Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės(pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. A. ir Ž. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. A. ir Ž. Š. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjai M. A. ir Ž. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti 2017 m. balandžio 7 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) pranešimą „Dėl skirtos išmokų sumos“ Nr. BR6-1862441; 2) panaikinti 2017 m. balandžio 7 d. Agentūros pranešimą „Dėl skirtos išmokų sumos“ Nr. 1862464; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos Ž. Š. 2016 m. birželio 1 d. paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-560 patvirtintos Galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už platus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones, nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 8 punkto sąlygas; 4) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo M. A. 2016 m. birželio 2 d. paraišką pagal Priemonę, atsižvelgiant į Metodikos 8 punkto sąlygas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjų M. A. ir Ž. Š. skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas M. A. kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti Agentūros 2017 m. balandžio 7 d. pranešimą Nr. 1862464 „Dėl skirtos išmokų sumos“, 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. BR6-8674 ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti jo 2016 m. birželio 1 d. paraišką pagal Priemonę, atsižvelgiant į Metodikos 8 punkto sąlygas. Pareiškėja Ž. Š. taip pat kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Agentūros 2017 m. balandžio 7 d. pranešimą Nr. 1862441 ,,Dėl skirtos išmokų sumos“, 2017 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. BR6-8642 ir įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti jos paraišką pagal Priemonę, atsižvelgiant į Metodikos 8 punkto sąlygas. Komisija 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 3R-339(AG-262/01-2017) pareiškėjų skundus patenkino, t. y. panaikino Agentūros 2017 m. balandžio 7 d. sprendimus Nr. 1862464 ir Nr. 1862441 ,,Dėl skirtos išmokų sumos“, 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštus Nr. BR6-8674 ir Nr. BR6-8642 bei įpareigojo atsakovą iš naujo įvertinti pareiškėjų 2016 m. birželio 1 d. paraiškas. Minėtas Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo.

Taip pat teismas nustatė, kad Agentūra, vykdydama Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą, 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. BR6-12916 pateikė M. A. Agentūros 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. BR6-1862441 „Dėl skirtos išmokų sumos“, kuriame buvo nurodyti pareiškėjo 2016 m. birželio 1 d. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos galutiniai vertinimo rezultatai. Pareiškėjai Ž. Š. Agentūra 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. BR6-12917 pateikė 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. BR6-1862464 „Dėl skirtos išmokų sumos“, kuriame nurodyti pareiškėjos 2016 m. birželio 1 d. pateiktos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos galutiniai vertinimo rezultatai.

Teismas pažymėjo, kad ginčas tarp šalių buvo išnagrinėtas Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d sprendimu, o nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl tinkamo Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo vykdymo. Teismas konstatavo, kad pareiškėjai, teikdami skundą teismui, iš esmės kėlė tuos pačius reikalavimus, kurie jau buvo išnagrinėti įsiteisėjusiu Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu, todėl pareiškėjų skundą atsisakė priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Teismas pareiškėjams nurodė, kad jie gali kreiptis dėl Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo vykdymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

III.

Pareiškėjai M. A. ir Ž. Š. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti pareiškėjų skundo priėmimo klausimą iš esmės.

Pareiškėjai atskirajame skunde sutinka su teismo pozicija, kad skundas paduotas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tačiau tvirtina, kad skundas yra kitu pagrindu.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį į tai, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas vykdant Komisijos sprendimą, kuris buvo priimtas 2017 m. lapkričio 8 d., o Agentūros priimtas sprendimas yra 2017 m. balandžio 7 d., t. y. priimtas žymiai anksčiau nei Komisijos sprendimas, kuris ir tariamai buvo įgyvendintas 2017 m. balandžio 7 d. Toks Agentūros viešasis administravimas pareiškėjo nuomone yra ad absurdum (iki nesąmonės), kadangi neįmanoma priimti sprendimo, pagrįsto Komisijos sprendimu, jo dar nežinant. Ši aplinkybė yra savarankiškas pagrindas reikalauti, kad būtų panaikinti skundžiami Agentūros sprendimai, Komisijai teiktame skunde tokio priimtų sprendimų apskundimo pagrindo nebuvo, nes jis tuo metu neegzistavo.

