- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-26
- Bylos Nr.
- eI-1487-244/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00145-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė, Mefodija Povilaitienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- M. A., Ž. Š.
- Atsakovas
- Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Martynas Duksa
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Inos Kirkutienės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. A. ir Ž. Š. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai M. A. ir Ž. Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti 2017 m. balandžio 7 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra, NMA) pranešimą Nr. BR6-1862441 „Dėl skirtos išmokų sumos“; 2) panaikinti 2017 m. balandžio 7 d. Agentūros pranešimą Nr. 1862464 „Dėl skirtos išmokų sumos“; 3) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjos Ž. Š. 2016 m. birželio 1 d. paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“ (toliau – ir Priemonė), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 3D-560 patvirtintos Galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, nustatymo metodikos 8 punkto sąlygas; 4) įpareigoti Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjo M. A. 2016 m. birželio 2 d. paraišką pagal Priemonę, atsižvelgiant į Metodikos 8 punkto sąlygas.
Pareiškėjai skunde nurodo, kad 2017 m. gruodžio 12 d. pareiškėja Ž. Š. elektroniniu paštu gavo 2017 m. gruodžio 11 d. pranešimą Nr. BR6-12917 „Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo“ ir jo priedą – 2017 m. balandžio 7 d. atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. BR6-1862464 „Dėl skirtos išmokų sumos“, kuriuo Agentūra nusprendė taikyti ekologinių išmokų sumažinimą. 2017 m. gruodžio 12 d. pareiškėjas M. A. taip pat elektroniniu paštu gavo 2017 m. gruodžio 11 d. pranešimą Nr. BR6-12916 „Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo“ ir jo priedą – 2017 m. balandžio 7 d. atsakovo sprendimą Nr. BR6-1862441 „Dėl skirtos išmokų sumos“, kuriuo Agentūra nusprendė taikyti ekologinių išmokų sumažinimą.
Pareiškėjai nesutinka su priimtais sprendimais, laiko juos nepagrįstais ir neteisėtais. Teigia, kad Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) sprendime nurodoma, kad Agentūra vertindama paraiškas nenustatė, kad pareiškėjai tyčia padalijo valdas, siekdami gauti didesnę paramos sumą, ar kad jie sukūrė neteisėtas sąlygas paramai gauti (t. y. kad jie pažeidė Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – EKO taisyklės) 11.1, 11.2 p.). Susipažinus su skundžiamų sprendimų turiniu matyti, kad juose nepasisakoma dėl VAGK sprendimo dalies dėl pareiškėjų tyčios siekiant padalyti valdas ir taip gauti didesnes paramos išmokas, ar buvo sukurtos kitos neteisėtos sąlygos paramai gauti. Skundžiami sprendimai yra 2017 m. balandžio 7 dienos, t. y. tos pačios dienos, kurią buvo priimti Agentūros sprendimai, kurie VAGK sprendimu yra panaikinti. Skundžiamų sprendimų data yra daugiau nei puse metų ankstesnė nei VAGK sprendimai, todėl skundžiamais sprendimais niekaip negalėjo būti įvykdytas VAGK sprendimas. Agentūra netinkamai įvykdė VAGK sprendimą, todėl pakartotinai priėmė neteisėtus sprendimus. EKO taisyklių 11¹ punkte nustatyta, kad „Pareiškėjui draudžiama tyčia dalyti valdą siekiant gauti didesnę paramos sumą. Tyčiniu valdos dalijimu laikomi atvejai, kai nustačius valdos dalijimą ir Agentūrai paprašius, pareiškėjai Agentūros nustatyta tvarka nepateikia per pranešime nurodytą terminą prašomų įrodymo dokumentų“. Agentūra sprendimuose nekonstatavo pareiškėjų tyčinio valdos dalijimo egzistavimo, o tik nurodė, kad kadangi pareiškėjai yra susiję asmenys, todėl vadovaujantis EKO taisyklių 49 punktu parama mažinama ir išmokama Agentūros nustatyta tvarka.
