Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2016-07-12 · Byla Nr. A2.6.-689-834/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-07-12
Bylos Nr.
A2.6.-689-834/2016
Teisminio proceso Nr.
4-52-3-00506-2016-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Pažeidėjas
P. M.
Kategorijos
  • 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-689 -834/2016Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00506-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4.3; 2.7.4.2
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant R. Čereškaitei,

dalyvaujant P. M.,

vertėjai Erikai Tunčikienei

išnagrinėjusi P. M. (P. M.) a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., bausto administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), Liepiškių k., Vilniaus r., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. 2016 m. balandžio 6 d., apie 0:55 val., Vilniaus r., Rudaminos k., Žygio g. 4, vairavo automobilį „VOLVO 70“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) 9, 14, 127 punktų reikalavimus, tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, kelio vingyje buvo neatsargus, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio bei nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, eismo įvykio metu buvo sugadintas jo paties automobilis, t. y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus (duomenys neskelbtini) str. 4 d. 124¹ str. 8 d.

P. M. posėdžio metu protokole užfiksuotų faktų ir pažeidimo nepripažino, paaiškino, jog važiavo pas pusbrolį padėti pakapoti malkas. Sukapojo malkas, išgėrė degtinės. Apsvaigo nuo alkoholio ir nuėjo į mašiną pamiegoti. Užmigo ir kai prabudo mašina buvo griovyje. Iš šoko išlipo iš mašinos, nesuprato kas įvyko, šalia buvo V. S., kuris sėdėjo už vairo ir apvertė mašiną.

L. V. S. parodė, jog jis yra P. M. pusbrolis. P. M. nevairavo. Buvo pas jį kieme, gėrė, po to P. M. užmigo mašinos gale. Raktai buvo priekyje. Jam buvo mažai alkoholio, todėl pats sėdo už vairo. Padarė avariją, kai važiavo atgal. Kai atvažiavo policija, P. M. turėjo teises ir iš jo paėmė. Jis pats neturi teisės vairuoti. Pakeliui buvusios mašinos pranešė apie įvykį.

L. M. P. parodė, jog P. M. yra jos kaimynas. Jai paskambino V. S. , paprašė nuravėti braškes. V. S. su Pavelu išgėrinėjo. Ji atsisėdo prie jų. Jie truputį išgėrė, paskui P. M. nuėjo į mašiną miegoti, kuri stovėjo V. S. kieme. Jie dar pasėdėjo su V. S.. paskui buvo maža, nuvažiavo į Rudaminą, į naktinį barą. V. S. pasakė „važiuojam“, ji nenorėjo pasilikti viena, buvo išgėrusi. V. S. paėmė alkoholinius gėrimus, truputį nuvažiavo ir atsimena, kad buvo griovys, daugiau nieko nepamena. Atvažiavo greitoji, jai suleido vaistus nuo streso. Ji sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, vairuotojo vietoje sėdėjo V. S., P.miegojo ant galinės sėdynės.

Liudytojas A. D. parodė, jog gavo iškvietimą, atvyko į vietą, pastebėjo apvirtusį automobilį. Šalia automobilio stovinčius 3 asmenis-moterį ir 2 vyriškius. Bendravo su visais asmenimis, vairuotojas prisipažino. Jie paprašė pateikti dokumentus, jis paaiškino, kad jis vairavo ir padarė avariją. Iš vairuotojų žodžių nustatė, kuris asmuo vairavo. Jie paklausė kas vairuotojas, asmuo priėjo ir pateikė dokumentus, kitas asmuo neturėjo vairuotojo pažymėjimo, buvo moteriškė, kuri aiškino, kad sėdėjo gale.

L. N. Girgždys parodė, jog gavo iškvietimą, kad automobilis yra nuvažiavęs nuo kelio. Nuvyko, automobilis buvo nuvažiavęs nuo kelio. Asmuo iš karto prisipažino, kad vairavo. Posėdžio metu parodė į P. M., kuris prisipažino , kad vairavo.

