- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- eI3-8341-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07447-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“, uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. Č., J. B., O. Č., V. S.
- Advokatai
- Robertas Klovas, Vilma Gečaitė Olišauskienė
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ atstovei advokatei Vilmai Gečaitei Olišauskienei,
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovui Dariui Marčiulaičiui,
trečiųjų suinteresuotų asmenų A. Č., J. B., O. Č., V. S. atstovui advokatui Robertui Klovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“ patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos uždaroji akcinė bendrovė „Geruda“, uždaroji akcinė bendrovė „Jurgena“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Posūkis“ (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamos panaikinti 2023 m. gegužės 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimo Nr. 1T-7-(5.59 E) 3 punktą; įpareigoti atsakovę Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo iš nagrinėti 2023 m. balandžio 13 d. pareiškėjų skundo Nacionalinei žemės tarnybai dalį dėl ginčo žemės sklypų pardavimo arba nuomos.
Pareiškėjos patikslintame skunde ir pareiškėjų atstovė advokatė Vilma Gečaitė Olišauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2023 m. kovo 14 d. Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) Vilniaus skyriaus vedėjas priėmė sprendimą „Dėl valstybinės žemės sklypų: (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuomos ir pardavimo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjos turi pateikti naudojamo žemės sklypo planą, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai, o <...> kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirai objektai (pagrindiniai daiktai), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Viešo administravimo subjekto pareiškėjoms duotas įpareigojimas reiškė, kad yra planuojama performuoti žemės sklypus, pažeidžiant galiojančią Valstybinės svarbos ekonominio projekto „Paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste, Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos (Gariūnai) A ir B teritorijose“ įgyvendinimo sutartį bei siekiant neatlygintinai nusavinti pareiškėjų investicijas. Pareiškėjos 2023 m. balandžio 13 d. pateikė skundą dėl 2023 m. kovo 14 d. NŽT Vilniaus skyriaus sprendimo panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. kovo 14 d. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendime duotą įpareigojimą parengti žemės sklypų planus bei reikalavo parduoti nurodytus valstybinės žemės sklypus. Skundžiamo 2023 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 1T-7 (5.59 E) 3 punktu nuspręsta įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėją atlikti faktinių duomenų patikrinimą, siekiant nustatyti valstybinės žemės sklypuose esančių statinių buvimą ir tinkamumą naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę naudojimo paskirtį; apskaičiuoti kiekviename valstybinės žemės sklype esantiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis ir nustatyti, ar visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti; nustačius, kad visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, priimti sprendimą (įsakymą) dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo; nustačius, kad valstybinės žemės sklypas yra per didelis, įvertinti ar likęs valstybinės žemės sklypo plotas gali funkcionuoti kaip atskiras valstybinės žemės plotas; nustačius, kad valstybinės žemės sklypo plotas, nereikalingas statiniams eksploatuoti, spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto; teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl suprojektuotų valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos. Paaiškino, jog pareiškėjos vykdo Gariūnų verslo ir kultūros parko veiklą, sklypai teisėtai priskirti ir pilna apimtimi naudojami šio parko bei smulkiojo ir vidutinio verslo veiklai. Pažymėjo, jog 2005 m. liepos 12 d. Vyriausybė nutarimu Nr. 808 pripažino valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą „Paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui parkas „Gariūnai“ Vilniaus mieste Aukštųjų Panerių pramoninio rajono C zonos A ir B teritorijose“. Priėmus aukščiau nurodytą nutarimą buvo suformuotas teisinis pagrindas verslo parko „Gariūnai“ sukūrimui, siekiant, kad šis verslo parkas veiktų ir po valstybei svarbaus ekonominio projekto įgyvendinimo. 