešė, kad jis išsiaiškintų, kaip ten buvo. D. neturi jokių dokumentų. 1999 m. išvyko į Ameriką. Kovo mėnesį kreipėsi į STT, nes nieko nepardavė, nesuprato, kas ten vyksta iš viso. Pareigūnai ten viską tvarkė toje įmonėje. Neteko akcijų, 1994 m. pirmą kartą į policiją kreipėsi į 6 skyrių ir papuolė savo nelaimei pas tyrėją D., kuris tyrė jo bylą ir tapo draugu. Nuo 1996 m. prasidėjo tokie veiksmai, kai po truputį jo įmonė buvo grobiama, priėmė dirbti K., pasirodo, kad jis pagal dokumentus nėra teisiškai direktorius. K. nuo vaikystės pažinojo, dokumentų projektų neruošė, jis nematė, kaip kada parašydavo kokį prašymą, jis tik kartais draugiškai pildydavo dokumentus, bet teisės neturėjo tokios. K. nuo 1996 m. pažįsta, kai ieškojo direktoriaus, jis buvo jo brolio klasiokas, susipažino ir jis jam pasiūlė tapti direktoriumi. Į teismą nesikreipė, kad apgintų savo teises, nes tuo metu turėjo dvi bylas, elgėsi taip, kaip jam draugai pasiūlė, kreipėsi į STT, nes manė, kad tai rimtesnė institucija. Iki 2013 m. niekur nesikreipė, nes tą dokumentą atsitiktinai pamatė, nežinojo kaip ginti savo teises. Tas dokumentus atsirado, kai jo įmonė buvo užgrobta, atėjo savo daiktų pasiimti ir pasiėmė dar kai kuriuos dokumentus, tarp kurių ir akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo. Tyrimo metu pasakė, kad galimai ne jo parašas. Kai D. tyrė jo bylas, jis galėjo pasirašyti paduoti tą popierių, jis negali atsakyti į klausimą, kodėl pasakė, kad galimai ne jo parašas. Buvo direktorius, akcininkų protokolų neskundė. 1995-1996 m. buvo direktorius. Turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
Teismas, toliau išdėstomų argumentų pagrindu, kaltinamojo parodymų nevertina įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę, ir laiko juos parodymais, kuriuos duodamas kaltinamasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, be to kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs: duodamas parodymus jis parodė, kad pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo R. D.. Tame pačiame teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad parašas akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje galimai yra ne jo arba jis pasirašė, jam padavus „tą popierių“ pasirašyti tuo metu, kai nukentėjusysis, būdamas policijos pareigūnu, tyrė baudžiamąsias bylas dėl jo veiksmų.
Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas toliau aptariamais įrodymais.
Nukentėjusysis R. D. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį A. Č. nuo 1994 m. per tam tikras aplinkybes įvykusias 1994 m., pažintis tęsėsi iki 1999-01-18. Įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino, ji yra Klaipėdoje, įgijo įmonės akcijas, akcijų pardavėjas buvo A. Č., įgijo 50 akcijų už 5000 litų, vienos akcijos vertė buvo 100 litų. Kitos 50 akcijų priklausė R. K.. Akcijų pardavimo metu buvo jis pats, T. K., jo vaikystės draugas, buvo ir bendrovės vadovas R. K., dar kažkas ofise buvo, bet pavardės nežino. Šalys gavo po vieną egzempliorių dokumentų. Buvo akcininkų susitikimas. Bendrovėje tada jis nebuvo įsidarbinęs, bet žinojo apie bendrovę, nes draugavo su A. Č.. Bendrovėje dirbo vėliau, nuo 1999-05-14 buvo įdarbintas techniniu direktoriumi. 2003 m. akcijas perleido savo tėvui S. D., kuris yra bendrovės akcininkas iki šiol.