Pareiškėjai pastebi, kad Agentūros priimtuose skundžiamuose sprendimuose nurodomi iš esmės kiti teisiniai motyvai, kuriais remiantis pareiškėjai yra laikomi susijusiais asmenimis, t. y. pakartotinai priimtus sprendimus Agentūra motyvuoja 2013 m. rugsėjo 12 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje Nr. C?434/12 nurodytais argumentais, o Komisijos panaikintuose sprendimuose tokių motyvų nebuvo. Pareiškėjai akcentuoja, kad jie pateikė skundą dėl Agentūros pakartotinai priimtų sprendimų ir ne tuo pačiu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pareiškėjų M. A. ir Ž. Š. skundą atsisakė priimti vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu yra priimtas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas, kuriuo išspręstas ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio sprendimas patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį ir šis sprendimas nebuvo apskųstas per įstatymuose nustatytą terminą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. birželio 1 d. pareiškėjai pateikė Agentūrai paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ už 2016 metus. 2017 m. balandžio 7 d. raštais Nr. 1862464 ir Nr. 1862441 Agentūra pareiškėjus informavo, kad jiems skiriamos išmokos, nurodė jų dydžius. Pareiškėjai nesutiko su nurodytos išmokos, juos domino, kokios sankcijos jiems buvo pritaikytos, todėl 2017 m liepos 19 d. ir 2017 m liepos 20 d. pareiškėjai raštu kreipėsi į atsakovo Panevėžio skyrių ir paprašė pateikti paaiškinimus, kodėl 2016 metais skirtos išmokos yra mažesnės nei skirtos 2015 metais. 2017 m. rugpjūčio 23 d. Agentūra pareiškėjams pateikė raštus, kuriais jie buvo informuoti, kad jie atitinka susijusių asmenų požymius, todėl pareiškėjų išmoka pagal Priemonę buvo skaičiuojama vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių 53.7 punktu. Pareiškėjai, manydami, kad atsakovo sprendimai neatitinka imperatyviųjų teisės aktų nuostatų bei tiesiogiai pažeidžia jų teises, 2017 m. rugsėjo 25 d. Komisijai pateikė skundus dėl 2017 m. rugpjūčio 23 d. Agentūros pareiškėjams pateiktų sprendimų panaikinimo, o 2017 m. spalio 12 d. pateikė patikslintą skundą dėl 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. Agentūros pareiškėjams pateiktų sprendimų panaikinimo. Komisija 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu panaikinto Atsakovo 2017 m. balandžio 7 d. sprendimus Nr. 1862464 ir Nr. 1862441 „Dėl skirtos išmokų sumos“, 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštus Nr. BR6-8674 ir BR6-8642 ir įpareigojo iš naujo įvertinti pareiškėjų 2016 m. birželio 1 d. paraiškas.

Nustatyta, kad Agentūra, vykdydama Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d sprendimą, 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. BR6-12916 pateikė M. A. Agentūros 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. BR6-1862441 „Dėl skirtos išmokų sumos“, pareiškėjai Ž. Š. Agentūra 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. BR6-12917 pateikė 2017 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. BR6-1862464 „Dėl skirtos išmokų sumos“.

Įvertinus pareiškėjų skunde nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, nesutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu buvo išnagrinėtas Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu, o nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl tinkamo Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo vykdymo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimo turinį, nustatė, kad pareiškėjų skundas buvo tenkintas, skundžiami sprendimai buvo panaikinti kaip nemotyvuoti ir neatitinkantys Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Sprendime nustatyta, kad Agentūros 2017 m. balandžio 7 d. sprendimai (Nr. 1862441 ir Nr. 1862464) nemotyvuoti, ir dėl to Komisija įpareigota Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjų 2016 m. birželio 1 d. teiktas paraiškas.

Agentūra 2017 m. gruodžio 11 d. kartu su raštais Nr. BR6-12916 ir Nr. BR6-12917 pareiškėjams pateikė naujus sprendimus, iš kurių turinio galima spręsti, kad priimant šiuos sprendimus buvo įvykdytas Komisijos 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas – iš naujo įvertintos pareiškėjų 2016 m. birželio 1 d. paraiškos ir priimti nauji sprendimai Nr. BR6-1862441 ir Nr. BR6-1862464. Tai, kad skundžiamų sprendimų data nurodyta 2017 m. balandžio 7 d. skundo priėmimo stadijoje nesudaro pagrindo vertinti, kad tai yra tie patys sprendimai, kurie jau buvo skundžiami Komisijai, bei nėra pagrindo nesutikti su pareiškėjų teiginiais, kad tai yra nauji, ne tapatūs pareiškėjų 2017 m. rugsėjo 25 d. ir 2017 m. spalio 12 d. skundais ginčytiems Komisijai sprendimai. Pažymėtina, kad pareiškėjų šioje byloje ginčijami sprendimai pareiškėjams įteikti kartu su 2017 m. gruodžio 11 d. raštais Nr. BR6-12916 ir Nr. BR6-12917.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

Taigi įvertinus pirmiau aptartas nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos be teisėto pagrindo skundo priėmimo stadijoje nustatė, kad pareiškėjų skundas nepriimtinas nagrinėti dėl ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto pagrindo.

Pareiškėjų atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. panaikinama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis ir pareiškėjų skundo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o ne apeliacinės instancijos teismas (ABTĮ 33 str.), todėl netenkinamas atskirojo skundo reikalavimas – pareiškėjų skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjų M. A. ir Ž. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.