2005 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apskrities viršininkas valstybės vardu su pareiškėjomis sudarė valstybinės svarbos ekonominio projekto įgyvendinimo sutartį Nr. 1-1-77, pagal kurią pareiškėjos solidariai įsipareigojo išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose įgyvendinti nutarimu pripažintą valstybinės svarbos projektu ekonominį projektą. Valstybinės žemės nuomos sutartys buvo sudarytos (modifikuotos) 2005 m. rugsėjo 14 d. 50 metų terminui. Pareiškėjos nurodė, jog teisė 50 metų naudotis valstybine žeme yra pareiškėjų turtinė teisė, kuri negali būti panaikinta. 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402 Vyriausybė pripažino pasibaigusiu Vyriausybės nutarimo Nr. 808 galiojimą. Pareiškėjos nurodė, jog Valstybė, kurią ginčuose dėl žemės sandorių turi atstovauti NŽT, pagal šiuo metu galiojančią Įgyvendinimo sutartį privalo sudaryti palankias sąlygas pareiškėjams įgyvendinti šią sutartį ir nedaryti kliūčių papildomomis sąlygomis; tarpininkauti pareiškėjoms sprendžiant bendrus Vilniaus miesto infrastruktūros klausimus; 50 metų, skaičiuojant nuo 2005 m., išlaikyti su pareiškėjomis valstybinės žemės nuomos santykius. Pareiškėjos pagal Įgyvendinimo sutartį buvo įsipareigojusios atlikti tam tikras investicijas. Savo įsipareigojimus pareiškėjos įvykdė ir viršijo, sukurdamos verslo parką, su pilna infrastruktūra, skirta smulkiajam verslui veikti, plėtoti ir aptarnauti. Pareiškėjos pagerino naudojamus žemės sklypus, atlikdamos investicijas į teritoriją, kuri šiuo metu yra urbanizuota teritorija su keliais, statiniais ir inžineriniais tinklais. Pareiškėjos teigė, kad valstybės prisiimti įsipareigojimai reiškia, kad Gariūnų verslo parko veiklai reikalingi žemės plotai turi išlikti ne mažesni kaip susitarimo dėl investicijų padarymo, momentų, nes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai šiuo metu naudojamos žemės plotų nepakanka. NŽT skundžiamame rašte suponuoja mintį, kad turi ketinimus dalį žemių, naudojamų Gariūnų verslo parko ir smulkiųjų verslininkų veiklai, paimti iš pareiškėjų dispozicijos ir pakeiti jos naudojimo paskirtį, tačiau toks žemės padalijimas nėra galimas, kadangi žemė Gariūnų verslo parke yra būtina visų verslo subjektų veiklos užtikrinimui ir tęstinumui. Pareiškėjos nurodė, kad jų naudojami žemės sklypai yra pilna apimtimi užstatyti pastatais ir inžineriniais statiniais ir naudojami verslo parko Gariūnai veiklai, smulkaus ir vidutinio verslo skatinimui ir vystymui. Be to, pareiškėjas ir valstybę sieja tęstiniai sutartiniai santykiai, o perskaičiuojant pastatams reikalingus žemės plotus yra siekiama sukurti tariamai laisvos valstybinės žemės intarpus, atkurti į juos nuosavybės teises tuo pačiu neatlygintinai nusavinant pareiškėjų investicijas.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos su pareiškėjų patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime ir atsakovės atstovas Darius Marčiulaitis teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjos pateikė Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus skyriui prašymus dėl valstybinės žemės sklypų nuomos arba pardavimo. NŽT Vilniaus skyrius 2023 m. kovo 14 d. raštu Nr. 49SD-2732-(14.49.136 E.) pranešė, kad norint įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, be prašymo turi būti pateiktas ir naudojamo žemės sklypo planas, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai, o kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais, pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas. Nurodė, kad pateikus teisės aktų nustatyta tvarka parengtus žemės sklypo planus, galės nagrinėti klausimą dėl sklypų nuomos ar pardavimo. Pareiškėjos NTŽ Vilniaus skyriaus 2023 m. kovo 14 d. raštą apskundė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 1T-7-(5.59 E.) „Dėl UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ skundo išnagrinėjimo“ nutarė: 1) pareiškėjų skundą iš dalies pripažinti pagrįstu; 2) panaikinti raštą; 3) įpareigoti skyriaus vedėją atlikti sprendime nurodytus veiksmus. Nurodė, jog NŽT teritorinis skyrius, gavęs prašymą nuomoti / parduoti valstybinės žemės sklypą (jo dalį), įstatymuose nustatyta tvarka atlieka faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. įvertina statinių būklę, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ir (ar) įrenginiai yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tikslinę paskirtį, valstybinės žemės sklypas atitinka Taisyklių 3 ir 8 punktų reikalavimus dėl ploto. Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, atsižvelgdamas į tai, kad sklypuose įregistruoti pastatai ir statiniai priklauso tiems asmenims, laikė, kad žemės sklypo dalių savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti planas nėra būtinas, tačiau spręsdamas klausimą, ar sklypuose esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas visas valstybinės žemės sklypas, laikė, kad NŽT skyrius turi vadovautis Taisyklių 3 punkto reikalavimais, t. y. apskaičiuoti, kokio dydžio valstybinės žemės sklypo dalys yra reikalingos statiniams eksploatuoti pagal Metodikos reikalavimus bei atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietovėje. Nustačius, kad valstybinės žemės sklypo plotas yra didesnis, nei yra būtinas jame esantiems statiniams ir (ar) įrenginiams eksploatuoti, sprendime nurodė, kad reikia žemės sklypo plane pažymėti valstybinės žemės sklypo plotą, reikalingą statiniui (-iams) eksploatuoti, o nustačius, kad atidalytas, pastatui (-ams) eksploatuoti nereikalingas žemės klypo plotas gali funkcionuoti kaip atsiras valstybinės žemės sklypas, - priimti sprendimą, ar turi būti rengiamas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas – pertvarkyti (padalyti) žemės sklypą (-us), suprojektuojant valstybinės žemės sklypą (-us), reikalingą (-us) pastatams eksploatuoti, ir neperduotiną naudotis valstybinės žemės plotą (-us). NŽT skyrius, priimdamas sprendimus dėl projekto rengimo, turi įvertinti, kokiems tikslams įgyvendinti bus naudojamas likęs (-ę) valstybinės žemės plotas (-ai), kai bus atidalyta valstybinės žemės sklypo dalis, reikalinga statiniui eksploatuoti. Pabrėžė, jog valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo tvarką reglamentuojantys teisės aktai, teismų praktika numato aplinkybes, kurias NŽT turi įvertinti, sudarydama valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sutartis. Be to, Taisyklių 13-26, 34-40 punktuose yra nuosekliai išdėstyti valstybinės žemės patikėtinio veiksmai ir terminai, skirti šiems veiksmams atlikti. Valstybinės žemės sklypus nuomoti ar parduoti be aukciono galima tik esant konkrečiam įstatyme nustatytam pagrindui. Tam, kad atsirastų galimybė tokią žemę įsigyti ar išsinuomoti be aukciono, turi būti nustatoma, ar žemės sklypas, kurį siekiama įsigyti ar nuomoti, yra naudojamas ir ar toks (tokio dydžio) žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Pažymėjo, kad pareiškėjos NŽT prašė išnuomoti / parduoti jiems sklypus ne pagal anksčiau galiojusį Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. liepos 21 d. nutarimą Nr. 808, o pagal pirmiau minėtus (galiojančius) nuomą ir pardavimą reguliuojančius teisės aktus ir teismų praktiką. Pabrėžė, kad specialūs teisiniai santykiai šiuo atveju netaikytini, nes Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. balandžio 24 d. nutarimu Nr. 402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-07-21 nutarimo Nr. 808 „Dėl valstybinės svarbos projekto“ pripažinimo netekusio galios“, pripažino Nutarimą Nr. 808 netekusiu galios. Pažymėjo, jog sprendimu nėra nutarta neišnuomoti / neparduoti sklypų, o įvertinus jame nurodytą valstybės žemės nuomos / pardavimo teisinį reguliavimą, NŽT skyriui pavesta imtis priemonių dėl tinkamų nuomos / pardavimo procedūrų įgyvendinimo, t. y. kad būtų tinkamai / teisėtai išspręsti pareiškėjų prašymai išnuomoti / parduoti sklypus. Pažymėjo, kad nei Nutarimo Nr. 808, nei Įgyvendinimo sutarties nuostatos niekaip neįpareigoja NŽT, nes Nutarimas Nr. 808 pripažintas netekusio galios, o Įgyvendinimo sutartis nereguliuoja valstybinės žemės nuomos / pardavimo teisinių santykių. Pastebėjo, kad sklypų nuomos klausimai Nutarimo Nr. 808 bei Įgyvendinimo sutarties aspektu nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas, ne jie iš esmės nagrinėjami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys A. Č., O. Č., V. S., J. B. su pareiškėjų patikslintu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys atsiliepime ir jų atstovas advokatas Robertas Klova teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjai, skųsdami atsakovo sprendimo 3 punktą, privalėjo pagrįsti, kokias teisines pasekmes joms sukelia. Iš pareiškėjų skundžiamo atsakovo sprendimo 3.1 ir 3.2 papunkčių matyti, kad jais tėra pavesta atlikti faktinių duomenų patikrinimą, apskaičiuoti kiekviename valstybinės žemės esantiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis ir nustatyti, ar visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti. Toks pavedimas, kuriuo iš esmės tik pavesta atlikti patikrinimą, apskaičiavimą ar pan., jokių teisinių pasekmių pareiškėjoms nesukėlė, joms nebuvo nustatyta jokių teisių ar pareigų, nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų). Atsakovo sprendimo 3.3 – 3.6 papunkčiuose hipotetiškai aptarti tam tikri sprendimai, nenurodant NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui, kurį iš tų sprendimų priimti. Skundžiamo sprendimo 3 punkte nėra nuspręsta, kad visas atitinkamas valstybinės žemės sklypas nėra reikalingas jame esantiems pareiškėjų statiniams eksploatuoti, priešingai – pavesta išsiaiškinti, ar visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti. Skundžiamo sprendimo 3.3 papunktyje aptarta galimybė priimti pareiškėjų pageidaujamą sprendimą, jeigu bus nustatyta, kad visas atitinkamas valstybinės žemės sklypas reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, priimti sprendimą (įsakymą) dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo. Galutinis sprendimas bus priimtas ateityje, atlikus skundžiamo sprendimo 3 punkte numatytą patikrinimą, nustačius faktines aplinkybes ir jas įvertinus. Pažymėjo, jog pareiškėjos neįrodė Įgyvendinimo sutarties pažeidimo. Įgyvendinimo sutarties sudarymas nereiškia, kad ji tapo įstatymu, kurio galimas pažeidimas tikrinamas pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį. Pareiškėjos teigia, neva statiniams būtini esamo dydžio valstybinės žemės sklypai, tačiau Įgyvendinimo sutarties nuostatose nėra nurodyti jokie parduotinos ar nuomotinos valstybinės žemės dydžiai. Įgyvendinimo sutartyje Vilniaus apskritis neprisiėmė jokių įsipareigojimų dėl to, kokio dydžio valstybinės žemės plotas turės būti pareiškėjoms išnuomotas / parduotas po to, kai bus įgyvendintas projektas. Pareiškėjos į NŽT Vilniaus skyrių kreipėsi dėl šio ginčo valstybinės žemės sklypų pardavimo arba nuomos. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar statiniai yra, ar jie naudojami pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, taip pat nustatyta tai, kiek ir kokiam statiniui konkrečiai būtinai reikia žemės naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Skundžiamo sprendimo 3 punkte iš esmės tėra atspindėti teisės aktų reikalavimai, o pareiškėjos neįrodė jokio įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimo, todėl naikinti skundžiamą atsakovo sprendimo 3 punktą nėra jokio teisinio pagrindo. Paaiškino ir tai, jog įsiteisėjusiais teismo sprendimais yra galutinai nuspręsta, kad valstybinės žemės nuomos santykiai su pareiškėjomis yra nutraukti. Iš minėtų nutrauktų valstybinės žemės nuomos sutarčių negali kilti jokia teisė į valstybinę žemę, todėl pareiškėjų manymas, kad iš nutrauktų valstybinės žemės nuomos sutarčių kyla turtinė teisė 50 metų naudotis valstybine žeme, yra neapgrįstas.
Pareiškėjų UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ patikslintas skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl 2023 m. gegužės 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimo Nr. 1T-7 (5.59 E) 3 punkto teisėtumo bei pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjos kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ir (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) nuomos arba pardavimo. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2023 m. kovo 14 d. rašte Nr. 49SD-2732-(14.49.136 E.) nurodė, kad pateikus teisės aktų nustatyta tvarka parengtus žemės sklypo planus, skyrius galės nagrinėti klausimą dėl žemės sklypų nuomos ar pardavimo. Pareiškėjos, nesutikdamos su Vilniaus miesto skyriaus raštu, pateikė skundą. Nacionalinės žemės tarybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 1T-7-(5.59 E.) „Dėl UAB „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Geruda“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ skundo išnagrinėjimo“ pareiškėjų skundą pripažino iš dalies pagrįstu, panaikino Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. kovo 14 d. raštą Nr. 49SD-2732-(14.49.136 E.) ir įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėją atlikti sprendimo 3.1 – 3.6 papunkčiuose numatytus veiksmus.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės).
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, jog valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Valstybinės žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Atitinkamai Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus valstybinės žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta aukščiau, tiek valstybinės žemės nuomos, tiek valstybinės žemės pardavimo be aukciono atveju būtina nustatyti žemės sklypo dydį, atsižvelgiant į tai, koks jo dydis yra reikalingas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Taisyklių 3 punktas numato, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
Taisyklių 8 punkte nurodyta, jog kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti.
Taisyklių 13.2 ir 35.4 numato Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui prievolę, nustačius, jog asmuo pateikė visus nurodytus dokumentus ir reikalingus duomenis, per 30 darbo dienų nuo gauto prašymo įvertinimo atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje, t. y. įvertinti, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį ir valstybinės žemės sklypas atitinka Taisyklių 3 ir 8 punktų reikalavimus dėl ploto.
Byloje ginčo nėra, jog pagal 2005 m. rugpjūčio 19 d. Įgyvendinimo sutartį Nr. 1-1-77 sudarytos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartys NŽT įsakymais nutrauktos 2021 m. kovo 23 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. sausio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-701/2023 nurodė, jog „netoleruotina esama ydinga situacija, kai, nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartis, valstybinėje žemėje esančių statinių savininkės toliau naudojasi žeme neįteisinusios žemės naudojimo jokiu teisiniu pagrindu. Ieškovės per protingą terminą privalo pasirinkti savo poziciją ir kreiptis į valstybinės žemės patikėtinę dėl teisėtai pastatytiems statiniams naudoti pagal paskirtį reikalingo dydžio žemės sklypų išnuomojimo be aukciono arba nusikelti joms priklausančius statinius, o valstybinės žemės patikėtinė privalo imtis priemonių, užtikrinančių, kad ieškovių pozicijos pasirinkimas įvyktų per protingą terminą.“
Pareiškėjos 2023 m. sausio 17 d. kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrių su prašymu dėl valstybinės žemės sklypų nuomos arba pardavimo.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktorius 2023 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 1T-7-(5.59 E.) „Dėl UAB „Posūkis“, UAB „Geruda“ ir UAB „Jurgena“ skundo išnagrinėjimo“ nusprendė pripažinti pareiškėjų skundą iš dalies pagrįstu bei panaikino Vilniaus miesto skyriaus 2023 m. kovo 14 d. raštą Nr. 49SD-2732-(14.49.136 E.).
NŽT direktorius skundžiamo sprendimo 3 punktu įpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėją, dalyvaujant valstybinės žemės sklypų naudotojams ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovui, atlikti faktinių duomenų patikrinimą, siekiant nustatyti valstybinės žemės sklypuose esančių statinių buvimą ir tinkamumą naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą pagrindinę naudojimo paskirtį (ginčijamo sprendimo 3.1 papunktis); apskaičiuoti kiekviename valstybinės žemės sklype esantiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, reikalingas valstybinės žemės sklypo dalis ir nustatyti, ar visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams eksploatuoti (ginčijamo sprendimo 3.2 papunktis); nustačius, jog visas valstybinės žemės sklypas yra reikalingas jame esantiems statiniams eksploatuoti, priimti sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo (ginčijamo sprendimo 3.3 papunktis); nustačius, kad valstybinės žemės sklypas yra per didelis, įvertinti, ar likęs valstybinės žemės plotas, nereikalingas statiniams eksploatuoti, gali funkcionuoti kaip atskiras valstybinės žemės sklypas (ginčijamo sprendimo 3.4 papunktis); nustačius, kad valstybinės žemės plotas, nereikalingas statiniams eksploatuoti, gali funkcionuoti kaip atskiras (-i) valstybinės žemės sklypas (-ai), spręsti klausimą dėl valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas pertvarkyti (padalyti) valstybinės žemės sklypą, atidalijant žemės sklypą, reikalingą statiniams eksploatuoti, rengimo inicijavimo (skundžiamo sprendimo 3.5 papunktis); teisės aktų nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl suprojektuotų valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos (skundžiamo sprendimo 3.6 papunktis).
Teismas, įvertinęs ginčijamo sprendimo 3 punkto turinį, sprendžia, jog juo NŽT direktorius pavedė Vilniaus miesto skyriaus vedėjui atlikti veiksmus, numatytus Taisyklių 13.2 ir 35.4 punktuose. Atlikus faktinių duomenų patikrinimą ir apskaičiavus bei nustačius valstybinės žemės sklypo dalis, reikalingas kiekviename valstybinės žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti, pavesta priimti vieną iš sprendimų, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes. Šiuo atveju, faktinių aplinkybių nustatymas negali sukelti tokių teisinių pasekmių, kurios galėtų būti peržiūrėtos teismine tvarka, nes įpareigojimas Vilniaus miesto skyriaus vedėjui yra dalis procedūros, kuri yra reikalinga sprendimo priėmimui ateityje.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. ginčijAS492-224/2012).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, taip pat dėl informacinio pobūdžio raštų, kuriuose nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011); argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-374-492/2016).
Institucija skundžiamame sprendime priėmė organizacinio pobūdžio nurodymą / pavedimą Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir Taisyklėse, tačiau jokių sprendimų, kurie sukurtų kokias nors teises ar pareigas pareiškėjoms, nepriėmė. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjų teisės galimai būtų pažeistos priėmus sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo ir tik tuomet, jeigu toks sprendimas neatitiktų pareiškėjų galimai turėtų lūkesčių.
Pareiškėjų patikslintame skunde išdėstyta abejonė dėl to, jog veiklai reikalingi žemės plotai turi išlikti ne mažesni nei susitarimo dėl investicijų padarymo momentu, nes smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai šiuo metu naudojamos žemės plotų nepakanka, nepagrįsti byloje surinktais duomenimis. Nei pareiškėjos, nei atsakovė nepateikė duomenų, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas yra reikalingas statiniams naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tik nustačius aukščiau aptartus duomenis, bus galima priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Taisyklių reikalavimus, tačiau tai nesuponuoja išvados, jog tokie žemės sklypai pareiškėjoms būtų išnuomoti ar parduoti mažesni, nei jie yra reikalingi statiniams naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį.
Teismo vertinimu, pareiškėjos kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, siekdamos apginti galimai ateityje kilsiančius savo teisių pažeidimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniuose teismuose nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010; 2013 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-821/2013, 2013 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-62/2013). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, negalėtų apginti asmens teisių, nes skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, taigi pats procesas būtų beprasmis (žr., pvz., LVAT nutartis administracinėse bylose Nr. AS146-327/2011, Nr. AS438-135/2009, Nr. AS146-201/2009; 2013 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-62/2013).
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta aukščiau bei į LVAT praktiką, taip pat į tai, kad konkretus teisinis ginčas tarp pareiškėjų ir atsakovės dar nėra kilęs, teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo ir panaikinti 2023 m. gegužės 26 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimo Nr. 1T-7 (5.59 E) 3 punktą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjų patikslintą skundą kaip nepagrįstą, atmestinas jų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Posūkis“, uždarosios akcinės bendrovės „Jurgena“ ir uždarosios akcinės bendrovės “Geruda“ patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.