Pareiškėjai nurodo, kad Agentūra negali konstatuoti neteisėto valdos dalijimo, nes jų valdos (kaip atskiros valdos) registruotos dar 2005 metais ir jokių dirbtinių ar nedirbtinių valdų skaidymo faktų atliekant Paraiškų vertinimą nustatyta nebuvo. Agentūra netinkamai taiko teisės aktus, nepagrįstai pakartotinai priėmė sprendimą vadovautis EKO taisyklių 49 punktu ir pareiškėjams sumažinti mokamą paramą. Agentūra iš viso netyrė ir nenustatė, ar buvo sąmoningai derinami veiksmai ir neteisėtai sukuriamos sąlygos, reikalingos paramai gauti. Pareiškėjams nėra ir niekada nebus tikslinga sąmoningai derinti veiksmus, kad būtų konstatuota, kad jie yra susiję arba nėra susiję su sprendime nurodytais asmenimis, kadangi pagal Rekomendacijų II priedą akivaizdu, kad tokius kriterijus atitinka dauguma įmonių holdingų (valdančių kitus ūkius), taip pat ūkininkų šeimų ūkių (tėvas, sūnus (dukra) ir pan.). Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnį, kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Steigiant holdingus ar plečiant ūkį (pavyzdžiui, vaikas steigia savo ūkį, tačiau naudojasi tėvų turimomis priemonėmis) nėra neteisėtai sukuriamos sąlygos, reikalingos paramai gauti. Agentūra sprendimuose konstatavo, kad visų sprendime nurodytų pareiškėjų deklaruotas bendras deklaruojamas plotas yra 1 588 ha, todėl šiuo atveju sprendimuose turėtų būti konstatuojama ir nurodoma, kaip ir kada šie asmenys, derindami veiksmus, Agentūros susietus deklaruotus žemės plotus išskaidė neteisėtai siekdami gauti maksimalias išmokas.
Pareiškėjos Ž. Š. ūkis įsteigtas dar 2005 m. sausio 31 d., o M. A. – 2005 m. sausio 25 d., t. y. iki buvo patvirtinta Galimai neteisėtų sąlygų, sukurtų siekiant gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, nustatymo metodika (toliau – ir Metodika) ir Administravimo taisyklės, reglamentuojančios paramos dydžius ir asmenų sąsajumą, todėl darytina išvada, kad pareiškėjai neturėjo jokių galimybių tikslingai, derindami veiksmus su kitais asmenimis, siekti neteisėtai gauti Europos Sąjungos paramą. Pareiškėjai savo ūkius įsteigė ne dirbtinio skaidymo būdu, t. y. iš sprendimuose nurodytų asmenų nėra gavę žemės ūkio paskirties žemės neatlygintinai. Agentūra sprendimuose nenurodė, ar tyrė ir ar ištyrusi nustatė, kad pareiškėjai kartu su galimai susijusiais asmenimis derino veiksmus, kuriais siekė neteisėtai gauti maksimalias Europos Sąjungos išmokas, todėl sprendimai, kuriais pareiškėjams sumažintos išmokos už pirmuosius 200 ha, yra neteisėtas, neatitinkantis Metodikos 8.1–8.2 p. sąlygų.