Teisėjui informavus, kad yra gauta ikiteisminio tyrimo byla, susidedanti iš trijų tomų, jos Nr. 20-900694-14, ji yra prijungta prie šios bylos. Trečiame bylos tome yra paimti kaltinamojo rašysenos pavyzdžiai. Nukentėjusysis parodė, kad bylos lape Nr. 27 yra duomenys dėl sutarties, ten yra jo parašas. Sumokėjo A. Č. už 50 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų 5000 litų. Akcijų pirkimo metu bendrovė turėjo laivą, jis tuo metu buvo areštuotas, teisės disponuoti laivu įmonė neturėjo. Laivo nuosavybė 2001 m. buvo išpirkta. Vėliau bendrovė laivą pardavė. Bendrovė išsipirko laivą, užsienio kompanijai buvo nuomojamas, jis buvo senas, todėl reikėjo parduoti ir buvo parduotas, bet kada neatsimena, bet jis tada dar buvo bendrovės akcininkas arba akcininku buvo jo tėvas. Parduoti laivą abu akcininkai nusprendė, nes ekonomiškai nebebuvo naudinga turėti laivą. Prašo priteisti iš kaltinamojo 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ji susideda iš teismo proceso ilgumo, visą tą laikotarpį reikėjo važinėti į Kauną, susidėjo išlaidos dėl dokumentų paieškų. Prarado reputaciją, 2013 m. įvykiai prasidėjo, pradėjo visi šnekėti, kad yra kaltinamasis, tai yra moralinė žala ir ją įvertina tokia suma. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 200 Eur atstovavimo išlaidų, pinigų, sumokėtų už jo atstovavimą advokatui.
Atsakydamas į prokurorės klausimus nukentėjusysis parodė, kad prasidėjus tyrimui, pateikė originalius dokumentus, vėliau jie buvo grąžinti, arba yra byloje. 1999 m. A. Č. kreipėsi su pareiškimu, kad yra prievartaujamas jo turtas, buvo atsisakyta pradėti tyrimą, toje byloje taip pat buvo pateikti dokumentai. 1999 m. jam buvo pasiūlyta išeiti iš teisėsaugos, tą jis ir padarė. Nuo 1999-05-10 jau nebematė A. Č., apie jį vėl išgirdo 2013 m., kai buvo pakviestas į Kauno apskrities VPK, jis ten prašė 5 milijonų.
Nukentėjusysis taip pat parodė, kad A. Č. civiline tvarka UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties neginčijo.
Liudytojas R. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirba nuo 1996 m. birželio mėn. Bendrovės akcininku yra nuo 1996 m. Minėtos bendrovės 50 vardinių akcijų nupirko iš tuo metu buvusio akcininko T. K.. Nuo 1996 m. bendrovės akcininkais buvo jis ir A. Č., tai yra abu turėjo po 50 paprastųjų vardinių akcijų. A. Č. pažįsta nuo 1994-1995 metų. R. D. pažįsta nuo instituto laikų, kadangi kartu mokėsi. Jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, A. Č. bendrovėje nedirbo ir buvo tik bendrovės akcininku. R. D. bendrovėje dirbo gamybos direktoriumi nuo 1999 m. gegužės mėn. iki 2009 m. birželio mėn. 1999-03-22 buvo iškviestas į STT Kauno skyrių, kur buvo apklausiamas dėl R. D. ir A. Č. asmeninių santykių ir dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto bei akcijų pardavimo, tai yra dėl A. Č. parduodamų 50 procentų bendrovės akcijų R. D.. Minėtą dieną taip pat STT darbuotojai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofiso Klaipėdoje išėmė originalius akcininkų registracijos dokumentus ir kitus su akcininkais susijusius dokumentus. Kiek prisimena 1999 metais, Kauno skyriaus STT buvo atliktas tyrimas ir dėl galimai suklastotų A. Č. parašų akcijų pardavimo protokole. Tyrimo metu buvo paimti jo lyginamieji parašų pavyzdžiai. Nepasitvirtinus parašų klastojimo faktui, Kauno skyriaus STT darbuotojai tyrimą nutraukė, kaip ir nutraukė tyrimą nepasitvirtinus A. Č. kaltinimam R. D.. Kiek prisimena po patikrinimo išimti originalūs dokumentai jam, kaip bendrovės direktoriui sugrąžinti nebuvo ir liko tik kopijos. Patvirtino, kad tikrai 1999-01-18 Klaipėdoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), gera valia A. Č. jam priklausiusių 50 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, pardavė R. D.. Tai yra 1999-01-18 Klaipėdoje atvykus A. Č. įvyko akcininkų susirinkimas, kuriame buvo nutarta leisti A. Č. parduoti jam priklausančias akcijas R. D.. Apie tai surašytas akcininkų susirinkimo protokolas Nr. 99/01/18-2, kuriame pasirašė jis, kaip susirinkimo pirmininkas ir A. Č., kaip susirinkimo sekretorius. Susirinkimo metu tarp A. Č. ir R. D. buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Šią sutartį jam matant tikrai pasirašė R. D. ir A. Č., pinigai A. Č. buvo sumokėti taip pat jam matant.