Liudytojas D. Š. parodė, kad gavo iškvietimą, kad žmonės nenukentėję. Mašinoje važiavo trise-du vyrai ir moteris. Patruliai nurodė, kas vairavo, po to atvažiavo vairuotojo žmona. Vairuotoją nurodė patruliai. Tas vairuotojas, kurį formino, dar juokėsi, kad jeigu butų taip greit neatvažiavę, būtų išvažiavęs. K. P. M. vairavo nusprendė pagal patrulių parodymus ir pats P. M. neneigė. Paklausus jo kas čia buvo, pasakė, kad „Per didelis greitis buvo ir nuvažiavo nuo kelio“ To asmens, kuriam formino pažeidimą, atvažiavo žmona. Visi jie buvo sunkiai ar vidutiniškai apgirtę. Jeigu būtų nors koks įtarimas, kad vairavo kitas asmuo, būtų davę pūsti. Abejonių nekėlė, kad P. M. vairavo. Jis pats neneigė. Pasakė “Papuoliau-tai papuoliau nieko nepadarysi“. Nei liudytojas, nei moteris nieko nesakė, kad vairavo kitas.

Liudytojas L. V. parodė, kad gavo iškvietimą, kad nuo kelio nuvažiavęs, apvirtęs automobilis. Buvo atvažiavusi greitoji, automobiliu važiavo 2 vyriškiai ir moteris, juos matė prie automobilio. Jis priėjo, paklausė kas vairavo, vienas iš vyriškių pasakė, kad jis. Paėmė asmens dokumentus. Kelių policijos ekipažas atvažiavo po 2 minučių. Nustatė girtumą ir perdavė dokumentus Kelių policijai. Kai paklausė kas vairavo, asmuo nurodė, kad jis vairavo, to asmens dokumentus ir paėmė. Kitas asmuo, kai perdavė dokumentus girdėjo, kad pradėjo sakyti, kad jis vairavo, bet pirmas asmuo, kai priėjo pasakė, kad jis vairavo, o po 15 min. jau kitas asmuo sakė. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nesakė, kad ne jis vairavo, kelis kartus perklausus kas vairavo, jis sakė, kad „aš“.

L. M. L.parodė, kad buvo naktis, atėjo prie lango pažiūrėti, buvo tylu, ramu ir užvažiavo kažkokia mašina. Buvo posūkis, mašina staigiai važiavo ir toks garsas, kad atsitiko nelaimė. Puolė prie telefono ir pradėjo skambinti 112. Paskui prižadino vyrą, nuėjo pažiūrėti. Mašina buvo atversta. Nematė kas už vairo sėdėjo, nes kai priėjo visi buvo išlipę.

P. M. padaryti administracinės teisės pažeidimai įrodinėjami taip pat byloje surinktais rašytiniais įrodymais:administracinio teisės pažeidimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, Vilniaus AVPK patrulių rinktinės 5-ojo būrio patrulio surašytu tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad buvo gautas pranešimas apie kelyje apvirtusį automobilį nuvykus į įvykio vietą informacija pasitvirtino, o vairuotojas buvo neblaivus, eismo įvykio vietos schema, alkotesterio parodymu kvitu, iš kurio matyti, kad P. M. buvo nustatytas 2,51 prom., neblaivumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, asmens duomenimis, vairuotojo pažymėjimo kopija.

Išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens P. M. paaiškinimus, policijos pareigūnų parodymu, liudytojų parodymus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog automobilį vairavo P. M., kuris buvo neblaivus bei kelio vingyje būdamas neatsargus, nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė automobilio bei nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, eismo įvykio metu buvo sugadintas jo paties automobilis.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors pats P. M. teigia neblaivus automobilio nevairavęs, o tiesiog jame miegojęs ir automobilį vairavo V. S., tačiau tokie jo parodymai nesutampa su objektyviaisiais bylos duomenimis, jo nurodoma įvykių seka yra nelogiška. Teismas tiki ir vadovaujasi liudytojų pareigūnų parodymais, kurie kaip patruliai pagal iškvietimą atvyko į įvykio vietą. Jiems paklausus kas vairuotojas P. M. pasakė, kad jis vairavo. Vėliau atvykus kelių policijos ekipažui P. M. taip pat patvirtino, jog jis vairavo transporto priemonę. Iš pareigūnų paaiškinimų matyti, jog jiems nekėlė abejonių, kas vairavo automobilį. Nors vėliau jau ir įvykio vietoje V. S. buvo pradėjęs teigti, kad jis vairavo. Tačiau pareigūnams P. M. patvirtino, kad jis vairavo. Įvykio vietoje P. M. pareigūnams nepasakojo aplinkybių nurodytų posėdžių metu, tai yra jog miegojęs automobilio gale. Matyti, kad jo parodymai yra prieštaringi, o pirminiai parodymai yra mažiausiai nutolę nuo buvusių įvykių, todėl jo keliamos kelios versijos vertinamos kritiškai, kaip gynybinės pozicijos, kurias paneigia kita bylos medžiaga. Teismas kritiškai vertina V. S. ir M. P. parodymus, jog V. S. vairavo automobilį, kaip nustatyta V. S. ir P. M. yra pusbroliai, M. P. taip pat yra P. M. kaimynė, todėl jie suinteresuoti bylos baigtimi. Be to pačios M. P. parodymai yra prieštaringi, teismo posėdžio metu teigė, jog sėdėjo mašinos priekyje, kai tuo tarpu pareigūnai nurodė, jog policijos pareigūnams pirminiuose paaiškinimuose teigė, kad sėdėjo mašinos gale. Be to, liudytojai V. S. ir M. P. parodymus teisme davė po įvykio praėjus mėnesiui, todėl jie galėjo susitarti kaip liudyti teisme. Nagrinėjamu atveju, konstatuotina, kad surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog P. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas neturi pagrindo netikėti apklaustų liudytojų pareigūnų parodymais.

P. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas (ATPK 32 str. 2 d.).

Nors iš P. M. iš pradžių neigė vairavimo faktą, tačiau paskutinio posėdžio metu, išklausius visus liudytojus teigė, jog gailisi, kad taip atsitiko, norėtų, kad teisės būtų paliktos, nes turi 2 mažus vaikus, reikia į mokyklą, į darželį vežioti. Labai gailisi, sunku be transporto priemonės, nes toli dirba, į darbą reikia važinėti.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. LVAT taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog šeimyniniai ar darbiniai interesai nėra išimtinės aplinkybės ir jos nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Tai, kad P. M. paskutinio posėdžio metu nurodė, jog gailisi dėl to kas įvyko nepakanka, jog būtų galima taikyti (duomenys neskelbtini) str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Be to, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas vairuotojui esant neblaiviam yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymima, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendrąsias gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Nr. ATP-59-719/2014, (duomenys neskelbtini)350/2014). Pažeidėjas P. M. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantį pavojų, ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, jų sveikatai. Neblaivaus P. M. vairuojamas automobilis patyrė avariją. Ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė rimtesnių pasekmių žmonių sužalojimo, buvo sugadintas tik jo paties automobilis. Teismo nuomone, tai kad P. M. nurodė, jog gailisi dėl to kas įvyko, be to atkreiptina ir į tai, jog viso proceso metu nepripažino vairavimo fakto, visų bylos aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo taikyti (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas. Todėl skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybes ir pobūdį, pavojingumą visuomenei, į P. M. asmenybę, kuris anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra sunkinanti aplinkybė, todėl jam skirtinos didesnės nei minimalios sankcijose už padarytus pažeidimus numatytos nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 str. 2 d. nustatyta tvarka.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

P. M. (P. M.) pripažinti kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalyje, ir 124¹ straipsnio 8 dalyje ir skirti:

- pagal (duomenys neskelbtini) str. 4 d. – 600 eurų baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 2 ( dviems) mėnėsiams,

- pagal ATPK 124¹ str. 8 d. – 6 eurų baudą,

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d. galutinę baudą skirti 600 EUR (šešių šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams ir 2 ( dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. 1 d., jis laikomas netekusiu teisės vairuoti transporto priemones nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei pažeidimo identifikavimo numerį ROIK 16056695329.

Išaiškinti P. M., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vaida Sinkevičienė