Remiantis Metodikos 8 punktu, nepakanka, kad būtų nustatytas formalus asmenų sąsajumas, papildomai turi būti nustatyta, kad: 1) nebus galima pasiekti reglamentuose, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (toliau – ir KPP) ar TI (tiesioginės išmokos) administravimo ir kontrolės taisyklėse nurodytų tikslų, 2) būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo galimai neteisėtai sukuriant sąlygas, reikalingas paramai gauti. Sprendimuose nenurodoma, nei kokių administravimo ir kontrolės taisyklėse nurodytų tikslų nebus pasiekta, nei kokius sąmoningus derintus veiksmus atliko pareiškėjai. Kadangi Agentūra netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, nepagrįstai priėmė sprendimą sumažinti paramą, todėl pažeidė pareiškėjų teisėtus lūkesčius gauti paramą.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime (b. l. 104–112) prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė paaiškina, kad, vadovaudamasi pareiškėjų pateiktais dokumentais bei duomenimis, esančiais NMA informacinėse sistemose, kitų (valdų) registrų informacija, įvertino pareiškėjų paraiškų atitiktį kriterijui „ar yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė“ (ekonominiai, geografiniai, funkciniai, asmeniniai su panašiais investiciniais projektais susijusių asmenų ryšiai, požymiai, liudijantys buvus sąmoningo tų asmenų veiksmų derinimo), ir nustatė, kad pareiškėjai atitiko susijusių asmenų požymius su kitais asmenimis (Z. K., D. L.) ir yra kartu veikiančių asmenų grupė, o ne atskiri ūkiniai subjektai. Pareiškėjai tarpusavyje susiję: 1. geografiniais ryšiais (visų pareiškėjų sutampa el. paštas ir telefono numeris, su D. L. sutampa Ž. Š. adresas, 2. ekonominiais ryšiais, nes visi veikia toje pačioje atitinkamoje rinkoje (visų pareiškėjų vyraujanti kultūra – javai, produkcija parduodama „Kėdainių aruodams“ (kaip D. L. ir Z. K.) bei UAB „Agrolitai“ (kaip D. L.)), 3. funkciniais ryšiais (pareiškėjai produkciją sandėliuoja D. L. nuosavybės teise priklausančiame sandėlyje (kaip D. L. ir Z. K.)), 4. kitais ryšiais (pareiškėjų valdos įregistruotos tuo pačiu metu (2005 m. kovo 4 d.)), 5. asmeniniais ryšiais (Ž. Š. su D. L. susijusi giminystės ryšiais). Nustačius, kad pareiškėjai atitinka susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupės požymius, jiems išmoka pagal „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę buvo skaičiuojama vadovaujantis EKO taisyklių 53.7 papunkčiu, jei toks pareiškėjas prašo paramos už didesnį nei 200 ha plotą, parama mažinama pagal EKO taisyklių 49 punktą ir išmokama vadovaujantis NMA nustatyta tvarka. EKO taisyklių 53.7 punkte nustatyta, kad parama mažinama, jeigu nustatoma, kad pareiškėjai yra susijusios įmonės ar kartu veikiančių fizinių asmenų grupė ir parama pareiškėjams teikiama juos vertinant kaip vieną vienetą. Jei tokie pareiškėjai prašo paramos už didesnį nei 200 ha plotą, parama mažinama pagal EKO taisyklių 49 punktą ir išmokama vadovaujantis NMA nustatyta tvarka. EKO taisyklių 11.2 punkte nustatyta, kad paramos gavėjui draudžiama kurti galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą pagal Priemonę.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo (toliau – ir SVVPĮ) 2 straipsnio 10 punkte nurodyta, kad smulkiojo ir vidutinio verslo subjektas yra labai maža įmonė, maža įmonė ar vidutinė įmonė, atitinkanti minėto įstatymo 3 straipsnyje nustatytas sąlygas, ar verslininkas, atitinkantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytas sąlygas. SVVPĮ 2 straipsnio 14 punkte apibrėžta, kad verslininkas yra fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, įskaitant tą veiklą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą. Tokiu atveju ūkininkas suprantamas kaip verslininkas SVVPĮ nuostatų taikymo kontekste.
NMA, vertindama pareiškėjų D. L., Ž. Š., Z. K., M. A. paraiškas paramai gauti už 2016 metus, nustatė, kad, vadovaujantis SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 punkto ir 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatomis, jie laikytini susijusiais asmenimis dėl susiformavusių veiklos santykių kaip bendrai veikiančių fizinių asmenų grupė.