Liudytojas T. K. parodė, kad A. Č. pažįsta nuo vaikystės. R. D. pažįsta maždaug nuo 1993 ar 1994 metų, jį su juo supažindino A. Č.. Apie 1996 m. vidurį iš A. Č. buvo nupirkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ 50 paprastųjų vardinių akcijų ir buvo bendrovės akcininkas iki 1996 metų galimai vasario mėn., nes vėliau savo turimas akcijas pardavė R. K.. Prisimena, kad tikrai 1999 m. sausio mėn. Klaipėdoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, (duomenys neskelbtini), A. Č. jam priklausiusias 50 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavė R. D.. Tuo metu nebuvo susipykęs su A. Č., santykiai buvo geri nuo vaikystės, nėra reikalo apkalbėti jį. Dabar sudėtingi santykiai. Jo tėvas buvo A. Č. treneris, šeimomis bendravo, bendravimas po 1996 m. suretėjo. Bendrovėje „(duomenys neskelbtini)” būdavo dažnai, visus dokumentų projektus ruošdavo, nes kiti nemokėjo dirbi su kompiuteriu. Buvo įmonės akcininkas, paskui perleido akcijas R. K. - 50 procentų, kitos akcijos tuo metu priklausė J., jis jas pardavė A. Č., o šis – R. D.. Ar jį kas nors kvietė į UAB „(duomenys neskelbtini)” ofisą 1999-01-18 kai buvo sudaroma sutartis dėl akcijų pardavimo, negali atsakyti. Jam ten būti būdavo įprasta, nors akcininku jis jau ir nebebuvo.
1999 m. sausio mėn. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad A. Č. parduoda 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų R. D.. Sutartis patvirtinta šalių parašais (1 t., b. l. 65).
1999-01-18 UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 99/01/18-2 nurodyta, kad vienbalsiai nuspręsta leisti akcininkui A. Č. parduoti jam nuosavybės teise priklausančias UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas R. D.. Protokolas patvirtintas A. Č. ir pirmininkaujančio R. K. parašais (1 t., b. l. 79).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų laikotarpyje nuo 1993 m. - 2014 m. sąraše nurodyta, kad 1999-01-19 A. Č. parduoda R. D. 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų po 100 Lt, protokolo Nr. 99/01/18-2 (1 t., b. l. 132-133).
2014-10-28 specialisto išvadoje Nr. 20-4-IS1-1431 nurodyta, kad tirti pateiktose dokumentuose, t. y. 1999 m. sausio mėn. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartyje, skiltyje „Pardavėjas“, 1999 m. sausio 18 d. vertybinių popierių pirkimo-pardavimo sutartyje, skiltyje „Pardavėjas“, 1999 m. sausio 18 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokole Nr. 99/01/18-2, skiltyje „Sekretorius“, esančius A. Č. vardu pasirašytus parašus, pasirašė pats A. Č. (2 t., b. l. 63-68).
