Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. Z. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Alytaus rajono savivaldybei dėl termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Iš pareiškėjo pareiškimo, jo atstovo paaiškinimo, byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1995-05-24 tarp pirkėjo G. Z. ir pardavėjo žemės ūkio bendrovės „Ū.“ buvo sudaryta mūrinio garažo, plane pažymėto G-10 1G1/p G-10, kurio naudingas plotas 201,34 m² , kurį sudaro 12/100 dalių pastato 1G1p, esančio (duomenys neskelbtini), prikimo – pardavimo sutartis. Sutartį patvirtino Alytaus 2-ojo notarų biuro notarė M. B., registro numeris 1839 (b. l. 5). G. Z. 2018-06-20 pareiškimu kreipėsi į VĮ Registro centro Alytaus filialą dėl nuosavybės teisės bendrojoje dalinėje nuosavybėje į 12/100 dalių 1G1p pastato – garažo įregistravimo. VĮ Registrų centro Alytaus filialas 2018-06-20 priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti motyvuojant tuo, kad įstatymai nenumato galimybės daiktines teises registruoti nekilnojamojo turto registre praleidus įstatymo numatytą įregistravimo terminą (b. l. 3).

1995-05-24 nekilnojamojo daikto pirkimo –pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas. 1964 m Civilinio kodekso 149 straipsnio 2 dalis nustatė, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuris turi būti registruojamas, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto sandoris turėjo būti patvirtintas notariškai ir per tris mėnesius įregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustato kitokio termino. Nustatytas trijų mėnesių terminas nebuvo naikinamasis, nes įstatymas numatė galimybę jį atnaujinti (1964 m. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, jog iki 2000 metų CK įsigaliojimo sudarytam, bet 1964 m. CK 255 straipsnyje nustatytu terminu neįregistruotam, sandoriui taikytini CK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyti padariniai, o suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, neturi būti pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis nustato, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga be kita ko reiškia, jog savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, teismas įpareigotas teisines situacijas spręsti taip, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamuoju laikotarpiu buvusios viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, nevykdžiusios įstatymo jai nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos. Nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindu yra ne registracijos faktas, bet įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas (CK 4.47 straipsnis. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis Nr. 3K-3-977/2000; 2002 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-174/2002; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-1158/2003). Aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, kuriuos registruojant būtina laikytis įstatyme nustatytų terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Sprendžiant termino nekilnojamojo turto sandoriui įregistruoti atnaujinimo klausimą, turi būti nustatyta ar sandorio, nors jis nebuvo įregistruotas, sudarymas atitiko šalių valią, o termino atnaujinimas ir sandorio įregistravimas ar atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo pareiškimo ir jo atstovės paaiškinimo, suinteresuoto asmens teiktų paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas per 1964 m. Civilinio kodekso nustatytą 3 mėnesių terminą nekilnojamojo turto pirkimo –pardavimo sutarties neįregistravo. Pareiškėjas nurodo nesupratęs sutarties reikalavimo dėl būtinumo ją įregistruoti, nežinojęs tokio neįregistravimo pasekmių dėl savo teisinio neišprusimo, žinių stokos, manęs, kad notaro patvirtinta pirkimo - pardavimo sutartis suteikia jam visas nekilnojamojo turto savininko teises, be to, jis tuo metu nuolatos gyveno ir dirbo Rusijoje, todėl domėtis turto neregistravimo pasekmėmis neturėjęs laiko ir galimybių, vėliau apie prievolę turtą įregistruoti pamiršęs. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, tai yra nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie savo teisę, dėl kurios įgyvendinimo praleistas terminas, nedelsdamas, tai yra per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino atnaujinimo. Termino praleidimo priežastimi pareiškėjas įvardija savo teisinį neišprusimą ir darbinį užimtumą kitoje valstybėje, dėl kurio nesuvokė registravimo būtinumo ir tokio neįregistravimo pasekmių. Pareiškėjas nurodo sužinojęs, kad praleido terminą sandoriui registruoti tik tuomet, kai VĮ Registrų centras netenkino jo 2018-06-20 prašymo įregistruoti pirkimo -pardavimo sutarties pagrindu įgytas nuosavybės teises į dalį nekilnojamojo daikto.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo pareiškimą ir jo atstovės paaiškinimus, konstatuotina, jog galima abejoti, kad pareiškėjui nebuvo išaiškintas dovanojimo sutarties registravimo būtinumas. Be to, toks reikalavimas nurodytas pačioje sutartyje. Tačiau yra pagrindo manyti, kad pareiškėjas G. Z. dėl teisinių žinių neturėjimo galėjo nesuvokti sandorio neįregistravimo pasekmių, o vien tik sandorio teisinės registracijos neatlikimo faktas negali būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atsiradimą paneigianti aplinkybė.