Pagal 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacijų 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (toliau – Rekomendacija) priedo 3 straipsnio 3 dalies ketvirtos pastraipos nuostatą, įmonės laikomos „susijusiomis“, kai įvertinus jų tarpusavio teisinius ir ekonominius santykius matyti, kad jos per fizinį asmenį arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupę sudaro vieną ekonominį vienetą, net jeigu jų formaliai nesieja kuris nors iš nurodytų SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 1–4 punktuose ir 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose nustatytų santykių. Todėl fiziniai asmenys, kurie derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamų įmonių ar fizinių asmenų komerciniams sprendimams, negali būti laikomi ekonomiškai nepriklausomais vienas nuo kito, o turi būti laikomi veikiančiais kartu. Šios sąlygos konstatavimas nebūtinai turi būti siejamas su sutartinių santykių tarp tų asmenų buvimu ar netgi su pripažinimu, kad jie ketino išvengti labai mažų, mažųjų ar vidutinių įmonių apibrėžties taikymo, kaip tai suprantama pagal Rekomendaciją. Tokiu atveju, sprendžiant klausimą dėl susijusių asmenų, yra svarbu konstatuoti, kad fizinių asmenų grupė gali daryti lemiamą poveikį priimant komercinius sprendimus, taip pat ir dėl paramos gavimo, pasinaudojant esamais sutartiniais, nuosavybės valdymo teisės ar įtakos (giminystės ar derybinio pranašumo) teisės pagrindais.
Atsiliepimas
Atsakovė teigia, kad vertindama pareiškėjų 2016 m. paraiškos atitiktį kriterijui „ar yra susijusios įmonės arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupė“, t. y. ar yra ekonominiai, geografiniai, funkciniai, asmeniniai ryšiai, požymiai, liudijantys esant susijusioms įmonėms / kartu veikiančių fizinių asmenų grupei, nustatė, kad pareiškėjai atitinka susijusios įmonės arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupės kriterijų, nes jie yra tarpusavyje susiję su Z. K. ir D. L. geografiniais, ekonominiais, funkciniais ryšiais. Pareiškėjai, valdydami kitų pareiškėjų kontaktines prieigas (elektroninį paštą ir telefono numerį), taip pat pareiškėjų išaugintos produkcijos sandėliavimą ir šios produkcijos pareiškėjų pasiūlą rinkai, pasirinkdami bendrus pirkėjus, turi galimybę daryti lemiamą įtaką kitų pareiškėjų komerciniams sprendimams bei tarpusavyje derinti veiksmus dėl paramos gavimo. Taigi, kadangi pareiškėjai ir Z. K. bei D. L. derina savo veiksmus siekdami daryti įtaką atitinkamiems komerciniams sprendimams, jie negali būti laikomi ekonomiškai nepriklausomais vienetais, todėl vadovaujantis ETT byloje Nr. C-110/13 sprendime suformuotomis taisyklėmis, turi būti laikomi susijusiais asmenimis pagal SVVPĮ 2 straipsnio 12 dalies 5 punkto ir 3 straipsnio 16 dalies 2 punkto nuostatas.
NMA manymu, ji teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai kartu su Z. K. bei D. L. atitinka susijusių įmonių arba kartu veikiančių fizinių asmenų grupės požymius, todėl pareiškėjams mokama išmoka pagal „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę buvo sumažinta, ją apskaičiuojant vadovaujantis EKO taisyklių 53.7 papunkčiu, ir išmokėta vadovaujantis NMA nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl 2017 m. balandžio 7 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pranešimo Nr. BR6-1862441 „Dėl skirtos išmokų sumos“ ir 2017 m. balandžio 7 d. Agentūros pranešimo Nr. 1862464 „Dėl skirtos išmokų sumos“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Ž. Š. 2016 m. birželio 1 d. NMA pateikė paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1011265147-1), kurioje, be kita ko, deklaravo 260,55 ha plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.
M. A. 2016 m. birželio 1 d. pateikė NMA paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus bei gyvulius paraišką (reg. Nr. 16-1011265151-1), kurioje, be kita ko, deklaravo 308,01 ha plotą, už kurį mokamos kompensacinės išmokos pagal Priemonę.
Nustačius, kad pareiškėjai yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė, vadovaujantis EKO taisyklių 53.7 papunkčiu, parama teikiama šiuos pareiškėjus skaičiuojant kaip vieną. Vadovaujantis EKO taisyklių 53.7 papunkčiu, jei toks pareiškėjas prašo paramos už didesnį nei 200 ha plotą, parama mažinama pagal EKO taisyklių 49 punktą ir išmokama vadovaujantis NMA nustatyta tvarka.
2017 m. balandžio 7 d. raštais Nr. 1862464 ir Nr. 1862441 Agentūra pareiškėjus informavo, kad jiems skiriamos išmokos, nurodė jų dydžius ir papildomai informavo, kad Ž. Š., palyginti su 2015 metais, buvo skirta 10 926,61 Eur mažesnės išmokos, M. A., palyginti su 2015 metais, buvo skirta 10 534,36 Eur mažesnės išmokos.
2017 m. rugpjūčio 23 d. Agentūra pareiškėjams pateikė sprendimus, kuriais informavo, kad jie atitinka susijusių asmenų požymius, todėl išmoka pagal „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę buvo skaičiuojama vadovaujanti EKO taisyklių 53.7 papunkčiu: „jei nustatoma, kad pareiškėjai yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė, parama teikiama šiuos pareiškėjus skaičiuojant kaip vieną. Jei toks pareiškėjas prašo paramos už didesnį nei 200 ha plotą, parama mažinama pagal šių taisyklių 49 punktą ir išmokama vadovaujantis Agentūros nustatyta tvarka“, bei EKO taisyklių 49 punktu: „Tais atvejais, kai metinė bendroji pareiškėjų pagal Priemonę prašoma paramos suma einamaisiais metais viršija bendrą numatytą metinę paramos sumą, taikomas paramos mažinimas pareiškėjams, pagal Priemonę prašantiems paramos daugiau nei už 200 ha. Plotas iki 200 ha laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius) yra remiamas 100 proc. Plotas, viršijantis 200 ha, laikantis paramos paraiškoje deklaruotų pasėlių proporcijos pagal atitinkamas augalų grupes (pasėlius) yra remiamas 70 proc.“
Pareiškėjai 2017 m. rugsėjo 25 d. Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai pateikė skundus dėl 2017 m. rugpjūčio 23 d. Agentūros pateiktų sprendimų panaikinimo, o 2017 m. spalio 12 d. patikslintą skundą dėl 2017 m. balandžio 7 d. ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. Agentūros pateiktų sprendimų panaikinimo.
2017 m. lapkričio 8 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija priėmė sprendimą Nr. 3R-339 (AG-262/01-2017) panaikinti atsakovės 2017 m. balandžio 7 d. sprendimus Nr. 1862464 ir Nr. 1862441 „Dėl skirtos išmokų sumos“ bei 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštus Nr. BR6-8674 ir BR6-8642 bei įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti pareiškėjų 2016 m. birželio 1 d. paraiškas.
Agentūra, vykdydama 2017 m. lapkričio 8 d. Komisijos sprendimą, priėmė skundžiamą sprendimą Nr. BR6-1862464 „Dėl skirtos išmokų sumos“ (Ž. Š.) ir skundžiamą sprendimą Nr. BR6-1862441 „Dėl skirtos išmokų sumos“ (M. A.). Sprendimų data nurodė – 2017 m. balandžio 7 d.
Skundžiami sprendimai buvo pateikti 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. BR6-12917 „Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo“ (Ž. Š.) ir 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. BR6-12916 „Dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo“ (M. A.). Sprendimuose nurodoma, kad Paraiškos buvo vertintos vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenis ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, 2016 m. pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos už pasėlius ir gyvulius mokėjimo taisyklėmis, Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ įgyvendinimo taisyklėmis, Lietuvos kaimo plėtros programos taisyklėmis. Agentūra, vertindama Paraiškų atitiktį kriterijui „ar yra susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupė“ (ekonominiai, geografiniai, funkciniai, asmeniniai ryšiai, požymiai, liudijantys esant susijusioms įmonėms / kartu veikiančių fizinių asmenų grupei), nustatė, kad pareiškėjai atitinka susijusios įmonės / kartu veikiančių fizinių asmenų grupės kriterijus su Z. K., D. L. bei abu pareiškėjai tarpusavyje (toliau – Susiję asmenys). Papildomai Agentūra nurodė, kad Susiję asmenys tarpusavyje susiję geografiniais ryšiais (sutampa visų pareiškėjų elektroninis adresas bei telefonas), ekonominiais ryšiais (visų pareiškėjų vyraujanti kultūra – javai, produkcija parduodama UAB „Kėdainių aruodai“, UAB „Scandagra“ ir UAB „Agrolita“), funkciniais ryšiais (produkcija sandėliuojama D. L. nuosavybės teise priklausančiame sandėlyje), kitais ryšiais (su Z. K. ūkiai įregistruoti tuo pačiu metu (2005 m. sausio 21 d.), su M. A. valdos įregistruotos tuo pačiu metu (2005 m. kovo 4 d.). Todėl, įvertinusi nurodytus sąsajumo kriterijus, Agentūra pripažino, kad pareiškėjai yra Susiję asmenys ir todėl jų išmoka pagal „Ekologinio ūkininkavimo“ priemonę buvo skaičiuojama vadovaujantis EKO taisyklių 53.7 papunkčiu, kuriame nurodoma, kad „jei nustatomas šių taisyklių 11¹ punkte nurodyto reikalavimo pažeidimas, parama teikiama visus šiuos pareiškėjus Agentūros nustatyta tvarka skaičiuojant kaip vieną ir ji mažinama šių taisyklių 49 punkte nustatyta tvarka“.
Konstatavusi anksčiau nurodytus pažeidimus Agentūra pritaikė šias sankcijas: Ž. Š. – plotas, už kurį mokamas 100 proc. išmokos, yra 32,94 ha, o plotas, viršijantis 200 ha ribą, už kurį mokama 70 proc. išmokos, – 227,62 ha, M. A. – plotas, už kurį mokamas 100 proc. išmokos, yra 38,92 ha, o plotas, viršijantis 200 ha ribą, už kurį mokama 70 proc. išmokos, – 269,09 ha.
Atsakovė teigia, kad pareiškėjai laikytini galimai sukūrę neteisėtas sąlygas siekdami gauti tiesiogines išmokas ir paramą už plotus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemones, kadangi pareiškėjai su nurodytais asmenimis yra susiję produkcijos realizacijos sąsajumu, nes produkciją parduoda tiems patiems asmenims, sandėliavimo ir saugojimo sąsajumu, kadangi pareiškėjams ir anksčiau nurodytiems asmenims neturint pakankamo kiekio saugyklų, laikomos trečiojo asmens sandėliuose, pareiškėjai ir anksčiau nurodyti asmenys naudojasi tuo pačiu elektroniniu pašto adresu, dalis ūkių ir valdų registruoti tą pačią dieną.
Taigi EKO taisyklių 53.7. punkte numatyta, kad parama mažinama, jeigu nustatoma, kad pareiškėjai yra susijusios įmonės ar kartu veikiančių fizinių asmenų grupė, ir parama pareiškėjams teikiama juos vertinant kaip vieną vienetą.
EKO taisyklių 11.2. punkte numatyta, kad paramos gavėjui draudžiama kurti galimai neteisėtas sąlygas gauti paramą pagal Priemonę.
EKO taisyklių 11¹ punkte nustatyta, kad pateikę paraiškas pareiškėjai vertinami, ar yra susijusios įmonės/kartu veikiančių fizinių asmenų grupė. Agentūra, vertindama pareiškėjų atitiktį šiam reikalavimui, vadovaujasi reglamentu (EB) Nr. 2988/95, reglamentu (ES) Nr. 1305/2013, reglamentu (ES) Nr. 1306/2013, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymu, SVVPĮ, Teisingumo teismo sprendimu byloje Nr. C-110/13 ir kitais teisės aktais, nurodytais šių taisyklių 1 punkte.
Atsižvelgiant į Europos Teisingumo Teismo sprendime byloje Nr. C-110/13 pateiktas nuostatas, prieš konstatuojant nustatytas neteisėtas sąlygas gauti paramą turi būti papildomai įvertinami: objektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad nebus galima pasiekti paramos teikimą reglamentuojančiuose reglamentuose, administravimo ir kontrolės taisyklėse nurodytų tikslų, ir subjektyvūs elementai, kuriais remiantis daroma išvada, kad buvo sukurtos galimai neteisėtos sąlygos. Tokiu atveju, prieš konstatuojant asmenų susietumą, turi būti surenkami objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad būta sąmoningo asmenų veiksmų derinimo, sukuriant galimai neteisėtas sąlygas, reikalingas paramai gauti.
Sprendimuose nenurodoma, kokių tiesioginės išmokos administravimo ir kontrolės taisyklėse nurodytų tikslų nebus pasiekta, taip pat nenurodyta, kokius sąmoningus derintus veiksmus atliko pareiškėjai ir jeigu atliko, tai kodėl jie yra neteisėti. Agentūra nustatė, kad pareiškėjai yra susijęs asmenys, tačiau vien sąsajumas nereiškia, kad buvo atlikti kokie nors neteisėti veiksmai, kuriais siekta neteisėtai gauti Europos Sąjungos paramą. Sprendimuose sumažinti paramą pareiškėjams išdėstyti motyvai nėra pakankami nurodytų reikalavimų prasme, juose nepasisakoma dėl VAGK sprendimo dalies dėl pareiškėjų tyčios siekiant padalyti valdas ir taip gauti didesnes paramos išmokas. Be to, skundžiamų sprendimų data – 2017 m. balandžio 7 d., t. y. ta pati data, kurią buvo priimti Agentūros sprendimai, kurie VAGK sprendimu yra panaikinti.
Konstitucija įtvirtina atsakingo valdymo (gero administravimo) principą (Konstitucinio Teismo 1999 m. gegužės 11 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai, 2004 m. lapkričio 5 d. išvada). Vienas iš gero administravimo principų yra konstitucinė nuostata, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-655/2005). Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, efektyvumo, subsidiarumo ir kitais šioje įstatymo normoje išvardytais principais. Tai reiškia, jog kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1605/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo suformuotoje teisminėje praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą“ (sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008).
Agentūra, būdama viešojo administravimo subjektas, priimdama skundžiamą sprendimą, privalėjo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais, tačiau jų iš esmės nesilaikė.
Teismas daro išvadą, kad Agentūra, kaip viešojo administravimo subjektas, neįvertino teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, nes nepagrįstai nesirėmė Europos Teisingumo Teismo išaiškinimais, taigi priėmė sprendimus, neatitinkančius VAĮ 8 straipsnio keliamų reikalavimų. Dėl šių aplinkybių skundžiami sprendimai naikintini ir Agentūra įpareigotina iš naujo įvertinti pareiškėjų paraišką pagal Priemonę.
Pareiškėjai pateiktame skunde taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal 2 šio straipsnio dalį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą atlyginti išlaidas teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Pareiškėjai teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas dėl išlaidų atlyginimo sprendime nepasisako bei atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai tokį prašymą turi teisę pateikti per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jei per nustatytą terminą prašymas bus pateiktas, teismas jį išnagrinės rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų M. A. ir Ž. Š. skundą patenkinti.
Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2017 m. balandžio 7 d. pranešimą Nr. BR6-1862441 „Dėl skirtos išmokų sumos“ ir 2017 m. balandžio 7 d. Agentūros pranešimą Nr. BR6-1862464 „Dėl skirtos išmokų sumos“.
Įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos iš naujo įvertinti pareiškėjos Ž. Š. 2016 m. birželio 1 d. paraišką ir pareiškėjo M. A. 2016 m. birželio 1 d. paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Ekologinis ūkininkavimas“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.