Ekspertas D. A. S. teisiamajame posėdyje patvirtino išvadą ir parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, yra aukštojo universitetinio išsilavinimo, specialisto kvalifikaciją kas 5 metai pakartotinai būna patvirtinama. Byloje pateikė išvadą, b. l. 63, išvados kopiją turi ir dabar. Ekspertas perskaitė išvadą ir ją patvirtino, nurodė, kad jam buvo pateikti dokumentų originalai, gavo juos iš bylą tiriančio tyrėjo ir vėliau jam viską grąžino. Rašysenos pavyzdžiai buvo pateikti ir jų daug buvo. Jo darbo stažas 25 m., o rašysenos tyrimo - apie 20 m. Šiais metais kaip vadovas yra pateikęs apie 50 išvadų. Tyrimai yra sudėtingi. Išvadoje sąvoka „tikėtina“ dažnai naudojama, šiuo atveju to nenurodė, nes yra įsitikinęs, kad A. Č. pats pasirašė dokumentus, nebuvo jokių prieštaravimų, viskas buvo įvertinta. Tai daro kategorišką išvadą. Jam buvo pateikti trys dokumentai, išvada liečia visus tris dokumentus. Rado 10 specialių individualių požymių, bet ten jų daugiau buvo, viskas buvo įvertinama, prašomi pateikti panašūs pavyzdžiai, yra dauguma požymių, iš kurių buvo pateikta išvada. Apie kitą išvadą girdėjo iš nuogirdų. Su tokiais duomenimis duodama kategoriška išvada, šiuo atveju tiriamieji duomenys buvo surinkti gerai ir jam abejonių teikiant išvadą nebuvo. Parašas dalinai susideda iš trijų raidžių, skaitomos raidės, bet gali susidaryti parašas ne būtinai iš raidžių. Raidžių jungtys ir kiti požymiai nustatyti, viskas yra aprašyta išvadoje. Teikiant išvadą visi požymiai buvo įvertinti, atsižvelgiama į visumą, ne vienas požymis lemia išvadą.
2015-01-09 Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarime Nr. 3T-145 nurodyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 20-9-000694-14 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 189¹ straipsnio 1 dalį nutrauktas, kadangi nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių (2 t., b. l. 72-7.).
Aptartų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad kaltinamasis padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas.
Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, nustačius, kad kaltinamasis apklausiamas liudytoju, davė melagingus parodymus ir nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų BK 235 straipsnio kitose dalyse.
Dėl baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dirba. Jam skirtina vidutinio griežtumo bausmės rūšis, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
Dėl civilinio ieškinio.
Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 4000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį pagrindžia anksčiau aprašytais argumentais. Ji susideda iš teismo proceso ilgumo, visą tą laikotarpį reikėjo važinėti į Kauną, susidėjo išlaidos dėl dokumentų paieškų. Prarado reputaciją, 2013 m. įvykiai prasidėjo, pradėjo visi kalbėti, kad jis yra kaltinamasis, tai yra moralinė žala ir ją įvertina tokia suma.
Civilinis nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinę žalą pinigais įvertina teismas. Atsižvelgdamas į nukentėjusiojo nurodytus jo turėtus nepatogumus, reputacijos pablogėjimą ir nenustačius kitų straipsnyje aprašytų nusikaltimu padarytų pasekmių, teismas neturtinę nukentėjusiajam padarytą žalą įvertina 500 eurų. Nukentėjusiajam taip pat priteistina ir 200 eurų atstovavimo išlaidų.
Iki bausmės vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsniais,
nusprendžia:
A. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant tęsti darbą, o nedirbant užsiregistruoti darbo biržoje (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas.
Išaiškinti kaltinamajam, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos iš dalies: priteisti iš kaltinamojo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. D. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Priteisti iš kaltinamojo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam R. D. 200 Eur (du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.