Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-17 · Civilinė byla Nr. 2A-1552-619/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-17
Bylos Nr.
2A-1552-619/2013
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00546-2011-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andžej Maciejevski, Andrutė Kalinauskienė, Loreta Lipnickienė
Ieškovas
UAB „Lentvario kilimai“
Atsakovas
UAB „Ignalinos statyba“
Civilinė byla Nr.2A-1552-619/2013Teisminio proceso Nr.2-16-3-00546-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos: 42; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Loretos Lipnickienės ir Andžej Maciejevski,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto UAB „Ignalinos statyba“ apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Lentvario kilimai“ ieškinį atsakovui UAB „Ignalinos statyba“ dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nustatė :Ginčo esmė

ieškovas UAB „Lentvario kilimai“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 54 069,18 Lt skolos, 2 870,43 Lt delspinigių, 790,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo priteisimo iš UAB „Ignalinos statyba“. Ignalinos rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 9 d. įsakymu priteisė iš UAB „Ignalinos statyba“ UAB „Lentvario kilimai“ naudai 54 069,18 Lt skolą, 2 870,43 Lt delspinigių, 790,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą – 56 939,61 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2011 m. rugsėjo 7 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Skolininkas pateikė prieštaravimus dėl kreditoriaus UAB „Lentvario kilimai“ pareiškimo, kuriuose nurodė, kad nesutinka su kreditoriaus pareikštais reikalavimais. Ieškovas UAB „Lentvario kilimai“ patikslintu ieškiniu ir dubliku prašė priteisti iš atsakovo 41 069,18 Lt skolos, 3 818,73 Lt delspinigių, 8,49 procento dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 938,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (1913 Lt žyminio mokesčio ir 363 Lt advokato atstovavimo išlaidų). Nurodė, kad 2011-03-22 su atsakovu sudarė Subrangos darbų sutartį LK-11-10, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui ir pakloti kiliminę dangą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti už tai sutartyje numatytą kainą. Ieškovas savo įsipareigojimus įvykdė tinkamai ir laiku. Atsakovas nustatytu laiku nevisiškai atsiskaitė su ieškovu ir liko skolingas 41 069,18 Lt, jam priskaičiuoti 3 818,73 Lt delspinigių. Nesutiko su prašymu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą.

Atsakovas ieškinį pripažino iš dalies – pripažino reikalavimą dėl 41069,18 Lt skolos, prašė sumažinti delspinigius iki 500 Lt, procesines palūkanas sumažinti iki 6 procentų bei išdėstyti (atidėti) teismo sprendimo įvykdymą iki Panevėžio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr.2-1102-280/2011 pagal atsakovo ieškinį UAB „Via Unica“ įsiteisėjimo.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš UAB „Ignalinos statyba“ UAB „Lentvario kilimai“ naudai 41 069,18 Lt skolą, 3 818,73Lt delspinigių, ir 8,49 procento metinių palūkanų už priteistą 44 887,91 Lt sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2011-09-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 276 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad atsakovas skolos dydžio bei delspinigių ir palūkanų apskaičiavimo teisingumo neginčija. Atsakovo prašymas sumažinti delspinigius bei prašymas sprendimo įvykdymą atidėti, nustatant, kad priteistą sumą turi sumokėti per 30 dienų po Panevėžio apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1102-280/2011 pagal atsakovo ieškinį UAB „Via Unica“ įsiteisėjimo, nepagrįsti, todėl tenkinti juos nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) UAB „Ignalinos statyba“ prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012-03-02 sprendimą, išspręsti klausimą iš esmės ir priimti naują sprendimą, kuriuo delspinigius sumažinti iki 300 Lt sumos, procesinės palūkanas sumažinti iki 6 procentų per metus, ir nustatyti, kad teismo priteista suma turi būti sumokėta per 30 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. 2-365-280/2012, nagrinėjamoje Panevėžio apygardos teisme, pagal atsakovo ieškinį ieškovui UAB „Via Unica“.

Nurodo, jog teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, sprendimo nemotyvavo, todėl buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas teismo sprendimas. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

Nagrinėdamas bylą teismas netyrė byloje esančių įrodymų, nemotyvavo, kodėl atmeta atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Taip pat nevertino aplinkybės, kad atsakovas dalį skolos ieškovui buvo padengęs - sumokėjo 50.000 Lt avansą ir 34.930 Lt sumą, be to papildomas mokėjimas buvo atliktas 2011-09-19, kuriuo atsakovas sumokėjo ieškovui 13.000 Lt sumą. Teigė, kad atsakovas pagal galimybes atsiskaitė. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas net nesiaiškino, ar yra pagrindas taikyti LR CPK 284 str. 1 d. įtvirtintą materialinės teisės normą ir atidėti teismo sprendimo įvykdymą šiuo pagrindu.Pažymėjo, kad kitų galimybių, kaip nesužlugdydamas savo veiklos, atsiskaityti su ieškovu apeliantas neturi. Jeigu parduotų turtą, toliau nebegalėtų vykdyti veiklos, o atsiskaitydamas su vienu, ar keletu iš kreditorių pažeistų kitų kreditorių interesus. Tuo tarpu ieškovui 41.069,18 Lt sumos mokėjimo atidėjimas nebūtų toks ekonomiškai nenaudingas. Ieškovas net neįrodinėjo, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo ir teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ieškovo interesus gali pažeisti labiau nei atsakovo. Byloje ieškovas nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie patvirtintų, kad ieškovo turtinė padėtis neleistų palaukti atidėto teismo sprendimo įvykdymo. Atitinkamai teismas, vertindamas abiejų šalių turtinę padėtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėjo padaryti išvadą, kad šalių turtinė padėtis yra tokia, jog teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas išlaikytų šalių interesų pusiausvyrą. Toks sprendimas būtų sąžiningas, protingas ir teisingas abiejų šalių atžvilgiu. Atsakovas prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą, nes su juo neatsiskaitė UAB „Via unica".Teismas nevertino atsakovo turtinės padėties ir galimybių atsiskaityti su ieškovu, nevertino ieškovo turtinės padėties. Mano, kad buvo pažeistos LR CPK 270 str. 4 d. normos ir priimtas sprendimas turi būti panaikintas, ne tik dėl to, kad netinkamai taikant (tiksliau netaikant ir nenurodant motyvų) LR CPK 284 str. 1 d. nuostatas, bet ir vadovaujantis LR CPK 329 str. 2 d. 4 p., kai sprendimas yra be motyvų.Priteisti delspinigiai ir palūkanos yra neprotingo dydžio, todėl jie turėtų būti sumažinti. Nurodo, kad LR Civilinis kodeksas įtvirtina įskaitines netesybas, o ne baudžiamąsias. Tai reiškia, kad kreditorius neturėtų praturtėti skolininko sąskaita. Šioje byloje ieškovas nuo pradelstų sumų reikalavo delspinigių, lygių 0,09 proc. per dieną, kas sudaro 33 procentus metinių palūkanų. Viešai yra žinoma, kad už indėlius bankuose yra mokamos ne didesnės nei 1-2 proc. metinės palūkanos, o paskolos išduodamos su 3-6 proc. metinėmis palūkanomis. Tuo tarpu teismas ieškovo naudai bendrai priteisė 33 procentus delspinigių, nors ieškovas neįrodinėjo nuostolių dydžio. Tais atvejais, kai ieškovas neįrodinėja nuostolių dydžio, teismas turėtų vertinti atsakovo prašymą mažinti netesybų dydį.