Kaip matyti, pareiškėjas G. Z. sąžiningai įgijo ir valdė nekilnojamąjį daiktą. Be to, sandorio sudarymas atitiko šalių valią ir sutarties šalių buvo visiškai įvykdytas – žemės ūkio bendrovė „Ū.“ siekė parduoti, o pareiškėjas G. Z. pirkimo pagrindu siekė įsigyti nekilnojamąjį turtą, už jį sumokėjo reikalaujamą piniginių lėšų sumą. Įrodymų, kad sandoris dėl kažkokių priežasčių įvyko ne sutarties šalių gera valia ar dėl kitų priežasčių, išskyrus registravimą, galėtų būti niekinis ar galėtų būti pripažintas negaliojančiu, byloje nepateikta. Minėtas sandoris sudarytas notarine tvarka, šalių valia nustatyta ir įforminta rašytine sutartimi, kaip to reikalavo įstatymas. Suinteresuotas asmuo Alytaus rajono savivaldybė, kuri vienintelė galėtų disponuoti buvusios žemės ūkio bendrovės turtu pagal 1993-04-07 įstatymą I-123, kuris numatė, kad likusiu neprivatizuotu žemės ūkio bendrovės turtu disponuoja savivaldybė, pareiškimui neprieštarauja, nes į jos balansą byloje minimas garažas neįtrauktas, kas reiškia, jog jis buvo privatizuotas.

Sutarties stabilumo principas (favor contractus), šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad šiuo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai. Bylos rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, jog pareiškėjas teisėtai įsigijo aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą, jį valdė ir disponavo juo, todėl, neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti, būtų pažeista pareiškėjo kaip sąžiningo turto įgijėjo teisė disponuoti jam priklausančia nuosavybe.

Šiuo atveju, vadovaujantis CK 1.2 ir 1.5 straipsniuose įtvirtintais nuosavybės neliečiamumo, teisėtų lūkesčių bei interesų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismas konstatuoja, jog yra teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjui praleistą įstatymo nustatytą terminą (CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, patikslintas pareiškimas tenkintinas – pareiškėjui atnaujintinas praleistas įstatymo nustatytas 3 mėnesių terminas sandoriui įregistruoti (CK 1.117 straipsnio 4 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Patikslintą pareiškimą naudingo ploto patenkinus, iš pareiškėjo priteistinos 5 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, 443 straipsnio 1, 5 dalys, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, b. l. 2).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 442, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjo G. Z. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą įregistruoti 1995 m. gegužės 24 d. sudarytai ir Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės M. B. patvirtintai sutarčiai, registro Nr. 1839, kurios pagrindu pareiškėjas G. Z. pirkimo pagrindu įgijo mūrinį garažą G-10, plane pažymėtą ženklu 1G1/p G-10, 210,34 m² naudingo ploto, kurį sudaro 12/100 dalių pastato 1G1/p, esantį (duomenys neskelbtini).

Iš pareiškėjo G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 5 Eur (penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismą.