Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai S. V., trečiajam suinteresuotam asmeniui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, trečiasis suinteresuotas asmuo- J. S., dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

pareiškėja S. V. patikslintu skundu prašo atlyginti SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“ darbuotojo, t.y. J. S. (taip tekste) jai padarytą 5000 Lt turtinę ir neturtinę žalą. Paaiškina, kad 2010 m. kovo 3 d. surašytu administracinio teisės pažeidimo (ATP) protokolu Nr. 1271795-6 jai buvo paskirta bauda už važiavimą viešuoju transportu be vienkartinio bilieto. Pareiškėjos teigimu, 2010 m. kovo 3 d. ji važiavo iš Karoliniškių poliklinikos 16-uoju troleibusu namo. Spaudos rūmų stotelėje įlipo kontrolieriai. Priėjęs prie pareiškėjos, kontrolierius J. S. liepė parodyti bilietą. Pareiškėjai parodžius bilietą, kontrolierius įsakmiai nurodė jai išlipti iš troleibuso. Išlipus iš troleibuso, kontrolierius pasakė, kad pareiškėjos vienkartinis troleibuso bilietas blogai atžymėtas bei reikalavo sumokėti baudą. Pareiškėjai atsisakius vykdyti reikalavimus, kontrolierius griebė ją už parankės ir su kitu kontrolieriumi jėga įtempė į kontrolės mašiną, kurioje prasidėjo įžeidinėjimai, kad pareiškėja yra apsimetėlė, melagė, šaukė ant jos, šaipėsi, rėkė, kad pareiškėjai nepavyks išsisukti nuo baudos, reikalavo jos duomenų, adreso, kur ji gyvena. Supratusi, kad tokio kontrolieriaus spaudimo ir žeminimo neištvers, pareiškėja ėmė reikalauti, kad ją vežtų į policijos nuovadą. J. S. iš pradžių nenorėjo jos vežti į policijos nuovadą, bet vėliau nuvežė. Kontrolieriaus J. S. elgesys buvo itin nederamas ir žeidžiantis remiantis bendravimo normomis bei elgesio taisyklėmis. Nuvykus į Viršuliškių policijos nuovadą, ten kontrolierius pareiškėją apibūdino, kaip „zuikį", kuri neturi atžymėto bilieto, iš jos juokėsi. Pareiškėjos teigimu, ji turėjo ir buvo atžymėjusi bilietą. Jos bilietas buvo pas kontrolierių J. S., jo kišenėje. Pareiškėjai pareikalavus, kad jis grąžintų bilietą, kontrolierius nenorom jį atidavė. Tada pareiškėja Viršuliškių policijos nuovadai parašė pareiškimą, kad turėjo ir buvo atžymėjusi bilietą ir nėra „zuikis". Pareiškėja yra II grupės invalidė ir jai reikia reguliariai atlikti tyrimus, eiti į reabilitacines procedūras, kadangi yra nustatyti įvairūs susirgimai dėl stuburo, taip pat mišrūs galvos skausmai bei kt. Grubus kontrolieriaus elgesys ją labai sukrėtė, jai kilo dideli galvos skausmai, dėl patirtos nervinės įtampos paūmėjo turimos ligos: ji po šio įvykio negalėjo pavaikščioti, nes susinervinus jai paralyžiuoja kojas, taip pat ji negalėjo visą mėnesį tęsti paskirtų reabilitacijos procedūrų, kurios jai yra būtinos. Dėl šio įvykio teko kitiems metams atidėti sutartą akmenligės operaciją, kadangi ji negalėjo vaikščioti. Be to, buvo perkami vaistai. Dėl visų išvardintų aplinkybių ji patyrė turtinės ir neturtinės žalos (b.l.18-19).

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė SĮ ,,Susisiekimo paslaugos“, atsikirsdama į skundą, prašo pareiškėjos 2010-06-30 skundą ta apimtimi, kuria prašoma atlyginti žalą, atmesti. Paaiškina, kad pareiškėja ginčijo 2010-03-03 padarytą pažeidimą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010-07-09 nutartimi atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir bylą nutraukė (Nr.II-1170-580/2010). Pareiškėja dėl to paties pažeidimo prašo atlyginti jos neva patirtą turtinę žalą. Viešosios įstaigos Karoliniškių poliklinikos išraše pareiškėjos darbingumo lygis yra 40%. Ji pati skunde nurodė, kad serga įvairiomis lėtinėmis ir kitomis ligomis. Turtinė žala prašoma atlyginti už neva neteisėtus kontrolieriaus J. S. veiksmus, dėl kurių pablogėjo sveikata ir teko pirkti vaistus. Atsakovės atstovo teigimu, kontrolierius J. S. veikė teisėtai. Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, kad buvo pirkti vaistai dėl po kontrolieriaus elgesio patirtų sveikatos sutrikimų. Šiuos S. V. veiksmus galima traktuoti tik kaip norą pasipelnyti iš SĮ „Susisiekimo paslaugos", kuri veikė teisėtai, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais. Dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą paaiškina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso (CK) 6.249, 6.250 ir 6.271 straipsniais, yra būtinos dvi sąlygos, kad būtų atlyginama neturtinė žala: 1) turi būti neteisėti pareigūnų veiksmai; 2) neturtinės žalos atlyginimą turi numatyti įstatymai. Atsakovo manymu, šiuo atveju nebuvo neteisėtų veiksmų, nes kontrolieriai veikė įstatymų nustatyta tvarka ir teisėtai patraukė atsakomybėn pareiškėją, o ir įstatymai tokiu atveju nenumato žalos atlyginimo. Šiuo klausimu yra pasisakiusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) plenarinė sesija, nagrinėdama apeliacinį skundą byloje Nr. A4-689-03. Neturtinės žalos atlyginimą dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų numato Viešojo administravimo įstatymas. Tačiau LVAT nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl Viešojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos (b.l.29).

Pareiškėja, bylą nagrinėjant teisme, pareiškimą palaikė, papildomai paaiškino, kad ją nuo patiriamo streso visuomet suparalyžiuoja, taip atsitiko ir šiuo atveju, ji būdama suparalyžiuota, negalėjo nuvykti pas gydytojus, o „greitoji pagalba“ jos atveju nevažiuoja. Pareiškėja gydėsi namuose, pasamdyta med. sesuo jai leido vaistus. Pateikti vaistų įsigijimo čekių ji dabar negali. Jai nuo tokio elgesio su ja buvo labai baisu, ji patyrė didelį psichologinį moralinį poveikį sveikatai. Jos patirti piniginiai nuostoliai yra pirkti vaistai, dingo kelialapis prie jūros, nes neišvažiavo dėl ligos, mokėjo advokatui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė skundo netenkinti, paaiškino, kad byloje yra įrodyta, kad važiavo su du kartus pažymėtu bilietu, iš policijos išėjo „savo kojomis“, jie (kontrolieriai) policijoje su pareiškėja iš viso nebendravo, ji bendravo su policijos pareigūnais, o jie rašė ATP protokolą, nutarimą, kaip galėjo įžeidinėti. Kontrolieriai turi teisę reikalauti pateikti asmens duomenis, atsisakius pristatyti į policijos įstaigą. Niekas ant jos nešaukė ir neįžeidinėjo, jis jos niekaip nevadino, ji pati šaukė.

Skundas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius J. S. S. V. 2010-03-03 surašė ATP protokolą Nr. 1271795-6 už tai, kad ši 2010-03-03, apie 13.59 val., troleibuso Nr. 669 maršrutu Nr. 16 tarp stotelių Viršuliškių–Matulaičio važiavo su du kartus pažymėtu vienkartiniu bilietu Nr. 981002, kurio kaina 2,00 Lt, taip pažeisdama Važiavimo maršrutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių 33.2 punkto reikalavimus. Duomenys apie S. V. buvo surinkti Viršuliškių policijos nuovadoje (b.l.10). Šis pareigūnas 2010-03-03 priėmė nutarimą Nr. 1271795-6, kuriuo S. V. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 142 str. 4 dalyje, padarymą skyrė 80 Lt baudą (b.l.10).

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Vilniaus II teritorinis skyrius S. V. 2008-06-11 nustatė neįgalumo lygį - 40 procentų darbingumą, galiojantį iki 2010-06-10 (Neįgaliojo pažymėjimas NP Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 6)

VšĮ Karoliniškių poliklinika 2010-06-03 raštu Nr. 6R-13-952 ,,Dėl pacientės ligos istorijos išrašo“ pažymėjo, kad pacientė S. V., Karoliniškių poliklinikoje gydosi dėl susirgimų: recidyvuojanti juosmens kryžkaulio radikulopatija. L3-4 disko medialinė išvarža, spaudžiamas stuburo smegenų maišas. L2-3, L4-5 diskų cirkuliarus prolapsai, spaudžiamas stuburo smegenų maišas L₅ nervinės šaknelės. Stuburo juosmens I-II° iškrypimas į kairę, spondiliozė, osteochondrozė, porozė. Stuburo C4-5-6-7 kaklinės dalies radikulopatija. Intrakranijinė hipertenzija. Mišrūs galvos skausmai. Lėtinis klausos nervo neuritas. Lėtinis eustachitas. Tulžies pūslės akmenligė. Inkstų akmenligė. Atlikti bendri klinikiniai tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimai. Konsultuota neurochirurgo, siūloma – operacinis gydymas, bet šiuo metu pacientė atsisako. Gydoma nespecifiniais priešuždegiminiais medikamentais, spazmolytikais. 2010-05 mėnesį atliktos reabilitacinės procedūros VUL Santariškių klinikose. Po procedūrų kurso būklė pagerėjo - sumažėjo skausmai, raumenų tempimas, sustiprėjo kojų raumenys (b.l.21).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Pagal CK 6.245 str. 4 dalį viena iš civilinės atsakomybės rūšių yra deliktinė civilinė atsakomybė – tai yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, padarymo, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

CK 6.246-6.249 straipsniuose yra išdėstytas deliktinės civilinės atsakomybės turinys, t.y. jo elementai, kurie visi turi būti įrodyti, o įrodinėjimo našta tenka pareiškėjui. Antai CK 6.246 str. 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Viešojo administravimo atveju nustatyta, kad savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). CK 6.247 straipsnis nustato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu, t.y. tarp nukentėjusiajam padarytų nuostolių ir neteisėto veikimo ar neveikimo turi būti įrodyta buvus priežastinį ryšį. Taip pat turi būti įrodyta ir skolininko kaltė (CK 6.248 str. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (1dalis). Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (2 dalis). Pagal CK 6.249 str. 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

LVAT 2006 m. vasario 3d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-745/2006, išnagrinėjęs ginčą dėl SĮ Susisiekimo paslaugos kontrolierių padarytos žalos atlyginimo, konstatavo, kad byloje nenustatytas (neįrodytas) pareigūno (pareigūnų), fiksavusio teisės pažeidimą ir skyrusio nuobaudą, veiksmų neteisėtumo faktas. Kadangi pareiškėjas C. K., kontroliuojančių pareigūnų manymu, pažeidė važiavimo taisykles ir su savimi neturėjo jo asmenį paliudijančių dokumentų ir nebuvo liudytojų, galinčių pateikti reikalingus duomenis apie jį, pareiškėjas pagrįstai, vadovaujantis ATPK 263 straipsnio 2 dalimi, buvo pristatytas į policiją asmenybei nustatyti. Byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus paties pareiškėjo paaiškinimus, kad kontrolierių veiksmai buvo neteisėti. Teismas, privalėdamas vertinti visus byloje surinktus įrodymus, pagrįstai rėmėsi ir aplinkybe, kad pareiškėjas administracinio teisės pažeidimo protokole pateiktame paaiškinime nenurodė apie jokius netinkamus kontrolierių veiksmus (psichologinio spaudimo jam darymą, įžeidinėjimą, tyčiojimąsi ir pan.).

Nagrinėjamoje byloje aplinkybės yra analogiškos – pareiškėja nepateikė nei vieno atsakovės atstovo darbuotojo kaltės įrodymo, nenurodė, kokiais konkrečiais neteisėtais veiksmais jai buvo padaryta turtinė žala, ar iš kokių šaltinių teismas juos galėtų surinkti pats. Pagal pareiškėjos poziciją reikėtų suprasti, kad turtinė žala jai atsirado dėl nuo patirto streso pablogėjusios sveikatos ir gydymo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad ji po 2010-03-03 dienos įvykių tyrė sveikatą ir kad buvo nustatytas koks nors sveikatos pablogėjimas, kurį galima būtų susieti su patirtu stresu, tokį pablogėjimą neįrodo ir pareiškėjos papildomai pateikti receptai, nes neaišku, nuo kokio susirgimo jie paskirti, tuo tarpu pareiškėjai diagnozuoti daugybiniai lėtiniai susirgimai. Į bylą nėra pateikta įrodymų, kad ji šiuos vaistus pirko, kiek jie kainavo, kaip ir nėra įrodymų apie med.sesers samdymą, kelialapio praradimą, išlaidas advokatui ir t.t. Kitaip tariant, pareiškėja neįrodė ir nuostolio (turtinės žalos) buvimo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis administracinio teisės pažeidimo byla, kuria S. V. siekė panaikinti nutarimą, kuria jai paskirta bauda, nutraukta, byla 2010-08-09 išsiųsta į LVAT išspręsti atskirojo skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą (b.l.56).

Dėl išvardintų motyvų skundo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinama.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

CK 6.250 str. 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

2006-06-27 Viešojo administravimo įstatymo Nr. X-736 42 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šio įstatymo reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

LVAT 2003 m. gruodžio mėn. 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-04-689 (Administracinių teismų praktika Nr. 4), 2006 m. vasario mėn. 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-745-06 išaiškino, kad pagal teisinį sureguliavimą administracinių teisės pažeidimų tyrimas ir nuobaudų skyrimas yra procesinė veikla, kurią reglamentuoja specialus įstatymas, t.y. ATPK, kuris nenumato neturtinės žalos atlyginimo klausimo. Administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą Viešojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos.

Įvertinus išdėstytą, skundas netenkintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.