Atsiliepimu į apelianto (atsakovo) apeliacinį skundą ieškovas UAB „Lentvario kilimai“ nesutinka su atsakovo apeliaciniu skundu, prašo atmesti apelianto apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti pirmos instancijos teismo sprendimą nepakeistą, prašo teismo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino 41 069,18 Lt skolą ieškovui, atsakovui buvo pagrįstai priskaičiuota ir pirmos instancijos teismo priteista ieškovo naudai 3 818,73 Lt delspinigių suma nuo skolos sumos, skaičiuojant po 0,09 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną iki ieškinio parengimo dienos.Dėl delspinigių sumažinimo ieškovas nurodo, kad tarp šalių pasirašyta sutartimi šalys buvo sutarusios dėl 0,2 % dydžio delspinigių nuo laiku neapmokėtų prekių ir atliktų darbų už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną (Sutarties 7.2 p.). Ši sutarties nuostata yra galiojanti, nepakeista, nenuginčyta. Sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.). Pagal sutartį ieškinio parengimo dienai atsakovui priskaičiuoti 0,2 % dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną sudarė 9 683,14 Lt sumą (ieškinio priedas Nr. 8). Tačiau ieškovas gera valia, atsižvelgęs į atsakovo prašymą ir vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sumažino reikalautinų delspinigių dydį nuo 9 683,14 Lt iki 3 818,73 Lt, skaičiuojant po 0,09 % dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną iki ieškinio parengimo dienos (ieškovo dubliko priedas Nr. 2). Pažymėjo, kad nei įstatymai, nei tarp šalių sudaryta sutartis nenumato, jog sutarties šalies reikiamų finansinių išteklių neturėjimas arba skolininko kontrahentų prievolių pažeidimas yra pagrindas atleisti skolininką nuo netesybų.Apelianto argumentai dėl bankų palūkanų normų už teikiamas paskolas yra atmestini, kadangi tarp ieškovo ir atsakovo kilęs ginčas yra ne dėl paskolinių santykių, o dėl netesybų, t.y. prievolės užtikrinimo santykių.Dėl atsakovo prašymo sumažinti 6 procentų procesines palūkanas, ieškovas nurodo, kad CK 6.37 str. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nei įstatymai, nei tarp šalių sudaryta sutartis, nei teismų praktika nenustato kitokio procesinio palūkanų dydžio ir/ar galimybės sumažinti procesinių palūkanų dydį. CK 6.210 str. 2 d. nustato 6 % dydžio metines palūkanas už termino praleidimą, kai abi sutarties šalys yra verslininkai, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas, kuris yra specialus CK 6.210 str. atžvilgiu, nustato skolininko privalomų mokėti palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dydį. Atsižvelgiant į išdėstytą, apelianto argumentai yra nepagrįsti, o teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš atsakovo 8,49 proc. procesines palūkanas.Tarp ieškovo ir atsakovo yra susiklostę prievoliniai tik ieškovą ir atsakovą siejantys santykiai, iš kurių atsakovas turi pareigą laiku bei tinkamai atsiskaityti, nepaisant jokių aplinkybių, išskyrus force majeure ir prievolės įvykdymo negalimumo (CK 6.212 str. 1 d., 6.260 str. 2 d.). Todėl tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems santykiams atsakovo santykiai su jo kontrahentais neturi jokios reikšmės atsakovo prievolių ieškovui tinkamam įvykdymui (CK 6.59 str.). Apeliantas prašo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki neapibrėžto termino, kas iš esmės pažeistų šalių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir ieškovo teisėtų lūkesčių principus ir realiai toks sprendimas nieko nereikštų, nes teismas neišspręstų tarp šalių kilusio ginčo ir neužtikrintų sprendimo vykdytinumo. Atsižvelgiant į tai, sprendimo atidėjimas iki visai kitame teisme nagrinėjamos tarp atsakovo ir jo kontrahento civilinės bylos, kuri niekaip nesusijusi su ieškovu ir ieškovo reikalavimais, t.y. be aiškaus ir konkretaus termino, arba net, galima sakyti, iki sąlygos, kurios buvimas iš esmės visiškai priklauso nuo atsakovo ir jo kontrahento ir niekaip nepriklauso nuo ieškovo valios, yra nepagrįstas, nesąžiningas ir neprotingas. Todėl teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo atidėjimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, atsakovas neginčija visos jam priteistos sumos, jis tik ginčija tą sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta atidėti sprendimo vykdymą ir kuria buvo nuspręsta priteisti iš atsakovo delspinigius bei palūkanas.

Dėl delspinigių ir palūkanų dydžio

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovo prašymas atleisti nuo delspinigių ir palūkanų mokėjimo yra nepagrįstas.

Pagal CK 6.156 str. 1 d. šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šalių sutarties 7.2. p. nurodyta, kad rangovas, laiku neatsiskaitęs už atliktus darbus, moka subrangovui nuo neapmokėtos sumos 0,2 % dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Taigi, šalys sudarydamos sutartį susitarė dėl 0,2 % dydžio delspinigių. Atsižvelgiant į atliktus darbus ir jų vertę, šis dydis yra protingas ir atitiko abiejų šalių valią pasirašant sutartį. Be to, nustatant šalių atsakomybę išlaikyta pusiausvyra, nurodant, kad ieškovui (subrangovui) laiku neatlikus darbų, jis lygiai taip pat privalėtų atsakovui mokėti 0,2% dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo Sutarties kainos (Sutarties 7.3. p.).

Įstatymas taip pat numato, kad skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę pažeidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 str., 6.210 str.). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi. Taigi reikalavimas apmokėti netesybas ir delspinigius nelaikytas dvigubos atsakomybės taikymu atsakovui.

Kaip matyti iš ieškovo pateiktų dokumentų, ieškovas palūkanas apskaičiavo remdamasis CK 6.261 str. ir Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu. Taigi palūkanų dydis taip pat apskaičiuotas tinkamai, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis. Palūkanos, skaičiuojamos už piniginės prievolės įvykdymo terminą, nesiejamos su palūkanomis už indėlius bankuose ar paskolas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto skundo argumentai nepagrįsti, o teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė delspinigius ir procesines palūkanas.

Dėl sprendimo vykdymo atidėjimo

CPK 18 str. yra nurodyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, šis CPK straipsnis įtvirtina teismo sprendimo privalomumo principą, t.y., kad teismo sprendimas turi būti vykdomas ir tam realiai nėra numatyta jokių išimčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje tokios kategorijos bylose ne kartą pažymėta, kad sprendimo vykdymo atidėjimas ar sprendimo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks sprendimo įvykdymo atidėjimas gali būti priimtas tik išimtinais atvejais, dėl socialiai reikšmingų aplinkybių. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį – tiek į atsakovo, kaip skolininko, sunkią turtinę padėtį ar susidariusias nepalankias aplinkybes, dėl kurių skolininkui sunku įvykdyti sprendimą, tiek į teisėtus ieškovo, kaip kreditoriaus, interesus. Teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, procesinio lygiateisiškumo principais bei siekti šalių interesų pusiausvyros. Svarbu įvertinti tai, ar atidėjus sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-1113/2001).

Pagal CPK 284 str. teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Taigi, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka reikia išsiaiškinti ar tuo metu, kai buvo priimtas skundžiamas sprendimas, buvo pagrindas atidėti jo įvykdymą. Nors atsakovas teigė, kad jo turtinė padėtis bloga, jis nepateikė jokių kitų (išskyrus motyvus apie bylą Panevėžio apygardos teisme) įrodymų, kad jo turtinė padėtis yra bloga, įvykdyti teismo sprendimą jis neturi finansinių galimybių, o jo turtinė padėtis ateityje pagerės. Pažymėtina ir tai, kad teismo sprendimo vykdymo atidėjimas iki neapibrėžto laiko tarpo – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo pažeistų šalių lygiateisiškumo, teisinio neapibrėžtumo, ieškovo teisėtų lūkesčių principus. Dėl išvardintų priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatidėjo sprendimo vykdymo. Ir nors pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai nemotyvavo, kodėl jis atmeta atsakovo prašymą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, kolegijos vertinimu, tai nedaro įtakos teismo priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog su ekonominio sunkmečio sukeltomis finansinėmis problemomis susiduria ne tik atsakovas, bet ir ieškovas. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimo dalį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų esminių pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes klausimas išspręstas teisingai (LR CPK 2 str., 5 str., 7 str., 18 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 284 str., 320 str., 328 str.).

Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrutė KalinauskienėLoreta LipnickienėAndžej Maciejevski